- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- 1-210-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38089-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- G. B.
- Advokatai
- Kazys Bitaris
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024-09-28 apie 21.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po eismo įvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punktą, draudžiantį po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kol bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas, iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kuomet 2024-09-28 22.26 val. jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 1,96 promilių neblaivumas.
Be to, G. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2024-09-28 apie 23.07 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam 22.26 val. buvo nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 22.42 val. antruoju tikrinimu buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis G. B. kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad kavinėje išgėręs du bokalus alaus (apie 1 litrą), jis nejautė apsvaigimo, todėl nusprendė automobiliu grįžti namo. Važiavo vienas, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Grįžęs į kiemą jau sutemus, mėgindamas pastatyti automobilį į stovėjimo vietą, netyčia kliudė šalia stovėjusį automobilį „Audi“. Nors atsitrenkimo momentą pajuto, išlipęs ir apžiūrėjęs transporto priemonę jokių kontakto žymių nepastebėjo, todėl pamanė, kad nieko neatsitiko, pavarė automobilį į priekį ir nuėjo namo. Parėjęs namo, paveiktas vienatvės ir slogios nuotaikos, išgėrė gal 5 stikliukus midaus balzamo „Žalgiris“ (alkoholio koncentracija 75 proc.). Po kurio laiko į jo buto duris pasibeldė policijos pareigūnai, juos, kaip paaiškėjo, iškvietė kaimynė, mačiusi įvykį pro langą ir jį nufilmavusi. Jis buvo ką tik išgėręs alkoholio. Pareigūnai paprašė jo išeiti į kiemą, nurodė, kad buvo apgadintas kitas automobilis. Du kartus patikrinus neblaivumą, alkotesteris parodė 1,96 prom. ir 2,00 prom. (antras tikrinimas buvo atliktas maždaug po 15–20 min.), su šiais rezultatais jis (kaltinamasis) sutiko, grįžo namo. Praėjus maždaug 20–30 minučių, būdamas namuose pro virtuvės langą pamatė, kad paliktas mažas pravažiavimo tarpas, todėl nusprendė šiek tiek savo automobiliu pavažiuoti atgal, kad kitiems vairuotojams būtų daugiau vietos pravažiuoti, tiesiog norėjo perstatyti savo automobilį, kad jis niekam netrukdytų. Automobilis „Audi“ jau buvo išvažiavęs (išvažiavo tada, kada buvo atvykusi policija). Kodėl nusprendė taip pasielgti, paaiškinti negali, policija liepė nejudinti mašinos, bet jis tinkamai nesureagavo. Gyvena vienas, todėl niekas jo nuo tokių veiksmų neatkalbėjo. Pavažiavo atgal savo automobiliu kelis metrus ir paliko jį stovėti. Netrukus vėl atvyko policija, galimai iškviesta tos pačios kaimynės. Jis (kaltinamasis) tuo metu jau buvo namuose. Šį kartą jo automobilis policijos pareigūnų buvo išvežtas į policijos automobilių saugojimo aikštelę ir iki šiol jam negrąžintas. Jo (kaltinamojo) neblaivumo policijos pareigūnai pakartotinai netikrino (jį tikrino atvykę pirmą kartą). Jam (kaltinamajam) nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl sąnarių ligos (jų nykimo), jam sunku judėti. Jei dirba iš ryto, be automobilio jam beveik neįmanoma darbo vietą (duomenys neskelbtini) pasiekti laiku, dėl to yra nepatenkinta vadovybė. Dabar dirbo naktinėje pamainoje, į darbą nuvažiuodavo autobusu. Jo vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ siekia 1 200 Eur, be to, jis gauna apie 250 Eur neįgalumo išmoką. Išlaikomų asmenų ir finansinių įsipareigojimų neturi, tai yra vieninteliai jo pragyvenimo šaltiniai. Dėl įvykio labai gailisi, padarė reikiamas išvadas dėl savo elgesio. Anksčiau už vairavimą neblaiviam nei baustas administracine tvarka, nei teistas nebuvo. Alkoholį tą vakarą vartojo dėl slogios nuotaikos ir vienatvės, neturi priklausomybės nuo alkoholio, jo dažnai nevartoja. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo brolio A. B. atsakomybei. Brolis jam yra autoritetas, jo nuomonė jam yra svarbi, jis jos paiso, į ją įsiklauso, jie gyvena netoli vienas nuo kito, nuolat bendrauja. Sužinojęs apie įvykį, brolis tokį jo (kaltinamojo) poelgį įvertino neigiamai, jie apie tai daug kalbėjo.
Apklaustas A. B. parodė, kad yra kaltinamojo G. B. brolis. Su broliu palaiko artimus ryšius, susitinka ne tik per šventes, nes gyvena netoliese, beveik kasdien bendrauja telefonu. Jis pats (A. B.) gauna pensiją, nebedirba, turi problemų su sveikata, kaip ir jo brolis G.. Jis nėra teistas, nebuvo baustas ir administracine tvarka. Apie įvykį sužinojo iš brolio, kai šis jam paskambino ir viską papasakojo. Savo brolio poelgį vertina neigiamai, tai pirmas toks atvejis, G. anksčiau niekada nėra taip pasielgęs, negali paaiškinti tokio brolio poelgio, tai buvo labai netikėta. Dėl įvykio brolis labai gailisi, išgyvena. Nei jis, nei G. priklausomybės nuo alkoholio neturi. Mano, kad yra autoritetas savo broliui – jis (A. B.) yra 10 metų vyresnis už savo brolį, šis paiso jo nuomonės ir patarimų, todėl jis galės daryti jam teigiamą įtaką. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nes yra pensininkas, nedirba, jo finansinė padėtis nėra gera.
Kadangi kaltinamasis G. B. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2024-09-28 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1–4);
2024-09-28 neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 24);
2024-09-28 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu (b. l. 26);
2024-09-29 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (b. l. 17–28);
2024-09-29 liudytojos S. L. apklausos protokolu (b. l. 36–38);
2024-10-01 AB „Regitra“ duomenimis (b. l. 27);
2024-10-08 kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 65–68);
2024-10-19 liudytojo M. J. apklausos protokolu (b. l. 50–53);
2024-10-22 liudytojo D. L. apklausos protokolu (b. l. 58–61);
2024-10-15 liudytojos S. L. papildomos apklausos protokolu (b. l. 39–45);
2024-10-15 kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 62–64);
2024-10-23 kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 69–71);
2024 m. spalio mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis (b. l. 28).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis G. B. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokios kaltinamojo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. G. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.
BK 40 straipsnio (taikoma 2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01, kuri šiuo atveju yra palankesnė kaltinamajam) 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta nurodytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
A. B. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jis nurodė, kad su broliu G. B. palaiko artimus santykius, dažnai bendrauja, brolis klauso jo nuomonės ir patarimų, todėl mano galintis jam daryti teigiamą įtaką. Pats yra nekonfliktiškas, pagal savo asmenines savybes kitų vertinamas kaip draugiškas, nuoširdus žmogus, galintis patarti įvairiose gyvenimo situacijose. Šiuo metu yra pensijoje, turi daug gyvenimiškos patirties, uoliai laikosi visuomenėje priimtų elgesio normų ir to paties tikisi iš aplinkinių. Dėl šių priežasčių mano esąs vertas teismo pasitikėjimo (b. l. 193). A. B. teismui pateikė duomenis, kad yra neteistas, nebaustas administracine tvarka.
G. B. patvirtino, kad A. B. yra jo brolis, jų santykiai yra artimi, brolis jam daro teigiamą įtaką.
Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog laiduotojas A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką savo broliui G. B.. Byloje nustatyta, kad G. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis šiuos nusikaltimus padarė vieną po kito, tą patį vakarą, eismo įvykis įvyko ne viešajame kelyje, o daugiabučio namo kieme – riboto judėjimo zonoje, kur transporto priemonių judėjimo greitis nedidelis, kontaktas buvo nežymus, nenustatyta, kad kaltinamasis sukėlė eismo įvykį vairuodamas automobilį neblaivus. Neilgai trukus kaltinamasis sėdo už savo automobilio vairo būdamas neblaivus, norėdamas perstatyti automobilį tame pačiame daugiabučio namo kieme, juo pavažiavo atgal tik kelis metrus ir paliko stovėti. Bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, kad jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį perduodant laiduotojo A. B. atsakomybei, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 metus 6 mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-10-01. Teismas turi pagrindą manyti, jog minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kiekviena bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė keičia įprastą asmens, kuriam kyla baudžiamoji atsakomybė arba kuris yra nuo jos atleidžiamas, asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos jų taikymo pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, patogumus ar asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).
Nagrinėjamu atveju automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo priemonė, kaltinamasis yra jos savininkas-valdytojas. Kaip jau minėta, G. B. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam buvo nustatytas 1,96 prom. neblaivumas, bei vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama kaip darant nusikalstamas veikas panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju, transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Kaip minėta, eismo įvykis įvyko daugiabučio namo kieme, kai G. B. važiuodamas atbuline eiga nežymiai kliudė automobilį „Audi“. Vėliau būdamas neblaivus vairavo savo automobilį, norėdamas jį tik perstatyti tame pačiame kieme, pavažiavo atgal tik kelis metrus. Šios aplinkybės leidžia vertinti, kad kaltinamojo veikos, nors ir atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, objektyviai pasižymėjo mažesniu pavojingumu. G. B. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl manytina, kad šis įvykis yra atsitiktinis jo gyvenime, o ne dėsninga jo ankstesnio elgesio, gyvenimo būdo pasekmė. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2024 m. spalio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Opel Mokka“, 2014 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 7 670 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, iš kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur – į valstybės biudžetą.
G. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas G. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.
Automobilis „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, grąžintinas jo savininkui G. B., pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
G. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą G. B. nutraukti.
Išaiškinti laiduotojui A. B., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. B. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti G. B., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-10-01.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, G. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo dalį konfiskuotino turto (automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.
Automobilį „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti jo savininkui G. B., pasibaigus laikino nuosavybės teisės apribojimo terminui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.