Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui B. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys UAB „Vilniaus energija“, 939 DNSB ,,Pašilaičiai“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2018-03-27 pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo B. M. 3 549,77 Eur skolos už patiektą butui (duomenys neskelbtini), šilumos energiją laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2018-02-28.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Trečiasis asmuo M. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimą panaikinti, bylą sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9266-608/2023. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

11.1. nurodė, kad 2023-04-03 pareiškė ieškinį šilumos tiekėjui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ civilinėje byloje Nr. e2-9266-608/2023, prašydamas pripažinti sutartį sudaryta, taip pat pripažinti šilumos energijos paskirstymą ir mokėtinų sumų apskaičiavimą nepagristu ir neteisėtu, įpareigojant ieškovą ir UAB „Vilniaus energija“ atlikti šilumos energijos paskirstymą perskaičiavimą atsakovui priklausančio buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos energijos kainas, kurias Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2017-01-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681- 822/2016 pagrindu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3E-132, ir į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymą skirtą šilumos energiją į paskirstymą neįtraukiant nepaskirstytam karšto vandens ruošimo šilumos energijos, tačiau byla nėra išnagrinėta, o šią nagrinėjamą bylą pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti CPK 163 str. 3 d. pagrindu, nors toks sustabdymas buvo privalomas;

12.4. egzistuoja prielaidos konstatuoti trečiojo asmens bei jo atstovo nesąžiningą procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėtų spręsti dėl įstatyme numatytų sankcijų skyrimo. Pirma, net nevertinant to, jog trečiasis asmuo apskritai neturi teisės nagrinėjamoje byloje pakartotinai kelti tokio pačio reikalavimo, kuris jau yra ne vienąkart ir ne dukart išnagrinėtas eilės teismų, nagrinėjamu atveju, trečiasis asmuo, kartu su savo atstovu, reikšdami tokį apeliacinį skundą, pakartotinai bei piktybiškai kvestionuoja aplinkybes ir kelia klausimus, kurie jau ne vieną kartą išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Tai, kad M. M. piktnaudžiauja procesu, o tiksliau jo atstovas P. M. tokiu būdu naudodamasis civiliniu procesu manipuliuoja teismų sistema, konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-28-466/2023. Prašo paskirti trečiajam asmeniui M. M. iki 5000 Eur baudą, dalį šio baudos (teismo nuožiūra) priteisiant bendrovės naudai.

13. Ieškovė AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo, skirti apeliantui iki 5000 Eur baudą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

13.5. dėl minėtos priežasties atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir apelianto prašymas nagrinėjamą bylą stabdyti iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9266-608/2023 – šis naujas procesas inicijuotas tik piktybiškai vengiant skolos mokėjimo, nes, kaip minėta, dėl visų naujame ieškinyje nurodytų reikalavimų teismai jau yra pasisakę (ir ne kartą) ir juos atmetę. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi jau anksčiau išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-678-861/2022 ir joje suformuota praktika analogišku klausimu ir atsižvelgdamas į taikytiną teisinį reguliavimą pagrįstai sprendė, kad taikyti kitų kainų, nei nustatė Komisija bei savivaldybės taryba, šilumos tiekėjas negalėjo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai atmetė atsakovo dėstytus teiginius, kad į patalpų šildymui skirtą šilumos energijos apskaičiavimą esą neturi būti įtraukiama nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energija, nes ginčo laikotarpiu Namo karšto vandens skaitikliai butuose tariamai neturėjo galiojančių metrologinių patikrų.

13.6. ieškovė atkreipė dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos skundžiamu sprendimu priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo B. M., todėl trečiasis asmuo M. M. apskritai neturi teisės ginčyti minėtos sprendimo dalies kaip neturintis reikiamo subjektiškumo. Faktai, kad ieškovė atsiskaitė su teisines paslaugas jai suteikusia advokatų kontora, byloje yra patvirtinti pirminiais įrodymais: sąskaitomis faktūromis, darbų ataskaitomis, mokėjimo pavedimais. Išlaidas teisinei pagalbai sudarė advokatų kontoros TGS Baltic advokatės Dovilės Armalytės ir advokato padėjėjos Beatričės Stiopinaitės susipažinimas su bylos ir su ja susijusių kitų bylų medžiaga, ieškovės nuomonės dėl M. M. pateikto netiesioginio priešieškinio priėmimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Apeliantas neginčija, kad nurodytos teisinės paslaugos byloje ieškovei buvo de facto suteiktos. Todėl ir visiškai nekorektiškais, ir neetiškais laikytini apelianto (jo atstovų) pateikti neaiškaus statuso uždarųjų akcinių bendrovių gretinimai su advokatų kontoromis/ advokatų profesinėmis bendrijomis, įvardijant šias „teisinių paslaugų įmonėmis“, kurios esą „nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą ir negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą“, kai Advokatūros įstatymas labai aiškiai tokias teises suteikia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2023-05-08 priėmė nepagrįstą sprendimą tenkindamas neįrodytą ieškinį, prašo sprendimą panaikinti, bylą sustabdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-9266-608/2023.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

18. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliaciniame skunde trečiasis asmuo pakartotinai tvirtina, kad teismas netinkamai byloje nustatė atsakovą. Apelianto teigimu, trečiasis asmuo M. M. turėjo teisę pareikšti savarankišką reikalavimą šioje byloje dėl šilumos tiekimo butui sutarties pripažinimo sudaryta su juo nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31, nes prejudicinėje byloje ir byloje dėl perskaičiavimo šilumos vartotojo klausimai už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31 sprendžiami nebuvo. Apeliantas tvirtina, kad VŠT nepagrįstai reikalauja mokėjimų už šilumą iš atsakovo B. M., kuris šių prekių faktiškai negavo, nes ginčo laikotarpiu butas buvo perduotas panaudos sutarties pagrindu M. M.. Todėl nuo 2013‐04‐11 nutraukus rašytinę sutartį tarp šilumos tiekėjo ir M. M., tarp jo ir šilumos tiekėjo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta nerašytinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad trečiojo asmens argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl įsiskolinimo priteisimo, kai ilgus metus neatsiskaitoma už šilumos energiją, tiekiamą privačios nuosavybės teise valdomam butui, kuris perduotas neatlygintinai (panaudos sutarties pagrindu) kitam šeimos nariui (niekur nedirbančiam, gaunančiam šalpos neįgalumo pensiją, iš kurios išieškoti negalima, neturinčiam piniginių lėšų banko sąskaitose, registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, o jo atžvilgiu vykdomas išieškojimas pagal 113 vykdomųjų bylų), ir tarp šio asmens bei šilumos tiekėjo nėra sudarytos rašytinės atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją sutarties. Jokio galiojančio rašytinio susitarimo tarp šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjo ir M. M. nėra, o aplinkybę, kad tarp šilumos tiekėjo ir M. M. sudaryta Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta nuo 2013-04-11 dienos, pripažįsta ir pats apeliantas, tačiau jis laikosi pozicijos, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis tarp trečiojo asmens ir šilumos tiekėjo esą buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Tokia pozicija nepagrįsta, nes Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo teisėtumą patvirtino eilė teismų, o prejudicinėje byloje buvo konstatuota, kad Vilniaus energija teisėtai ir pagrįstai nuo 2013-04-11 nutraukė sutartį su M. M., kadangi šis pažeidė esminį savo įsipareigojimą pagal Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – laiku atsiskaityti už naudojamam butui bendrovės (šilumos tiekėjo) suteiktas paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016 prejudicinį sprendimą paliko nepakeistą ir labai aiškiai atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai netinkamo atsakovo. Kaip visiškai teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens ir atsakovo, atstovaujamų to paties atstovo, argumentai leidžia pagrįstai įtarti šių asmenų manipuliavimą ir siekį piktnaudžiauti teise, nes, priklausomai nuo situacijos, prašoma pripažinti M. M. arba buto (duomenys neskelbtini), arba kito buto šilumos energijos vartotoju, taip siekiant neteisėtai perkelti prievolę nemokiam asmeniui, tačiau nesant tam kreditoriaus sutikimo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokia situacija tik patvirtina argumentą, jog šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties santykių dalyviu, nesant kitokio rašytinio šilumos tiekėjo ir patalpos savininko bei nuomininko susitarimo, yra patalpų savininkas, kuris negali vienasmeniškai perkelti prievolės atsiskaityti už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją trečiajam asmeniui ir toks vertinimas yra patvirtintas teismų praktikos. Visi aukščiau nurodyti argumentai įrodo, jog būtent B. M., kaip Buto savininkas, yra tinkamas atsakovas šioje byloje.

20. Atsakovas byloje teigė, jog ieškovė, apskaičiuodama skolą už šilumos energiją butui, nepagrįstai vadovavosi negaliojančiomis šilumos energijos kainomis, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino. Remdamiesi tuo pačiu argumentu atsakovas B. M. ir M. M. reiškė reikalavimą dėl mokėtinų sumų perskaičiavimo byloje dėl perskaičiavimo. Jų nuomone, skola turėjo būti apskaičiuota pagal naujai priimtą Tarybos nutarimą. Vis dėlto byloje dėl perskaičiavimo tokie argumentai abiejų instancijų teismų buvo vienareikšmiškai atmesti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi jau anksčiau išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo 2022-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-678-861/2022 ir joje suformuota praktika analogišku klausimu ir atsižvelgdamas į taikytiną teisinį reguliavimą pagrįstai sprendė, kad taikyti kitų kainų, nei nustatė Komisija bei savivaldybės taryba, šilumos tiekėjas negalėjo. Vilniaus energija šilumos tiekimo veiklos vykdymo laikotarpiu šilumos ir karšto vandens kainas ieškovams, kaip ir visiems vartotojams, skaičiavo ir taikė teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovams pateiktos sąskaitos ir jose nurodytos šilumos ir karšto vandens kainos buvo pagrįstos sąskaitų išrašymo metu galiojančiais teisės aktais, Komisijos bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nutarimais/ sprendimais. Be to, teismas visiškai teisingai pažymėjo, kad VŠT šioje byloje dėl skolos prašoma priteisti skolos dalis už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-01-01 apskritai nepatenka į panaikinto nutarimo galiojimo laikotarpį, todėl naujo Tarybos nutarimo šiai skolos daliai išvis nėra pagrindo taikyti (ir, atitinkamai, nėra jokio galimo perskaičiavimo objekto). O skolos dalies už likusį laikotarpį, t. y. nuo 2014-04-01 iki 2015-12-31, taip pat nėra pagrindo perskaičiuoti pagal naują Tarybos nutarimą, nes teisės aktai (priimti sprendimai) negalioja atgal. Išnagrinėjęs bylą dėl perskaičiavimo Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartimi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismo 2022-05-16 sprendimą paliko nepakeistą, o apeliantų argumentus, kuriais siekiama atgalinio teisės aktų taikymo, vertintino kaip siekį išvengti susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo. Atsižvelgdamas į aukščiau minėtuose teismų sprendimuose padarytas išvadas, taip pat vadovaudamasis imperatyvia Šilumos Ūkio įstatymo (ŠŪĮ) 32 str. 20 d. ir atsižvelgdamas į teisės aktų galiojimo laike principą, teismas sprendime visiškai pagrįstai atmetė atsakovo ir trečiojo asmens poziciją, esą įsiskolinimo suma turėjo būti perskaičiuota, nes ji pagrįsta negaliojančiomis šilumos energijos kainomis.

21. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė atsakovo byloje dėstytus teiginius, kad į patalpų šildymui skirtą šilumos energijos apskaičiavimą esą neturi būti įtraukiama nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energija, nes ginčo laikotarpiu namo karšto vandens skaitikliai butuose tariamai neturėjo galiojančių metrologinių patikrų. Byloje nustatytos aplinkybės tokius aiškinimus, pakartotus ir M. M. apeliaciniame skunde, paneigia. Nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – tai skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Vadovaujantis ŠŪĮ 15 str. 1 d., šis šilumos kiekis vartotojams gali būti pateiktas apmokėti tik tuo atveju, jei karšto vandens tiekėjas sutvarkė karšto vandens apskaitą daugiabučiame name. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad šilumos energijos apskaita name, kuriame yra butas, buvo tinkama ir buvo tinkamai įrengti skaitikliai su iki šiol galiojančia metrologine patikra. Be to, šį argumentą dėl tariamai ginčo name nesutvarkytos karšto vandens apskaitos jau išnagrinėjo ir atmetė teismas, sprendęs bylą dėl perskaičiavimo. Įsiteisėjusiame prejudiciniame sprendime taip pat jau buvo konstatuota, kad name, kuriame yra ir butas, karšto vandens apskaita yra vykdoma tinkamai. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, karšto vandens skaitikliai, priklausantys karšto vandens tiekėjai, iki šiol neįrengti tik bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir B. M. bute Nr. (duomenys neskelbtini), jų savininkams tam nesudarius galimybių. Be to, į bylą pateiktoje Tarybos 2023-03-09 išvadoje23 nurodyta, kad nagrinėjamu atveju namo butai Nr. (duomenys neskelbtini) turi atskirą šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, atskirą šilumos punktą bei atskirus įvadinius šilumos bei vandens apskaitos prietaisus. Šiame namo korpuse įrengta vienvamzdė šildymo sistema, pajungimo schema šildymui – nepriklausoma. Atsakovo skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2017-12-31 namo korpuse, kuriame yra ir butas, visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal įvadinį šilumos skaitiklį ir suvartotas šilumos energijos kiekis vartotojams (įskaitant ir atsakovą) buvo paskirstomas ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Tarybos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles, o nuo 2017-08-01 iki 2017-12-31 pagal Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4, pavirtinto Komisijos (Tarybos) 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-183 „Dėl šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ taisykles, t. y. vadovaujantis metodu, kuris labiausiai atitiko namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Taigi minėtu skolos susidarymo laikotarpiu pagal Metodo Nr. 4 taisykles mokesčiai už bute sunaudotą šildymą buvo skaičiuojami proporcingai buto naudingajam plotui. 2017-12-29, 939 DNSB „Pašilaičiai“ informavo ieškovę, kad namo korpuse yra įrengta daliklinė šilumos apskaitos sistema, todėl nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 namo korpuse suvartotą šilumos energijos kiekį šildymui ieškovė skirstė pagal Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6, patvirtinto Tarybos 2016-06-13 nutarimu Nr. O3-185 „Dėl Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodo Nr. 6 patvirtinimo“, nuostatas. Todėl, esant byloje tokiai išvadą teikiančios institucijos išvadai ir pirmiau aptartiems rašytiniams įrodymams, teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl tariamo būtinumo perskaičiuoti sumas už šilumos energiją skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti atsakovo skolos sumos nei dėl nepaskirstyto karšto vandens kiekio (ne)įtraukimo, nei dėl netinkamos šilumos energijos apskaitos, nei dėl šilumos energijos paskirstymo kitokios metodikos pritaikymo.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu

23. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skirti apeliantui iki 5 000 Eur baudą, dalį šios baudos (teismo nuožiūra) priteisiant ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai‘‘ naudai; tokį patį prašymą reiškia ir trečiasis asmuo UAB ,,Vilniaus energija‘‘, prašydamas dalį baudos skirti trečiojo asmens naudai. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad M. M., teikdamas apeliacinį skundą, manipuliuoja bylos aplinkybėmis, nes priklausomai nuo situacijos prašo pripažinti jį arba buto (duomenys neskelbtini), šilumos energijos vartotoju, arba kito buto šilumos energijos vartotoju, o melagingas tų pačių įrodymų vertinimas yra tiesioginis piktnaudžiavimas procesu, be to, apeliacinio skundo dalį sudaro ištisinis, mechaninis kasacinio ir apeliacinio teismo nutarčių citavimas, daugeliu atveju neturintis nieko bendro su bylos nagrinėjimo dalyku.

24. CPK 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ir nors teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą, o tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

25. CPK 42 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas.

26. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje pažymėtina, jog teismo sprendimo apskundimas, savo argumentų ir samprotavimų visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais išdėstymas, įrodymų teikimas peržengia įprastas ir logiškai paaiškinamas kaip įstatymines procesinės šalies turimų teisių ribas. Nors teismas negali ignoruoti šalies pasirinkimo teikti apeliacinį skundą, šiuo atveju akivaizdu, kad tokį trečiojo asmens apsisprendimą lėmė ne teisinės subjektyvios priežastys ir siekis ginti savo interesus, o sistemingas ir ilgalaikis siekis piktnaudžiauti procesu ir trikdyti teismų darbą. Iš bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano esant akivaizdu, kad sistemingai ir neleistinai besinaudodamas savo turimomis procesinėmis teisėmis trečiasis asmuo suvokia, jog toks jo elgesys trukdo išspręsti ginčą, naudojasi savo procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį.

27. Iš eilės civilinių bylų tarp šalių matyti, kad Vilniaus šilumos tinklai (toliau - VŠT), Vilniaus energija, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002-02-01 sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria Vilniaus energijai 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs VŠT turtas. Taigi nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 licencijuotą šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi Vilniaus energija, kuri tiekė centralizuotą šilumos energiją, karštą vandenį ir cirkuliaciją ir daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra ir ginčo butas. Baigus galioti nuomos sutarčiai, Tarybos 2017-03-30 nutarimu Nr. O3-78 buvo panaikinta Vilniaus energijai išduota šilumos tiekimo licencija ir Tarybos 2017-03-30 nutarimu Nr. O3-102 energetikos veiklos licencija Nr. L4-ŠT-601 išduota VŠT. Būtent šios energetikos veiklos licencijos pagrindu VŠT nuo 2017-03-30 vykdo šilumos energijos tiekimo funkcijas didžiojoje dalyje Vilniaus teritorijos. VŠT yra didžiausias Lietuvos šilumos ir karšto vandens tiekėjas, aptarnaujantis daugiau kaip 210 000 Vilniaus namų ūkių ir verslo subjektų. Be kita ko, nuo 2017-03-30 VŠT tiekia šilumos energiją ir butui. Baigus galioti nuomos sutarčiai, 2017-03-29 tarp VŠT ir Vilniaus energijos buvo pasirašytas Turto priėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį, vykdant nuomos sutarties sąlygas, VŠT, be kita ko, buvo perleisti Vilniaus energijos reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas (tarp jų ir skola buto atžvilgiu). Reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15. Kadangi už šilumos energiją, patiektą butui, nebuvo atsiskaitoma visais laikotarpiais, skolų priteisimo buvo siekiama teisminiu keliu (tą darė, priklausomai nuo laikotarpio, Vilniaus energija ir vėliau VŠT). Konkrečiai, tarp atsakovo B. M., jo tėvo K. M., brolio – trečiojo asmens M. M. ir VŠT bei Vilniaus energijos vyko (vyksta) teisminiai procesai.

28. Analizuojant civilinę bylą tarp AB ,,Vilniaus energija“ ir K. M., B. M., M. M. dėl įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2014-03-31 matyti, kad butas laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 priklausė K. M., o laikotarpiu nuo 2012-09-20 iki šiol – jo sūnui atsakovui B. M. i, be to, 2012-10-08 atsakovas B. M. su trečiuoju asmeniu M. M. sudarė buto panaudos sutartį Nr. 2012-01. Vilniaus energija, kaip šilumos tiekėjas, žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2012-09-20 su K. M., o laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 ir nuo 2013-04-12 iki šiol – su atsakovu B. M. sudarė neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį, todėl buto savininkams atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Tarybos nutarimų nustatyta tvarka bei tarifais. 2012-11-26 Vilniaus energija ir trečiasis asmuo M. M., kuris tuo metu valdė butą 2012-10-08 Panaudos sutarties su broliu B. M. pagrindu, sudarė rašytinę Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su buitiniu šilumos vartotoju. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo M. M. nuo 2012-11-27 neatliko nė vieno mokėjimo, Vilniaus energija minėtą Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-04-11 nutraukė, todėl nuo 2013-04-12 iki šiol neterminuota energijos pirkimo–pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais vėl buvo sudaryta tarp buto savininko B. M. ir Vilniaus energijos (nuo 2017-03-30 – VŠT). K. M. už Vilniaus energijos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-09-20 liko skolingas 3 607,69 Lt sumą bei atitinkamas palūkanas. Atsakovas B. M. už Vilniaus energijos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-09-21 iki 2012-11-26 ir nuo 2013-04-12 iki 2014-03-31 liko skolingas 2 032,95 Lt sumą ir atitinkamas palūkanas. Trečiasis asmuo M. M. už Vilniaus energijos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2012-11-27 iki 2013-04-11 liko skolingas 1 175,77 Lt sumą ir atitinkamus delspinigius. Taigi K. M., B. M. ir M. M. netinkamai vykdant savo prievoles pagal šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo butui sutartis, 2014 m. Vilniaus energija kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo išieškojimo už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2014-03-31. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama civilinė byla (prejudicinė). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015 Vilniaus energijos ieškinį tenkino visiškai ir priteisė Vilniaus energijos naudai iš K. M., B. M. ir M. M. visas ieškinyje nurodytas jų įsiskolinimo sumas ir konstatavo, kad Vilniaus energija teisėtai ir pagrįstai nuo 2013-04-11 nutraukė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su M. M., kadangi šis pažeidė esminį savo įsipareigojimą pagal šią sutartį – laiku atsiskaityti už naudojamam butui bendrovės (šilumos tiekėjo) suteiktas paslaugas; ginčo namo įvadiniai šilumos apskaitos prietaisai ir duomenų perdavimo sistema yra meteorologiškai patikrinta bei sertifikuota, turi galiojančią metrologinę patikrą, be to, namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai yra atitinkantys teisės aktų reikalavimus, tiek įvadinis šilumos skaitiklis, tiek vartotojų butuose esantys karšto vandens skaitikliai yra naudojami teisėtai bei apskaita yra vykdoma tinkamai; jokios rūsio patalpos Name negali būti įskaičiuotos į butų naudingą plotą, todėl pagal Name taikomą metodą šilumos energija vartotojui teisingai priskiriama pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016 šį prejudicinį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nustatė, kurie butą valdę asmenys yra atsakingi už kurį skolos susidarymo laikotarpį ir atitinkamai priteisė įsiskolinimus iš K. M., B. M. ir M. M.; ginčas dėl skolos už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2014-03-31 priteisimo yra galutinai išspręstas.

29. Analizuojant bylą tarp AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir B. M. dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2018-02-28 akcentuotina, kad nepaisant sprendimo prejudicinėje byloje, M. M. ir toliau netinkamai vykdė savo prievoles pagal šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo butui sutartį (iki 2017-03-30 sudarytą su Vilniaus energija, o nuo 2017-03-30 – su Vilniaus šilumos tinklais), jo įsiskolinimas šilumos tiekėjui už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2018-02-28 sudarė 3 549,77 Eur. 2018-03-27 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo iš B. M. už minėtą laikotarpį. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta ir nagrinėjama byla dėl skolos. 2018-04-20 B. M. šioje byloje pareiškė priešieškinį, kuriame reiškė reikalavimus pripažinti buto šildymo sutarties perdavimą ieškovei neteisėtu; pripažinti Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą su M. M. neteisėtu; įpareigoti ieškovę ir Vilniaus energiją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą buto atžvilgiu. Teismas 2018-04-30 nutartimi šį priešieškinį atsisakė priimti, kartu paaiškindamas atsakovui, kad tai neatima jo teisės pareikšti priešieškinyje keliamus reikalavimus kaip savarankišką ieškinį kitoje byloje. Atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, B. M. ir M. M. 2018-05-03 inicijavo atskirą bylą dėl perskaičiavimo, kurioje atsakovėms Vilniaus šilumos tinklams ir Vilniaus energijai pareiškė minėtus reikalavimus. 2018-06-04 vykusio parengiamojo posėdžio metu teismas protokoline nutartimi atmetė prašymą dėl M. M. įtraukimo trečiuoju asmeniu. Teismui nusprendus, kad bylos dėl perskaičiavimo rezultatas gali turėti įtakos rezultatui byloje dėl skolos, 2019-02-08 nutartimi byla dėl skolos buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas byloje dėl perskaičiavimo.

30. Analizuojant bylą tarp B. M., M. M. ir Vilniaus šilumos tinklų, Vilniaus energijos dėl šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2021-01-02 pažymėtina, kad 2018-05-03 B. M. ir M. M. pareiškė savarankišką ieškinį atskiroje byloje ir teismo prašė pripažinti buto šildymo sutarčių, sudarytų tarp B. M. ir Vilniaus energijos (konkliudentinė sutartis nuo 2013-01-12 iki 2017-03-30) ir tarp M. M. ir Vilniaus energijos (2012-11-26 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) perdavimą nuo 2017-03-30 VŠT neteisėtu; pripažinti B. M. buto 2012-11-26 šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą su M. M. neteisėtu; įpareigoti atsakoves VŠT ir Vilniaus energiją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ieškovo B. M. buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens energijos kainas, kurias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutarties administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 pagrindu Taryba nustatė 2018-04-27 nutarimu Nr. O3E-132, į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, remiantis Nekilnojamojo turto registro viešais duomenimis, pagal šių patalpų faktinį bendrą plotą, tačiau į patalpų šildymui skirtą šilumos energiją neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos, nuo 2010-01-01 iki 2021-01-01 arba (kaip alternatyvus reikalavimas) sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Buvo iškelta ir nagrinėjama byla Nr. e2-51-820/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-20 nutartimi šioje byloje buvo išspręstas klausimas dėl B. ir M. M. ieškinyje pareikšto antrojo reikalavimo – teismas bylą šioje dalyje nutraukė, kadangi analogiški argumentai ir aplinkybės jau įvertintos prejudicinėje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2021-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-864-855/2021 šis pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliktas nepakeistas. Po šios bylos dalies išnagrinėjimo (B. M. ir M. M. kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti) byloje dėl perskaičiavimo B. M. ir M. M. ieškinys buvo dar kartą patikslintas. 2021-03-30 patikslintu ieškiniu M. M. ir B. M. (jau nebereikšdami reikalavimo dėl sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo neteisėtu) prašė: ieškovas B. M. – pripažinti B. M. Buto šildymo sutarties, sudarytos tarp B. M. ir Vilniaus energijos šilumos tiekėjo teisių ir pareigų perdavimą VŠT nuo 2017-03-30 neteisėtu; ieškovai B. M. ir M. M. – įpareigoti VŠT ir Vilniaus energiją atlikti šilumos energijos paskirstymo mokėtinų sumų už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimą ieškovams M. M. (nuo 2012-11-26 iki 2013-04-11) ir B. M. (nuo 2010-01-01 iki 2012-11-25 ir nuo 2013-04-12 iki 2021-01-01) buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens energijos kainas, į šilumos energijos paskirstymą įtraukiant konkrečiai visas name esančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias asmeninio naudojimo patalpas, įskaitant sandėliukus, tačiau į patalpų šildymui skirtą šilumos energiją neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos, nuo 2010-01-01 iki 2021-01-01 arba (kaip alternatyvus reikalavimas) sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-51-820/2022 dalyje reikalavimų bylą dėl perskaičiavimo nutraukė, nes teismas prejudicinėje byloje už ankstesnį laikotarpį klausimą dėl skolos priteisimo jau išsprendė, todėl mokėjimai už butą perskaičiuoti nebegali būti – šis teismo sprendimas turi res judicata galią, o likusioje dalyje B. M. ir M. M. ieškinio reikalavimus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2022-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2039-603/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas, be kitų argumentų, pakartotinai nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi teismų išaiškinimais prejudicinėje byloje dėl šilumos tiekimo tarp sutartinių santykių šalių. Vilniaus apygardos teismo 2022-11-15 nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė ir šias nagrinėjamai bylai reikšmingas išvadas: aplinkybė, kad Tarybos 2010-12-15 nutarimai buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi, nesudaro pagrindo perskaičiuoti mokėjimus butui: skolos dalis už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2021-01-01 nepatenka į panaikinto nutarimo galiojimo laikotarpį; skolos dalis už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-12-31 neperskaičiuotina pagal naują (2018-04-27) Tarybos nutarimą, nes teisės aktai (priimti sprendimai) negalioja atgal; pateikti mokėjimai už šilumą bei karštą vandenį buvo pagrįsti išimtinai tuo metu galiojančiais Tarybos bei savivaldybės priimtais nutarimais. Galiausiai nurodė, kad apeliantų argumentai, kuriais siekiama atgalinio teisės aktų taikymo, vertintini ne kas kita kaip siekis išvengti susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo; Lietuvos metrologijos inspekcijos Patikros sertifikatai patvirtina namo skaitiklių patikros tinkamą atlikimą, taigi apeliantų abejonės ir prielaidos, jog šilumos tiekėja neįvykdė pareigos užtikrinti tinkamą duomenų apskaitą, paneigti byloje nustatytų faktinių aplinkybių; Registrų centro raštas patvirtina, kad namo rūsio patalpos, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, taip pat gyvenamųjų namų, plane pažymėtų 2A3t ir 3A3t, esančių (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų plotas į pastato naudingą plotą neįskaičiuotas, atitinkamai ir rūsyje esančių patalpų plotai nėra įskaičiuoti į butų naudingus plotus. Dėl to, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei Registrų centro duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti šilumos energiją įtraukiant namo rūsio patalpas; Advokatų profesinės bendrijos ir konkretaus advokato teisiniai santykiai, susiklostantys dėl klientų sumokėtų sumų paskirstymo, yra vidiniai advokato ir konkrečios advokatų profesinės bendrijos teisiniai santykiai, jie nagrinėjamu atveju (kaip ir profesinės bendrijos atsiskaitymas su advokatu) teisinės reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbu tik tai, kad bylinėjimosi išlaidos būtų sumokėtos tai advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirbo ieškovę atstovavęs advokatas. Nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus šilumos tinklams pasirinkus bylą vesti mišriu būdu – pradinius procesinius dokumentus byloje parengus vidiniams teisininkams, o vėliau atstovavimą perdavus advokatams, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nebūtinos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023-02-27 nutartimi teisminiame procese Nr. 2-68-3-13503-2018-2 B. M. ir M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022-11-15 nutarties byloje dėl perskaičiavimo peržiūrėjimo buvo atsisakyta priimti. Taigi ginčas dėl šilumos paskirstymo butui perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2021-01-01 yra galutinai išspręstas, o aukščiau minėtos Vilniaus apygardos teismo išvados turi privalomą galią (res judicata).

31. Analizuojant bylą tarp AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ir B. M. dėl skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31 pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui byloje dėl perskaičiavimo, buvo atnaujintas bylos dėl skolos nagrinėjimas ir 2023-01-25 posėdžio metu priimtas dar 2021-02-08 ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys, kuriuo patikslinta (padidinta) iš atsakovo B. M. priteistina skola (5 662,85 Eur) dėl pailgėjusio skolos skaičiavimo laikotarpio (nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31). Į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje buvo įtrauktas M. M., kuris 2023-03-16 pateikė byloje netiesioginį priešieškinį arba savarankišką trečiojo asmens reikalavimą. Teismo 2023-04-03 rašytine nutartimi buvo atsisakyta priimti M. M. netiesioginį priešieškinį arba savarankišką trečiojo asmens reikalavimą, tuomet trečiasis asmuo pateikė tokį pat pareiškimą kitoje byloje. Šio naujo ieškinio pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-9266-608/2023, kurioje M. M. prašo pripažinti šilumos vartojimo ir tiekimo sutartį po 2013-04-11 nutraukimo sudaryta su juo konkliudentiniais veiksmais, taip pat pripažinti šilumos energijos paskirstymą ir mokėtinų sumų apskaičiavimą buto atžvilgiu nepagristu ir neteisėtu, įpareigojant Vilniaus šilumos tinklus ir Vilniaus energiją atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, remiantis analogiškais argumentais, kurie buvo dėstyti byloje dėl perskaičiavimo. 2023-03-09 Taryba į bylą pateikė išvadą, kurioje, atsakydama į teismo suformuluotą klausimą, konstatavo, jog šilumos tiekėjas laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31 ginčo namo korpuse suvartotą šilumos kiekį skirstė pagal labiausiai namo korpuso šildymo sistemą atitinkančius šilumos paskirstymo metodus – nuo 2014-04-01 iki 2017-12-31 vadovaudamasis Metodo Nr. 4 nuostatomis, o nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31, namo korpuse įrengus daliklinę šilumos apskaitos sistemą, šilumos kiekį šildymui, pagal Metodo Nr. 6 nuostatas. 2023-05-08 buvo priimtas šioje byloje skundžiamas sprendimas, su kuriuo nesutikdamas trečiasis asmuo M. M. pateikė apeliacinį skundą.

32. M. M. tyčia neigia faktines aplinkybes, kurios jau nustatytos prejudicinėse bylose, ignoruoja jau suformuotą teismų praktiką, sąmoningai iškreipia faktus, kurie jau ne kartą įvertinti teismų. Kaip teisingai nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, M. M. piktnaudžiauja procesu, o jo atstovas P. M. tokiu būdu naudodamasis civiliniu procesu manipuliuoja visa teismų sistema, nes M. M. kartu su B. M. savo atsiliepime į ieškinį pakartotinai dėstė identišką reikalavimą dėl konkliudentinės sutarties su šilumos tiekėju sudarymo nuo 2013-04-12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. M. per savo atstovą manipuliavo aplinkybėmis, kai, priklausomai nuo situacijos, prašoma pripažinti M. M. arba buto (duomenys neskelbtini), arba kito buto šilumos energijos vartotoju.

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiasis asmuo 939 DNSB „Pašilaičiai“ į bylą pateikė antstolės Virginijos Meškauskienės 2023-03-16 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4523-861/2015 dėl 2 194,10 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš M. M. išieškotojo 939 DNSB „Pašilaičiai“ naudai. M. M. įsiskolinimas sudaro iš viso 2 984,95 Eur, neįskaitant vykdymo išlaidų. Per laikotarpį nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo nuo 2016-02-17 iki 2023-03-16 iš skolininko M. M. piniginių lėšų skolos padengimui išieškota nebuvo. Patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad M. M. atžvilgiu iš viso vykdoma 113 aktyvių vykdomųjų bylų. VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba, jam paskirta šalpos neįgalumo pensija 184 Eur per mėnesį, iš kurios išieškoti negalima, piniginių lėšų banko sąskaitose, registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto M. M. neturi. Kaip nurodo tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovas savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą, šie duomenys apie M. M. leidžia teigti, jog jis neturi pajamų ar turto, iš kurių būtų galima išieškoti, taigi tikėtina, kad iš jo nėra išieškota skola ieškovei pagal ankstesnį teismo sprendimą. Vilniaus apygardos teismui 2016-10-07 ir 2022-11-15 nutartyse konstatavus, kad su M. M. pagrįstai buvo nutraukta šilumos energijos tiekimo sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo (iš esmės visiško nemokėjimo už šilumos energijos tiekimą) bei pripažinus, jog šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviu yra patalpų pastate savininkas, apeliacinės instancijos kolegija daro išvadą, kad M. M. su B. M. 2012-10-08 sudarytos panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kaip nemokus ir įsiskolinęs asmuo negali tapti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ skolininku ir šios aplinkybės tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui, tiek jų atstovui yra žinomos ir, šiuo atveju akivaizdu, kad yra esminės, siekiant išvengti mokėjimų. Teismas atsižvelgia ir į Informatikos ir ryšių departamento 2018-06-21 rašte nurodytą informaciją, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, M. M. nuo 2014-03-03 iki 2018-03-02 atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas reiškia, kad minėtoje byloje B. M. skolos laikotarpis yra nuo 2014-04-01 iki 2020-12-31, o M. M. laikotarpiu nuo 2014-03-03 iki 2018-03-02 niekaip negalėjo būti šilumos energijos vartotoju. Taigi akivaizdu, kad tiesiog piktybiškai vengiama sumokėti skolą už butui tiekiamą šilumos energiją jau beveik 10 metų.

34. Be to, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis aplinkybėmis, kad apeliaciniame skunde tiesiog mechaniškai nieko nepakeičiant perkelta visa eilė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, nepagrindžiant nei cituojamos teismų praktikos ryšio su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis, nei aiškiai tokį tekstą atskiriant nuo likusio teksto, dėl ko vietomis neįmanoma suprasti, ar tai kasacinio teismo išaiškinimas ir aplinkybių vertinimas kitoje byloje, ar paties apelianto formuluojama argumentų dėl nagrinėjamo ginčo dalis. Apeliacinio skundo dalies „Dėl vartotojo kaip atsakovo netinkamo nustatymo“ 10 pastraipų iš 29 yra pažodinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012 perrašymas, o apeliacinio skundo dalies „Dėl bendraturčio mokesčio už nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį“ visos 6 pastraipos yra pažodžiui perrašytas visas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017 motyvuojamosios dalies skyrius. Apeliacinio skundo dalies „Dėl į šilumos energijos paskirstymą neįtrauktų patalpų“ 43 pastraipoje yra perrašyta visa Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016 motyvuojamoji dalis, nors nagrinėjamos bylos ir cituojamos bylos aplinkybės aiškiai skiriasi, be to, du kartus pakartota ta pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 motyvų dalis dėl įrodinėjimo pareigos ir visiškai nepagrįstai teigiama, esą šioje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl šilumos energijos paskirstymo klausimų, nors byloje spręstas klausimas dėl žalos, sukeltos tyčiniu padegimu, atlyginimo. Apeliacinio skundo 49-50 pastraipose perrašyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017 motyvų 47-52 punktai. Tokio apeliacinio skundo forma yra netinkama, ypač atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, teismas negali įvertinti tokio apeliacinio skundo argumentų, nes jie tiesiog nesuprantami, nėra aišku, kodėl kasacinio teismo praktika cituojama ištisomis pastraipomis, nes ji niekaip nėra susiejama su nagrinėjama byla, nėra pateikta cituojamos teismų praktikos analizės, neatliekamas koks nors teisinis vertinimas.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija yra įsitikinusi, kad egzistuoja viso būtinos aplinkybės konstatuoti trečiojo asmens bei jo atstovo nesąžiningą procesinį elgesį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl mano esant reikalinga spręsti dėl įstatyme numatytų sankcijų skyrimo.

Dėl bylos sustabdymo

36. Dėl aukščiau paminėtos priežasties atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir apelianto prašymas nagrinėjamą bylą stabdyti iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9266-608/2023 – šis naujas procesas inicijuotas tik piktybiškai vengiant skolos mokėjimo, nes, kaip minėta, dėl visų naujame ieškinyje nurodytų reikalavimų teismai jau yra pasisakę (ir ne kartą) ir juos atmetę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai išlaidas teisinei pagalbai, su kuo apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutikti negali.

38. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo B. M. 2 878,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Trečiasis asmuo M. M. nesutinka ir su šia skundžiamo sprendimo dalimi; savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra perteklinės ir nepagrįstos, sumokėtos juridiniam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai, nors šis juridinis asmuo nėra ir negali būti teisėtas ieškovės atstovas. Be to, priteistose teismo išlaidose yra įtrauktas PVM, nors šių išlaidų ieškovė nepatyrė, nes kaip PVM mokėtoja atgavo PVM per užskaitą, būtent todėl šios išlaidos taip pat negali būti priteistos, nes jų priteisimas reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos iš bylą pralaimėjusios šalies – atsakovo B. M., todėl trečiasis asmuo M. M. apskritai neturi teisės ginčyti minėtos sprendimo dalies kaip neturintis reikiamo subjektiškumo dėl šio klausimo.

39. Visgi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo pasisako tuo tikslu, jog apelianto argumentai šioje dalyje taip pat turi reikšmės ir dėl kolegijos sprendimo skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesu.

40. Pagal nuoseklią ir jau ilgą laiką suformuotą teismų praktiką, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šalies pateiktas prašymas vertinamas pagal patirtų išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, o šioje byloje tokie kriterijai neabejotinai egzistuoja. Bylinėjimosi išlaidų realumas pasireiškia tuo, kad išlaidos yra tikrai patirti nuostoliai, sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Aiškindamas CPK 98 str. 1 d. nuostatų turinį kasacinis teismas nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pagrindžiamos pateikiant: pirminius įrodymus (mokėjimo nurodymus, pinigų priėmimo kvitus ir kt.), taip pat atsakingo asmens (advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko)) pasirašytą patvirtinimą – pažymą. Faktai, kad ieškovė atsiskaitė su teisines paslaugas jai suteikusia advokatų kontora, byloje yra patvirtinti pirminiais įrodymais: sąskaitomis faktūromis, darbų ataskaitomis, mokėjimo pavedimais. Išlaidas teisinei pagalbai sudarė advokatų kontoros TGS Baltic advokatės Dovilės Armalytės ir advokato padėjėjos Beatričės Stiopinaitės susipažinimas su bylos ir su ja susijusių kitų bylų medžiaga, ieškovės nuomonės dėl M. M. pateikto netiesioginio priešieškinio priėmimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčija aplinkybės, jog nurodytos teisinės paslaugos byloje ieškovei buvo suteiktos.

41. Už suteiktas teisines paslaugas advokatų kontora išrašė VŠT 2023-01-24 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2023-03-29 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurios ir buvo apmokėtos ieškovės. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apelianto argumentai, neva toks advokatų kontorai už suteiktas teisines paslaugas byloje sumokėtas atlyginimas negali būti priteistas teismo iš pralaimėjusios šalies (atsakovo), yra piktnaudžiavimas procesu - pagrįsdamas tokius savo teiginius, jis teikia nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 ir 2015-05-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, kuriose nurodytų bylų šalims teisines paslaugas teikė ne advokatai ar advokatų padėjėjai, o pagal pavedimą juridiniai asmenys. Kaip aukščiau savo nutartyje jau nurodė apeliacinės instancijos teismas, apeliantą atstovauja profesionalūs teisininkai, kuriems, teismas neabejoja, yra žinomas šių klausimų teisinis reglamentavimas, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 21 str. numatomos advokatų veiklos formos. Advokatūros įstatymo 2 str. aiškiai reglamentuota, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, ir kad šias paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, jog byloje minimi uždarųjų akcinių bendrovių gretinimai su advokatų kontoromis/ advokatų profesinėmis bendrijomis, įvardijant šias „teisinių paslaugų įmonėmis“, kurios esą „nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą ir negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą“, kai Advokatūros įstatymas labai aiškiai tokias teises suteikia, yra nekorektiški ir neetiški.

42. Kaip jau ne kartą buvo nurodyta nutartyje aukščiau, kad analogiškus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo VŠT priteistų bylinėjimosi išlaidų tariamo nepagrįstumo ir neteisėtumo apelianto atstovai jau buvo išdėstę ir eilėje kitų bylų tarp jų atstovaujamų skolininkų ir VŠT/ Vilniaus energijos, tačiau apeliacinės instancijos teismai savo procesiniuose sprendimuose aiškiai konstatavo, kad svarbu tik tai, jog bylinėjimosi išlaidos būtų sumokėtos tai advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirbo ieškovę atstovavęs advokatas.

43. Ieškovė nurodo, kad jos prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka. Teisės į teisminę gynybą principas apima ir šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju VŠT pasirinko bylą vesti mišriu būdu – pradinius procesinius dokumentus byloje parengė VŠT vidiniai teisininkai, tačiau atstovavimą teismo posėdžiuose ir procesinių dokumentų rengimą po bylos nagrinėjimo atnaujinimo VŠT pavedė profesionalams – advokatų kontorai. Priešingai nei nurodo trečiasis asmuo, byloje iškelti teisiniai klausimai buvo specifiniai, o tinkamam ieškovės interesų atstovavimui reikėjo akumuliuoti itin didelį kiekį informacijos (ne tik nagrinėjamos bylos, bet ir susijusių procesų) ir teisinio reguliavimo, atsižvelgiant jau vien į atsakovo ir trečiojo asmens teikiamus itin didelės apimties procesinius dokumentus, kuriuos sunku suprasti, todėl sutiktina, kad išorinė teisinė pagalba ieškovei buvo būtina. Vilniaus apygardos teismo kolegijos nuomone, apelianto cituojami teismo išaiškinimai dėl poreikio atsižvelgti į ekonomiškumo principą, kuris suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas, vertintini itin kritiškai, atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens procesinį elgesį.

44. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Todėl spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atitinkamus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Kolegijos nuomone, į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir jas tinkamai įvertino, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės nei maksimalus priteistinas užmokesčio dydis, nustatytas Rekomendacijose. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, esą ieškovei negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kuriose įtrauktas PVM. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas, jos priteisiamos su PVM (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-461-180/2015).

45. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jos patirtas 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš apelianto, pateikė įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistina iš trečiojo asmens ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-08 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, į. k.124135580, 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skirti trečiajam asmeniui M. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 5000 Eur (penkių tūkstančių Eur) baudą už piktnaudžiavimą procesu, baudą paskirstant sekančiai: 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) skiriant ieškovei AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) skiriant trečiajam asmeniui UAB ,,Vilniaus energija“ ir 3000 Eur (tris tūkstančius Eur) skiriant valstybei.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.