- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- eA-2445-552/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07621-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- N. E.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja N. E. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 23S96257 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad ji ir jos sutuoktinis nusprendė investuoti į restoranų verslą Lietuvoje, 2022 m. gruodžio 1 d. jie įsigijo 100 procentų UAB „Auksinis korys“ (iki reorganizacijos – MB „Auksinis korys“ (toliau – ir Bendrovė)) akcijų. Įsigijus Bendrovę buvo įvykdyta jos reorganizacija, 2023 m. kovo 27 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas ir sudarė 81 883,00 Eur. Abiem asmenims priklauso po 50 proc. Bendrovės akcijų.
2.2. Pareiškėja atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 19 d. įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. birželio 2 d. pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Pareiškėja laiku pateikė visus prašomus dokumentus, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2.3. Pareiškėjos kreipimosi į Migracijos departamentą metu egzistavo visos Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. Šiam faktui pagrįsti pareiškėja atsakovui pateikė Bendrovės veiklos dokumentus, metinės finansinės atskaitomybės duomenis. Pareiškėjos pateikti Bendrovės dokumentai išvardyti Sprendime, tačiau neaišku, kodėl šie dokumentai atsakovo įvertinti kaip nepakankami, dėl kokių priežasčių atsakovui „kilo įtarimų dėl pareiškėjos tikrųjų ketinimų“ ir kuo remiantis iš pareiškėjos 2023 m. gegužės 19 d. buvo paprašyta pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Pareiškėjos nuomone, Migracijos departamentas neturėjo pagrindo prašyti papildomai pateikti 2023 m. Bendrovės tarpinį balansą bei pelno nuostolių ataskaitą.
2.4. Juridiniai asmenys turi pareigą teikti Juridinių asmenų registrui tik metinį finansinių dokumentų rinkinį. Dėl to pirmenybė turi būti teikiama Juridinių asmenų registre įregistruotiems finansiniams Bendrovės duomenims – 2022 m. balansui, kuriame nurodoma, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis viršija 28 000 Eur. Pareiškėjos sudarytame ir Migracijos departamentui pateiktame 2023 m. balandžio 30 d. balanse nuosavo kapitalo suma buvo kiek mažesnė nei 28 000 Eur, tačiau tai nepaneigia išvados dėl Bendrovės atitikties Įstatymo reikalavimams.
2.5. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesiniai baziniai darbo užmokesčio (toliau – ir VMBDU) dydžiai. Pareiškėjos prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo trys darbuotojai (Lietuvos piliečiai), kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius. 2023 m. gegužės mėnesio pabaigoje du darbuotojai paliko Bendrovę. Tai buvo darbuotojų sprendimas nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu, kuriam darbdavys negalėjo daryti įtakos. Nuo 2023 m. birželio mėnesio Bendrovėje įsidarbino dar vienas darbuotojas, todėl teiginys, kad Bendrovėje dirba tik vienas darbuotojas, neatitinka tikrovės. Bendrovė aktyviai ieško trečio darbuotojo. Bendrovė kreipimosi metu ir per prašymo nagrinėjimo terminą šiuos reikalavimus atitiko, o natūrali darbuotojų kaita įmonėje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Įstatymo reikalavimai nebuvo tinkamai įgyvendinti. Jeigu atsakovas būtų laiku vykdęs pareiškėjos pateiktų dokumentų patikrinimą, jis būtų turėjęs galimybę gauti tinkamus ir pakankamus duomenis.
2.6. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamentas turėjo, be kita ko, įvertinti, kad: a) Bendrovės veikla yra ilgalaikė, t. y. Bendrovė rinkoje veikia jau virš 5 metų; b) Bendrovės veikla realiai vykdoma; c) Bendrovė turi visus veiklai vykdyti reikalingus leidimus; d) Bendrovė yra žinoma rinkoje, veikia prestižiniame verslo centre; e) Bendrovės veiklai įtakos turėjo Covid-19 pandemija ir pritaikyti ribojimai, tačiau Bendrovė veiklos nesustabdė, priešingai, sugebėjo atsinaujinti ir pritraukti naujų investuotojų (pareiškėją). Atsakovas neturėjo pagrindo pripažinti, kad Bendrovės veikla fiktyvi, realiai nevykdoma, o pareiškėjos paaiškinimus vertinti kaip prieštaringus ir nenuoseklius, kadangi pareiškėja daug lėšų investavo į Bendrovės veiklą, pertvarkė ją į uždarąją akcinę bendrovę, siekė plėsti Bendrovės veiklą, taip pat pagrindė, kodėl jos buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas plėtojant verslą. Sprendime nurodyti argumentai yra nepagrįsti, jie nesusiję su pareiškėjos pateiktu kreipimusi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, kadangi ji siekė gauti leidimą dėl teisėtos veiklos, susijusios su Bendrove. Pareiškėjos prašymo tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, nurodytų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 69 punkte.
2.7. Iš Sprendimo turinio nėra aišku, kokius duomenis atsakovas įvertino kaip neatitinkančius tikrovės. Pareiškėja nemoka lietuvių kalbos, anglų kalba nėra jos gimtoji kalba. Verčiant pateiktus paaiškinimus, galėjo susidaryti kai kurių neatitikimų, tačiau tai nepagrindžia nei pareiškėjos teikiamų duomenų neatitikties tikrovei, nei jos siekio apgauti (suklaidinti) atsakovą. Iš Sprendimo išplaukia, kad atsakovas kaip tikrovės neatitinkančius duomenis vertino tai, jog pareiškėja Vokietijos generaliniam konsulatui deklaravo, kad vyks turizmo tikslu į Vokietiją, o pati iš Vokietijos nuvyko į Lietuvą. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad pareiškėja pateikė žinomai melagingą informaciją. Priešingai, pareiškėja kurį laiką svečiavosi pas draugus Vokietijoje. Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje galioja laisvo asmenų judėjimo principas, dėl to nėra jokio neteisėtumo, kad asmuo vėliau pakeičia savo planus ir keliauja iš vienos Europos Sąjungos valstybės į kitą. Pareiškėja ieškojo investavimo galimybių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse, įskaitant Vokietiją. Pareiškėja neteikė atsakovui jokių tikrovės neatitinkančių duomenų, todėl Sprendimo motyvas atsisakyti išduoti jai leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis, inter alia, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, yra neproporcinga ir neadekvati priemonė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovas nustatė, kad, aktualiausiais duomenimis, Bendrovės nuosavas kapitalas sudarė 23 812 Eur, taip pat nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d. Bendrovėje buvo įdarbinta tik viena darbuotoja. Tai reiškia, jog Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytų sąlygų. Migracijos departamento duomenimis, nuo 2023 m. birželio 5 d. Bendrovėje įdarbinta Lietuvos Respublikos pilietė (iš viso įdarbinti 2 asmenys). Be to, 2021 m. gruodžio 10 d. Generalinis Ispanijos konsulatas Stambule atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, o informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, laikytina nepatikima. 2021 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijos konsulatas Stambule taip pat priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjai dėl teisėtą buvimą suteikiančių dokumentų gavimo tarpininkavo Migracijos departamentui žinomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris aktyviai verčiasi tarpininkavimu perparduodant užsieniečiams, įskaitant Irano piliečius, Lietuvoje įsteigtas fiktyvias įmones imigracijos tikslais į ES. Atsižvelgiant tiek į išdėstytas, tiek į kitas Sprendime nurodytas aplinkybes (konsulinių įstaigų užsienyje daugkartiniai atsisakymai išduoti pareiškėjai vizas dėl nepatikimų duomenų teikimo; sąsajų su asmenimis, kurie padeda užsieniečiams legalizuotis Šengeno erdvėje; Bendrovės neatitiktis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytoms sąlygoms) konstatuota, kad pareiškėja siekia tik formaliai atitikti Įstatyme 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti, o jos tikrasis atvykimo tikslas yra orientuotas ne į teisėtos veiklos vykdymą Lietuvoje, o į siekį gauti leidimą laikinai gyventi ir įtvirtinti buvimą Šengeno erdvėje.
3.2. Migracijos departamento nuomone, Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos reikalavimus.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai aktualias aplinkybes:
5.1. Pareiškėja 2023 m. kovo 31 d., motyvuodama tuo, kad yra Bendrovės dalyvė, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
5.2. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 19 d. pareiškėjai nurodė, kad ji iki 2023 m. birželio 2 d. turi pateikti: 1) nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. atliktų darbų ir vykdytų funkcijų aprašymą; 2) Bendrovės 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų įsigijimą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; 3) paaiškinimą, kokiu tikslu jai buvo išduoti leidimai laikinai gyventi (duomenys neskelbtini); 4) 2023 m. Bendrovės tarpinį balansą bei pelno nuostolių ataskaitą; 5) paaiškinimą, kokių funkcijų pareiškėja asmeniškai negalėtų vykdyti nebūdama Lietuvos Respublikoje (prašyta pagrįsti, kad pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklai vykdyti ir plėtoti). Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad tuo metu Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems bendrai mokamas darbo užmokestis yra ne mažesnis kaip 2 VMBDU dydžiai, todėl Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėja – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pažymėta, kad, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėja 2023 m. birželio 1 d. pateikė paaiškinimus.
5.3. Migracijos departamentas 2023 m. birželio 26 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad šiuo metu Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, o pareiškėja – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Įstatymo nuostatas (35 str. 1 d., 40 str. 1 d. 5 p., 45 str.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad sprendžiant Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat ar duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos neteisėtos migracijos grėsmė.
7. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą Bendrovės 2023 m. sausio 19 d. balansą, nustatė, kad Bendrovė nuo 2022 m. rugsėjo 31 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą, t. y. nuosavo kapitalo dydis buvo 28 094 Eur. Tačiau Migracijos departamentui paprašius pateikti 2023 m. Bendrovės tarpinį balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, pareiškėja su paaiškinimais kartu pateikė laikotarpio nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d Bendrovės tarpinį balansą, kurio turinys patvirtina, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis minėtu laikotarpiu sudarė tik 23 812 Eur, o tai, teismo įsitikinimu, patvirtino, jog Bendrovė nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (kada pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi) neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų reikalavimų.
8. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priežastys, dėl kurių užsienietis ar įmonė nebeatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų, Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymui neturi teisinės reikšmės, kadangi vien neatitiktis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Todėl teismas atmetė argumentus, kad Bendrovės, kaip aktyviai veiklą vykdančio juridinio asmens, pajamos ir išlaidos veiklos metu svyruoja, dėl šios priežasties negali būti užtikrinta, kad Bendrovės nuosavas kapitalas (t. y. įmonės turto ir įsipareigojimų santykis) visuomet išliktų toks pats (ne mažesnis kaip 28 000 Eur), nepaneigia Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo.
9. Vertindamas argumentus, kad pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo trys darbuotojai (Lietuvos piliečiai), kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius, teismas pažymėjo, jog Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas dėl darbuotojų skaičiaus taip turi būti vertinamas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (ne mažiau kaip 6 mėnesiai iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), todėl Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime nepagrįstai vertino laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d.
10. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 4 d. Bendrovėje buvo įdarbinta tik viena darbuotoja, todėl Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Iš byloje esančių duomenų, t. y. Bendrovės 2023 m. kovo ir balandžio mėn. atlyginimo žiniaraščių teismas nustatė, kad Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo trys darbuotojai (Lietuvos piliečiai), kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarė ne mažiau kaip 2 VMBDU dydžius. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog nors Bendrovė atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytą reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio, tačiau neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo dėl nuosavo kapitalo dydžio. Iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ matyti, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įtvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą ir konstatavo, kad vertinimo metu Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl nuosavo kapitalo dydžio, o pareiškėja – sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
11. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje savaime neužkerta kelio pareiškėjai dalyvauti Bendrovės veikloje. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai apie veiklą Bendrovėje, teismo manymu yra abstraktūs ir neleidžia daryti išvados, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas Bendrovės veiklos valdyti ir plėtoti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo įsitikinimu, vien formali atitiktis Įstatyme nustatytoms sąlygoms savaime nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas leidimas laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Be to, užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalo atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas visą leidimo laikinai gyventi turėjimo laikotarpį, taip pat ir prieš išduodant leidimą, o nustačius, kad Bendrovė ar užsienietis neatitinka minėtų sąlygų, užsieniečio leidimas yra panaikinamas arba atsisakoma jį išduoti.
13. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad įtarimus, jog pareiškėja tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis, sustiprina tai, jog pareiškėjai 2021 m. gruodžio 10 d. Generalinis Ispanijos konsulatas Stambule atsisakė išduoti Šengeno vizą, kadangi kilo pagrįstų abejonių dėl jos ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos prieš pasibaigiant vizos galiojimo laikui, o informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, laikytina nepatikima. 2022 m. rugpjūčio 4 d. Vokietijos konsulatas Stambule taip pat priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, kadangi užsienietė pateikė nepatikimą informaciją apie numatomo buvimo tikslus bei sąlygas. Be to, Lietuvos Respublikos ambasada Turkijos Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikai ir Irano Islamo Respublikai 2021 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą. 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėja trečią kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje dėl Šengeno vizos gavimo verslo tikslu, tačiau ji taip pat nebuvo išduota dėl nepatikimų duomenų teikimo ir sąsajų su asmenimis, kurie užsieniečiams teikia tarpininkavimo paslaugas ir padeda atvykti į Šengeno erdvę bei gauti teisėtą buvimą suteikiančius dokumentus tik formaliai atitinkant Įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėja, siekdama patekti į Šengeno erdvę, kreipdamasi dėl vizos gavimo į Vokietijos konsulinę įstaigą Stambule, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Nustatyta, kad ji deklaravo vykstanti turizmo tikslu, o kaip galutinį kelionės tikslą nurodė Vokietiją, gavusi vizą pasinaudojo išduotu dokumentu ir atvyko į Lietuvą. Šį faktą patvirtino pareiškėja Migracijos departamentui pateiktame paaiškinime. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikdama duomenis apie valstybes, kurios buvo atsisakiusios išduoti vizas ar leidimus gyventi, nuslėpė, jog Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė jai išduoti Šengeno vizą. Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėja Migracijos departamentui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog nėra visiškai aišku, kokius duomenis atsakovas įvertino kaip neatitinkančius tikrovės.
14. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo manymu, patvirtino pareiškėjos nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentui pagrįstai kilo įtarimų dėl pareiškėjos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, t. y. kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jos tikrasis ir pagrindinis atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, nei oficialiai deklaruotas – pareiškėja tik siekė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir visose Šengeno valstybėse, o ne užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl gali kilti pareiškėjos neteisėtos migracijos grėsmė.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė į bylą papildomus įrodymus, kurie, pasak jos, patvirtina, jog Bendrovės nuosavas kapitalas 2022 metais ir 2023 m. I pusmetį buvo didesnis nei 28 000 Eur bei kad Bendrovėje dirba du darbuotojai, kuriems mokamas darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų VMBDU dydžius, tačiau teismas pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjos teikiami dokumentai nėra aktualūs. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai dėl kapitalo dydžio bei darbuotojų skaičiaus turėjo būti vertinami laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 31 d. iki 2023 m. kovo 31 d. (ne mažiau kaip 6 mėnesiai iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo), o pareiškėjos pateikti dokumentai, pvz., 2023 m. birželio bei liepos mėnesių Bendrovės atlyginimo žiniaraščiai pateikti jau po Sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, pareiškėja vėl gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi.
16. Konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
III.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjos atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Nors teismas pripažino, kad Bendrovė atitiko minėtoje nuostatoje nurodytą reikalavimą dėl darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio, tačiau vertino, kad Bendrovė neatitiko reikalavimo dėl nuosavo kapitalo dydžio. Vertinant Bendrovės finansinį rezultatą aktualus ne 6 mėnesių terminas, tačiau kiti įstatymuose nustatyti laikotarpiai, per kuriuos apskaičiuojamas toks finansinis veiklos rezultatas. Juridiniai asmenys turi pareigą teikti Juridinių asmenų registrui tik metinį finansinių dokumentų rinkinį. Viešųjų registrų duomenys turi prima facie galią. Tai reiškia, kad pirmenybė, įvertinant Bendrovės nuosavo kapitalo dydį, turi būti teikiama Juridinių asmenų registre įregistruotiems Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenims, įskaitant balansą už 2022 m. finansinius metus, kuriame nurodoma, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra 28 094 Eur.
18.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2023 m. gegužės 24 d. Bendrovės tarpiniu balansu (už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.), kadangi jis atspindi vėlesnę situaciją, nei buvo pareiškėjos kreipimosi į atsakovą metu. Be to, pateiktas tarpinis balansas patvirtina vos vienos dienos situaciją Bendrovėje, o ne konkretų (pamatuojamą) jos veiklos rezultatą už tam tikrą atskaitinį laikotarpį (metus, pusmetį, ketvirtį). Be to, atsakovas net neturėjo pagrindo iš Bendrovės reikalauti pakartotinių finansinių duomenų, kadangi jie buvo pateikti kartu su pirminiu prašymu.
18.3. Teismas, remdamasis tik atsakovo pozicija, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, nepakankamai gerai moka anglų kalbą, kad galėtų preciziškai užpildyti paraiškas dėl vizų ir leidimo laikinai gyventi išdavimo. Dėl to, pildydama paraiškas, ji, galbūt, nurodė klaidingus duomenis, tačiau ši žmogiškoji klaida nereiškia jos piktnaudžiavimo. Aplinkybė, kad pareiškėja, gavusi Šengeno vizą, iš Vokietijos atvyko į Lietuvą, nesuteikia pagrindo konstatuoti netinkamą jos elgesį, kadangi Šengeno erdvėje galioja laisvas asmenų judėjimo principas, be to, pareiškėja atsakovui paaiškino, kad ji tam tikrą laikotarpį Vokietijoje lankėsi pas savo draugus. Pareiškėja taip pat pažymi, kad, kreipiantis su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi nepateikė informacijos, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. liepos 26 d. atsisakė išduoti jai Šengeno vizą, kadangi nelaikė, kad ši informacija yra reikšminga, t. y. vadovavosi Įstatymo reikalavimais dėl dokumentų ir informacijos atsakovui pateikimo. Atsakovui pareikalavus pateikti tokią informaciją, pareiškėja ją būtų pateikusi. Byloje nebuvo nuginčyta, kad Bendrovė vykdo verslo veiklą ir kad pareiškėja prisideda prie Bendrovės veiklos vystymo. Pareiškėja realiai vykdo verslą per Bendrovę. Pareiškėja ir jos sutuoktinis į Bendrovę investavo visas savo santaupas ir savo tolimesnius gyvenimo ir veiklos planus sieja būtent su Bendrovės verslo veiklos vystymu.
Šalies argumentai
19. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 6 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, nurodydama, kad po apeliacinio skundo išsiuntimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės – pareiškėja ir jos sutuoktinis, kuris taip pat yra Bendrovės vadovas ir akcininkas, gavo Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės pranešimą, kad, teikiant Bendrovei tarpinį balansą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., dėl įvykusios skaičiavimo klaidos, ataskaitoje buvo neteisingai parodytas nuosavas kapitalas. Nurodyta nuosavo kapitalo suma buvo 23 812 eurų, o turėjo būti 33 599 eurai. Po šio pranešimo gavimo Bendrovės vadovo prašymu buvo patikslinti Bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės dokumentai. Šie duomenys pagrindžia, kad Bendrovė tiek pareiškėjos prašymo atsakovui pateikimo, tiek jo nagrinėjimo metu atitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintam reikalavimui dėl nuosavo kapitalo vertės ir Bendrovės nuosavo kapitalo duomenys buvo visuomet aukštesni už minimalią nurodytą 28 000 eurų sumą. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Bendrovė taip pat teikė įrodymus, kad ir 2023 m. liepos 1 d. datai Bendrovės nuosavo kapitalo vertė taip pat viršijo 28 000 eurų.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos tikslo ir sąlygų, jos sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl konstatuota, kad pareiškėja siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas gavus leidimą laikinai gyventi tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
20.2. Nesutikdamas su argumentais, kad Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą, atsakovas pažymi, kad jis rėmėsi būtent aktualiausiais duomenimis bei nustatė, kad Bendrovės nuosavo kapitalo dydis sudaro 23 812 Eur. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jis turėjo vertinti ne 2023 m. gegužės 24 d. Bendrovės balansą, bet 2022 m. gruodžio 31 d. sudarytus Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nes minėti Bendrovės duomenys buvo aktualūs pareiškėjai pateikus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti leidimą laikinai gyventi, jei ginčijamo sprendimo priėmimo dieną pagal aktualiausius duomenis ji neatitiko Įstatymo numatytų imperatyvių leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų.
Šalies argumentai
20.3. Pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi skiltį „nurodykite priežastį ir valstybę, kur Jums atsisakė išduoti vizą ar leidimą gyventi arba uždraudė atvykti į šią valstybę“ paliko neužpildytą ir patvirtino, kad žino, jog už melagingų duomenų pateikimą ji atsako įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėja nuslėpė, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. atsisakė jai išduoti Šengeno vizą. Prašymo turinys neleido manyti, kad prašoma užpildyti informacija yra nereikšminga, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad nepateiktos informacijos ji nelaikė reikšminga yra deklaratyvūs.
20.4. Be to, pareiškėja nepaneigė Migracijos departamento pareiškėjos atžvilgiu nustatytų nelegalios migracijos grėsmės kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos Departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos skundą atmetė, padaręs išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
23. Pareiškėja apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, įrodymų vertinimo aspektu, nes teismas nepagrįstai sprendė, jog Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų: Bendrovė kreipimosi į atsakovą metu atitiko minėtoje Įstatymo nuostatoje įtvirtintą reikalavimą dėl nuosavo kapitalo dydžio; prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu Bendrovėje pagal darbo sutartis dirbo 3 darbuotojai, o darbuotojų skaičius Bendrovėje sumažėjo ne dėl pareiškėjos ar Bendrovės kaltės; nenustatyta, kad Bendrovė būtų fiktyvi. Taip pat, pareiškėjos teigimu, ji nenurodė informacijos apie tai, kad Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. atsisakė pareiškėjai išduoti Šengeno vizą, kadangi nelaikė šios informacijos reikšminga, tačiau tai nelaikytina piktnaudžiavimu ar informacijos slėpimu.
24. Pareiškėja prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus – 2023 m. spalio 11 d. sudarytus UAB „Auksinis korys“ tarpinius balansus 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. balandžio 30 d. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1641-1047/2023).
25. Pareiškėja nepateikė įtikinamų priežasčių, kurios būtų kliudžiusios tokius įrodymus gauti proceso pirmosios instancijos teisme metu, ypač turint omenyje, kad papildomus dokumentus, susijusius su Bendrovės kapitalu bei dirbančiais asmenimis, ji teikė 2023 m. rugpjūčio 31 d., be to, jos sutuoktinio, tos pačios bendrovės akcininko, panaši administracinė byla buvo nagrinėjama dar anksčiau ir toje byloje taip pat buvo keliami Bendrovės nuosavo kapitalo pakankamumo klausimai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir nenustačiusi priežasčių, kodėl šie nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netiria pareiškėjos pateiktų naujų įrodymų (ABTĮ 142 str. 3 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog minėti dokumentai (2023 m. spalio 11 d. UAB „Auksinis korys“ tarpiniai balansai) buvo sudaryti jau po Migracijos departamento Sprendimo priėmimo, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas vertina administracinio sprendimo teisėtumą šio sprendimo priėmimo metu, todėl šiam vertinimui yra reikšmingos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas buvę ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo metu (žr., pvz., 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-22-602/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1784-968/2023).
26. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šioje byloje nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
27. Įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d.) reglamentuojama leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla, tvarka. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p.).
28. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2023 m. kovo 31 d. prašymą, pateiktus dokumentus bei įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Sprendimą, grindžiamą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė, tuo pačiu ir pati pareiškėja, iš esmės neatitiko vienos iš sąlygų, nustatytų Įstatyme, t. y. Bendrovės nuosavo kapitalo dydis 2023 m. kurį laiką buvo mažesnis kaip 28 000 Eur. Dėl šios priežasties pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl Bendrovės nuosavo kapitalo lėšų laikytini nepagrįstais.
30. Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos ne verslo vykdymo sąlygos, o leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo (pakeitimo) sąlygos, kurios yra vienodos visiems užsieniečiams, pretenduojantiems gauti tokius leidimus konkrečiais Įstatyme nustatytais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-4983-624/2017; kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečio teisė, asmeniui, net ir atitinkančiam Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas, leidimas gali būti, o ne privalo būti išduodamas.
31. Aptariamu atveju pakankamai reikšmingais laikytini ir atsakovo nustatyti faktai, kad pareiškėja Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius, kupiūruotus ir prieštaringus duomenis (kelis kartus kreipėsi į Europos Sąjungos valstybių narių konsulines ir diplomatines įstaigas dėl Šengeno vizos išdavimo, tačiau jos prašymai buvo atmesti dėl to, kad pateikta informacija laikyta nepatikima ar pateikti duomenys neatitinka tikrovės; ji nuslėpė, kad 2022 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje vizos gavimo tikslu, bet jos negavo, be to, Vokietijos konsulatas Stambule 2022 m. rugpjūčio 4 d. taip pat atsisakė išduoti jai Šengeno vizą, be to, atsakovas nustatė, jog UAB „Sanam Cafe“, kurioje pareiškėja ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones). Vertinant Migracijos departamento surinktų duomenų visumą šiuo aspektu sutiktina su atsakovo išvadomis, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus kriterijus, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kas leidžia įtarti didelę nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių šias Migracijos departamento padarytas išvadas. Pabrėžtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad ji nesiekė nuslėpti informacijos apie atsisakytas jai išduoti Šengeno vizas, o paraišką dėl vizos gavimo galėjo užpildyti netinkamai dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo, nurodytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.
32. Pastebėtina, jog pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji prašymo teikimo metu yra įvykdžiusi visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, o Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvių nuostatų pažeidimą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti / ar atsisakyti pakeisti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2860-1062/2018; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019).
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
34. Pareiškėja prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.