- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-1194-562/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00540-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dainiaus Rinkevičiaus, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goneras“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, poilsio paskirties patalpų savininkų bendrija „Mėguvos namai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo perduoti ieškovei pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas) kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projektą, kartu su projekto dalimis bendroji, architektūros ir konstrukcijų, procesų valdymas ir automatizavimas (jei numatyta nuotolinio nuskaitymo sistema, telemetrija) (nuotolinis vandens apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymas), elektrotechnika, vandentiekio ir nuotekų šalinimo (lauko tinklų dalis ir vidaus tinklų dalis), šildymo; 2) leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; 3) atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo perduoti dokumentus, duomenis per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną skirti 100 Eur baudą ieškovės naudai; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad administruoja Pastatą, taigi yra bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei veikia pastato bendraturčių interesais. Iš pateikiamo Pastato apžiūros akto matyti, kad yra nustatyta daug pastate atliktų rangos darbų defektų. Įregistruota nekilnojamo turto registre 2022 m. balandžio 7 d. pažyma patvirtina, kad Pastato statytoja yra atsakovė. Ieškovė 2023 m. sausio 3 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo iš atsakovės pilnos apimties Pastato projektinę dokumentacijos bei informuoti, kada bus baigti namo rekonstrukcijos darbai ir pašalinti namo defektai. Į pateiktą pretenziją atsakovė neatsakė. Ieškovei, kaip bendros dalinės nuosavybės administratorei, veikiant visų Pastato bendraturčių interesais, yra būtina iš atsakovės gauti Pastato projektinę dokumentaciją, kad galėtų pasiruošti ir atlikti nustatytų defektų šalinimo darbus, nes Pastato statytoja – atsakovė dėl defektų šalinimo neatlieka jokių veiksmų bei nebendradarbiauja su ieškove, neperduoda reikiamų, su Pastatu susijusių, projektų ir kitų duomenų.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio materialinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto techninio reglamento Nr. STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.05.01:2017) 107 punktas numato, kad statytojas, pagal Statybos įstatymo [8.3] nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.84 straipsnio nuostatas. Sukūrus daugiabučio namo savininkų bendriją ar sudarius šių savininkų jungtinės veiklos sutartį, ar paskyrus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, statytojas per 1 mėnesį aktu perduoda jiems su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkytą teritoriją.
5. Atsakovė teigė, jog ieškovė reiškia ieškinį, neva, kaip Pastato administratorė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 4 punkte yra nurodyta, kad asmenis, pretenduojančius teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrenka savivaldybės vykdomoji institucija. Vykdydama asmenų atranką, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės interneto svetainėje skelbia informaciją dėl administratorių atrankos savivaldybės teritorijoje. Aprašo III skirsnyje yra nurodyta administratoriaus skyrimo tvarka, t. y., kad administratorius yra skiriamas savivaldybės sprendimu. Šiuo atveju ieškovė nors ir nurodo esant administratorė, tačiau ji nėra paskirta savivaldybės sprendimu, kaip tai yra nurodyta apraše, reiškia ir nėra namo administratorė taip kaip tai nurodyta reglamente STR 1.05.01:2017. Taigi ieškovė negali būti laikoma subjektu, turinčiu teisę pareikšti ieškinį ir reikalauti bei gauti jos prašomą informaciją ir dokumentaciją.
6. Atsakovė pabrėžė, kad Pastatas bei jame esančios patalpos yra klasifikuojamas ne kaip daugiabutis namas, atitinkantis reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, o kaip „poilsio“, t. y. negyvenamosios paskirties (Statybos techninio reglamento Nr. STR.01.03:2017, Statinių klasifikavimas, 7.13 punktas) pastatas. Pastatas negali būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju pastatu įstatymo prasme, tuo tarpu Reglamento STR 1.05.01:2017 107 punktas numato, kad savininkų bendrijai ar savivaldybės paskirtam administratoriui dokumentacija turi būti perduodama tik tuo atveju, jeigu ji yra daugiabučio gyvenamojo namo. Be to, parengta projektinė dokumentacija yra autorinis kūrinys, saugomas autorių teisių, todėl negali būti perduodamas be teisinio pagrindo. Reglamento STR 1.05.01:2017 108 punktas numato, kad kitų, negu nurodyti Reglamento 107 punkte, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentaciją nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – naujasis įgijėjas. Kadangi Pastatas yra poilsio pastatas, t. y. negyvenamasis – nėra laikomas daugiabučiu, atsakovė neturi pareigos perduoti ieškovei jos prašomos dokumentacijos.
Šalies argumentai
7. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo nesutinka su atsakovės argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė neneigia, jog yra Pastato statytoja, kaip ir neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog yra nustatyti statinio, kurio statytoja yra atsakovė, defektai, tačiau šių defektų nešalina, nors apie juos jai yra žinoma. Taip pat ieškovė pabrėžė, kad ją ir trečiąjį asmenį sieja sudaryta administravimo sutartis, nustatytas turto administravimas yra išviešintas nekilnojamo turto registre, sudaryta administravimo sutartis apima trečiojo asmens ir ieškovės susitarimą dėl nustatytų defektų šalinimo, todėl ieškovė turi pagrindą pareikšti reikalavimus atsakovei dėl techninės dokumentacijos išreikalavimo, kuri yra būtina nustatytų defektų šalinimui.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus dėl ieškovės netinkamumo. Kadangi bylos nagrinėjimo dalykas yra įpareigojimas perduoti ieškovei dokumentus, o ne defektų nustatymo ar šalinimo klausimas, atsakovė dėl to savo pozicijos nereiškia, kadangi ši aplinkybė šiai konkrečiai bylai yra teisiškai nereikšminga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei Pastato kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projektą, kartu su projekto dalimis bendroji, architektūros ir konstrukcijų, procesų valdymas ir automatizavimas (jei numatyta nuotolinio nuskaitymo sistema, telemetrija) (nuotolinis vandens apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymas), elektrotechnika, vandentiekio ir nuotekų šalinimo (lauko tinklų dalis ir vidaus tinklų dalis), šildymo. Nustatė atsakovei 10 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimui įvykdyti, o neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą terminą, nustatė 100 Eur dydžio baudą ieškovės naudai, skaičiuojamą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių argumentus bei paaiškinimus nustatė, kad iš 2023 m. liepos 22 d. steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, jog Pastato bendrasavininkai 3, 4, 5, 7 darbotvarkės klausimais priėmė sprendimus įsteigti Poilsio paskirties patalpų savininkų bendriją „Mėguvos namai“, patvirtinti bendrijos įstatus, bendrijos pirmininku išrinkti M. T. bei bendrijos valdybai pavesti parinkti poilsio paskirties pastato administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjus. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens 2023 m. spalio 27 d. sudaryta administravimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti poilsio Pastatui administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Administravimo paslaugos pradėtos teikti nuo 2023 m. lapkričio 1 d. neterminuotam laikotarpiui. Nuo 2023 m. lapkričio 22 d. poilsio Pastato nuosavybės administravimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Iš 2022 m. balandžio 7 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastrų objektų (patalpos (-ų) galimybę naudoti pagal paskirtį nustatyta, kad pagal atsakovės pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią 2022 m. parengė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Planvesta“, Pastate atskirais kadastriniais numeriais buvo suformuotos 68 poilsio paskirties patalpos. Pastatas priklausė atsakovei asmenine teise. Atsakovė, šį pastatą išdalinusi į atskiras dalis, pardavė fiziniams asmenims. Iš 2021 m. spalio 29 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą matyti, kad buvo atliekamas poilsio paskirties Pastato kapitalinis remontas. Deklaracijoje duomenys apie rangovą nepateikti, statytojas – atsakovė, kapitalinis remontas atliktas pagal UAB „Planvesta“ 2021 m. parengtą kapitalinio remonto projektą, o 2022 m. birželio 15 d. išduota pažyma apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projektų. Statinio apžiūros akte 2023 m. lapkričio 30 d. Nr. MBB-M9P užfiksuoti Pastato defektai. Ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudama pateikti Pastato projektinę dokumentaciją bei informuoti administratorę, kada bus baigti namo rekonstrukcijos darbai ir pašalinti namo defektai.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl poilsio paskirties Pastato techninio projekto išreikalavimo iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad ši dokumentacija jai yra reikalinga pašalinti Pastato defektus. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutiko ir teigė, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą dėl tokios dokumentacijos pateikimo, taip pat nurodė, kad joks norminis aktas atsakovės neįpareigoja šią dokumentaciją saugoti ar perduoti kitiems asmenims.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės administruojamas Pastatas yra poilsio paskirties. Atsakovė, buvusi šio Pastato savininkė, atskirais kadastriniais numeriais pastate suformavo 68 poilsio paskirties patalpas bei jas pardavė fiziniams asmenims, kurie šias patalpas įgijo asmeninės nuosavybės teise kartu su kitomis bendrąja daline nuosavybe valdomomis patalpomis. Pastato savininkai priėmė sprendimą įsteigti Poilsio paskirties patalpų savininkų bendriją „Mėguvos namai“ bei įpareigojo bendrijos valdybą parinkti poilsio paskirties pastato administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjus. Ieškovė ir trečiasis asmuo poilsio paskirties patalpų savininkų bendrija „Mėguvos namai“, atstovaujama jos pirmininko, sudarė administravimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas Pastatui.
13. Teismas pabrėžė, kad poilsio paskirties patalpos patenka į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) apibrėžtį „kitos paskirties patalpos“, o tai teikia pagrindą išvadai, kad Pastato bendrasavininkams taikytinas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, be kita ko, DGNKPPSBĮ nuostatos. Butų ir kitos paskirties patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą gali užtikrinti trejopai: sudarant jungtinės veiklos sutartį, įsteigiant bendriją arba paskiriant bendrosios dalinės nuosavybės administratorių. Šiuo atveju poilsio Pastato bendrasavininkai įsteigė bendriją, kurios steigimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja DGNKPPSBĮ. Pagal teisminę praktiką matyti, kad pasirinkus poilsio paskirties statinio valdymo formą bendriją, pastato savininkai neprarado teisės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą sutartimi kitam subjektui. Nustačius poilsio paskirties statinio valdymo formą bendriją, savivaldybės administracijos įsakymas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus paskyrimui nebūtinas. Tokiais atvejais teisiniai santykiai įforminami sutartimi. Įvertinęs nustatytinas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad poilsio paskirties Pastato bendrasavininkai nepažeidė norminių teisės reikalavimų įsteigdami bendriją ar vėliau pavesdami ieškovei administruoti poilsio paskirties statinio bendrosios dalinės nuosavybės objektus.
14. Teismas sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą atsakovei dėl dokumentacijos pateikimo vadovaujantis CK 4.242 straipsnio 4 dalimi. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia materialinį reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti statinio techninę projektinę dokumentaciją. Prašymą motyvuoja tuo pagrindu, jog buvo nustatyti tam tikri bendrosios dalinės nuosavybės objektų defektai ir jų visapusiškam įvertinimui bei pašalinimui reikalingas atsakovės žinioje esantis statinio techninis projektas. Teismas sutiko su ieškove, kad statinio techninis projektas yra susijęs su ieškovės administruojama Pastato bendrąja daline nuosavybe. Šių duomenų išreikalavimas iš atsakovės gali būti suprantamas kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo dalimi.
15. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo metu atsakovė negali perduoti ieškovei ar kitiems asmenims reikalaujamo dokumento, nes nežino, kur jis yra. Pirma, teigia, kad techninis projektas buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Antra, įmonėje keitėsi vadovai. Vadovas, kuris buvo atsakingas už statinio pardavimą įmonėje šiuo metu nebedirba, o kam šis perdavė dokumentaciją prieš nutrūkstant darbo santykiams su įmone, nepavyksta išsiaiškinti. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nepateikė duomenų apie techninio projekto perdavimą ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tuo tarpu dėl su įmonės vadovų pasikeitimu pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis. Įmonės darbuotojų kaita nėra svari priežastis nevykdyti norminių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. spalio 29 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą matyti, kad statinio savininkas yra atsakovė, atsakovė taip pat yra įvardijama ir statinio statytoja. Kiti rangovai, statinio rangos darbams atlikti nebuvo nusamdyti. UAB „Planvesta“ kapitalinio remonto projektą parengė atsakovės užsakymu. Parengtas kapitalinio remonto projektas buvo perduotas atsakovei, šią aplinkybė patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, teikiančių pagrindą išvadai, jog ieškovės prašomi dokumentai šiuo metu nėra atsakovės dispozicijoje ir ji jų objektyviai perduoti ieškovei negalinti.
16. Teismas darė išvadą, kad atsakovei pareiga perduoti ieškovės prašomą dokumentaciją kyla Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ punkto pagrindu. Perduotina dokumentacija yra susijusi su bendrosios dalinės nuosavybe objektais, todėl ieškovė, kaip ginčo statinio bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, yra laikytina tinkamu subjektu reikšti materialinį reikalavimą dėl šios dokumentacijos išreikalavimo iš atsakovės teismine tvarka CK 6.242 straipsnio 4 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atsakovė UAB „Goneras“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu su Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
17.1. administratorė nėra tinkama ieškovė byloje. Sutartyje yra numatytas baigtinis ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mėguvos namai“ teikiamų paslaugų sąrašas. Iš šio sąrašo yra matoma, kad ieškovė įsipareigojo daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mėguvos namai“ teikti su poilsio namo priežiūra susijusias paslaugas. Tuo tarpu byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl poilsio Pastato statytojo pareigos perduoti statinio projektinę dokumentaciją Pastato administratorei. Šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl ieškovės materialiųjų teisių perėmimo iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mėguvos namai“. Ieškovė bet kokiu atveju nėra šioje byloje nagrinėjamos materialinės teisės turėtoju – sutartyje nėra numatyta, kad ja ieškovei yra perleidžiamos turimos teisės. Ieškovė šioje byloje galėtų dalyvauti tik kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mėguvos namai“ atstovas arba trečiasis asmuo. Tačiau ieškovei nėra duotas pavedimas atstovauti poilsio Pastato savininkus teisme, juo labiau teisme jų vardu reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Ieškovė taip pat nėra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnyje nurodytų subjektų;
17.2. šioje byloje nebuvo kvestionuojama poilsio Pastato gyventojų teisė sudaryti pastato priežiūros sutartį, šiuo atveju buvo keliamas ieškovės tinkamumo klausimas, t. y. ar ieškovė, būdama subjektu, pagal sutartį teikiančiu konkrečias paslaugas, susijusias su bendro turto priežiūra, gali reikšti reikalavimą teisme poilsio Pastato savininkų ar daugiabučio namo savininkų bendrijos vardu. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei toks pavedimas buvo suteiktas – sutartis tokios teisės ieškovei nenumato. Vertinant pirmos instancijos teismo sprendime nurodytą teismą praktiką, galima spręsti, kad ieškovė galėtų byloje dalyvauti kaip poilsio Pastato savininkų ar jų įsteigtos bendrijos atstove pagal sutartį, nurodant jos procesinį statusą kaip atstovės, bet ne kaip ieškovės, kadangi šiuo atveju ieškovė realizuoja ne savo, o poilsio pastato gyventojų ar jų įsteigtos bendrijos subjektines teises;
17.3. pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad būtent UAB „Mano Būstas Baltija“ yra šioje byloje tinkama ieškovė, t. y. sudaro prielaidą teiginiui, kad šioje byloje yra siekiama apginti UAB „Mano Būstas Baltija“ materialiąsias teises, tačiau ginčas kilęs dėl poilsio pastato savininkų tariamai pažeistų teisių. Taigi, UAB „Mano Būstas Baltija“ byloje nėra tinkama ieškovė, o pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu;
17.4. pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad apeliantei pareiga saugoti statinio techninį projektą, parengtą UAB „Planvesta“, o statinio perleidimo atveju – perduoti statinio techninį projektą naujam įgijėjui kyla iš Reglamento STR 1.05.01:2017 57¹ straipsnio. STR 1.05.01:2017 toks straipsnis nėra numatytas. Yra numatytas tik 57 straipsnis, kuris nustato, kad padalinių vadovai sudaro po vieną nuolat veikiančią komisiją. Taigi, nėra aišku, kokio teisės akto pagrindu apeliantei kyla teismo sprendime nurodyta pareiga perduoti ieškovei jos prašomus dokumentus;
17.5. teismo nurodytoje nuostatoje nėra numatyta, kad su statinio statybomis susijusi dokumentacija turi būti perduota namo administratoriui. Be to, Pastatas bei jame esančios patalpos yra klasifikuojamas ne kaip daugiabutis namas, atitinkantis reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, o kaip „poilsio“, t. y. negyvenamosios paskirties (Statybos techninio reglamento Nr. STR.01.03:2017, Statinių klasifikavimas, 7.13 punktas) pastatas. Pastatas negali būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju pastatu įstatymo prasme, tuo tarpu Reglamento STR 1.05.01:2017 107 punktas numato, kad savininkų bendrijai ar savivaldybės paskirtam administratoriui dokumentacija turi būti perduodama tik tuo atveju, jeigu ji yra daugiabučio gyvenamojo namo. Taigi teisės aktai neįpareigoja statytoją perduoti, o patalpų administratorių gauti tokią dokumentaciją;
17.6. pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra poilsio pastatas, t. y. negyvenamasis ir nėra laikomas daugiabučiu, atsakovė neturi pareigos perduoti ieškovei jos prašomos dokumentacijos. Atsižvelgiant į tai ir šiuo aspektu, ieškovės ieškinys taip pat ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįsti. Reglamento STR 1.05.01:2017 108 punkte numatyta, kad kitų, negu nurodyti Reglamento 107 punkte, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentaciją nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – naujasis įgijėjas.
Atsiliepimas
18. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
18.1. ieškovė yra tinkama ieškovė pareikšti ieškinį dėl dokumentacijos išreikalavimo iš atsakovės, kuri yra būtina nustatytiems defektams ištaisyti. Administravimo sutartis nėra ginčijama, Pastatas patenka į DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą kitos paskirties pastato sąvoką ir šio įstatymo reguliavimo sritį. Apeliantė nėra bendrijos narys, todėl jos argumentai dėl administravimo sutartimi suteiktų teisių nėra pagrįsti. CK 4.84 straipsnio 5 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą. CK 6.242 straipsnio 4 dalis nustato, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu. Atsakovė neneigia, kad tokią dokumentaciją turi, iš pateiktos pažymos apie statinio statyba be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių matyti, kad UAB „Goneras“ yra statytoja;
18.2. apeliantės atlikti rangos darbai buvo atlikti patalpų savininkų naudai. Taigi, ieškovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, veikdama patalpų savininkų interesais, turi teisę reikalauti iš apeliantės pateikti rangos darbų proceso dokumentus (projektus), kaip ir turi teisę reikalauti iš jos tinkamo statytojo prievolių pagal atliktus rangos darbus įvykdymo. Rangos darbai yra tiesiogiai susiję su bendros dalinės nuosavybės administratorės funkcijomis naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Dėl to ir šis ieškinys dėl dokumentų išreikalavimo yra susijęs su ieškovės atliekamu turto administravimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų aplinkybių
23. Bylos duomenimis Pastatas priklausė atsakovei nuosavybės teise.
24. Iš 2021 m. spalio 29 d. deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą matyti, kad buvo atliekamas poilsio paskirties Pastato kapitalinis remontas. Deklaracijoje duomenys apie rangovą nepateikti, statytoja – atsakovė, kapitalinis remontas atliktas pagal UAB „Planvesta“ 2021 m. parengtą kapitalinio remonto projektą. 2022 m. birželio 15 d. išduota pažyma apie Pastato statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projektų.
25. Pagal atsakovės pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, 2022 m. parengtą UAB „Planvesta“, Pastate atskirais kadastriniais numeriais buvo suformuotos 68 poilsio paskirties patalpos. Atsakovė, šį pastatą išdalinusi į atskiras dalis, pardavė fiziniams asmenims.
26. 2023 m. liepos 22 d. steigiamojo susirinkimo metu Pastato bendrasavininkai priėmė sprendimus įsteigti Poilsio paskirties patalpų savininkų bendriją „Mėguvos namai“, patvirtino bendrijos įstatus, išrinko bendrijos pirmininką bei bendrijos valdybai pavedė parinkti poilsio paskirties pastato administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjus.
27. 2023 m spalio 27 d. ieškovė UAB „Mano Būstas Baltija“ ir trečiasis asmuo Poilsio paskirties patalpų savininkų bendrija „Mėguvos namai“ sudarė administravimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti poilsio Pastato administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, išsami teikiamų paslaugų detalizacija pateikiama administravimo sutarties specialios dalies 3.1 punkte. Administravimo paslaugos pradėtos teikti nuo 2023 m. lapkričio 1 d. neterminuotam laikotarpiui (Administravimo sutarties specialiosios dalies 3.7 punktas). 2023 m. lapkričio 22 d. poilsio Pastato nuosavybės administravimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre.
28. 2023 m. lapkričio 30 d. statinio apžiūros akte Nr. MBB-M9P užfiksuoti Pastato defektai. 2024 m. sausio 2 d. ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB „Goneras“, reikalaudama pateikti projektinę Pastato dokumentaciją bei informuoti pastato administratorių, kada bus baigti namo rekonstrukcijos darbai ir pašalinti namo defektai.
29. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo, perduoti ieškovei Pastato kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projektą, kartu su projekto dalimis bendroji, architektūros ir konstrukcijų, procesų valdymas ir automatizavimas (jei numatyta nuotolinio nuskaitymo sistema, telemetrija) (nuotolinis vandens apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymas), elektrotechnika, vandentiekio ir nuotekų šalinimo (lauko tinklų dalis ir vidaus tinklų dalis), šildymo. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl poilsio paskirties Pastato kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projekto išreikalavimo iš atsakovės. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutiko, argumentuodama, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą dėl tokios dokumentacijos pateikimo, joks norminis aktas atsakovės neįpareigoja šią dokumentaciją saugoti ar perduoti kitiems asmenims.
Dėl ieškovės (ne)tinkamumo reikšti materialinį reikalavimą civiliniame procese
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą atsakovei dėl dokumentacijos pateikimo vadovaujantis CK 4.242 straipsnio 4 dalimi. Teismas pabrėžė, kad poilsio paskirties patalpos patenka į DGNKPPSBĮ apibrėžtį „kitos paskirties patalpos“, o tai teikia pagrindą išvadai, kad Pastato bendrasavininkams taikytinas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, be kita ko, DGNKPPSBĮ nuostatos. Butų ir kitos paskirties patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą gali užtikrinti trejopai: sudarant jungtinės veiklos sutartį, įsteigiant bendriją arba paskiriant bendrosios dalinės nuosavybės administratorių. Šiuo atveju poilsio Pastato bendrasavininkai įsteigė bendriją, kurios steigimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja DGNKPPSBĮ. Pasirinkus poilsio paskirties statinio valdymo formą bendriją, pastato savininkai neprarado teisės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą sutartimi kitam subjektui. Statinio techninis projektas yra susijęs su ieškovės administruojama Pastato bendrąja daline nuosavybe. Šių duomenų išreikalavimas iš atsakovės gali būti suprantamas kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo dalis.
31. Atsakovė UAB „Goneras“, apeliaciniame skunde nesutikdama su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju administratorė nėra tinkama ieškovė byloje. Sutartyje yra numatytas baigtinis ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mėguvos namai“ teikiamų paslaugų sąrašas. Iš šio sąrašo yra matyti, kad ieškovė įsipareigojo daugiabučio namo savininkų bendrijai „Mėguvos namai“ teikti su poilsio namo priežiūra susijusias paslaugas. Tuo tarpu byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl poilsio Pastato statytojo pareigos perduoti statinio projektinę dokumentaciją Pastato administratorei. Šalys sutartyje nebuvo susitarusios dėl ieškovės materialiųjų teisių perėmimo iš daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mėguvos namai. Ieškovė šioje byloje galėtų dalyvauti tik kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos „Mėguvos namai“ atstovas arba trečiasis asmuo, tačiau ieškovei nėra duotas pavedimas atstovauti poilsio Pastato savininkus teisme, juo labiau teisme jų vardu reikšti tokio pobūdžio reikalavimą.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą atsakovei dėl dokumentacijos pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
33. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami CK 4.82–4.85 straipsniuose, o CK 4.75–4.81 straipsniuose reglamentuojami santykiai, susiklostantys tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.
34. Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformuluota tokia taisyklė: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklostančius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023).
35. CK 4.82–4.85 straipsniai skirti santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių, reglamentuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020).
36. Pagal kasacinio teismo praktiką DGNKPPSBĮ tiesiogiai reglamentuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir jame apibrėžtos kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, kaip tokių pastatų valdymo formos, įsteigimą. Bendrosios nuosavybės teisė indikuoja tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (bendraturčių). DGNKPPSBĮ vartojamos sąvokos „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021).
37. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020).
38. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020).
39. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, poilsio paskirties patalpos patenka į DGNKPPSBĮ apibrėžtį „kitos paskirties patalpos“, todėl ginčo atveju aktualus tiek CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, tiek ir DGNKPPSBĮ nuostatos. Taigi butų ir kitos paskirties patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą gali užtikrinti trejopai: sudarant jungtinės veiklos sutartį, įsteigiant bendriją arba paskiriant bendrosios dalinės nuosavybės administratorių. Šiuo atveju poilsio Pastato bendrasavininkai įsteigė bendriją, kurios steigimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja DGNKPPSBĮ. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką matyti, kad pasirinkus poilsio paskirties statinio valdymo formą bendriją, pastato savininkai neprarado teisės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą sutartimi kitam subjektui. Tokiais atvejais teisiniai santykiai įforminami sutartimi.
40. Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. CK 4.242 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu.
41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus: užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
42. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju administratorė neturi teisės kreiptis į teismą, reikalaudama iš atsakovės Pastato statytojos perduoti statinio projektinę dokumentaciją. Šį argumentą paneigia CK 4.242 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, minėta kasacinio teismo praktika bei Administravimo sutartyje nustatytos administratorės pareigos.
43. Pažymėtina, kad Administravimo sutarties 1.1. punkte, be kita ko, nustatyta, kad administratorės įsipareigoja teikti Namo ir Namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas. Pagal Administravimo sutarties 1.2. punktą sutarties Specialiojoje dalyje nenumatytos paslaugos gali būti teikiamos esant raštiškam Kliento ir Administratoriaus papildomam susitarimui, kuris įforminamas kaip šios Sutarties priedas ir patvirtinamas šalių parašais ir antspaudais. Pagal Administravimo sutarties 2.2.3. papunktį paslaugos – tai Administratoriaus Savininkams teikiamos Namo administravimo, eksploatavimo paslaugos. Administravimo sutarties 2.2.8. papunktyje nustatyta, kad eksploatavimas – Namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo ir patikimumo (būklės) stebėjimas, vertinimas ir palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šalto vandentiekio ir buitinės kanalizacijos sistemų, elektros bendrojo naudojimo instaliacijos, natūralaus vėdinimo) saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas. Pagal Administravimo sutarties 2.2.9. papunktį, administravimas – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai Administratorius atlieka veiksmus, būtinus Namo Bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimui ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.
44. Administravimo sutarties Specialiosios dalies 3 punkte, kuriame reglamentuota administratorės teikiamų Paslaugų detalizacija ir tarifai, išvardintos administratorės teikiamos bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos, tame tarpe ir rangovų (statytojų, vystytojų) garantinių ir kitų su pastato atnaujinimu ar statybos darbais susijusių įsipareigojimų vykdymo kontrolė, atstovaujant klientą, bei defektų šalinimo organizavimas bendrijos pirmininko prašymu. Be to, Administravimo sutarties Specialiosios dalies 3 punkte nustatyta, kad administratorė teikia statinio techninės priežiūros paslaugas, tame tarpe: atsakingo asmens už namo techninę priežiūrą paskyrimas; techninės priežiūros žurnalo pildymas 1 k./2mėn; namo kasmetinės apžiūros atlikimas 2 k./metus; periodinių apžiūrų ir nuolatinių stebėjimų dokumentų pildymas, saugojimas, pateikimas; kliento atstovavimas statinių naudojimo priežiūrą vykdančiose institucijose.
45. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė reiškia materialinį reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti statinio techninę projektinę dokumentaciją. Prašymą motyvuoja tuo pagrindu, jog buvo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės objektų defektai ir jų visapusiškam įvertinimui bei pašalinimui reikalingas atsakovės žinioje esantis statinio techninis projektas. T. P. techninis projektas yra susijęs su ieškovės administruojama pastato bendrąja daline nuosavybe ir šių duomenų išreikalavimas iš atsakovės yra sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo dalis, nes tai yra administratorės veiksmai, būtini Namo Bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimui ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, vykdant rangovų (statytojų, vystytojų) garantinių ir kitų su pastato atnaujinimu ar statybos darbais susijusių įsipareigojimų kontrolę, atstovaujant klientą, bei vykdant defektų šalinimo organizavimą bendrijos pirmininko prašymu, t. y. Pastato techninio projekto išreikalavimas yra susijęs su Administravimo sutartyje nustatytų administratorės administravimo paslaugų vykdymu. Tai, remiantis anksčiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, patvirtina, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą atsakovei dėl šios dokumentacijos pateikimo vadovaujantis CK 4.242 straipsnio 4 dalimi.
46. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą atsakovei dėl dokumentacijos pateikimo vadovaujantis CK 4.242 straipsnio 4 dalimi. Šių išvadų apeliantės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Dėl atsakovės pareigos perduoti dokumentaciją
47. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovei pareiga saugoti statinio techninį projektą, parengtą UAB „Planvesta“, o statinio perleidimo atveju – perduoti statinio techninį projektą naujam įgijėjui, taip pat perduoti ieškovės prašomą dokumentaciją kyla Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ punkto pagrindu. Teismas argumentavo, kad atsakovė, sudarydama pardavimo sandorius su M. T. ar kitais poilsio patalpų įgijėjais, techninio projekto šiems asmenims neperdavė, techninis projektas nebuvo perduotas ir po to įsteigtai Poilsio paskirties patalpų savininkų bendrijai „Mėguvos namai“, o perduotina dokumentacija yra susijusi su bendrosios dalinės nuosavybe objektais.
48. Apeliantė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pabrėžia, kad atsakovė neturi pareigos perduoti ieškovei jos prašomos dokumentacijos. Atsakovė argumentuoja, kad: 1) iš teismo sprendimo neaišku, kokio teisės akto pagrindu atsakovei kyla teismo sprendime nurodyta pareiga perduoti ieškovei jos prašomus dokumentus (teismas sprendimo 36 punkte nurodo, kad atsakovei pareiga saugoti statinio techninį projektą, o statinio perleidimo atveju – perduoti statinio techninį projektą naujam įgijėjui kyla iš Reglamento STR 1.05.01:2017 57¹ straipsnio, tačiau Reglamente STR 1.05.01:2017 toks straipsnis nėra numatytas, yra numatytas tik 57 straipsnis; 2) Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ straipsnyje nėra nurodyta, kad su statinio statybomis susijusi dokumentacija turi būti perduota namo administratorei; 3) teisės aktai neįpareigoja statytoją perduoti, o patalpų administratorių gauti tokią dokumentaciją (Pastatas bei jame esančios patalpos yra klasifikuojamas ne kaip daugiabutis namas, atitinkantis reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, o kaip poilsio, t. y. negyvenamosios paskirties (Statybos techninio reglamento Nr. STR.01.03:2017, Statinių klasifikavimas, 7.13 punktas) pastatas, Pastatas negali būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju pastatu įstatymo prasme, tuo tarpu Reglamento STR 1.05.01:2017 107 punktas numato, kad savininkų bendrijai ar savivaldybės paskirtam administratoriui dokumentacija turi būti perduodama tik tuo atveju, jeigu ji yra daugiabučio gyvenamojo namo); 4) Reglamento STR 1.05.01:2017 108 punkte numatyta, kad kitų, negu nurodyti Reglamento 107 punkte, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentaciją nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – naujasis įgijėjas.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pareigą perduoti prašomus dokumentus ieškovei. Šios išvados grindžiamos žemiau nurodytais argumentais.
50. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovei pareiga saugoti Pastato techninį projektą, o statinio perleidimo atveju – perduoti statinio techninį projektą naujam įgijėjui, nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ 57¹ straipsnyje, kuriame numatyta, kad statinio savininkas (Naudotojas) ar įstatymų nustatyta tvarka statinio savininko ar savininkų interesus atstovaujantis valdytojas, daugiabučio namo atveju – bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau kiekvienas atskirai vadinamas – valdytoju) privalo saugoti STR 1.05.01:2017 [9.32] 61 punkte ir 10 priedo „Statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų formavimo, teikimo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 2.6, 2.8, 2.10, 2.11, 2.13–2.17, 2.19, 2.21 papunkčiuose nurodytus dokumentus, o nuo 2024 m. lapkričio 1 d. – visus 2.1–2.21 papunkčiuose nurodytus dokumentus kartu su statybos užbaigimo aktu arba STR 1.05.01:2017 [9.32] 93 punkte ar 102 punkte nurodytus dokumentus kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą kaip elektroninius dokumentus (jų nuorašus [9.48]) ar šių dokumentų skaitmenines kopijas iki statinio perleidimo arba išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. Perleisdamas statinį (jo dalį), privalo perduoti minėtus dokumentus statinio (jo dalies) įgijėjui iki statinio perleidimo įforminimo momento. Statinio savininkas (Naudotojas) ar valdytojas atsako už šiuos dokumentus, užtikrina, kad būtų laikomasi šių dokumentų saugojimo reikalavimų [9.17] iki statinio (jo dalies) perleidimo naujam statinio savininkui (Naudotojui) ar valdytojui, įskaitant, ir kai statinys perleidžiamas iš varžytynių arba perleidžiamos statinio dalys, suformuotos atskirais turtiniais vienetais, savininkui priklausančiame pastate ir kitais numatytais perleidimo atvejais [9.6, 9.50, 9.51]. Naujas statinio savininkas (Naudotojas) ar valdytojas atsako už šiuos dokumentus, privalo juos saugoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi jų saugojimo reikalavimų [9.17]. Dokumentai saugomi per visą statinio naudojimo laikotarpį. Atiduodant ar perleidžiant dokumentus saugoti arba keičiantis statinio savininkui (Naudotojui) ar valdytojui, surašomas šių dokumentų perdavimo–priėmimo aktas dviem egzemplioriais. Jeigu dokumentų perdavimo–priėmimo aktas formuojamas kaip elektroninis dokumentas, sudaromas vienas egzempliorius. Šiame punkte nustatyta statinio savininko (Naudotojo) ar valdytojo pareiga nepanaikina jo pareigos saugoti ir perduoti dokumentų originalus, jeigu tokia pareiga nustatyta teisės aktuose.
51. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ straipsnyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad su statinio statybomis susijusi dokumentacija turi būti perduota namo administratorei. Kita vertus, minėtame straipsnyje įtvirtinta statinio savininko (Naudotojo) ar įstatymų nustatyta tvarka statinio savininko ar savininkų interesus atstovaujančio valdytojo, daugiabučio namo atveju – bendrojo naudojimo objektų valdytojo (toliau kiekvienas atskirai vadinamas – valdytoju) pareiga saugoti straipsnyje nurodytus dokumentus. Be to, ieškovė Administravimo sutarties pagrindu administruoja Pastatą, t. y. yra bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, teikia bendrosios nuosavybės administravimo, techninės priežiūros paslaugas ir CK 4.242 straipsnio 4 dalies pagrindu turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius.
52. Apeliantė nurodo, kad iš teismo sprendimo neaišku, kokio teisės akto pagrindu nustatyta atsakovei pareiga perduoti ieškovei jos prašomus dokumentus (teismas sprendimo 36 punkte nurodo, kad atsakovei pareiga saugoti statinio techninį projektą, o statinio perleidimo atveju – perduoti statinio techninį projektą naujam įgijėjui kyla iš Reglamento STR 1.05.01:2017 57¹ straipsnio, tačiau Reglamente STR 1.05.01:2017 toks straipsnis nėra numatytas.
53. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo 36 pastraipoje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant neteisingą teisės aktą – Reglamentą STR 1.05.01:2017, vietoje teisingo – Reglamento STR 1.07.03:2017, nes būtent Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ straipsnyje yra įtvirtinta sprendimo 36 pastraipoje nurodoma nuostata. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo sprendimo 34 ir 38 punktuose nurodomas teisingas teisės aktas – Reglamentas STR 1.07.03:2017, kurio 57¹ straipsnio nuostata ir minima sprendimo 36 punkte, ir kuria yra grindžiamas teismo sprendimas, dėl to spręstina, kad minėtas rašymo apsirikimas teismo sprendimo esmės nekeičia.
54. Apibendrinant, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti arba pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
55. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas bei priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo.
56. Europos Žmogaus T. T. praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (H. v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Pasisakius dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, kiti apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nurodyti motyvai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
57. Pažymėtina, kad bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
58. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
59. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
60. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4005-1025/2024, palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.