- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-309-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04934-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Diessman Freight“
- Ieškovas
- Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andrutės Kalinauskienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Diessman Freight“, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diessman Freight“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti 5 171,00 Eur skolą, 45,94 Eur palūkanas, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. su atsakove sudarė sutartį Nr. DY0304 (DK31380), 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. DY1054 (DK32047), 2018 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. DY2236 (DK33165) dėl krovinio pervežimo. Remiantis šiomis sutartimis, ieškovė kiekvieną kartą išrašinėjo ir pateikinėjo atsakovei paslaugų priėmimo – perdavimo aktus bei PVM sąskaitas - faktūras, iš viso 5 171 Eur sumai. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo, todėl liko skolingas ieškovei 5 171 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštais ieškininiais reikalavimais nesutiko. Patvirtino, kad su ieškove sudarė tris vienkartines pervežimo sutartis, tačiau ne dėl savo kaltės nėra įvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, kadangi pati ieškovė iki šios dienos nėra pateikusi atsakovei CMR važtaraščių originalų. Pažymėjo, kad vienkartinėse sutartyse šalys susitarė, kad apmokėjimo terminas yra 45 dienos po to, kai bus pateikta sąskaita ir CMR originalas su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde ir parašu. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nepateikė tinkamą krovinių pervežimą patvirtinančių dokumentų, neatsirado ir atsakovės pareiga mokėti ieškovei pagal sudarytas sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Diessman Freight“ 5 171,00 Eur skolą, 45,94 Eur palūkanas, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5 216,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 363,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ naudai.
4. Pažymėjo, kad pareiga sumokėti pervežimo kainą atsiranda pervežimo paslaugos suteikimo pagrindu. CMR važtaraščio ir sąskaitos – faktūros originalų nepateikimas nepanaikina pareigos atsiskaityti už krovinio pervežimą ir neatleidžia nuo šios pareigos vykdymo. Šalių sudarytų sutarčių sąlygų turinio analizė neteikia pagrindo daryti išvadą, jog CMR važtaraščių ir sąskaitų-faktūrų originalų pateikimas yra esminė sąlyga, kurią pažeidusi ieškovė prarastų teisę į užmokestį už atliktą vežimą. Teismas pabrėžė, kad atsakovė su ieškove sudarytose vežimo sutartyse įsipareigojo už krovinių pervežimo paslaugas sumokėti sulygtą vežimo užmokestį, todėl, elgdamasis kaip sąžiningas ir rūpestingas verslininkas, turėjo bendradarbiauti su ieškove, kad atsiskaitytų už suteiktas pervežimo paslaugas. Manydama, jog ieškovė nepateikė visų dokumentų, reikalingų mokėjimams atlikti, atsakovė galėjo kreiptis į ieškovą dėl tokių dokumentų pateikimo, tačiau, bylos duomenimis, to nedarė.
5. Atsižvelgiant į tai, jog pervežimas buvo atliktas, pretenzijų dėl kokybės nebuvo pareikšta, teismas padarė išvadą, kad ieškovė savo sutartinę prievolę pervežti krovinius įvykdė tinkamai, todėl atsakovei kilo pareiga už atliktą vežimą sumokėti.
6. Patenkinus ieškinį ieškovei iš atsakovės taip pat buvo priteistos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (5 216,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 155 Eur žyminis mokestis, 971 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, 237,50 Eur vertimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu UAB „Diessman Freight“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“ ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog nesiekia išvengti skolos ar nepagrįstai užvilkinti jos mokėjimo ieškovei. Nurodė, jog skolos mokėjimo terminų skaičiavimas dar nėra prasidėjęs, nes CMR važtaraščių originalai iki šiol nepateikti atsakovei. Atsakovė šiai dienai nėra pažeidusi prievolės laiku sumokėti pervežimo kainos, o ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį bei reikalauti skolos priteisimo. Pačiai ieškovei sąmoningai nevykdant sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo teisinio pagrindo tenkinti jos ieškinio reikalavimus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino sutarčių nuostatas bei padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė tariamai gavo CMR važtaraščių originalus ar ieškovei nėra privaloma pagal sutartis pateikti atsakovei CMR važtaraščių originalų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Baltarusijos bendrovė ČTUP „SiDmiTrans“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė visas sutartyse numatytas paslaugas įvykdė tinkamai, o atsakovė paslaugas priėmė, pasirašė aktus ir nereiškė jokių pretenzijų dėl teiktų paslaugų. Taip pat nurodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog visi reikiami dokumentai atsakovei buvo siunčiami elektroniniu paštu ir registruotu paštu. Pažymėjo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės pateikta informacija neatitiko tikrovės t. y. kad ji CMR važtaraščių originalų negavo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
10. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė pasirašė Vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kurių pagrindu vežėjas (ieškovė) įsipareigojo pateikti transporto priemonę ir pervežti krovinius nurodytu maršrutu, o užsakovas (atsakovė) – apmokėti už suteiktas paslaugas per 45 dienas po sąskaitos ir CMR originalo su nustatytais rekvizitais pateikimo (e. b. l. 55-56, 67-68, 73-74). Atsakovė ieškovės suteiktų paslaugų neginčija, tačiau nurodo, kad sutarčių apmokėjimo terminas dar nėra suėjęs, nes ji iki šiol nėra gavusi CMR važtaraščių originalų. Ieškovė nurodo, kad visi būtini dokumentai (taip pat ir važtaraščių originalai) atsakovei buvo išsiųsti registruotu paštu ir šias aplinkybes patvirtina teismui 2019 m. gegužės 17 d. pateikti rašytiniai įrodymai.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės teismui pateiktos tiek registruotų siuntų atsakovei siuntimą patvirtinančios dokumentų kopijos, tiek ir elektroninių laiškų, siųstų atsakovei, kopijos, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė savo reikalavimus pagal sutartį įvykdė tinkamai. Iš ieškovės teismui 2019 m. gegužės 17 d. pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad kiekvieną kartą suteikus krovinio pervežimo paslaugą, atsakovei elektroniniu paštu buvo siunčiama ne tik PVM sąskaita – faktūra, bet ir priėmimo-perdavimo aktas, vienkartinė krovinio pervežimo sutartis bei CMR važtaraštis. Šie dokumentai vėliau buvo siunčiami ir registruotu paštu, ką įrodo ieškovės pateikti pašto išrašai apie išsiųstas registruotas siuntas (e. b. l. 99-132). Atsakovė nors ir nurodo, kad ieškovės siųstų CMR važtaraščių originalų negavo, tačiau nepateikė jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų (pvz. atsakovės ieškovei siųstų pretenzijų dėl CMR važtaraščių originalų negavimo, reikalavimo pateikti CMR važtaraščių originalus ir pan.) (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti įrodymai iš esmės leidžia spręsti, kad atsakovei visi būtini dokumentai (taip pat ir CMR važtaraščiai) buvo pateikti laiku, todėl atsakovė privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti už jai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.
14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, į įstatymo nustatytas ir kasacinio teismo suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys, šalių paaiškinimai, leidžia daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė savo teiginius, jog atsakovei buvo pateikti visi dokumentai, tuo tarpu atsakovė savo atsikirtimus grindžia tik paaiškinimais, kurie teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįsti papildomais įrodymais ir loginėmis išvadomis, todėl nelaikytini reikšmingais įrodymais teismo nuomonei dėl atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės egzistavimo susidaryti.
15. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
16. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
17. Kadangi šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti atsakovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų.
18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 626,18 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir pateikimą. Nurodyto dydžio išlaidos pagrįstos 2019 m. liepos 10 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. ALAW 15239, sąskaitos ataskaita ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento išrašu. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 626,18 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Diessman Freight“, juridinio asmens kodas 302920064, ieškovės Baltarusijos bendrovės ČTUP „SiDmiTrans“, juridinio asmens kodas 590779157, naudai 626,18 Eur (šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 18 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.