Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-4005-1025/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-20
Bylos Nr.: e2-4005-1025/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-00540-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Matulevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“
Advokatai: Artūras Jaskelevičius, Aleksander Višnevski

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-4005-1025/2024Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00540-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,veikdama Tauragės apylinkės teismo vardu,sekretoriaujant Indrei Grublienei, Sandrai Jotautei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ atstovui advokatui Aleksander Višnevski,

trečiojo asmens poilsio paskirties patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui M. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ ieškinį atsakovei UAB „Goneras“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, poilsio paskirties patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo reikalauja: įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo perduoti ieškovei pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projektą, kartu su projekto dalimis bendroji, architektūros ir konstrukcijų, procesų valdymas ir automatizavimas (jei numatyta nuotolinio nuskaitymo sistema, telemetrija) (nuotolinis vandens apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymas), elektrotechnika, vandentiekio ir nuotekų šalinimo (lauko tinklų dalis ir vidaus tinklų dalis), šildymo; 2) leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; 3) atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo perduoti dokumentus, duomenis per nurodytą terminą, už kiekvieną uždelstą dieną skirti 100 Eur baudą ieškovės naudai; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškinį motyvuoja tuo pagrindu, jog ieškovė administruoja pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), taigi yra bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, bei veikia pastato bendraturčių interesais. Iš pateikiamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros akto matyti, kad pastate yra nustatyta atliktų rangos darbų defektų. 2022-04-07 pažyma, kuri yra įregistruota nekilnojamo turto registre, patvirtina, kad pastato statytoja yra atsakovė UAB „Goneras“. 2023-01-03 pretenzija ieškovė pareikalavo iš atsakovės pateikti pastato pilnos apimties projektinę dokumentaciją namo, bei informuoti kada bus baigti namo rekonstrukcijos darbai, ir pašalinti namo defektai. Į pateiktą pareikalavimą atsakovė neatsakė. Ieškovei, kaip bendros dalinės nuosavybės administratoriui, veikiant visų pastato bendraturčių interesais, yra būtina iš atsakovės gauti pastato projektinę dokumentaciją, kad pasiruošti ir atlikti pastate nustatytų defektų šalinimo darbus, nes pastato statytojas atsakovė UAB „Goneras“ dėl defektų šalinimo neatlieka jokių veiksmų, bei nebendradarbiauja su ieškove, neperduoda reikiamų su pastatu susijusių projektų, ir kitų duomenų.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka bei prašo ieškinį atmesti.

2.1. Nesutikimą su ieškiniu motyvuoja tokiais pagrindais. Pirma, ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio materialinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, patvirtinto techninio reglamento Nr. STR 1.05.01:2017, „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – reglamentas STR 1.05.01:2017) 107 punktas numato, kad statytojas, pagal Statybos įstatymo [8.3] nuostatas užbaigęs daugiabučio namo statybą ir įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Jei per 1 mėnesį nuo statinio registravimo Nekilnojamojo turto registre dienos namo butų ir kitų patalpų savininkai nesukuria savininkų bendrijos arba nesudaro namo savininkų jungtinės veiklos sutarties, statytojas raštu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio nuostatas. Sukūrus daugiabučio namo savininkų bendriją, ar sudarius šių savininkų jungtinės veiklos sutartį, ar paskyrus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, statytojas per 1 mėnesį aktu perduoda jiems su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas bei sutvarkytą teritoriją. Ieškovė reiškia ieškinį, neva, kaip pastato administratorius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-20 nutarimu Nr. 567, patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 4 punkte yra nurodyta, kad asmenis, pretenduojančius teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, atrenka savivaldybės vykdomoji institucija. Vykdydama asmenų atranką, savivaldybės vykdomoji institucija savivaldybės interneto svetainėje skelbia informaciją dėl administratorių atrankos savivaldybės teritorijoje. Aprašo III skirsnyje yra nurodyta administratoriaus skyrimo tvarka, t.y. kad administratorius yra skiriamas savivaldybės sprendimu. Šiuo atveju ieškovė nors ir nurodo esąs administratoriumi, tačiau ji nėra paskirta savivaldybės sprendimu, kaip tai yra nurodyta apraše, reiškia ir nėra namo administratoriumi taip kaip tai nurodyta reglamente STR 1.05.01:2017. Atsižvelgiant į tai, ieškovė negali būti laikoma subjektu turinčiu teisę pareikšti ieškinį ir reikalauti bei gauti jos prašomą informaciją ir dokumentaciją. Vien dėl šios priežasties ieškovės pareikštas ieškinys yra atmestinas. Antra, pastatas esantis (duomenys neskelbtini) bei jame esančios patalpos yra klasifikuojamas ne kaip daugiabutis namas, atitinkantis reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatas, o kaip „poilsio“, t. y. negyvenamosios paskirties (Statybos techninio reglamento Nr. STR.01.03:2017, Statinių klasifikavimas, 7.13 punktas) pastatas. Atsižvelgiant į tai, pastatas esantis (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas daugiabučiu gyvenamuoju pastatu įstatymo prasme, tuo tarpu Reglamento STR 1.05.01:2017 107 punktas numato, kad savininkų bendrijai ar savivaldybės paskirtam administratoriui dokumentacija turi būti perduodama tik tuo atveju, jeigu ji yra daugiabučio gyvenamojo namo. Be to, parengta projektinė dokumentacija yra autorinis kūrinys, saugomas autorių teisių, todėl negali būti perduodamas be teisinio pagrindo. Reglamento STR 1.05.01:2017, 108 punktas numato, kad kitų, negu nurodyti Reglamento 107 punkte, statinių statybos atveju su statyba susijusią dokumentaciją nuolat saugo statytojas, o statinius perleidus kitam asmeniui – naujasis įgijėjas. Kadangi pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra poilsio pastatas, t. y. negyvenamasis – nėra laikomas daugiabučiu, atsakovė neturi pareigos perduoti ieškovei jo prašomos dokumentacijos. Atsižvelgiant į tai ir šiuo aspektu, ieškovės ieškinys taip pat yra nepagrįstas bei atmestinas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė neneigia, jog yra pastato, adresu (duomenys neskelbtini) statytoja, kaip ir neneigia ieškinyje nurodytų aplinkybių, jog yra nustatyti statinio, kurio statytojas yra atsakovė defektai, tačiau atsakovė, būdama statytoja, šių defektų nešalina, nors apie defektus jai yra žinoma. Ieškovę ir trečiąjį asmenį sieja sudaryta administravimo sutartis, nustatytas turto administravimas yra išviešintas nekilnojamo turto registre, sudaryta administravimo sutartis apima trečiojo asmens ir ieškovės susitarimą dėl nustatytų defektų šalinimą, todėl ieškovė turi pagrindą pareikšti reikalavimus atsakovei - statinio statytojai dėl techninės dokumentacijos išreikalavimo, kuri yra būtina nustatytų defektų šalinimui.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus dėl ieškovės netinkamumo. Kadangi bylos nagrinėjimo dalykas yra įpareigojimas perduoti ieškovei dokumentus, o ne defektų nustatymo ar šalinimo klausimas, atsakovė dėl to savo pozicijos nereiškia, kadangi ši aplinkybė šiai konkrečiai bylai yra teisiškai nereikšminga.

Šalies argumentai

5. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė bei prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su atsakovės pozicija, jog pastato trūkumams pašalinti nėra reikalinga perduoti prašomą dokumentaciją. Pastatas yra sudėtingas statinys, todėl priimti tam tikrus techninius sprendimus, pastato projektinė dokumentacija yra būtina. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ginčo pastato statytojas yra atsakovė, todėl ieškinio reikalavimai šiuo atveju yra nukreipti į atsakovę. Ieškovei nėra žinomi kiti subjektai atlikę statybos darbus. Į UAB „Planvesta“ dėl dokumentacijos pateikimo nesikreipė, kadangi dokumentacijos parengimo užsakovas yra atsakovė. Sudarytoje administravimo sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, kad ieškovė turi teisę išreikalauti konkrečius duomenis iš statytojo, tačiau dokumentacija yra būtina pašalinti statinio defektus. Taigi dokumentacijos išreikalavimas šiuo atveju laikytinas sudėtine dalimis veiksmo šalinant statinio defektus, tai yra teikiant administravimo paslaugas. Pastato savininkai yra įsteigę bendriją kaip pastato valdymo formą. Bendrija sudarė sutartį su ieškove, kuriai pavedė įgyvendinti pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimą.

6. Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad bendriją sudarė tik tai keli patalpų savininkai. Bendrija atstovauja dalį bendrasavininkų, o kita dalis yra neatstovaujami, kadangi nesuteikė jokių įgaliojimų. Ieškovė teismo procese nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo ji reikalauja perduoti pastato projektinę dokumentaciją. Teisės aktai nenustato pareigos ieškovei perduoti atsakovės prašomus dokumentas ar juos apskritai saugoti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė sudarė rangos sutartis ar pati atliko rangos darbus pastatui, dėl kurių pas ją turėjo likti dokumentaciją, kurią ji galėtų perduoti ieškovei. Atsakovei anksčiau priklausė pastatas. Atsakovė buvo nupirkusi seną pastatą, jį padalino turtiniais vienetais ir tuos turtinius vienetus išpardavė. Pirkėjai pasirašė rangos sutartis dėl bendrų patalpų remonto. UAB „Planvesta“ buvo perdavusi atsakovei parengtą projektinę dokumentaciją, tačiau atsakovė jos šiuo metu neturi, nežino kur ji yra, kadangi keitėsi įmonės vadovai.

7. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad patys savarankiškai į teismą dėl dokumentacijos išreikalavimo nesikreipė, kadangi bendrija neturi teisininkų, situacija pasirodė sudėtinga, todėl nusprendė, jog paprastesnis būdas būtų veikti per administratorių. Ieškovė šiuo metu veikia su jų pritarimu ir jų iniciatyva. Pastatas yra poilsio namai, kiekvienas pastato bendrasavininkas turi savo atskirus apartamentus. Jis pats pastate taip pat turi įgijęs apartamentus, juos įgijo iš atsakovės. Ne visi bendrasavininkai dalyvavo steigiant bendriją. Ne visi pastato bendrasavininkai yra bendrijos nariai. Įsteigta bendrija atstovauja ir tuos turto bendrasavininkus, kurie nėra bendrijos nariai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

8. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

9. Iš 2023-07-22 steigiamojo susirinkimo protokolo nustatyta, kad pastato, adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai 3, 4, 5, 7 darbotvarkės klausimais priėmė sprendimus įsteigti Poilsio paskirties patalpų savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), patvirtinti bendrijos įstatus, bendrijos pirmininku išrinkti M. T. bei bendrijos valdybai pavesti parinkti poilsio paskirties pastato administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjus.

10. 2023-10-27 tarp ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“ ir trečiojo asmens Poilsio paskirties patalpų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sudaryta administravimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti poilsio pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, išsami teikiamų paslaugų detalizacija pateikiama administravimo sutarties specialios dalies 3.1 punkte. Administravimo paslaugos pradėtos teikti nuo 2023-11-01 neterminuotam laikotarpiui (Administravimo sutarties specialiosios dalies 3.7 punktas). Nuo 2023-11-22 poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės administravimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre.

11. Iš 2022-04-07 pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastrų objektų (patalpos (-ų) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. (18.8) ATDS1-89 nustatyta, kad pagal atsakovės UAB „Goneras“ pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią 2022 m. parengė UAB „Planvesta“, pastate, adresu (duomenys neskelbtini), atskirais kadastriniais numeriais buvo suformuotos 68 poilsio paskirties patalpos. (duomenys neskelbtini), pastatas priklausė atsakovei asmeninės teise. Atsakovė šį pastatą išdalinusi į atskiras dalis pardavė fiziniams asmenims.

12. Iš 2021-10-29 deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą matyti, kad buvo atliekamas poilsio paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas. Deklaracijoje duomenys apie rangovą nepateikti, statytojas – atsakovė, kapitalinis remontas atliktas pagal UAB „Planvesta“ 2021 m. parengtą kapitalinio remonto projektą.

13. 2022-07-28 tarp atsakovės ir M. T. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė, o M. T. įgijo negyvenamąją patalpą-poilsio patalpas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir 1/35 dalį kitų inžinerinių statinių - automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini).

14. 2022-06-15 išduota pažyma apie statinio, adresu (duomenys neskelbtini), statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projektų.

15. 2023-11-30 statinio apžiūros akte Nr. MBB-M9P užfiksuoti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), defektai.

16. 2024-01-02 ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę UAB „Goneras“ reikalaudama pateikti projektinę dokumentaciją pastato adresu (duomenys neskelbtini), bei informuoti pastato administratorių, kada bus baigti namo rekonstrukcijos darbai ir pašalinti namo defektai.

17. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl poilsio paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), techninio projekto išreikalavimo iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad ši dokumentacija jai yra reikalinga pašalinti statinio adresu (duomenys neskelbtini), defektus, kurie buvo nustatyti 2023-11-30 statinio apžiūros aktu Nr. MBB-M9P. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka mano, kad ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą dėl tokios dokumentacijos pateikimo, taip pat nurodo, kad joks norminis aktas atsakovės neįpareigoja šią dokumentaciją saugoti ar perduoti kitiems asmenims.

Dėl ieškovės tinkamumo reikšti materialinį reikalavimą civiliniame procese.

18. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

19. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje. Tokiu atveju netinkama bylos šalis gali būti pakeičiama.

20. Teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuris turi reikalavimo teisę, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnis). Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis), civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumo bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), teismo pareigą rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu (CPK 8 straipsnis). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, tai yra išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas tik vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Jei netinkamas ieškovas nesutinka išstoti iš proceso, o tinkamas ieškovas neįstoja į procesą, tai teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta.

21. Civiliniai teisiniai santykiai, susiklostantys tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniuose, o CK 4.75–4.81 straipsniuose reglamentuojami santykiai, susiklostantys tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodami ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį.

22. Kasacinio teismo praktikoje dėl minėtų teisės normų aiškinimo ir taikymo yra suformuluota tokia taisyklė: sprendžiant, kurios (CK 4.75–4.81 straipsniuose ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, susiklostančius pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75–4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Ar CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 43 punktas).

23. CK 4.82–4.85 straipsniai skirti santykiams, susiklostantiems tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių, reglamentuoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad daugiabučiuose namuose esančių butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkai, kuriems butai ir kitos patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra ir tuose namuose esančių bendrojo naudojimo objektų (namo bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios įrangos) bendraturčiai. Daugiabučiai namai nuosavybės teise priklauso butų, o kai tokiuose namuose yra ir kitos paskirties patalpų, tai ir tų patalpų savininkams (butai ir kitos paskirties patalpos priklauso asmeninės nuosavybės teise, o bendrojo naudojimo objektai – bendrosios dalinės nuosavybės teise) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-403/2020, 18, 19 punktai).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas tiesiogiai reglamentuoja ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, bet ir jame apibrėžtos kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų, kaip tokių pastatų valdymo formos, įsteigimą. Bendrosios nuosavybės teisė indikuoja tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (bendraturčių). DGNKPPSBĮ vartojamos sąvokos „kitos paskirties pastatas“ apibrėžtis pateikta šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021).

25. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi ne tik teisę, bet ir pareigą pasirinkti vieną iš daugiabučio namo valdymo formų (įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių). Priešingu atveju nustatoma daugiabučio namo valdymo forma – bendrojo naudojimo objektų administravimas. Tokiu būdu yra užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 25 punktas). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, bet kuri iš CK nustatytų daugiabučių namų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių) yra pakankama, kad būtų užtikrintas daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (ten pat, 26 punktas).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kitos (ne gyvenamosios) paskirties pastatų, priklausančių bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, išsaugojimas nėra viešasis interesas, todėl įstatymų leidėjas tokių pastatų bendraturčiams nenustatė pareigos pasirinkti vieną iš pastatų valdymo formų (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartis ar administravimas, pasirinkus (paskyrus) bendrojo naudojimo objektų administratorių), taip pat nenustatė prievolės reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023, 37 punktas).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT25-N12/2016).

29. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-403/2020, 30 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės administruojamas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), yra poilsio paskirties. Atsakovė, buvusi šio pastato savininkė, atskirais kadastriniais numeriais pastate suformavo 68 poilsio paskirties patalpas bei jas pardavė fiziniams asmenims, kurie šias patalpas įgijo asmeninės nuosavybės teise kartu su kitomis bendrąja daline nuosavybe valdomomis patalpomis. Pastato savininkai 2023-07-22 priėmė sprendimą įsteigti Poilsio paskirties patalpų savininkų bendriją (duomenys neskelbtini) bei įpareigojo bendrijos valdybą parinkti poilsio paskirties pastato administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjus. 2023-10-27 ieškovė ir trečiasis asmuo poilsio paskirties patalpų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), atstovaujama jos pirmininko, sudarė administravimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas pastatui, adresu (duomenys neskelbtini).

31. Pabrėžtina, kad poilsio paskirties patalpos patenka į DGNKPPSBĮ apibrėžtį „kitos paskirties patalpos“, o tai teikia pagrindą išvadai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams taikytinas CK 4.82–4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas be kita ko DGNKPPSBĮ nuostatos. Butų ir kitos paskirties patalpų savininkai bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą gali užtikrinti trejopai: sudarant jungtinės veiklos sutartį, įsteigiant bendriją arba paskiriant bendrosios dalinės nuosavybės administratorių. Šiuo atveju poilsio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai įsteigė bendriją, kurios steigimo tvarką tiesiogiai reglamentuoja DGNKPPSBĮ. Pagal sprendimo 28-29 punktuose išdėstytą teisminę praktiką aiškiai matyti, kad pasirinkus poilsio paskirties statinio valdymo formą bendriją, pastato savininkai neprarado teisės perleisti bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą sutartimi kitam subjektui. Nustačius poilsio paskirties statinio valdymo formą bendriją, savivaldybės administracijos įsakymas bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratoriaus paskyrimui nebūtinas. Tokiais atvejais teisiniai santykiai įforminami sutartimi. Taigi, įvertinęs nustatytinas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad poilsio paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai nepažeidė norminių teisės reikalavimų įsteigdami bendriją ar vėliau pavesdami ieškovei administruoti poilsio paskirties statinio bendrosios dalinės nuosavybės objektus.

32. CK 4.84 straipsnio 5 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą. CK 6.242 straipsnio 4 dalis nustato, kad administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia materialinį reikalavimą įpareigoti atsakovę pateikti statinio techninę projektinę dokumentaciją. Prašymą motyvuoja tuo pagrindu, jog buvo nustatyti tam tikri bendrosios dalinės nuosavybės objektų defektai ir jų visapusiškam įvertinimui bei pašalinimui reikalingas atsakovės žinioje esantis statinio techninis projektas. Teismas sutinka su ieškove, kad statinio techninis projektas yra susijęs su ieškovės administruojama pastato bendrąja daline nuosavybe. Šių duomenų išreikalavimas iš atsakovės gali būti suprantamas kaip sudėtinė bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo dalimi. Todėl spręstina, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti materialinį reikalavimą atsakovei dėl šios dokumentacijos pateikimo vadovaujantis CK 6.242 straipsnio 4 dalimi.

Dėl atsakovės pareigos perduoti dokumentaciją.

34. Nurodytina, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (toliau - Reglamentas STR 1.07.03:2017) „statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ patvirtinimo (toliau - Reglamentas STR 1.07.03:2017) 57¹ straipsnį (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2022-05-01) Statinio savininkas (Naudotojas) ar įstatymų nustatyta tvarka statinio savininko ar savininkų interesus atstovaujantis valdytojas, daugiabučio namo atveju – bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau kiekvienas atskirai vadinamas – valdytoju) privalo saugoti STR 1.05.01:2017 [9.32] 61 punkte ir 10 priedo „Statybos užbaigimo komisijai pateikiamų dokumentų formavimo, teikimo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 2.6, 2.8, 2.10, 2.11, 2.13–2.17, 2.19, 2.21 papunkčiuose nurodytus dokumentus, o nuo 2024-11-01 – visus 2.1–2.21 papunkčiuose nurodytus dokumentus kartu su statybos užbaigimo aktu arba STR 1.05.01:2017 [9.32] 93 punkte ar 102 punkte nurodytus dokumentus kartu su deklaracija apie statybos užbaigimą kaip elektroninius dokumentus (jų nuorašus [9.48]) ar šių dokumentų skaitmenines kopijas iki statinio perleidimo arba išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dienos. Perleisdamas statinį (jo dalį), privalo perduoti minėtus dokumentus statinio (jo dalies) įgijėjui iki statinio perleidimo įforminimo momento. Statinio savininkas (Naudotojas) ar valdytojas atsako už šiuos dokumentus, užtikrina, kad būtų laikomasi šių dokumentų saugojimo reikalavimų [9.17] iki statinio (jo dalies) perleidimo naujam statinio savininkui (Naudotojui) ar valdytojui, įskaitant, ir kai statinys perleidžiamas iš varžytynių arba perleidžiamos statinio dalys, suformuotos atskirais turtiniais vienetais, savininkui priklausančiame pastate ir kitais numatytais perleidimo atvejais [9.6, 9.50, 9.51]. Naujas statinio savininkas (Naudotojas) ar valdytojas atsako už šiuos dokumentus, privalo juos saugoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi jų saugojimo reikalavimų [9.17]. Dokumentai saugomi per visą statinio naudojimo laikotarpį. Atiduodant ar perleidžiant dokumentus saugoti arba keičiantis statinio savininkui (Naudotojui) ar valdytojui, surašomas šių dokumentų perdavimo–priėmimo aktas dviem egzemplioriais. Jeigu dokumentų perdavimo–priėmimo aktas formuojamas kaip elektroninis dokumentas, sudaromas vienas egzempliorius. Šiame punkte nustatyta statinio savininko (Naudotojo) ar valdytojo pareiga nepanaikina jo pareigos saugoti ir perduoti dokumentų originalus, jeigu tokia pareiga nustatyta teisės aktuose.

35. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. statybos sustabdymas. savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo 61 punkto 1 papunktyje įvardijami tokie dokumentai, kuriuos statinio savininkas turi saugoti bei perduoti statinio įgijėjui sudarant statinio perleidimo sandorį, remdamasis Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ straipsniu: statinio projektas (paskutinė statinio projekto ar jo dokumentų laida, jei statinio projektas buvo keičiamas): techninis projektas ir darbo projektas arba techninis darbo projektas. Jei techninio projekto arba techninio darbo projekto, pagal kuriuos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniai nebuvo keičiami ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas naudojantis IS „Infostatyba“, techninis projektas arba techninis darbo projektas nepateikiami, o pateikiama darbo projekto paskutinė laida (jei buvo projektuojama dviem etapais).

36. Konstatuotina, kad atsakovei pareiga saugoti statinio techninį projektą, parengtą UAB „Planvesta“, o statinio perleidimo atveju – perduoti statinio techninį projektą naujam įgijėjui kyla iš Reglamento STR 1.05.01:2017 57¹ straipsnio. 2022-07-28 tarp atsakovės ir M. T. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovė pardavė M. T. poilsio patalpas, (duomenys neskelbtini). Kitų poilsio paskirties pastato dalių perleidimo datos teismui nėra žinomos. Atsakovė, sudarydama pardavimo sandorius su M. T. ar kitais poilsio patalpų įgijėjais, techninio projekto šiems asmenims neperdavė, techninis projektas nebuvo perduotas ir po to įsteigtai Poilsio paskirties patalpų savininkų bendriją (duomenys neskelbtini).

37. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad šiuo metu atsakovė negali perduoti ieškovei ar kitiems asmenims reikalaujamo dokumento, kadangi nežino, kur jis yra. Pirma, teigia, kad techninis projektas buvo prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Antra įmonėje keitėsi vadovai. Vadovas, kuris buvo atsakingas už statinio pardavimą įmonėje šiuo metu nebedirba, o kam šis perdavė dokumentaciją prieš nutrūkstant darbo santykiams su įmone, nepavyksta išsiaiškinti. Pastebėtina, jog atsakovė nepateikė duomenų apie techninio projekto perdavimą ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tuo tarpu dėl su įmonės vadovų pasikeitimo pateikiamos aplinkybės nelaikytinos teisiškai reikšmingomis. Įmonės darbuotojų kaita nėra svari priežastis nevykdyti norminių teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju iš 2021-10-29 deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą matyti, kad statinio savininkas yra atsakovė, atsakovė taip pat yra įvardijama ir statinio statytoja. Kiti rangovai, statinio rangos darbams atlikti nebuvo nusamdyti. UAB „Planvesta“ kapitalinio remonto projektą parengė atsakovės užsakymu. Parengtas kapitalinio remonto projektas buvo perduotas atsakovei, šią aplinkybė patvirtino ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu. Atsakovė nepateikė jokių duomenų teikiančių pagrindą išvadai, jog ieškovės prašomi dokumentai šiuo metu nėra atsakovės dispozicijoje ir ji jų objektyviai perduoti ieškovei negalinti.

38. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovei pareiga perduoti ieškovės prašomą dokumentaciją kyla Reglamento STR 1.07.03:2017 57¹ punkto pagrindu. Kadangi perduotina dokumentacija yra susijusi su bendrosios dalinės nuosavybe objektais, ieškovė, kaip ginčo statinio bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė, yra laikytina tinkamu subjektu reikšti materialinį reikalavimą dėl šios dokumentacijos išreikalavimo iš atsakovės teismine tvarka CK 6.242 straipsnio 4 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas ir atsakovė įpareigotina perduoti ieškovei pastato, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projektą, kartu su projekto dalimis bendroji, architektūros ir konstrukcijų, procesų valdymas ir automatizavimas (jei numatyta nuotolinio nuskaitymo sistema, telemetrija) (nuotolinis vandens apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymas), elektrotechnika, vandentiekio ir nuotekų šalinimo (lauko tinklų dalis ir vidaus tinklų dalis), šildymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

41. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 815 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįstos ir neviršija maksimalaus dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymą „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos jos patirtos 1 924 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl leidimo teismo sprendimą vykdyti skubiai.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja, kad teismo sprendimas būtų vykdomas skubiai, tai yra atsakovė būtų įpareigota perduoti prašomą dokumentaciją per 5 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

43. CPK 283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo; dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti (straipsnio 3 dalis). Pagal įstatyme formuluojamas sąlygas skiriami privalomas ir fakultatyvus leidimai skubiai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį. Privalomo skubaus vykdymo atveju teismas turi pareigą įstatyme tiesiogiai įvardytus sprendimus ar nutartis nukreipti vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis), o kitais atvejais, t. y. fakultatyviais, teismas sprendžia dėl leidimo teismo sprendimą ar nutartį vykdyti skubiai suteikimo atsižvelgdamas į konkrečios bylos situaciją (CPK 283 straipsnis). Skubus neįsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių vykdymas pagrįstas siekiu užtikrinti silpnesnių ginčo šalių socialinių interesų apsaugą, taip pat užkirsti kelią didelės žalos išieškotojui padarymui ar teismo sprendimo, nutarties tapimui neįvykdomais ar sunkiai įvykdomais, kai tą gali sukelti delsimas juos vykdyti.

44. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu yra nustatyti ypatingas aplinkybes, iš kurių teismas galėtų susiformuoti neabejotiną nuomonę, kad neleidus neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies skubiai vykdyti atsirastų pagrįsta rizika išieškotojui, dėl ko jis patirtų didelės žalos.

45. Teismas netenkina ieškovės prašymo leisti sprendimą vykdyti skubiai, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti ieškovei didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Ieškinyje nurodoma, kad prašoma dokumentacija ieškovei yra reikalinga tam, kad ieškovė galėtų tinkamai nustatyti ir pašalinti administruojamo statinio defektus. Nors į bylą yra pateiktas statinio defektų aktas, tačiau nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad akte įvardijami statinio defektai statinį daro avarinės būklės, neeksploatuojamu, ar kad dėl esamų statinio defektų statinio savininkai negali naudotis jiems priklausančiu turtu pagal tikslinę paskirti. Pabrėžtina, kad vien ieškovės noras greičiau perimti techninį projektą iš atsakovės nesudaro teisinio pagrindo leisti sprendimą vykdyti skubiai. Todėl prašymas dėl skubaus sprendimo įvykdymo atmestinas.

Dėl baudos paskyrimo atsakovei.

46. Ieškovė taip pat prašo atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo perduoti dokumentus, už kiekvieną uždelstą dieną skirti jai 100 Eur baudą ieškovės naudai.

47. Teismas nurodo, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

48. Šiuo atveju teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas atsakovei yra susijęs išimtinai tik su atsakovės asmeniu, tik atsakovė gali įvykdyti teismo sprendimu nustatomą įpareigojimą, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovei. Atsakovei nustatytinas 10 dienų terminas teismo sprendimu nustatytam įpareigojimui įvykdyti, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdžius įpareigojimo – už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti įpareigojimą atsakovei skirtina 100,00 Eur dydžio bauda ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę UAB „Goneras“, juridinio asmens kodas 305257731, perduoti ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto ir padalinimo į atskirus turtinius vienetus projektą, kartu su projekto dalimis bendroji, architektūros ir konstrukcijų, procesų valdymas ir automatizavimas (jei numatyta nuotolinio nuskaitymo sistema, telemetrija) (nuotolinis vandens apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymas), elektrotechnika, vandentiekio ir nuotekų šalinimo (lauko tinklų dalis ir vidaus tinklų dalis), šildymo.

Nustatyti atsakovei UAB „Goneras“, juridinio asmens kodas 305257731, 10 (dešimties) dienų terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimui įvykdyti.

Atsakovei UAB „Goneras“, juridinio asmens kodas 305257731, neįvykdžius šio sprendimo per 10 (dešimt) dienų nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „Goneras“ ieškovės UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, naudai 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą, skaičiuojamą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Priteisti iš atsakovės UAB „Goneras“, juridinio asmens kodas 305257731, 1 924 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė