- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-194-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38089-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir perduotas laiduotojo A. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 metų laikotarpiui, baudžiamoji byla G. B. nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-10-01.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto (automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur į valstybės biudžetą.
Nuspręsta kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nurodyta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.
Nuspręsta automobilį „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti jo savininkui G. B., pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024-09-28 apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir po eismo įvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punktą, draudžiantį po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kuomet 2024-09-28 22.26 val. jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 1,96 promilių neblaivumas.
2. Be to, G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024-09-28 apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 22.26 val. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 22.42 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. Grigaitis prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-16 nuosprendžio dalį ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, G. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
3.1. Prokuroro vertinimu pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl neteisingai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalinės vertės turto konfiskavimą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
Šalies argumentai
3.2. Pažodžiui cituojami skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo išdėstyti motyvai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – dalinės turto vertės konfiskavimo taikymo. Prokuroro nuomone skirdamas dalies turto konfiskavimą G. B. teismas nepakankamai objektyviai įvertino kaltininko asmenybę apibūdinančius požymius, įvykio aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
3.3. Cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nuostatos, susijusios su transporto priemonių konfiskavimu. Vertindamas G. B. asmenybę apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, jog jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, jis važiuodamas atbuline eiga nežymiai kliudė automobilį „Audi“, o vėliau, būdamas neblaivus, vairavo savo automobilį norėdamas jį tik perstatyti tame pačiame kieme, pavažiavo atgal tik kelis metrus. Prokuroro vertinimu šias aplinkybes teismas vertino vienpusiškai, suteikdamas nepagrįstą prioritetą kaltininko interesams ir jo asmenybę teigiamai apibūdinančioms aplinkybėms, tačiau neskyrė reikiamo dėmesio nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, t. y. tinkamai nevertino G. B. veikų, už kurių padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jų padarymo konkrečių aplinkybių, vairuotojo neblaivumo laipsnio, o šių aplinkybių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Toks teismo sprendimo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimo, motyvavimas atspindi netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
3.4. Šiuo atveju teismas savaip interpretavo veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinęs tai, kad G. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė klaidingą išvadą, jog šis įvykis yra atsitiktinis jo gyvenime. Nors G. B. nėra teistas, tačiau tą patį vakarą vieną po kito padarė net du nusikaltimus. Eismo įvykis įvyko daugiabučio namo kieme. Teismo nuomone tai yra riboto judėjimo zona, kurioje transporto priemonių judėjimo greitis nedidelis, todėl G. B. padaryta veika mažiau pavojinga. Su tokia teismo išvada prokuroras nesutinka. Daugiabučio namo kieme įprastai stovi ne vienas automobilis. Būtent šioje „riboto judėjimo zonoje“ G. B. kliudė kitą automobilį ir, nors kontaktas buvo nežymus, tačiau G. B. iš įvykio vietos pasišalino, bandė išvengti atsakomybės. G. B. atsainų požiūrį į vairavimą išgėrus rodo ir jo parodymai, nes jis pats pripažino, jog vairavo pavartojęs alkoholio „kavinėje išgėręs du bokalus alaus (apie l litrą), nejautė apsvaigimo, todėl nusprendė automobiliu grįžti namo. Važiavo vienas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžęs į kiemą jau sutemus, mėgindamas pastatyti automobilį į stovėjimo vietą, netyčia kliudė šalia stovėjusį automobilį „Audi“. Šiuo atveju G. B. girtumas eismo įvykio metu nebuvo nustatytas, nes jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau tai, kad jis pavartojęs alkoholio sėdo prie automobilio vairo, rodo jo atsainumą. Pasišalinęs iš įvykio vietos G. B. toliau vartojo alkoholį. Po policijos apsilankymo ir jo girtumo nustatymo, aiškiai žinodamas, kad yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis vėl sėdo prie automobilio vairo. Taigi G. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ne atsitiktinai, ne dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o piktybiškai ir atsainiai.
3.5. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas (automobilis, kurį vairavo neblaivus G. B.), būtų paslėptas ar suvartotas, nustatyta, kad jis nuosavybės teise priklauso pačiam G. B., taip pat skundžiamame nuosprendyje nenurodytos jokios kitos objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Pažymėtina, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K- 14-51 l/2018, 2K-l 14-1073/2018, 2K-107-976/2021).
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame nėra ginčijami G. B. kaltė ir (ar) jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau prokuroro vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nekonfiskavo G. B. priklausančios nusikalstamos veikos padarymo priemonės. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo
8. Skundžiamu nuosprendžiu G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 000 Eur – konfiskuotino automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, konfiskavimas. Apeliaciniu skundu prokuroras nurodo, jog šiuo atveju egzistavo visos sąlygos konfiskuoti automobilį, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, todėl buvo pažeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat skundžiamo nuosprendžio argumentus, pritaria prokurorui, jog baudžiamasis įstatymas šiuo atveju buvo pritaikytas netinkamai, todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-05-16 nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Naikintinos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalies (2 000 Eur) išieškojimo iš G. B. ir dėl šio automobilio grąžinimo jo savininkui G. B.
9. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas. Šiame kontekste pažymėta, kad konstatuodami, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismai savo sprendimus turi motyvuoti, nurodydami konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, ypač kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti.
10. Nagrinėjamu atveju, vertindamas BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumą, pirmosios instancijos teismas iš esmės pakartotinai atsižvelgė į aplinkybes, kurios leido taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tačiau pastarosios teismų praktikoje nelaikytinos savaime leidžiančiomis nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos imperatyvios taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. B. padarė net dvi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas panaudodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl minėtas automobilis yra minėtų nusikalstamų veikų padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra G. B. (t. 1, b. l. 27). Tai reiškia, kad šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę.
12. Vertindamas G. B. asmenybę apylinkės teismas akcentavo, jog jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl jo padarytos veikos buvo labiau atsitiktinės, o ne dėsninga jo ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė, tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis taikant dalinį turto konfiskavimą. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaltinamojo asmenybė, taip pat jo ar šeimos narių interesai, negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors G. B. anksčiau nėra teistas, tačiau aptariamu atveju jis 2024-09-28 vieną po kito padarė net du BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikaltimus – vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas 1,96 prom. neblaivumas, bei vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tačiau pirmosios instancijos teismas šias atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės neigiamai charakterizuojančias aplinkybes nepagrįstai sumenkino.
13. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino G. B. veikų, už kurių padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnio, jų padarymo konkrečių aplinkybių. Nors teismas nurodė, kad G. B. 2024-09-28 važiuodamas atbuline eiga nežymiai kliudė automobilį „Audi“, o vėliau, būdamas neblaivus, vairavo savo automobilį norėdamas jį tik perstatyti tame pačiame kieme, pavažiavo atgal tik kelis metrus, eismo įvykis įvyko daugiabučio namo kieme, tai yra riboto judėjimo zona, kurioje transporto priemonių judėjimo greitis nedidelis, tačiau su tokiu vertinimu sutikti negalima. Kaip teisingai nurodo prokuroras, G. B. pats pripažino, jog 2024-09-28 automobilį vairavo kavinėje išgėręs du bokalus (apie vieną litrą) alaus, kadangi nesijautė apsvaigęs, todėl nusprendė automobiliu grįžti namo. Iš bylos medžiagos matyti, jog G. B. gyvenamojo namo kieme įprastai stovi daugiau nei vienas automobilis, būtent šioje vietoje, į kurią bet kuriuo metu galėjo ateiti ir kurie nors kiti namo gyventojai, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės kliudė kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino, bandė išvengti atsakomybės, o pasišalinęs iš įvykio vietos, toliau vartojo alkoholį. Po policijos apsilankymo ir jo girtumo nustatymo, aiškiai žinodamas, kad yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, G. B. vėl sėdo prie automobilio vairo. Akivaizdu, kad toks G. B. elgesys (vairavimas) aplinkiniams kėlė pavojų, be to, anksčiau aptarti jo veiksmai tą patį vakarą iš eilės padarant net du to paties pobūdžio nusikaltimus, rodo lengvabūdišką bei neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią tvarką, į savo paties bei kitų asmenų saugumą, galimų kilti neigiamų pasekmių ignoravimą, t. y. buvo labai pavojingi.
14. Kaip jau minėta, šiuo atveju automobilis „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikalstamų veikų padarymo priemonė, todėl yra konfiskuotinas turtas. Nenustatyta, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas ar priklausytų tretiesiems asmenims, jis nuosavybės teise priklauso kaltininkui G. B., todėl gali būti konfiskuojamas natūra. Automobilį paliekant kaltininko dispozicijoje, nebuvo atsižvelgta į turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, tokiu būdu nusprendus taikyti tik santykinai nedidelės dalies turto vertės konfiskavimą, ši baudžiamojo poveikio priemonė iš esmės buvo pritaikyta tik kaip turtinio pobūdžio sankcija.
15. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, G. B. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, BK 72 straipsnio 2, 3 dalių pagrindais (BPK 328 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio ir kitų klausimų
16. Pažymėtina, jog nuosprendis savo forma ir turiniu turi atitikti BPK 302-307 straipsniuose išdėstytus reikalavimus. Nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstyti nuosekliai ir sudaryti logišką visumą. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Teismas turi pagrįsti kiekvienos nusikalstamos veikos kvalifikavimą dėl kiekvieno kaltinamojo, surašydamas išsamius motyvus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, akcentuota, kad BPK 304-307 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reikalauja, kad teismo priimamas nuosprendis būtų įtikinamas, nekeltų abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje būtų išdėstomi nuosekliai ir sudarytų logišką visumą. Nuosprendis privalo būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/489/2022).
17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje priimto Klaipėdos apylinkės teismo 2025-05-16 nuosprendžio, kuriuo G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta, turinį BPK numatytų tokiam nuosprendžiui keliamų reikalavimų kontekste, pažymi, kad šis nuosprendis aiškiai neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, nes jo aprašomojoje dalyje yra tik išvardyti baudžiamosios bylos rašytinių įrodymų pavadinimai, tačiau visiškai neatskleistas minėtų įrodymų turinys, nepateikti aiškūs teismo nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados. Atkreiptinas dėmesys, jog teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas, be kita ko, savo sprendimų argumentavimu, o teisinių argumentų neišdėstymas dėl ištirtų įrodymų vertinimo pagal teismų praktiką laikomas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024, 2K-259-697/2024 ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas turi skirti pakankamai didelį dėmesį byloje esantiems įrodymams, jų turinio atskleidimui ir jų vertinimui, pateikti bylos šalims aiškų ir suprantamą teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą.
18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio turinys dėl įrodymų neišdėstymo (turinio neatskleidimo) ir motyvų stokos iš esmės neatitinka BPK 305 straipsnio 4 dalies reikalavimų, ir yra įžvelgiami aplaidaus tarnybos pareigų vykdymo požymiai. Šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Tačiau vien tai, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o teisiamajame posėdyje proceso dalyviai sutiko, kad atlikdamas įrodymų tyrimą teismas išvardytų tik dokumentų pavadinimus, savaime niekaip nereiškia, kad ir nuosprendžio, kuriuo G. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, aprašomojoje dalyje teismas galėjo apsiriboti vien tik rašytinių bylos įrodymų pavadinimų išvardijimu visiškai neatskleidžiant jų turinio, taip pat nepateikiant iš esmės jokių jų vertinimo motyvų. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje G. B. nurodė, jog supranta, kuo yra kaltinamas, visiškai pripažino savo kaltę, buvo tiesiogiai apklaustas, taip pat buvo tiesiogiai apklaustas liudytojas A. B., jų teisiamajame posėdyje duoti parodymai skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti, nors ir nėra pateikta aiški jų analizė ir vertinimas. Tačiau, kaip jau minėta, skundžiamame nuosprendyje yra nurodyti tik rašytinių bylos įrodymų pavadinimai, visiškai nėra išdėstytas jų turinys, nepateikta analizė ir vertinimas. Vis dėlto skundžiamame nuosprendyje yra pateikta lakoniška išvada dėl G. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nurodyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
19. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje 2024-10-01 prokuroras priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024-10-01 iki 2025-04-01 (t. 1, b. l. 149–152), o baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Klaipėdos apylinkės teisme buvo gauta 2024-11-05 ir nuo to laiko iki bylos išsiuntimo su apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui buvo apylinkės teismo žinioje. Nors laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pasibaigė dar 2025-04-01, tačiau dėl neaiškių priežasčių pirmosios instancijos teismas iki pat skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2025-05-16 apskritai nesprendė šios procesinės prievartos priemonės taikymo klausimo (taikymo terminui pasibaigus jo nebepratęsė), be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad teismas būtų apie tai informavęs proceso dalyvius. Taigi aplaidaus tarnybos pareigų vykdymo požymiai įžvelgtini ir dėl šios aplinkybės.
20. Atsižvelgdama į tai, kad teismo išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo yra teisingos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija nusprendžia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje esantys neatitikimai ir baudžiamojo proceso pažeidimai nors ir yra akivaizdūs, tačiau nėra sietini su esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, numatytais BPK 369 straipsnio 3 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 16 d. nuosprendį.
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto (automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur į valstybės biudžetą.
Panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta automobilį „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti jo savininkui G. B., pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti G. B. priklausantį automobilį „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
Kitą apylinkės teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.