Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9507-291/2013 pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, pareikštą antstoliui A. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis 2013-11-18 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad antstolis vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalimi ir 2013‑10‑30 patvarkymu areštavo skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – R. Ž. iš darbovietės gaunamas pinigines lėšas 10505,70 Lt sumai, įpareigojo darbovietę sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą pareiškėjo sutuoktinei iki atskiro antstolio A. L. patvarkymo. Tuo pačiu patvarkymu iš pareiškėjo sutuoktinės darbovietės pareikalauta nedelsiant antstolio A. L. kontorai pateikti pažymą apie R. Ž. gaunamas pajamas iš (duomenys neskelbtini) kultūros centro per paskutinius 12 mėnesių. Antstolis manė, kad pareiškėjo skundas yra grindžiamas tik samprotavimais, o ne teisiniais argumentais, todėl jo netenkino.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Antstolis nesutinka su teismo nutartyje išdėstyta nuomone, jog antstolis galėjo areštuoti pajamas, gautas iš sutuoktinių darbinės veiklos, o darbo užmokestis prie tokių lėšų nėra priskiriamas, kadangi vykdydamas CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimus antstolis aprašo ir areštuoja skolininko sutuoktinio darbo užmokestį ir pasiūlo išieškotojui, jo sutuoktiniui ir kitiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko darbo užmokesčio dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo. O pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstama „pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos“. Taip pat nurodo, kad kol skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pareiškėjo sutuoktine nenustatyta, antstolis tik aprašė ir areštavo pareiškėjo sutuoktinės pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos (darbo užmokestį). Pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0159/12/01206 išieškojimas iš pareiškėjo sutuoktinės turto nėra vykdomas. Antstolio manymu, teismas nutartyje visiškai ignoravo formuojamą teismų praktiką ir tą faktą, jog turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo mechanizmas yra numatytas CPK 667 straipsnyje. Teigia, kad teismas nutartyje klaidingai nurodė, jog antstolis neturėjo teisės reikalauti iš pareiškėjo sutuoktinės darbovietės pateikti informacijos apie R. Ž. gaunamą darbo užmokestį, kadangi įstatymuose yra įtvirtinta, jog jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio ar sutuoktinės turtinė padėtis, o šiuo atveju antstolis vadovavosi nuostata, kad santuokos metu įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra sudaryta vedybų sutartis ar nenustatyta kitaip.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje yra priimtas vykdyti išieškotojo UAB „Kapitalo valda“ pateiktas vykdomasis dokumentas – Joniškio rajono apylinkės teismo 2012-06-11 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-369-645/2012 dėl 8828,69 skolos išieškojimo iš skolininko R. Ž.. 2013-10-30 antstolis A. L. surašė patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo skolininko R. Ž. sutuoktinės R. Ž. iš (duomenys neskelbtini) kultūros centro gaunamas pinigines lėšas 10505,70 Lt sumai ir įpareigojo R. Ž. darbdavį sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą R. Ž. iki atskiro antstolio A. L. patvarkymo bei pateikti pažymą apie R. Ž. gaunamas pajamas (vykdomoji byla Nr. 0159/12/00522, 36 b. l.).

CPK 667 str. 1 d. numato, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių turtą, įskaitant ir gautą iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 str. 1 d., 736 str.). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, antstolis skundžiamu patvarkymu sustabdė viso skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio išmokėjimą iki atskiro antstolio patvarkymo. Be to, areštuota suma – 10505,70 Lt, o skolininko sutuoktinės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – apie 830 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuolatinėje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. D. v. antstolė D. M., bylos Nr. 3K-3-492/2013).

Nors įstatymas (CPK 667 str. 1 d.) formaliai numato teisę antstoliui areštuoti skolininko sutuoktinio turtą, bet kuriuo atveju antstolis, prieš atlikdamas tam tikrus veiksmus, privalo įvertinti tokių veiksmų įtaką visų vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo visą skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, t. y. sustabdė viso darbo užmokesčio mokėjimą iki atskiro patvarkymo, nepalikdamas R. Ž. teisės laisvai naudotis ir disponuoti bent dalimi jai teisėtai priklausančio darbo užmokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismo manymu, toks viso darbo užmokesčio mokėjimo sustabdymas iki tol, kol nėra nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir atitinkančiu vykdymo proceso tikslus bei bendruosius teisės principus. Be to, net išieškojimą reglamentuojančios CPK normos neleidžia iš skolininko išieškoti daugiau, nei numatyta įstatyme, o šiuo atveju antstolis nepaisė CPK įtvirtintų su darbo užmokesčiu susijusių vykdymo proceso normų ir areštavo visą skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, taip pažeisdamas jos konstitucinę teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str.), o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Joniškio rajono apylinkės teismas 2014-01-27 nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Kapitalo valda“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. Ž., R. Ž., antstoliui A. L. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Nors ši teismo nutartis yra neįsiteisėjusi, tačiau šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad antstolio patvarkymas areštuoti ir sustabdyti piniginių lėšų išmokėjimą šiuo atveju yra nepagrįstas. Minėtoje Joniškio rajono apylinkės teismo byloje taip pat nustatyta, kad skolininkas R. Ž. nuo 2013-12-09 neterminuotai įsidarbino Z. Ž. paminklų gamybos įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) už 0,5 MMA darbo užmokestį. CPK 667 straipsnyje reglamentuotas institutas skirtas užtikrinti išieškotojo interesus, jei asmeninės nuosavybės teise skolininkas neturi turto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju iš esmės pasikeitė aplinkybės vykdomojoje byloje, dėl ko antstolio patvarkymo areštuoti skolininko sutuoktinės lėšas, kai skolininkas turi turto, panaikinimas laikytinas teisėtu.

Kitų antstolio atskirojo skundo argumentų nagrinėjimas, nusprendus, kad antstolio patvarkymas stabdyti skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio mokėjimą yra neteisėtas, šiuo atveju netenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį antstolio atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.