Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) (B .M.) ir (M. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl reikalavimo perleidimo neteisėtumo, nepagrįsto sutarties nutraukimo ir mokėjimų už suvartotą šilumą perskaičiavimo nutraukta dalyje dėl reikalavimo pripažinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, kitoje dalyje ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

2. Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog dalis ieškinio atmestina, o dalyje reikalavimų byla nutrauktina. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. dėl šios nutarties 1.1. punkto reikalavimų ieškinys yra nepagrįstas, nes atsakovas nebėra šiluminės energijos tiekėjas, o apie tiekėjo pasikeitimą buvo pranešta.

3.3. dalyje dėl šios nutarties 1.3. punkto reikalavimų ieškinys turi būti atmestas, kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

16. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą, ieškiniu prašė (1.1) pripažinti ieškovo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), šildymo sutarties perdavimą AB „Vilniaus šilumos tinklai“ neteisėtu, (1.2) pripažinti buto šildymo sutarties nutraukimą su (M. M.) neteisėtu, ir (1.3) įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energija“ bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą ieškovui priklausančio buto atžvilgiu pagal galiojančias šilumos energijos kainas ir į paskirstymą įtraukiant visas name esančias patalpas, tačiau į butų šildymą neįtraukiant nepaskirstyto karšto vandens ruošimo šilumos energijos. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2021 m. sausio 20 d. nutartimi, atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą, nutraukė bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimą su (M. M.) neteisėtu, kitoje dalyje nustatė ieškovams (B. M.) ir (M. M.) terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Tuo tarpu ieškovai laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumus ir ieškinių tapatumą, todėl nepagrįstai nurodė pašalinti trūkumus ir nutraukė bylą dėl dalies ginčo.

18. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą su (M. M.) neteisėtu nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kitoje dalyje ieškovams nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos dalies nutraukimo

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015 bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016 bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka) jau yra išnagrinėtas klausimas ir pasisakyta dėl (M. M.) ir atsakovo UAB "Vilniaus energija“ 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ieškovas (M. M.) nagrinėjamu atveju iš esmės siekia peržiūrėti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą ne įstatyme nustatyta tvarka, todėl šiuo pagrindu bylą dalyje dėl šios nutarties 1.2. punkte esančio reikalavimo (pripažinti ieškovo (B. M.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą su (M. M.) neteisėtu) nutraukė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

20. Ieškovai laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinių dalyko tapatumą, netinkamai taikė proceso teisės normas, taip pat ieškinio dalyką nepagrįstai sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – ginču dėl neteisėto sutarties nutraukimo, todėl netinkamai išsprendė klausimą dėl bylos šioje dalyje nutraukimo.

21. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, kas reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai, t. y. įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kitų suinteresuotų asmenų reikalavimus, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, todėl civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).

22. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), ex officio turi išsiaiškinti ir konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Jeigu ši aplinkybė nustatoma jau po ieškinio priėmimo, tuomet iškelta civilinė byla nutraukiama pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta bet kurioje proceso stadijoje.

23. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; kt.) ir tokias pagrindines taisykles: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-187/2014; kt.).

24. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Šioje byloje, kaip nurodo ir patys apeliantai, ginčo dėl šalių tapatumo nėra – šalys yra tapačios.

25. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).

27. Kaip matyti iš ieškinio (paskutinį kartą tikslinto 2018 m. spalio 24 d.) turinio, ieškovų reikalavimas – pripažinti (B. M.) buto šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą su (M. M.) neteisėtu, grindžiamas ir siejamas su faktinio šilumos energijos vartotojo, kaip subjekto, turinčio prievoles energijos tiekėjo atžvilgiu, nenustatymu/netinkamu nustatymu, pabrėžiant sutarties privalomumą, įstatyminę galią ir pan., tačiau visus šiuos argumentus ieškovai jau buvo teikę ir juos atitinkamai vertino Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams (K. M.), (B. M.) bei (M. M.) dėl įsiskolinimo išieškojimo, o taip pat ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-707-431/2016.

28. Pastarojoje byloje atsakovai, be kita ko, savo nesutikimą su ieškovo reikalavimais dėl įsiskolinimo už energiją priteisimo, o vėliau ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu (apeliaciniame skunde), grindė ir tuo, kad atsakovai (B. M.) ir (K. M.) yra netinkami atsakovai šioje civilinėje byloje, kadangi visą šilumos energiją suvartojo buto valdytojas, t. y. pagal panaudos sutartį atsakovas (M. M.), su kuriuo yra sudaryta galiojanti ir teisminiu keliu nenutraukta rašytinė šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, todėl vienašališkas nutraukimas neteisminiu būdu yra neteisėtas bei niekinis. Be to, minėtoje byloje atsakovai prašė teismo ex officio spręsti dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, teigė, kad teismas privalėjo ex officio pripažinti (M. M.) ir UAB „Vilniaus energija“ sutarties dėl buto šildymo ir skolos perkėlimo nutraukimą neteisėtu. Atitinkamai apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, savo 2015 m. vasario 12 d. sprendime, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismas savo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje vertino šiuos atsakovo atsikirtimų (atsiliepimo į ieškinį, apeliacinio skundo) argumentus ir pasisakė dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo: teismai sprendė, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalis ir 6.218 straipsnio 1 dalis suteikia nukentėjusiajai šaliai (šiuo atveju bendrovei, šilumos tiekėjai) teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, nutraukti su buto panaudos gavėju pasirašytą individualią šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, jei kita šios sutarties šalis netinkamai vykdo ar neįvykdo sutarties ir tai yra esminis sutarties pažeidimas; sprendime/nutartyje aprašytas (M. M.) sutartinės prievolės pažeidimas pilnai atitiko CK 6. 217 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus sutarčių esminių pažeidimų požymius, o iš konkrečių aplinkybių galima buvo numanyti, kad sutarties 17 ir 17.1 punktais sulygta (M. M.) prievolė nebus įvykdyta (CK 6.219 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai 2013 m. balandžio 11 d. nutraukė sutartį būtent su (M. M.).

29. Taigi, nors formaliai civilinėje byloje Nr. 2-838-599/2015 nei ieškiniu, nei priešieškiniu, kaip atskiru procesiniu dokumentu, nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau byloje buvo atsakovų identiškais pagrindais (remiantis identiškomis faktinėmis aplinkybėmis ar argumentais) keltas klausimas dėl sutarties nutraukimo neteisėtumo, o teismo vertinamas sutarties nutraukimo teisėtumas tų faktinių aplinkybių, kurios identiškos nagrinėjamoje byloje ieškovų nurodomoms faktinėms aplinkybėms ir pagrindams, kontekste. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju naujai pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama iš naujo peržiūrėti visas tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie jau buvo teismų vertinami ir analizuojami ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir kurioje galutiniais, įsiteisėjusiais, res judicata galią turinčiais procesiniais sprendimais aiškiai konstatuota, kad sutartis vienašališkai nutraukta buvo teisėtai.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog faktiniu ieškinio pagrindu laikomos faktinės aplinkybės (juridiniai faktai), kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. Faktinį ieškinio pagrindą reikia skirti nuo teisinio ieškinio pagrindo, t. y. teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį. Teisinis ieškinio pagrindas nėra reikšmingas sprendžiant dėl ieškinių tapatumo pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi bylą nagrinėjantis teismas teisinio ieškinio pagrindo nėra saistomas. Teisinis ieškinio pagrindas ieškinių tapatumui kvalifikuoti reikšmingas tik tiek, kiek, pasikeitus teisiniam ieškinio pagrindui, keičiasi byloje įrodinėtinos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kurį nurodyti privalo į teismą besikreipiantis asmuo. Tuo atveju, jei ieškovo nurodytoms faktinėms aplinkybėms teismas pritaiko netinkamą teisės normą, tai yra pagrindas byloje priimto teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui aukštesnės instancijos teisme, tačiau ne naujo ieškinio pareiškimui.

31. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, faktinis ieškovų (M. M.) bei (B. M.) naujai pareikšto ieškinio reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (šios nutarties 1.2. punktas) pagrindas siejamas su visomis aplinkybėmis, o taip pat ir reikalavimais, dėl kurių jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pripažįstant nutraukimą teisėtu bei taikant iš to kylančias teisines pasekmes. Jokių naujų faktinių aplinkybių ir argumentų, kurie nebūtų buvę nagrinėti ir vertinti teismų aukščiau minėtoje civilinėje byloje, naujai pareikštame ieškinyje ieškovai nenurodė. Tuo tarpu jeigu teismas iš esmės nagrinėtų ieškovų reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, susiklostytų situacija, kuomet absoliučiai visos ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai būtų laikomi prejudiciniais faktais šioje byloje, ir jokių naujų aplinkybių nustatyti bei įrodymų vertinti šio reikalavimo kontekste teismui apskritai nereikėtų.

32. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškinių tapatumo ir nesutikti su ginčijamos nutarties dalimi, kuria byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovo (B. M.) buto 2012 m. lapkričio 26 d. šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3349241 nutraukimą su (M. M.) neteisėtu, buvo nutraukta.

Dėl nustatytų ieškinio trūkumų

33. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui ir specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 111–115, 135 straipsniai). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per nustatytą terminą trūkumų nepašalina, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

35. Ginčijama 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovams septynių kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti: patikslinti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, kad jie sutaptų (Nutarties 19 punktas); patikslinti, kuriam iš ieškovų ir kokia apimtimi turėtų būti įvykdytas galimai ieškovams palankus sprendimas (Nutarties 24 punktas); patikslinti, kuris iš atsakovų kokia apimtimi turėtų vykdyti prievolę pagal galimai ieškovams palankų teismo sprendimą (Nutarties 25 punktas); patikslinti laikotarpį, iki kurio turėtų būti atliekamas mokesčio už suvartotą šilumos energiją perskaičiavimas (Nutarties 26 punktas).

36. Anot ieškovų, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovams, todėl tokio pobūdžio klausimai turėjo būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu.

37. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, kurie yra esminiai ir ribojantys galimybę išnagrinėti bylą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šią teismo išvadą patvirtinta jau vien ta aplinkybė, kad atskirajame skunde ieškovai iš dalies ir ištaiso pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus: atskirojo skundo 6 punkte ieškovai aiškiai nurodo, jog ginčija atsakovų sudarytą susitarimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo sutarties perleidimo iš vieno šilumos tiekėjo, t. y. UAB „Vilniaus energija“ kitam – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, bei susitarimą dėl reikalavimo teisės į skolą ieškovų atžvilgiu perkėlimo, t. y. ieškovai aiškiai suformuluoja ir išgrynina ieškinio dalyką šiuo aspektu, ko nėra pačiame ieškinyje; ieškovai nurodo, kad reikalauja veiksmų atlikimo iš atsakovų solidariai, subsidiariai arba dalinai, t. y. vėlgi, aiškiai nurodo, kad reiškia alternatyvius ieškinio reikalavimus, kiek tai susiję su įpareigojimų atsakovams/atsakovų prievolių pobūdžiu (Atskirojo skundo 7 punktas), apie ką nebuvo apskritai nieko pasakyta pačiame ieškinyje; nurodo, kad prašo atsakovus įpareigoti atlikti perskaičiavimus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (Atskirojo skundo 7 punktas), tuo tarpu ieškinyje nebuvo to nurodę, t. y. nebuvo nurodę iki kada turi būti atliktas perskaičiavimas, nurodė tik tai, kad reiškia reikalavimus dėl mokesčių už suvartotą šilumos energiją perskaičiavimo nuo 2010 m. sausio 1 d.

38. Pažymėtina, jog ieškovai atskirajame skunde pasisako ne dėl visų pirmosios instancijos teismo nurodytų ieškinio trūkumų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio ieškiniuose asmenų daugeto pagrįstumas yra savarankiškai įrodinėtinas dalykas, nurodė, jog ieškovai privalo nurodyti ir pagrįsti, kodėl reiškia reikalavimus, kaip ieškovų daugetas; taip pat ieškovai nepasisako dėl ginčijamos nutarties 24 punkte nurodyto trūkumo - nurodyti, kokio pobūdžio reikalavimą reiškia ieškovų daugetas, t. y. reikalavimas solidarus, subsidiarus ar dalinis).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovų procesinė teisė, kuria jie savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kadangi būtent ieškovams yra keliama pareiga aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą ir suformuluoti ieškinio reikalavimą, kas šiuo atveju, teismui pateikiant ieškinį, nebuvo padaryta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsniu, pagrįstai ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

40. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylos ginčo dalyje nutraukimo bei ieškinio trūkumų šalinimo institutus reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, ieškovams nustatytinas papildomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovų (B. M.) ir (M. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams (B. M.) ir (M. M.) 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytus ir nepašalintus ieškinio trūkumus.