Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimu prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkei iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos Privalomąjį nurodymą dieną, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, kodu 6826. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 26 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą ir surašė 2024 m. lapkričio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-1154, kuriame konstatuota, kad „Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas, t. y. šiaurės rytinėje pusėje, už žemės sklypo ribų, metaline ir medine tvora ant betoninio pamato aptvertas, užimamas ir naudojamas 15 kv. m. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) plotas. Tvora aptvertas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su kitos paskirties žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip ribojama teisė naudotis žeme“. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, skolininkei 2024 m. gruodžio 2 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo „<...> atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį 15 kv. m. (duomenys neskelbtini) pusėje – pašalinti 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. gegužės 27 d. Inspekcijos 2025 m. birželio 6 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-950 užfiksuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas t. y. „L. N. neatlaisvino užimtos ir naudojamos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies 15 kv. m. (duomenys neskelbtini) pusėje – nepašalino 31,22 m ilgio metalinės ir medinės tvoros ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatu“. Inspekcija 2025 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2D-17177 „Dėl 2024-12-02 vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-1559 priverstinio vykdymo (skolininkė: L. N.)“ kreipėsi į antstolį, priskirtą pagal Vykdomųjų bylų portalą, prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (Privalomąjį nurodymą) priverstinai CPK nustatyta tvarka. Privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti paskirta antstolė. Šio prašymo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/25/01343. Inspekcijai skolininkė duomenų apie Privalomojo nurodymo vykdymą nepateikė. Šioje civilinėje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkei surašytu Privalomuoju nurodymu pareikalauta pašalinti žemės naudojimo pažeidimą, t. y. „<...> atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį 15 kv. m. (duomenys neskelbtini) pusėje – pašalinti 31,22 m ilgio metalinę ir medinę tvorą ant betoninio pamato su visomis konstrukcijomis ir tvoros pamatą“. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, kuriame nurodama tiksli jo įvykdymo data. Skolininkei buvo suteiktas konkretus terminas įpareigojimui, numatytam Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas. Prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus argumentus, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.

Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-167226), kuriuose nurodė, kad byloje nėra jokios informacijos, kokiu būdu ir kada išieškotojos priimtas 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomasis nurodymas buvo įteiktas atsakovei. Taip pat nėra informacijos, kad pareiškėjos priimti patvarkymai byloje buvo įteikti atsakovei. Skolininkė nebuvo informuota apie žemės sklypų neplaninį patikrinimą, apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą ir įpareigojimą nugriauti tvorą iki 2025 m. gegužės 27 d., apie papildomą patikrinimą. Taip pat jai nebuvo žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą bei pareiškėjos priimtus įpareigojimus. Siekiant gauti papildomą informaciją, kuri išsamiai atskleistų susiklosčiusią situaciją, skolininkės vardu išieškotojai buvo pateiktas prašymas dėl dokumentų ir informacijos suteikimo. Iki šiol jokie dokumentai iš Inspekcijos nėra gauti. Skolininkei kyla nuostaba, kad Inspekcijos yra įpareigojama nugriauti tvorą, kai ši tvora buvo pastatyta prieš daugiau nei 10 metų, tvora buvo pastatyta anksčiau buvusios kaimynų tvoros vietoje, prie tvoros statymo finansais prisidėjo tuometė kaimyninio sklypo ir pastatų bendrasavininkė K. G., kuri iki šiol gyvena kaimynystėje. Inspekcija vienašališkai konstatavo, jog tvora neva pastatyta be kaimynų sutikimo; taip pat kad Inspekcija įpareigoja tvorą nugriauti vien tik skolininkę, o ne kartu su kaimyninio sklypo savininkais. Dabartinė kaimyninio sklypo savininkė G. Ž. su sutuoktiniu iš esmės elgiasi nesąžiningai, kadangi jiems įgyjant nuosavybės teisę į kaimyninį žemės sklypą ir pastatus 2022 m. bei prašant suteikti skolininkės sutikimą dėl kaimyniniame sklype esančio pastato arčiau įstatyme numatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo ribos, jie nereiškė jokių priekaištų dėl neva netinkamai pastatytos tvoros. Suteikus tokį sutikimą, o kaimynams susitvarkius dokumentus atitinkamuose valstybės/savivaldybės institucijose (ko jie negalėtų padaryti skolininkei nesutinkant su ginčo atstumais), tik tuomet pradėtos reikšti pretenzijos dėl žemės sklypus skiriančios tvoros.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-183356), kuriuose prašė netenkinti antstolės pateikto prašymo dėl baudos skyrimo, kadangi apie Inspekcijos Privalomąjį nurodymą bei antstolės vykdomą vykdomąją bylą sužinojo tik gavus dokumentus (kurie buvo įteikti registruotąja siunta) iš teismo. Skolininkė negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo dėl objektyviu? priežasčių?, kadangi ji nebuvo informuota apie 2024 m. gruodžio 2 d. Privalomąjį nurodymą ir įpareigojimą nugriauti tvorą iki 2025 m. gegužės 27 d.; nebuvo informuota apie papildomą patikrinimą; jai nebuvo žinoma apie pradėtą vykdomąją bylą bei pareiškėjos priimtus įpareigojimus, nes nei Privalomojo nurodymo, nei antstolės patvarkymu? skolininkė negavo. Ginčo tvora kartu su kaimyninio žemės sklypo bendrasavininke K. G. (kuri finansiškai prisidėjo prie tvoros įrengimo) pastatyta prieš beveik 15 metu?, tvora pastatyta seniau buvusios kaimynu? pastatytos tvoros vietoje; kaimynai jokiu? pretenzijų? dėl tvoros skolininkei nereiškė iki žemės sklypas su statiniais nebuvo perleistas naujai savininkei G. Ž.. Dabartinės gretimo žemės sklypo savininkės elgesys yra nesąžiningas, kadangi kaimynei ir jos šeimos nariams yra žinoma, kad skolininkė yra suteikusi sutikimą gretimo žemės sklypo buvusioms savininkėms dėl ju? statinio statybos arčiau nei įstatyme numatytas atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos, kas leido gretimo žemės sklypo savininkėms registruoti šį statinį – Viralinę Nekilnojamojo turto registre. Dabartiniai gretimo žemės sklypo savininkai (ankstesniu? savininkių? šeimos nariai) neina į jokį konstruktyvu? kontaktą, visiškai nebendrauja su skolininke, vengia spręsti šią situaciją racionaliu būdu. Pareiškėja yra senyvo amžiaus (74 metai), pensininkė, rusakalbė, vienintelės pajamos – gaunama senatvės pensija, kuri nėra didelė. Jai būtina pagalba įvykdyti Inspekcijos nurodymą, o dėl lėšu? trūkumo jai neatlygintinai pasisiūlė padėti sūnus, dėl kurio užimtumo bei prasidėjusio žiemos laikotarpio tvoros ir pamato demontavimo / griovimo darbus galima būtu? atlikti tik pavasarį. Be to, šiuo metu nugriovus tvorą niekas neapsiims naujos tvoros statymu žiemos laiku, todėl ilgą laiką kaimynu? žemės sklypai bus neatitverti, kas neabejotinai tik kels įvairias įtampas tarp kaimynu?. Pareiškėjai nebuvo įteikti nei Privalomasis nurodymas, nei antstolės patvarkymai (nors antstolė teigia, kad Patvarkymą dėl įpareigojimo įvykdymo siuntė registruotąja siunta, tačiau tokiu? įrodymu? byloje nėra pateikta). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė gauna ir reaguoja į registruotąja pašto siunta siunčiamus dokumentus (pvz., teismo siųsti dokumentai skolininkei buvo įteikti iš pirmo karto, be jokiu? trukdžiu?). Byloje nėra įrodymu?, kad kitokiais būdais (pvz., elektroniniu paštu) siunčiami dokumentai realiai pasiekė pareiškėją ir jai buvo įteikti. Skolininkė nedalyvavo nei pirminiame patikrinime (nes tuo metu buvo išvykusi), nei pakartotiniame patikrinime (nes apskritai nežinojo, kad toks bus atliekamas). Skolininkei iki teismo dokumentu? gavimo nebuvo žinoma apie priimtą Privalomąjį patvarkymą bei antstolės vykdomą vykdomąją bylą. Antstolės Akte teigiama, kad neva buvo bandoma susisiekti su Skolininke visais žinomais kontaktais, taip pat ir telefonu, tačiau skolininkė pažymi, kad jai nėra žinomas Akte minimas telefono numeris (duomenys neskelbtini), kadangi skolininkė labai ilgą laiką naudoja visai kitą mobilaus ryšio abonento numerį. Byloje nėra jokiu? realiu? įrodymu?, kad Inspekcijos ir antstolės elektroniniu būdu siųsti dokumentai pasiekė skolininkę ir kad jai šie dokumentai buvo įteikti. Skolininkė nesinaudoja elektroniniu paštu, procesiniuose dokumentuose minimas elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas tik dėl to, kad pareiškėja galėtu? naudotis mobilaus ryšio telefonu, kadangi (ypatingai Android sistemoje) būtina aktyvuoti vartotojo paskyrą, susietą gmail.com paskyra. Tačiau skolininkė šiuo elektroninio pašto adresu nesinaudojo/nesinaudoja, negauna šiuo elektroninio pašto adresu siunčiamu? laišku?, nėra suteikusi sutikimo gauti/priimti šiuo elektroninio pašto adresu siunčiamus dokumentus. Be to, reikia įvertinti tai, kad į gmail.com siunčiami dokumentai gali būti atvaizduoti skirtinguose elektroninio pašto programos skirtukuose (t.y. elektroniniai laiškai gali būti atvaizduojami ne pagrindiniame skirtuke, bet kituose skirtukuose kaip Naujiniai, Socialiniai, Reklama ar Nepageidaujamo el. pašto skirtuke, kas iš esmės nepriklauso nuo vartotojo). Tarp Inspekcijos ir skolininkės nevyko joks susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kas galėtu? patvirtinti, kad skolininkė gaudavo/gavo Inspekcijos siunčiamus elektroninius laiškus. Be to, skolininkė jokiu būdu nėra suteikusi sutikimo iš Inspekcijos dokumentus gauti elektroniniu būdu. Tuo tarpu iš teismui pateiktu? duomenų? seka, kad Inspekcija registruota pašto siunta siuntė kvietimą atvykti įžemės sklypo patikrinimą. Ši siunta buvo įteikta skolininkei, kuri artimųjų? pagalba išsiuntė Inspekcijos rašytiniuose paaiškinimuose minimą elektroninį laišką, informuojant, kad nurodytą dieną dėl išvykos negalės dalyvauti žemės sklypu? patikrinime. Kaip minėta, skolininkė L. N. yra rusakalbė, labai nedaug kalba lietuviškai, tuo tarpu surašytas tekstas tik patvirtina, kad šį elektroninį laišką skolininkei padėjo surašyti (o kartu ir tą vienintelį kartą prisijungti prie elektorinio pašto) padėjo artimieji. Inspekcijos minimas skolininkės elektroninis laiškas buvo išsiųstas gavus registruotą pašto siuntą su Inspekcijos kvietimu dalyvauti patikrinime; tuo tarpu nėra jokio Inspekcijos ir skolininkės susirašinėjimo elektroniniais laiškais, kas galėtu? patvirtinti, kad skolininkė gauna Inspekcijos siunčiamus elektroninius laiškus. Byloje nėra jokiu? įrodymu?, kad Inspekcijos elektroniniu paštu siųstas Privalomasis nurodymas pasiekė minimą elektroninio pašto adresą bei kad buvo įteiktas skolininkei, kad ji realiai žinojo apie tokį Privalomąjį nurodymą. Administracinėje procedūroje, kurioje yra priimamas asmens atžvilgiu Privalomasis nurodymas, Institucija neturėtu? apsiriboti formaliu reikalavimo /nurodymo išsiuntimu, o privalo imtis priemonių? įsitikinti, kad siunčiamas dokumentas – įpareigojantis asmenį nustatytu terminu pašalinti / nugriauti statinį, buvo įteiktas konkrečiam asmeniui, nes pirmiausia tai būtina sąlyga asmeniui žinoti apie jam kylančią pareigą ir galimas teisines pasekmes; antra, tai būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl įpareigojimo neįvykdymo priežasčių? ir atitinkamu? pasekmių? (ne)taikymo. Privalomojo nurodymo Skolininkė nėra įvykdžiusi dėl objektyviu? priežasčių? – jai nebuvo žinoma nei apie Inspekcijos surašytą privalomąjį nurodymą, nei apie vykdomąją bylą, nes jokie tą patvirtinantys dokumentai skolininkei realiai nebuvo įteikti. Pagal Inspekcijos pateiktus dokumentus neplaniniame patikrinime nedalyvavo ne tik skolininkė, bet ir gretimo žemės sklypo savininkė. Nors Privalomajame nurodyme teigiama, kad tvora pastatyta be gretimo žemės sklypo sutikimo, tačiau jokiame dokumente nėra pateikiama kokiu? objektyviu? ir patikrintu? duomenų? pagrindu yra daroma ši išvada. Iš Inspekcijos pateiktu? duomenų? seka, kad Inspekcija iš esmės neatliko jokio tyrimo kada ginčo tvora buvo pastatyta, kas dalyvavo šios ginčo tvoros statyme ir ar tuo metu buvo kaimyniniu? žemės sklypu? savininku sutarimas dėl tvoros statymo. Ginčo tvora buvo įrengta ir naudojama apie 15 metu?; ginčo tvora pastatyta anksčiau buvusios kaimynu? tvoros vietoje; prie ginčo tvoros statymo finansais prisidėjo tuometė kaimyninio sklypo ir pastatu? bendrasavininkė K. G., kuri (nors ir perleido šio nekilnojamojo turto teises giminaitei) iki šiol gyvena kaimynystėje. Taigi, tvora buvo pastatyta bendru kaimynu? sutikimu, naudojant tiek skolininkės skirtas lėšas, tiek ir kaimynės skirtas lėšas, ginčo tvora kaimyniniu? žemės sklypu? savininkai naudojasi apie 15 metu?, o pretenzijos dėl tvoros ėmė reikšti nauja šių? nekilnojamųjų? daiktu? savininkė, praėjus labai ilgam laikui nuo tvoros įrengimo. Taigi, susiklosto gan nesąžininga situacija, kuomet tvora buvo statoma abiejų? kaimyniniu? sklypu? savininku?, bet jos griovimo našta yra perkeliama ir įpareigojimai yra reiškiami tik Skolininkei. Aukščiau aprašytas aplinkybes dėl ginčo tvoros statymo gali patvirtinti tuo metu buvusi gretimo žemės sklypo savininkė ir gyventoja K. G., kito gretimo žemės sklypo savininkai M. D. ir I. D. bei tvorą statęs meistras V. L.. Bylos duomenys rodo, kad ginčo tvora patenka į gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritoriją. Tai leidžia teigti, kad esant Inspekcijos sprendimui dėl pažeidimu? ir įpareigojimo nugriauti ginčo tvorą, griovimo ir demontavimo veiksmus galėjo atlikti ir gretimo žemės sklypo savininkas, tačiau visa tai bandoma perkelti tik skolininkės atsakomybėn. Prašė atsižvelgti į tai, kad skolininkė yra senyvo amžiaus (74 metai), pensininkė, kurios vienintelės pajamos yra senatvės pensija. Skolininkės pajamos nėra didelės, ja papildomai remia sūnūs. Baudos skyrimas skolininkei turėtu? dideliu? neigiamu? pasekmių?, skolininkei tektu? skolintis lėšas baudos sumokėjimui ir taip dar labiau pabloginti savo finansinę padėtį; skolininkė apskritai nebeturėtu? lėšų? privalomojo nurodymo įvykdymui, nes pati (be trečiųjų? asmenų? pagalbos) nurodymo išardyti tvorą įvykdyti negali. Skolininkė nevengia vykdyti valstybės institucijų? nurodymu?, tačiau Privalomojo nurodymo neįvykdė dėl objektyviu? susiklosčiusiu? aplinkybių?.