- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-518-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18840-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- R. B., M. J.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, V. A.
- Advokatai
- Marius Rumšas, Jolanta Teresė Litvinskienė, Gediminas Milevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ugniaus Trumpulio ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) V. A. atstovo advokato Mariaus Rumšo (toliau – advokatas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirtas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas R. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, kas atitinka 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. R. B. įpareigotas: 1) per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokymusi; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 3) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
M. J. nuteistas pagal BK 284 straipsnį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirtas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas M. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 (viena) para, kas atitinka 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. M. J. įpareigotas: 1) per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu; 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 3) laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš R. B. ir M. J. 18,80 Eur (aštuoniolika eurų aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista V. A. solidariai iš R. B. ir M. J. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys netenkintas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. turėtos 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista V. A. iš R. B. ir M. J. po 200 Eur (du šimtai eurų) proceso išlaidų atlyginimo.
Nuteistieji R. B. ir M. J. apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
1. R. B. ir M. J. nuteisti už tai, kad viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: jie, 2020 m. gegužės 16 d. apie 12.11 val., veikdami bendrais veiksmais, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai R. B. nustatytas 1,96 promilių girtumas, o M. J. nustatytas 1,58 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdami viešoje vietoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdami visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamiesi ypatingai įžūliai, (duomenys neskelbtini), R. B. priėjo prie gatvėje stovinčio V. A. nuosavybės teise priklausančio automobilio MITSUBISHI OLTLANDER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei matant R. G., N. M. ir R. S., vairuotojo vietoje sėdinčiam V. A. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 (du) smūgius į veido sritį, po ko, prie automobilio pribėgo M. J. ir rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 (tris) smūgius V. A. į veido bei galvos sritį, taip nukentėjusiajam padarydami: 1) dešinio skruosto sumušimą, pasireiškusiu odos paraudimu, skausmingumu, patinimu; 2) nosies sumušimą, pasireiškusiu kraujavimu iš nosies landų; 3) poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. R. B. ir M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Teikiamu apeliaciniu skundu advokatas prašo: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo V. A. civilinio ieškinio ir jį tenkinti visiškai, t. y. priteisti iš nuteistųjų R. B. ir M. J. solidariai 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo V. A. naudai; 2) palikti nepakeistą nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam V. A. priteistų 400 Eur išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti; 3) priteisti iš nuteistųjų R. B. ir M. J. solidariai nukentėjusiajam V. A. turėtas išlaidas advokato paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.
3. Pasak advokato, pirmosios instancijos teismo išvados nėra tinkamai motyvuotos, taip pat jos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino žalą padariusių asmenų kaltę ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, netinkamai taikė sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl neproporcingai, nesilaikant pusiausvyros tarp pažeistų vertybių svarbos ir nuteistųjų interesų, buvo sumažintas žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl 2 000 Eur dydžio neturtinė žala yra pakankama nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Toks visiškai nemotyvuotas nuosprendis yra formalus, todėl nepagrįstas ir neteisėtas dalyje dėl V. A. civilinio ieškinio išsprendimo.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte buvo akcentuota, jog nuteistieji veikdami bendrai, būdami neblaivūs, viešoje vietoje, demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdami visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamiesi ypatingai įžūliai nukentėjusiajam tyčia rankos kumščiu sudavė smūgius, nežymiai sutrikdydami pastarojo sveikatą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad turi judėjimo negalią, naudojasi lazdele skirta einant pasiremti, nuteistieji jį užpuolė automobilyje ir sumušė, išmušė iš rankų telefoną, jį sudaužė. Liudytojas R. G. paaiškino, kad užpuolimo metu nuteistieji norėjo atimti iš V. A. lazdelę, tačiau šis ją pagriebė ir atimti neleido. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti nuteistųjų tyčinius smurtinius brutalius veiksmus, todėl, spręsdamas kaltės dėl sveikatos sužalojimo ir V. A. padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti prašytos priteisti neturtinės žalos dydžio.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nuteistųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
8. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti bei pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados pagrindžiamos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertintais baudžiamosios bylos įrodymais bei duomenimis.
9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog 2 000 Eur suma yra atitinkanti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą ir jos didinti nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
10. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
11. Nukentėjusysis V. A. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš R. B. ir M. J. po 3 000 Eur (past. – iš viso 6 000 Eur) patirtai neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš R. B. bei M. J. solidariai nukentėjusiajam V. A. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad įvertinus tai, jog išpuolis prieš nukentėjusįjį buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir visuotinai priimtoms elgesio normoms, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, kas sąlygojo nukentėjusiojo pažeminimą bei stresą, atsižvelgiant į tai, kad V. A. turi judėjimo negalią ir negalėjo efektyviai pasipriešinti nuteistiesiems, o dėl pastarųjų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata (sumuštas veidas, nosis) ir jis buvo priverstas kreiptis į medikus, todėl 2 000 Eur suma yra pakankama patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
12. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
13. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata – viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas svarbus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, t. y. neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje nutartyje sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).
14. Pagal formuojamą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 738 Eur. Ši išvada daroma įvertinus bei išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose: 1) Nr. 2K-272-648/2015 (1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam buvo suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimu viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); 2) Nr. 2K-35/2014 (2000 Lt (579 Eur) – nuteistasis nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė asmeniui į pakaušį, po to, iš nugaros pastūmė pastarąjį šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas, – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); 3) 2K-473/2013 (6 000 Lt (1 738 Eur) – nuteistasis dėl menkavertės priežasties sudavė asmeniui apie keturis smūgius ranka į veidą, taip padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgta į tai, kad sužalojimai buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – galvoje, dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo gydytis ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, siekiant sugrąžinti normalią kvėpavimo funkciją, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo jis patyrė nepatogumų, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti); 4) Nr. 2K-522/2013 (2 000 Lt (579 Eur) – nuteistasis be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją ir pavartojo prieš ją fizinį smurtą – tampė už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); 5) Nr. 2K-267/2013 (700 Lt (203 Eur) – nuteistasis įžūliai elgdamasis pažeidė viešąją tvarką, priėjęs prie nukentėjusiojo, spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą ir ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą); 6) Nr. 2K-170/2013 (1 000 Lt (289 Eur) – nuteistasis, šaudamas asmeniui į krūtinę iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų); 7) Nr. 2K-70/2013 (po 1 000 Lt (289 Eur) – nuteistasis pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį nukentėjusiesiems, padarydamas jiems nežymų sveikatos sutrikdymą); 8) Nr. 2K-12/2012 (5 000 Lt (1 461 Eur) – nuteistasis be priežasties du kartus kumščiu sudavė asmeniui į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą); 9) Nr. 2K-605/2011 (2 000 Lt (579 Eur) – nuteistasis tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą asmenį, padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po nuteistojo smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus; 10) Nr. 2K-144/2010 (nukentėjusiajai – 1 000 Lt (289 Eur), nukentėjusiajam – 5 000 Lt (1 460 Eur) – nuteistasis tampė nukentėjusiąją už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas).
15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimus, bei kurių metu nukentėjusiesiems padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo V. A. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per maža. Teisėjų kolegija sutinka, kad nukentėjusysis V. A., be patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl tyčinių nuteistųjų veiksmų, taip pat patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, kitus nepatogumus, tačiau apeliaciniu skundu prašomas priteisti žalos dydis (6 000 Eur) yra akivaizdžiai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams ir neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad V. A. nusikalstamos veikos metu padaryti sužalojimai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, jam nebuvo privaloma atlikti operaciją, asmens gydymas netruko ilgą laiko tarpą, jam nebuvo paskirta reabilitacija ir pan. Pagal minėtą teismų praktiką, atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo panašaus pobūdžio bylose yra priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738, t. y. kur kas mažesnės pinigų sumos, nei šiuo atveju nukentėjusiajam priteisė pirmosios instancijos teismas.
16. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš nuteistųjų R. B. ir M. J. solidariai nukentėjusiajam V. A. turėtas išlaidas advokato paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų advokato paslaugų suteikimo apmokėjimą, taip pat į tai, jog apeliacinės instancijos teismas netenkina apeliacinio skundo, o advokatas nedalyvavo bylos nagrinėjime apeliacine tvarka, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
17. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 126 Eur už M. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 73,44 Eur už R. B. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
18. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog M. J. ir R. B. neturėjo gynėjų advokatų, kreipėsi su prašymais į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjų parinkimo nuteistiesiems. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius R. B. parinko gynėją advokatą Gediminą Milevičių, o M. J. – Jolantą Teresę Litvinskienę. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimis nuteistiesiems paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkti gynėjai.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. B. ir M. J. gynėjus advokatus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų nepriteisiamos.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajam V. A. priteistos neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) V. A. atstovo advokato Mariaus Rumšo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį nepakeistą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.