Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. T. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo paliktas nepakeistas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas nubausti R. T. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. už tai, kad jis 2011-08-11, apie 17.50 val., Taikos pr., Visagine, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, v/n (duomenys neskelbtini) pasuko posūkyje padidindamas variklio apsisukimus, kad prasisuko automobilio ratai, slydo šonu ant slidžios (šlapios) asfalto dangos, taip sukeldamas pavojų savo bei kitų eisme dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.

Visagino miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. T. skundą, 2012-02-15 nutarimu paliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Komisariatas) 2011-08-16 nutarimą nepakeistą.

R. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutarimą ir Komisariato 2011-08-16 nutarimą bei nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nurodo, kad tiek Komisariatas, tiek teismas visapusiškai neištyrė visų administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių, kadangi jis nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo. Teismas visiškai nevertino jo parodymų, kad esant šlapiai kelio dangai ir pasukus į „S“ formos posūkį, automobilis pakliuvo į balą bei pradėjo slysti bordiūro link. Greitis buvo padidintas siekiant išvengti susidūrimo su bordiūru.

R. T. teigimu, norint vairuotojo veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., būtina nustatyti jo chuliganiškas paskatas ir kad tokie jo veiksmai sukėlė pavojų kitų asmenų saugumui, jei jie patys, o ne policijos pareigūnas taip mano. Teigia, kad nagrinėjamo įvykio negalima vertinti kaip chuliganiško vairavimo. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad šalia kelio nėra jokių šaligatvių, nebuvo jokių pėsčiųjų ar kitų transporto priemonių. Jis savo veiksmais nedemonstravo nepagarbos visuomenei, nesukėlė pasipiktinimo kitiems asmenims, nes jų nebuvo. Automobilio greitis buvo padidintas tik siekiant išvengti eismo įvykio. Pažymi, kad jo vairavimo stažas yra didesnis nei 10 metų, jis yra profesionalus vairuotojas, turintis teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. T. padarė inkriminuotą teisės pažeidimą.

R. T. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. T. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Apeliantas nesutinka su Komisariato ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. Šiame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Būtinas šio administracinio teisės pažeidimo subjektyvusis požymis – chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1242/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-902-648/2011). Chuliganiškam vairavimui konstatuoti taip pat būtina nustatyti asmens tyčinius veiksmus.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad įvykio dieną buvo pastebėtas atvažiuojantis automobilis „Renault Megane Scenic“ nuo Pasmalvės, asfalto danga buvo šlapia, netoli atvažiuojančios transporto priemonės ėjo du pėstieji. R. T. atliko posūkio manevrą užtraukdamas rankinį stabdį ir paskui ištiesindamas automobilį. Prieš tai jis važiuodamas padidino greitį. Bala buvo prie bordiūro, o ne kelyje (b.l. 58). Tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b.l. 18). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių liudytojas V. M. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti R. T., jo parodymai atitinka administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais.

Apeliantas rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis posūkyje nepasirinko saugaus greičio, automobilis tapo nevaldomas, dėl ko transporto priemonė pradėjo slysti (b.l. 8).

Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. T. įvažiavo į „S“ formos posūkį prieš tai padidinęs greitį, dėl ko jo automobilis tapo nevaldomas, jis užtraukė rankinį stabdį ir paskui ištiesino automobilį. Nenustatyta, kad apeliantui buvo būtina važiuoti automobiliu į posūkį padidinus greitį. Tuo metu šalia posūkio esančiu keliu ėjo pėstieji. Akivaizdu, kad R. T. tokiais savo veiksmais ne tik be jokios priežasties ignoravo saugų vairavimą, tačiau ir parodė nepagarbą pėstiesiems bei sukėlė jiems realų pavojų. Apeliacinio skundo teiginys, kad esant šlapiai kelio dangai ir pasukus į „S“ formos posūkį, automobilis pakliuvo į balą bei pradėjo slysti bordiūro link, nepaneigia teisės pažeidimo padarymo, kadangi R. T. dar prieš įvažiuodamas į posūkį buvo padidinęs transporto priemonės greitį ir važiavo nesaugiu greičiu. Todėl nubaustojo vairavimas pagrįstai pripažintas chuliganišku, kas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. įtvirtintą teisės pažeidimo sudėtį. Tai, kad R. T. vairavimo stažas yra didesnis nei 10 metų, jis yra profesionalus vairuotojas, turintis teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, neturi jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Priešingai nei teigia apeliantas, administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos neįrodo, jog jis nekaltas dėl teisės pažeidimo padarymo. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio organo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos padarytos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimą ir Komisariato 2011-08-16 nutarimą R. T. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarimą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nepakeistus bei R. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.