Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas, o V. Š. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 123 str. 5 d. ir jam paskirta 23 (dvidešimt trijų) Eur dydžio bauda, pagal 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 9 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d nutarimu Nr.10N-12503696-14 V. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. bei 123 str. 5 dalį, jam buvo paskirta subendrinta 200 litų bauda už tai, kad jis 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nerodė įspėjamojo kairiojo posūkio signalo, taip pat dėl to, kad minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4,8,9,88.2, 238 punktų reikalavimus. Šiuo nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos dalis pagal ATPK 124² str. 2 d. dėl to, kad V. Š., 2014 m. gegužės 4 d. apie 16.05 val. Elektrėnuose, Elektrinės gatvėje, vairuodamas automobilį „Renault Clio“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl chuliganiškų paskatų nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo pavojingai manevravo kelyje ir taip sukėlė pavojų eismo saugumui, savo ir kitų žmonių saugumui, jam nutraukta.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu panaikino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą, kuriuo V. Š. pripažino kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 123 str. 5 d., 124² str. 2 d., vadovaujantis 33 str. jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 9 mėnesiams. Priimdamas nutarimą apylinkės teismas nurodė, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog V. Š. vairuodamas automobilį „Renault Clio“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl chuliganiškų paskatų pažeidė KET 4, 9 ir 88.2 punktų reikalavimus, nes nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo ir pavojingai manevruodamas kelyje sukėlė pavojų eismo, savo paties bei kitų žmonių saugumui ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d. Taip pat nurodė, kad V. Š. 2014 m. gegužės 4 d. vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 5 d.

Apeliaciniu skundu nubaustasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Apelianto teigimu, KET 88.2 p. pažeidimas negali būti laikomas padarytu iš chuliganiškų paskatų ir už jį negali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 124² str. 2 d. Nurodo, kad atsakomybė už KET 88.2 p. pažeidimą yra numatyta ATPK 124¹ str. 2 d. Nubaustojo manymu, nepriklausomai nuo KET pažeidimo padarymo aplinkybių ir priežasčių neparodęs įspėjamojo posūkio signalo jis gali būti nubaustas tik pagal ATPK 124¹ str. 2 d. V. Š. nuomone, vieną kartą neparodytas posūkio signalas prieš manevro atlikimą, negali siekti nepagarbos visuomenei bei moralės normoms, t.y. būti laikomas chuliganiškomis paskatomis. Savo skunde nubaustasis nurodo, kad jis jokių kitų eismo dalyvių įvykio metu nematė, todėl, jo veiksmai negalėjo būti nukreipti į priešpriešą aplinkiniams.

V. Š. teigimu, atsakomybei pagal ATPK 124² str. 2 d. taikyti nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą ir chuliganiškas paskatas, pažymi, jog byloje turi būti įrodyta, kad kilo grėsmė eismo saugumui ir kad asmuo siekė tyčia įvykdyti ankščiau paminėtą pažeidimą. Nurodo, kad šioje situacijoje nebuvo jokių chuliganiškų paskatų, nekilo ir negalėjo kilti jokia reali grėsmė eismo saugumui, kadangi prieš jam atliekant posūkio manevrą, kelyje nebuvo jokių transporto priemonių, kitų eismo dalyvių. Apelianto nuomone, atsakomybei pagal ATPK 124² str. 2 d. kilti privaloma sąlyga (grėsmė eismo saugumui) turi būti reali, o ne tariama, todėl ne kiekvienu atveju pažeidimą padarę asmuo atsako pagal ATPK 124² str. 2 d. Apelianto manymu, net ir nustačius, kad posūkio signalo jis neįjungė tyčia, ar iš chuliganiškų paskatų, atsakomybė pagal ATPK 124² str. 2 d. jam negali būti taikoma, nes jokios realios grėsmės eismo saugumui dėl šio KET pažeidimo nekilo. V. Š. teigimu, jo veiksmuose nebuvo tyčios įvykdyti ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Apelianto teigimu, šioje byloje atsižvelgiant į protokole suformuotą kaltinimą galėjo būti sprendžiama tik tai, kad posūkio signalo nerodymas gali būti laikomas chuliganišku vairavimu, kadangi kaltinimai padarius kitus veiksmus jam nebuvo suformuoti, t.y. protokole nebuvo nurodyta, kad jis slydo šonu, piešė saulutes ar atliko kitus veiksmus. Nurodo, jog teismas išnagrinėjo bylą dėl jo veiksmų, kuriais jis nebuvo kaltinamas. Atkreipia teismo dėmesį, kad teismas pripažino esant administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, tačiau bylos jį surašiusiai institucijai negrąžino. Nurodo, kad turi didelę vairavimo patirtį ir specialiųjų žinių ir įgūdžių, kurie leidžia jam saugiai vairuoti, užtikrinti eismo saugumą. Nubaustojo manymu, nei administracinio teisės apžeidimo protokolas, nei pareigūnų parodymai negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, kadangi remiantis visais šiais įrodymais atskirai galima padaryti visiškai skirtingas išvadas. Pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai visiškai identiški, todėl mano, kad juose objektyviai negali atsispindėti tiesa. Savo skunde nubaustasis nesutinka su pareigūnų teisme duotais parodymais. Nurodo, kad šioje situacijoje įrodymais galėtų būti tik vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis užfiksuoti duomenys, kurių byloje nėra.

Nubaustojo nuomone, teismas be pagrindo taikė ATPK 35 str. 5 d. nuostatas, nepagrįstai nepripažino, kad jau yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Pažymi, kad ATPK kalbama tik apie pirmosios instancijos teismo nutarimo panaikinimą apeliacine tvarka, tačiau nieko nėra pasisakyta dėl institucijos priimtą nutarimą.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, o V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 124² str. 2 d. yra nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų <...>.

Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad tam, kad konstatuoti, jog asmuo vairavo chuliganiškai, nepakanka vien konstatuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą, o turi būti įrodytos chuliganiškos paskatos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Tačiau patikrinus bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Patikrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

V. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą iš chuliganiškų paskatų. Tai patvirtina:

1) 2014 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulės I. K. (I. I.) tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad ji patruliuodama kartu su S. G. matė kaip nubaustasis V. Š. vairuodamas automobilį Renault Clio viršijo leistiną greitį gyvenvietėje, pravažiavęs saugumo salelę, užblokavo galinius ratus, staigiai suko į kairę pusę vairą, nerodydamas įspėjamojo posūkio sugnalo, leido priekiniams ratams prasisukti, automobiliui slysti į šoną, dėl ko automobilis „cypiančiais ratais“ apsisuko 180 laipsniu kampu. Liudytoja taip pat nurodė, kad šio manevro metu, priešpriešais važiuojantis automobilis turėjo sulėtinti greitį, kad asmuo užbaigtų pradėtą manevrą. Parodė, kad 10-20 metrų atstumu nuo saugumo salelės yra autobusų stotelė, kurioje buvo ne mažiau 2 asmenys, kurie nuo šio manevro pasitraukė toliau. Liudytoja nurodė, jog atstumas nuo patrulio automobilio iki pažeidėjo buvo apie 3-4 metrai, apsisukant pažeidėjui jis pamatė pareigūnus, nes susitiko jų žvilgsniai, matėsi, kad jis pasimetė, ir po to pažeidėjas nuvažiavo link parduotuvės. Parodė, kad sustabdytas V. Š. atsiprašinėjo, nurodydamas, kad jo megztinio rankovė užsikabino už rankinio stabdžio, vėliau minėjo, kad padeda pareigūnams, tikrina automobilių techninę būklę, todėl prašė nerašyti protokolo. Pareigūnė taip pat nurodė, jog pažeidėjas trukdė jai surašyti ATP protokolą, rodė kažkurio policijos pareigūno vizitinę kortelę, vėliau siūlė telefoną su kuo tai kalbėtis. Pareigūnė taip pat nurodė, kad pažeidimo padarymo metu buvo giedra, šviesu, asfalto danga sausa, o surašant ATP, praėjus pusvalandžiui po asmens sustabdymo, pradėjo lynoti, todėl nuotraukose, kurios darytos vėliau, matomos balos. Pareigūnė nurodė, kad žino kaip atliekamas „saulutės“ manevras, jis naudojamas tam, kad posūkyje neprarasti greičio (b. l. 19; 173-174);

2) 2014 m. gegužės 4 d. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado S. G. tarnybinis pranešimas bei bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad patruliuojant kartu su kolege I. K. matė keliu važiuojantį automobilį, kuris viršijo greitį. Liudytojas nurodė, kad vizualiai automobilis važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Prie salelės, vairuotojas, nerodydamas posūkio apsisukinėjo – automobilis privažiavęs salelę slydo šonu. Akivaizdžiai matėsi, kad galiniai ratai užsiblokavę, priekiniai ratai cypdami prasisuko ir automobilis nuvažiavo. Pareigūnas nurodė, kad jie pasivijo automobilio vairuotoją ir jį sustabdė. Liudytojas parodė, kad automobilis, kuris važiavo nuo Elektrinės g. buvo priverstas stabdyti, kadangi jam sutrukdė V. Š. vairuojamas automobilis. Taip pat nurodė, kad netoliese esančioje stotelėje stovėjo du ar trys asmenys, kurie pasimetė. Sustabdžius pažeidėją jis

prašė nerašyti protokolo, aiškino, kad neužtraukė rankinio stabdžio jam tiesiog užsikabino megztinis. Pareigūnas taip pat nurodė, kad pažeidėjas tikino, jog padeda policijai atlikti techninę apžiūrą, rodė kažkokią vizitinę kortelę, ant kurios matėsi policijos ženklai, tačiau liudytojas nurodė į tai nekreipęs dėmesio. Liudytojas pažymėjo, kad tuo metu kai V. Š. automobilis darė pavojingą manevrą, tarp šio automobilio ir pareigūnų automobilio buvo apie 5 metrų atstumas. Nurodė, jog po manevro V. Š. pamatė pareigūnus, liudytojo ir V. Š. žvilgsniai susitiko tuo metu, jis buvo pasimetęs. Pareigūnas taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo apsiniaukę. Nurodė, kad V. Š. automobilio slydimas negalėjo būti slydimas dėl to, kad buvo šlapia asfalto danga. Tokį manevrą galima atlikti, spaudžiant akseleratoriaus pedalą, siekiant greičiau įvažiuoti į atitinkamą kelio atkarpą užtraukiant rankinį, viena ranka vairuojant, sukant vairą į sau patinkančią pusę. Pažymėjo, jog paprastai taip nepadarysi, tai yra padaroma tyčia, spaudžiant akseleratorių, tyčia traukiant rankinį stabdį. Nurodė, kad automobilio galiniai ratai buvo užblokuoti, o priekiniai ratai sukosi, sukeldami cypimą. Pareigūnas parodė, kad stotelėje stovėję žmonės pažeidėjui atliekant manevrą atsitraukė (t.1. b.l.20; 174-176);

3) Iš dalies paties V. Š. 2014 m. gegužės 4 d. paaiškinimas, kad taip automobilį jis vairavo ne iš chuliganiškų paskatų, o tiesiog nevalingai per stipriai paspaudė akseleratorių kelio posūkyje (t.1., b.l.16).

Pažymėtina, kad nors nubaustasis abejoja pareigūnų I. K. ir S. G. parodymų objektyvumu, nėra jokio pagrindo manyti, kad šie asmenys būtų suinteresuoti nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Todėl jų parodymai laikytini patikimais įrodymais šioje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d., kadangi važiuodamas automobiliu akivaizdžiai didesniu nei leidžiama greičiu iš chuliganiškų paskatų nerodydamas įspėjamojo kairiojo posūkio signalo pavojingai manevravo kelyje ir tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų asmenų saugumui, t.y. elgėsi nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei aiškiai išreiškė nepagarbą eismo dalyviams ir aplinkiniams. Toks automobilio vairavimas yra neleistinas, kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jog pažeidėjas automobilį tokiu būdu vairavo tyčia, todėl darytina išvada, kad tokie V. Š. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas.

Apelianto iškelta versija, kad jis pažeidimo nepadarė ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad jis nematė aplink jokių transporto priemonių ar žmonių, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Nubaustojo skundo argumentas dėl jo „chuliganiško posūkio signalo nerodymo“, vertintinas bendrame kontekste su kitais jo atliktais chuliganiško pobūdžio veiksmais (staigiu akseleratoriaus paspaudimu, automobilio slydimu, tyčiniu pavojingu vairavimu), sudarant akivaizdžią ir realią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš bylos nagrinėjimo teisme metu atliktos liudytojų apklausos priešpriešiais važiavęs automobilis buvo priverstas sulėtinti greitį, kad asmuo užbaigtų pradėtą manevrą, netoliese esančioje visuomeninio transporto stotelėje buvusiems žmonėms taip pat buvo kilęs pavojus. Iš paties V. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto paaiškinimo matyti, jog netrukus po pažeidimo padarymo jis iš esmės pripažino faktą, kad automobilis slydo šonu, tačiau nurodė, kad tai atsitiko ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl to, kad kelio posūkyje jis nevalingai stipriai spustelėjo akseleratoriaus pedalą (t.1, b.l.16). Vėliau savo parodymus nubaustasis keitė, nurodydamas, kad jis nenaudojo stovėjimo stabdžio, automobilis neslydo šonu ir vietoje neapsisuko, į šonus nemanevravo.

Nors savo skunde nubaustasis nurodo, kad šioje situacijoje įrodymais galėtų būti tik vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis užfiksuoti duomenys, kurių byloje nėra, tačiau pažymėtina, kad ATPK 256 str. nurodyta, kad įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais ir pan. Pažymėtina ir tai, kad protokolas administracinio

teisės pažeidimo bylose surašomas tuomet, kai yra surenkama pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu, todėl V. Š. teiginiai dėl nepakankamo įrodymų kiekio atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas gali būti fiksuojamas ne tik techninėmis priemonėmis, bet ir kitomis įrodymų rūšimis, tarp jų – liudytojų parodymais, ir pan. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų neabejotinoms išvadoms dėl asmens kaltės padaryti.

Nors apelianto teigimu, šioje byloje atsižvelgiant į protokole suformuotą kaltinimą galėjo būti sprendžiama tik tai, kad posūkio signalo nerodymas gali būti laikomas chuliganišku vairavimu, kadangi kaltinimai padarius kitus veiksmus jam nebuvo suformuoti, t.y. protokole nebuvo nurodyta, kad jis slydo šonu, piešė saulutes ar atliko kitus veiksmus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad administraciniame protokole pateikiama administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė (ATPK 260 str. 1 d.). Policijos pareigūnai protokole nurodė, kad V. Š. nurodytomis aplinkybėmis pavojingai manevravo kelyje, o tai kaip tai realiai atrodė, detalizavo tarnybiniuose pranešimuose, kurie yra administracinio teisės pažeidimo byloje bei išdėstė bylos nagrinėjimo teisme metu duodami parodymus. Be to, V. Š. iš karto po įvykio protokole parašė paaiškinimą, nurodydamas, kodėl slydo jo automobilis, todėl darytina išvada, jog jis suprato kokiais veiksmais jis yra kaltinamas.

Apeliantas savo skunde taip pat nurodo, kad jo atlikti manevrai nesukėlė ir negalėjo sukelti jokios grėsmės eismo saugumui, kadangi jis turi didelę vairavimo patirtį (pažymėtina, kad nubaustasis yra pakankamai jauno amžiaus) bei daug kartų dalyvavęs ralio varžybose. Šiuo atveju laikytina, kad būtent toks pareiškėjo pomėgis, potraukis ekstremaliam vairavimui ir mokėjimas važiuojant apsukti automobilį vietoje, lėmė chuliganišką vairavimą nagrinėjamomis aplinkybėmis.

Dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai negali būti laikomi įrodymais, kadangi jie savo turiniu yra visiškai identiški, pažymėtina, kad byloje esantys vienodi tarnybiniai pranešimai rodo vienodą pareigūnų, kurie tuo pačiu metu buvo toje pačioje vietoje ir stebėjo tas pačias aplinkybes, situacijos vertinimą, todėl dėl identiškų tarnybinių pranešimų reikšmės ir objektyvumo administracinio teisės pažeidimo byloje įrodinėjimo prasme teismui abejonių nekyla. Be to, įstatymu nėra įsakmiai nustatyta, jog policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų turinio sutapimas laikytinas jų trūkumu.

Atmestinas, kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad šiuo konkrečiu atveju yra suėję nuobaudos skyrimo senaties terminai (ATPK 35 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas 2014 m. gegužės 4 d., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos vadybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas 2014 m. gegužės 20 d. priėmė nutarimą dėl šio administracinio teisės pažeidimo, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimu buvo panaikintas, priimant naują nutarimą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paliko galioti pastarąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir bylą grąžino apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarimą ir bylą grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Pagal ATPK 35 str. 5 d. nuostatas, apeliacine tvarka panaikinus pirmos instancijos teismo nutarimą, administracinės nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, šioje byloje nuobaudos skyrimo terminai skaičiuojami iš naujo nuo 2015 m. gegužės 4 d. ir šiuo metu šie terminai dar nėra pasibaigę. ATPK 35 str. 4 d. numatytas 2 metų naikinamasis nuobaudos skyrimo terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, šiuo metu taip pat nepasibaigęs, todėl nuobaudos skyrimo senatis šioje byloje negali būti taikoma.

Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas V. Š. pagrįstai pripažino kaltu padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, nuobauda pažeidėjui individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas priimdamas nutarimą atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad V. Š. ankščiau administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas nagrinėdamas bylą

pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, jog bylos nagrinėjimas užtruko ilgiau kaip metus, todėl laikytina, kad pagrįstai pažeidėjo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymas numato minimalią nuobaudą.

Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.