Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., vertėjaujant V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo grybauti, po grybų atvažiavo namo, gėrė alaus. Paskambino draugas ir sėdo važiuoti pas jį. Draugas gyvena Vilniuje, važiavo vienas. (duomenys neskelbtini) važiuojant jį sustabdė pareigūnai. Mano, kad kaimynai pranešė apie jį, bet nežino kaip iš tikrųjų. Pas kaimyną beldėsi, bet jis neatidarė durų, gal ir matė, kad jis įsėdo išgėręs į automobilį ir išvažiavęs, todėl ir pranešė policijos pareigūnams. Gailisi dėlto kas įvyko, pamoka visam gyvenimui. Atsakydamas į klausimus parodė, kad automobilis registruotas jo vardu; greičiausiai ieškosis kito darbo, nes statybose dirbo, prekes vežiojo, pristatinėjo į objektus. Draugas gyvena apie 30 km nuo jo. Už padarytą administracinį nusižengimą yra gavęs baudą dėl kalbėjimo telefonu, bauda sumokėta. Nedažnas atvejis dėl alkoholio vartojimo, problemų dėl alkoholio neturi. Gailisi dėlto, kas įvyko. Prašo kuo mažesnės baudos ir nekonfiskuoti automobilio. Reiktų 2 metų sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Laiduotojos A. M. parodymais, kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. M. jos sutuoktinis, kartu su juo gyvena jau 7 metus. Įvykio dieną A. M. šiek tiek alaus išgėrė. Ji pradėjusi rėkti, nes ji pati išvis negerianti, girdėjusi telefono pokalbį sutuoktinio su draugu, kad jis daugiau nori išgerti. Vyro automobilis lauke stovėjo, kieme. Matė, kad jis sėda į automobilį ir ji dar šaukė jam, kad niekur išgėręs nevažiuotų, bet nebuvo galimybių sustabdyti. Ji palaiko savo prašymą dėl laidavimo, ji žino jį, jis jau pradės bijoti daryti naujus nusikaltimus. Jie kalbėjosi ta tema, jis jau žadėjo, kad negers. Atsakydama į klausimus paaiškino, jog paskambinę iš policijos ir pasakę, kad jos vyras sulaikytas. Ji skambino A. M., bet jis neatsiliepė. (duomenys neskelbtini) dirbanti, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie jau kalbėjo ta tema, mano, jog jis suprato, turi mažą vaiką 6 metų. A. M. nėra alkoholikas. Buvo kalbama dėl kodavimosi, dabar nevartojo. Jei žmogus būtų pilnai alkoholikas - ji negyventų su juo tada. Vaikas lanko priešmokyklinę, vežti vaiko nereikia į mokyklą. Į darbą važiuoja traukiniu, kai buvo automobilis - važiuodavo kartu su vyru.

2020-09-14 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antros kuopos trečiojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. tarnybiniu pranešimu, kad šių metų rugsėjo 13 d. apie 23.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. A., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prieš 10 minučių pranešėjos neblaivus vyras A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išvažiavo su a/m Toyota universalas v/n/ (duomenys neskelbtini). Tikriausiai važiuos per (duomenys neskelbtini). Automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas (duomenys neskelbtini). Naudojant mėlynos ir raudonos šviesos bei garso signalus, minėtas automobilis sustabdytas ties pastatu (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo automobilį vairavo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Paklausus asmens prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, jog nevartojo. 23.23 val. alkoholio matuokliu A. M. nustatytas 1.64 prom. girtumas, apie 23.40 val. nustatytas 1.73 prom. girtumas. Automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę Eišiškių pl. 127, Vilnius. A. M. pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (b.l. 6).

Liudytojo E. A. parodymais, jog jis dirba Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2020-09-13 pamainą pradėjo 18 val., jo pamaina baigiasi 2020-09-14 6 val. 2020-09-13 apie 23.10 val. patruliuojant kartu su Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės antros kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule I. K. (V1721) iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos neblaivus vyras A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išvažiavo su automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos į (duomenys neskelbtini) ir gali būti, kad važiuos per (duomenys neskelbtini). Automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo (duomenys neskelbtini) ir panaudodami mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą šį automobilį sustabdė ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu. Pradėjus stabdyti minėtą automobilį, jis iš karto sustojo. Sustabdžius minėtą automobilį jis priėjo prie vairuotojo ir paprašė jo pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), automobilyje jis buvo vienas. Bendraujant su A. M. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl paklausė prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, o A. M. atsakė, kad alkoholio nevartojo. Kadangi vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus, nusprendė patikrinti jo blaivumą alkoholio matuokliu ir pirmuoju pūtimu 2020-09-13 23.23 val. buvo nustatytas 1.64 promilių girtumas, o antruoju pūtimu 23.40 val. jam buvo nustatytas 1.73 promilių girtumo laipsnis. A. M. sulaikė 2020-09-13 apie 23.25 val. ir pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi, o jo vairuotas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (b.l. 8).

Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad A. M. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros sertifikatas Nr. 1302732, 23.23 val. buvo nustatytas 1.64 prom. girtumas, o 23.40 val. - 1.73 prom. girtumas. Tikrinimo rezultatus patvirtinantys kvitai, alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428, patikros sertifikatas Nr. 1302732 (b.l. 11-14).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad automobilio T. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas - A. M., gim. (duomenys neskelbtini), o valdytojas - A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio T. A. 2.0 D4D vidutinė kaina su PVM - 1540 Eur (b.l. 20).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kad apžiūrėta transporto priemonė - automobilis TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis (b.l. 15-18), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 28), Leidimu atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b.l. 31).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo E. A. parodymai, nurodytos aplinkybės tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė A. M. pateikė prašymus atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. M. laidavimą. A. M. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka buvo baustas vieną kartą. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai. Šių duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybiškas teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti A. M. pasitikėjimą.

Be to, bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. M. yra tinkama būti laiduotoja. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista, 1 metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka. Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad su sutuoktiniu vedę 7 metus, turi dukrą, kartu gyvena ir mananti, jog po pokalbio su sutuoktiniu, jis įsiklausys į jos nuomonę – nebevartos alkoholio. Taip pat paaiškino, kad ji pati nevartoja alkoholio. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad sutuoktinė gebėtų įtakoti kito asmens (šiuo atveju – sutuoktinio elgesį), jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. M. paaiškinusi, jog ji pati nevartoja alkoholio, ir įtardama galimas nusikalstamas A. M. elgesio pasekmes, ėmėsi aktyvių veiksmų. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja, A. M. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. M. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. M. asmenybę, tiek jos bei A. M. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. M. turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. M., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos A. M. laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais Nr. 1A-365-209/2017; Nr. 1A-434-211/2017; Nr. 1A-409-209/2017; Nr. 1A-446-870/2018; Nr. 1A-731-935/2018.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. M. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,64 promilių girtumas, kad tokie A. M. veiksmai, t. y. vairavimas itin judriame pasienio kelyje ((duomenys neskelbtini)), nors ir nakties metu, tačiau kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Nustatant konkretų specialiosios teisės atėmimo terminą teismas pažymi, kad A. M. anksčiau nėra baustas už veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, neteistas. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020-09-14.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso pačiam kaltininkui, todėl nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos A. M. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo - paskyrimo, t. y. nuo 2020-09-14.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. M. ir laiduotojai A. M., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.