Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 10N-12503696-14, kuriuo V. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo byla jam nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį bei nubaustas subendrinta 200 Lt bauda, dėl to, kad jis 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio.“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nerodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, taip pat dėl to, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Administracinio teisės pažeidimo bylos dalis pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį dėl to, kad V. Š., 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl chuliganiškų paskatų nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo pavojingai manevravo kelyje ir taip sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, jam nutraukta.

Toks sprendimas nutarime motyvuojamas tuo, kad protokole nurodyti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 8 ir 9 punktai yra bendro pobūdžio, tačiau jame nenurodyti specialūs KET punktai, kuriuos pažeidė V. Š. vairuodamas chuliganiškai, be to, chuliganiško vairavimo nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai bei faktas, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo blogos, kad protokolo dalyje suformuotas kaltinimas yra pagrįstas subjektyviu policijos pareigūnų situacijos vertinimu, kurio nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato viršininkas A. G. skundu prašo panaikinti 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – V. Š. pripažinti kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 1500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu aštuoniolikai mėnesių.

Skunde nurodoma, kad nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimus, buvo šališkas, nes savo išvadas grindė išskirtinai tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotais parodymais, tačiau neįvertino aplinkybių, kad V. Š. yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie padėtų jam išvengti administracinės atsakomybės, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra išsamūs, nuoseklūs ir logiški, iš esmės atitinkantys vieni kitus ir jais nėra pagrindo abejoti. Nutarime nepateikti motyvai, kuriais remiantis pareigūnų tarnybiniai pranešimai nevertinti kaip įrodymai, nurodoma, kad chuliganiško vairavimo faktą patvirtina tik pareigūnų subjektyvi nuomonė. Pasak pareiškėjo, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultacija Nr. 122, pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti. Šių pranešimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės. Todėl pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti vertinami kaip neobjektyvūs, asmenų suinteresuotų bylos baigtimi. Skundžiamame nutarime nurodytas faktas, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pažeidimas būtų užfiksuotas vaizdo registratoriumi ar vaizdo įrašymo įranga, savaime nevertintinas kaip reikšmingas bylai išnagrinėti, nes prie bylos nėra privaloma pateikti tokį įrodymą. Vaizdo įrašas gali būti laikomas tik kaip papildoma, bet ne esminė įrodinėjimo priemonė. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų patvirtinančių tai, kad V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, be to teismų parktikoje yra pažymėta, kad įrodinėjimas tęstis iki begalybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N5-327/2007).

Skunde pažymima, kad priešingai nei nurodyta nutarime, tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tiek V. Š. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti KET punktai, kurių reikalavimų nesilaikė V. Š.. KET 4, 8, 9 punktuose yra nurodytos visuotinės elgesio normos ir taisyklės vairuojant transporto priemones. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o būtent chuliganiškas vairavimas yra toks, kuriuo pažeidžiami šio punkto reikalavimai.

Atsiliepimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas V. B. prašo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad V. Š. 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrinės g., Elektrėnuose, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 4, 8, 9 punktų reikalavimus ir taip padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Tokią išvadą pareigūnas G. B. padarė įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu V. Š. bylą pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam V. Š. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nepateiktas. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. dalyvavo Institucijai priimant skundžiamą nutarimą, išsakė savo poziciją bei byloje pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus, teismas vadovaudamasis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi sprendžia, kad nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą ir yra galimybė bylą nagrinėti V. Š. nedalyvaujant.

Teismo posėdyje Elektrėnų policijos komisariato atstovas A. G. prašo skundą tenkinti.

Elektrėnų policijos komisariato viršininko A. G. skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas naikintinas ir skirtina nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

Liudytoja I. K. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad dirba policijos patrule ir 2014 m. gegužės 4 d. patruliavo su būrio vadu S. G. Elektrėnų mieste. Prie Elektrėnų turgavietės pamatė, kaip nuo žiedo pusės gana dideliu greičiu atvažiuoja tamsios spalvos automobilis. Nors greičio nematavo, tačiau vizualiai matėsi, jog tai nebuvo leistinas gyvenvietėje greitis. Automobilis pravažiavo saugumo salelę, užblokavo galinius ratus, paspaudė akceleratorių, užsuko staigiu judesiu vairą, nerodydamas posūkio signalo, leido slysti automobilio galui ir tada paspausdamas akseleratoriaus pedalą nuvažiavo link žiedo pusės. Mano, kad negalėjo būti automobilio greitis 20 km/h, nes automobilis slydo ir apsisuko 180 laipsnių kampu. Tokiam manevrui reikalingas greitis ir įgūdžiai, kad suvaldytum automobilį, tačiau jis buvo nevaldomas. Ji visa tai matė 4-5 metrų atstumu. Tuo metu priešpriešiais važiavo automobilis, kuris leido V. Š. pabaigti tuos manevrus, t. y. buvo priverstas sustoti, kad neįvyktų susidūrimas. Šalia, t. y. 10 metrų atstumu buvo stotelė, kurioje laukė žmonės ir matė nemanevringą automobilį. Jie išsigando ir pašoko, nuo stotelės krašto atsitraukė. Rašydama tarnybinį pranešimą nenurodė, kad buvo kitas automobilis ir žmonės stotelėje, nes nemanė, kad yra būtinybė tiek smulkiai viską išdėstyti, galvojo, kad paaiškins bylos nagrinėjimo metu. Ji su kolega nedelsdami įjungė švyturėlius ir paviję sustabdė pažeidėją. Automobilio, kuriam buvo sukeltas pavojus nepamena, neturėjo laiko jį nustatinėti, nes reikėjo greitai reaguoti ir sulaikyti pažeidėją. Tuo metu buvo giedra, danga buvo sausa, švari, nebuvo jokių dirbtinų kliūčių. Šio manevro metu automobilio galiniai ratai buvo užblokuoti, o priekiniai sukosi, buvo spaudžiamas akseleratorius, girdėjosi cypimas ir ratų prasisukimas. Vairuotoją sustabdžius prie parduotuvės „Maxima“ stovėjimo aikštelės, patikrinus jo tapatybę, jis neigė savo veiksmus, negalėjo jų paaiškinti. Kolega tuo metu bendravo su pažeidėju bendravo priėjęs prie jo automobilio, o ji nuėjo į tarnybinį automobilį pajungti visą techniką, nes tai užtrunka. Jai rašant protokolą, V. Š. bandė įtakoti juos savo darbu, rodė kažkieno vizitinę kortelę, neva jis turi pažinčių, po to pasibeldęs į automobilio langą norėjo duoti pakalbėti telefonu. Jie nenorėjo šio asmens nei provokuoti, nei gilintis kokią kortelę jis rodo, todėl ignoravo jo veiksmus. Vaizdo registratorius nebuvo naudojamas, nes jo atrodo nebuvo automobilyje. V. Š. asmeniškai nepažįsta, nėra jo anksčiau mačiusi.

Liudytojas S. G. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad jis yra Patrulių būrio vadas ir 2014 m. gegužės 4 d. patruliavo Elektrėnų mieste. Apie 16.00 val. važiuodami pro turgavietę staiga pamatė atvažiuojantį automobilį link elektrinės pusės, kuris važiavo greičiau nei leistina, pamatė kaip šis automobilis slysta šonu, ratai prasisuka ir jis įslysta į kitą kelio dalį, tiesiog į ją įčiuožia. Automobilis pavojingai važiavo, įslydo į kitą kelio dalį, nuo elektrinės pusės važiavo ir kitas automobilis, kuris buvo priverstas stabdyti, o stotelėje už 10-20 m buvo žmonių, kurie sutriko. Nespaudžiant akseleratoriaus neįmanoma apsukti 180 laipsnių kampu. Vairuotojas prieš manevrą pareigūnų nematė, tačiau po to kai pamatė jų žvilgsniai susitiko. Vairuotojas pradėjo didinti greitį, pareigūnai jį prisivijo prie parduotuvės „Maxima“ ir sustabdė. Dėl to, kad vijosi pažeidėją, negalėjo nustatyti stotelėje buvusių asmenų ir kito automobilio vairuotojo, nes tam nebuvo laiko. Manevro metu priekiniai automobilio ratai prasisuko, o galiniai užsiblokavo. Automobilis „Renault Clio“, kurio priekis varomas. Oras buvo pakankamai geras, nors ir buvo apsiniaukę, bet kelio danga švari ir gera, savaime taip automobilis slystelėti negalėjo. Lynoti pradėjo tik tada kai jau buvo rašomas protokolas. Šiuo atveju manevro metu akivaizdžiai buvo užtrauktas rankinis ir galiniai ratai užsiblokavo, girdėjosi cypimas ir ratų prasisukimas. Jei būtų stabdoma paprastai, būtų užsiblokavę visi automobilio ratai. Be to, buvo privažiavęs kitas policijos patrulių ekipažas ir pasakė, kad jie būdami gerokai toliau taip pat girdėjo ratų prasisukimo garsą. Priėjus prie vairuotojo šis drebėdamas pradėjo atsiprašinėti dėl rato praslydimo, dėl užmetimo automobilio. Jam buvo paaiškinta atsakomybė, bet jau einant į tarnybinį automobilį, jis pradėjo daryti poveikį, t. y. aiškinti, kad jiems padeda praeidinėti techninę apžiūrą. Vėliau pasibeldė į tarnybinio automobilio langą ir rodė ar tai vizitinę, ant kurios matėsi policijos ženklas. Dar vėliau davė savo mobilųjį telefoną, sakydamas juo pakalbėti, tačiau jis atsakė, kad nekalba svetimais telefonais. Surašius protokolą davė jam susipažinti, tačiau šis ilgai galvojo ką rašyti, tada atsisakė paaiškinti ir sakė, paaiškins nutarimo priėmime. Vaizdo registratorius automobilyje buvo ir jis buvo įjungtas. Jis tai pamena, nes pats yra atsakingas už šio prietaiso priežiūrą tarnybiniame automobilyje. Kolegė dirba nesenai, todėl to galėjo ir nežinoti. Tačiau peržiūrėjus įrašą nustatyta, kad dėl kažkokių aplinkybių užfiksuota tik ta dalis, kaip rašo protokolą. Jis buvo įsitikinęs, kad yra nufilmuota, bet kažkodėl neišliko. Tai ne pirmas toks atvejis kai neišlieka vaizdo įrašas. Paties V. Š. prašymu buvo nuspręsta siųsti nagrinėti bylą pagal asmens gyvenamąją vietą. Šį vairuotoją matė pirmą kartą gyvenime.

V. Š. padarytų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal ATPK 257 straipsnį, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant veikai kvalifikuoti teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų nesilaikė, nutraukdamas V. Š. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi išskirtinai tik paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes atmetė formaliais motyvais, išsamiai jų nepatikrinęs ir neapklausęs pačių pareigūnų bylos nagrinėjimo metu, taip nepašalino prieštaravimų tarp V. Š. parodymų ir pareigūnų nurodytų aplinkybių. Šie pažeidimai lėmė, kad byloje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas bylą V. Š. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukti.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, kuris pagal šią teisės normą yra KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad: 1) buvo padarytas KET pažeidimas; 2) šis KET pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų; 3) šis pažeidimas KET kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-902-648/2011, ATP-487-648/2012 ir kt.).

Šioje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus priimtu nutarimu V. Š. administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį nutraukta motyvuojant tuo, kad protokole nurodyti KET 4, 8 ir 9 punktai yra bendro pobūdžio, tačiau nenurodyti specialūs punktai, kuriuos pažeidė V. Š. vairuodamas chuliganiškai, be to, chuliganiško vairavimo nepatvirtina ir įvertinti byloje esantys įrodymai bei faktas, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo blogos, kad protokolo dalyje suformuotas kaltinimas yra pagrįstas subjektyviu policijos pareigūnų situacijos vertinimu, kurio nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Su tokiais skundžiamo nutarimo argumentais ir jame padaryta išvada teismas neturi pagrindo sutikti.

Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad V. Š. 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į kairę nerodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, kad šio manevro metu jo automobilis slydo šonu. Iš paties V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto paaiškinimo matyti, kad netrukus po pažeidimo padarymo jis iš esmės pripažino faktą, jog automobilis slydo šonu, tačiau teigė, kad tai atsitiko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad posūkyje tiesiog nevalingai per stipriai spustelėjo akseleratoriaus pedalą (b. l. 7-8). Tačiau jo paties bylą nagrinėjusiam pareigūnui pateiktame rašytiniame paaiškinime bei pats dalyvaudamas bylos nagrinėjime jis nurodė, kad apsisukinėjant nenaudojo stovėjimo stabdžio, automobilis neslydo šonu ir neapsisuko vietoje, į šonus nemanevravo ir nesimėtė, judėjo normalia apsisukimo kryptimi, nepaisant to, kad oro sąlygos buvo blogos, kelio danga buvo slidi (b. l. 13-14). Pažymėtina, kad pirmu atveju V. Š. teigė, jog automobilis slydo, antru jau tvirtino, kad neslydo. Protokole užfiksuotame jo paaiškinime nurodyta, kad jis slydo dėl to, jog nevalingai per stipriai paspaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau apie oro sąlygas neužsimenama, tuo tarpu rašytiniuose paaiškinimuose V. Š. jau nurodo, kad nepaisant blogų oro sąlygų automobilis visiškai neslydo. Teismo vertinimu, tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai veikos kvalifikavimui reikšmingose aplinkybėse nenuoseklūs ir vertintini kritiškai, kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės už itin šiurkštų administracinį teisės pažeidimą. Juo labiau, kad juos paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma bei faktinės aplinkybės. Pastebėtina, kad pažeidimo faktinės aplinkybės išsamiai išdėstytos administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 7-8). Pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai I. K. bei S. G. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė iš esmės kitokias V. Š. manevravimo aplinkybes, nei nurodė pats pažeidėjas bylos nagrinėjimo metu policijos įstaigoje bei savo rašytiniuose paaiškinimuose. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad V. Š. jų akivaizdoje nerodydamas kairiojo įspėjamojo posūkio signalo užtraukė rankinį stabdį, taip leisdamas priekiniams ratams garsiai prasisukti, apsisuko vietoje (padarydamas „saulutę“) ir nuvažiavo link Rungos g. 4 (b. l. 11-12). Tokius V. Š. veiksmus pareigūnai įvertino kaip chuliganiškus. Šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes policijos pareigūnai I. K. bei S. G. patvirtino ir apklausiami teismo posėdyje bei gana išsamiai jas detalizavo. Abu pareigūnai teisme panašiai nupasakojo V. Š. manevravimo aplinkybes bei nurodė, kad automobiliui darant manevrą jis nerodė posūkio signalo, jo galiniai ratai buvo užblokuoti, automobilis čiuožė šonu, o priekiniai sukosi taip sukeldami stiprų garsą (cypimą). Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos bei teisme duotuose parodymuose pareigūnų nurodytos aplinkybės atitinka ir paties V. Š. netrukus po pažeidimo fiksavimo protokole nurodytą aplinkybę, kad automobilis apsisukdamas išties slydo šonu. Remiantis minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymais bei paties V. Š. protokole užfiksuotu paaiškinimu teismas pripažįsta faktą, kad V. Š. vairuota transporto priemonė sukdama į kairę nerodė įspėjamojo posūkio signalo ir darydama šį manevrą slydo šonu.

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Protokole nurodyti šio administracinio teisės pažeidimo turinį sudarantys V. Š. padaryti KET 4, 8, 9, 88.2 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punkte be kita ko nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Nors, kaip nurodoma skundžiamame nutarime, šie KET punktai yra bendro pobūdžio, tačiau juose nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių adžvilgiu ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažintas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiais, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teismo vertinimu, transporto priemonę vairavusio eismo dalyvio elgesys, kai jis sąmoningai (tyčia) visai be jokios dingsties nesilaiko pirmiau nurodytų KET punktų reikalavimų, t. y. iššaukiančiu vairavimu, sąmoningai šonu slysdamas automobiliu elgiasi neatsargiai ir rodo nepagarbą kitiems eismo dalyviams, taip pat sukelia jiems, o kartu ir sau, pavojų, laikytinas KET 4 ir 9 punktų pažeidimu. Byloje apklausti pareigūnai I. K. bei S. G. parodė, kad V. Š. atliekant posūkio manevrą ir tai darant leidžiant automobiliui slysti šonu, netoliese buvo ir kitas automobilis, kuris buvo priverstas dėl tokių veiksmų stabdyti, be to už 10 metrų esančioje viešojo transporto stotelėje buvo du asmenys, kurie akivaizdžiai išsigando tokio V. Š. manevro. Teismas neturi pagrindo tokiais pareigūnų parodymais abejoti, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suninteresuoti apkalbėti V. Š., juo labiau, kad jie patys nurodė, kad šį asmenį matė pirmą kartą. Taigi konstatuotina, kad paminėtais veiksmais V. Š. siekė priešpastatyti save aplinkiniams ir sukėlė pavojų tiek sau, tiek minėtiems asmenims. Nors V. Š. protokole užfiksuotame paaiškinime teigė, kad automobilis slydo atsitiktinai jam nevalingai paspaudus akseleratoriaus pedalą, o ne dėl chuliganiškų paskatų, vėliau rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad buvo blogos ora sąlygos, kelio danga slidi, tačiau ir tokius jo teiginius paneigia pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei teisme duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės. Pažymėtina, kad abu pareigūnai nuosekliai parodė, kad pažeidimo fiksavimo metu oro sąlygos buvo geros, kelio danga švari ir gera, o V. Š. atliekant manevrą buvo užblokuoti galiniai automobilio ratai, automobilis slydo šonu, o priekiniai ratai prasisukdami skleidė cypimo garsą ir prasisuko. Tokios aplinkybės nurodytos ir jų tarnybiniuose pranešimuose. Tuo tarpu paties V. Š. paaiškinimai dėl šios aplinkybės prieštaringi ne tik tarpusavyje (protokole ir bylos tyrimo metu Institucijoje), bet ir neatitinka pareigūnų parodymų. Teismo vertinimu, tokiu būdu užblokuoti ratus ir slysti šonu galima tik sąmoningai (tyčia) naudojantis stovėjimo stabdžiu bei vienu metu spaudžiant akseleratoriaus pedalą, nes stabdant paprastai užsiblokuotų visi automobilio ratai, o priekiniai ratai neprasisuktų. Toks veiksmas reikalauja ir tam tikrų vairavimo įgūdžių.

Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą pažymėtina, kad sprendžiant dėl V. Š. chuliganiško vairavimo svarbu ir jo padarytas KET 88.2 punkto pažeidimas. Pažymėtina, kad KET 88.2 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Šio pažeidimo V. Š. bylos nagrinėjimo metu neneigė. Skundžiamą nutarimą surašęs pareigūnas šio KET punkto pažeidimą pripažino ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiu. Išties atsakomybė už šį pažeidimą nustatyta specialioje normoje ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir turėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį. Tačiau šiuo atveju teismas nustato, kad V. Š. darydamas apsisukimo manevrą, priversdamas automobilį slysti šonu, sąmoningai (tyčia) nerodė kairiojo posūkio įspėjamojo signalo. Jis iš esmės ir neturėjo galimybės rodyti šį signalą, nes tokiam manevrui atlikti jam buvo būtina ranka panaudoti stovėjimo stabdį ir kartu kita ranka sukti vairą. Dėl šios priežasties teismas V. Š. padarytas KET 88.2 punkto pažeidimas vertintinas kaip padarytas tyčia dėl chuliganiškų paskatų ir taip pat pripažintinas ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiu. Esant tokiai situacijai konstatuotina, kad atskirai kvalifikuoti KET 88.2 punkto pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo, nes tokiu būdu V. Š. būtų nubaustas už tą patį pažeidimą du kartus. Kartu iš protokolo šalintinas ir KET 8 punkto pažeidimas, nes jis nepatvirtintas bylos medžiaga.

Teismo vertinimu, minimi V. Š. padaryti KET pažeidimai kėlė pavojų tiek aplinkiniams, tiek jam pačiam, taip pat eismo saugumui, todėl atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes V. Š. veikoje yra visi ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Taip pat konstatuotina, kad V. Š. padarytas ATPK 123 straipsnio 5 dalies pažeidimas visiškai įrodytas bylos medžiaga, nes jis pirmiau nurodytu metu ir vietoje automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo kai ši transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir taip pažeidė KET 238 punkto reikalavimus. Pats V. Š. šio pažeidimo neneigė ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad minėtu automobiliu važiavo jį apdrausti. Tai patvirtino ir policijos pareigūnų parodymai.

V. Š. 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų pažeidė KET 4, 9 ir 88.2 punktų reikalavimus, nes nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo ir pavojingai manevruodamas kelyje sukėlė pavojų eismo, savo paties bei kitų žmonių saugumui ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, V. Š. 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairavo automobilį „Renault Clio“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Dėl V. Š. skirtinos nuobaudos

Skirdamas nuobaudas V. Š. teismas atsižvelgia į jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti du administraciniai teisės pažeidimai, vienas jų šiurkštus pažeidimas kelių eismo srityje, sukėlęs pavojų tiek paties pažeidėjo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, parodyta nepagarba aplinkiniams), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. Š. yra jauno amžiaus, jo paties teigimu savarankiškai tobulina saugaus važiavimo įgūdžius įvairiuose renginiuose, laiko egzaminus, kad įgyti naują vairuotojo kategoriją, yra Lietuvos automobilių sporto federacijos narys, turi išduotą galiojančią licenciją, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teismas šias aplinkybes įvertina kaip palankias administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiama ir į tai, kad nenustatyta V. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas, pirmiau išdėstytų, administracinės nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad V. Š. skirtinos ATPK 124² straipsnio 2 dalies ir 123 straipsnio 5 dalies sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi minimaliems. Kartu taikytina ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta privaloma papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis V. Š. galima būtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę, negu įstatymo nustatyta, nuobaudą. Tokiomis nepripažintinos V. Š. paaiškinime nurodytos jį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, tačiau jos svarbios sprendžiant dėl nuobaudos dydžio sankcijos ribose.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33 straipsniais, 123 straipsnio 5 dalimi, 124² straipsnio 2 dalimi, 224, 286 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 10N-12503696-14 panaikinti ir priimti naują nutarimą:

V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam devyniasdešimties litų (90 Lt) baudą.

V. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam vieno tūkstančio vieno šimto litų (1100 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Š. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto litų (1100 Lt) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.