- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-31
- Bylos Nr.
- e2-1075-186/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00851-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- A. N., A. B., A. S.
- Atsakovas
- VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, BAB bankui Snoras
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. N., A. B., A. S. ir kitų, viso 221 pareiškėjo, su AB banku SNORAS obligacijų pasirašymo sutartis pasirašiusių asmenų, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013 pagal A. N. ir kitų ieškovų ieškinį atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, BAB bankui Snoras, tretieji asmenys byloje Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai Vilniaus apygardos teisme pareiškė ieškinius atsakovams valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“, BAB bankui Snoras (toliau - ir Bankas), tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikai, Lietuvos bankui. Ieškiniai buvo sujungti į vieną civilinę bylą. Prašė:1) pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis (toliau – ir Obligacijų sutartys) bei indėlių sertifikatų sutartis (toliau – ir Indėlio sertifikato sutartys) atsakovei BAB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir priteisti iš atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – ir IID) draudimo išmokas, 2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų pagal Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis Bankui perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, priteisti iš IID draudimo išmokas, 3) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų įsigytos Banko obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieškovų su Banku sudarytas Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis negaliojančiomis ab initio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnį ir (ar) 1.91 straipsnį bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad Bankui pagal Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų Banko einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; 4) pripažinus jų su Banku sudarytas Obligacijų bei Indėlio sertifikato sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją priteisti iš IID draudimo išmokas. Tarpe kitų ieškiniuose išdėstytų ieškinio pagrindų ieškovai nurodė, kad jie buvo suklaidinti arba sąžiningai suklydo dėl obligacijoms ir indėlių sertifikatams taikytinos draudimo apsaugos, taip pat dėl Banko tikrosios finansinės padėties. Ieškovų įsitikinimu, teismui nusprendus, kad draudimo apsauga ieškovams nėra taikoma, ieškovų su banku Snoras sudarytos Obligacijų ir Indėlio sertifikato sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis kaip sudarytos dėl suklydimo ar apgaulės.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino, kad šešiolika ieškovų, kurių sudarytos sutartys pasibaigė draudžiamojo įvykio dieną (2011-11-24) arba iki jos, turi teisę į draudimo išmoką. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Greta kitų motyvų teismas sprendime konstatavo, jog neįrodyta, kad bankas Snoras suklaidino ieškovus dėl savo turtinės padėties, kad Banko nemokumo rizika ieškovams buvo atkleista ir kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą ir labiau tikėtiną išvadą, jog Bankas ginčo sutarčių sudarymo metu buvo nemokus. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2016 m. kovo 3 d. nutartimi apeliacinį procesą dėl ieškovų reikalavimų, susijusių su įsigytais indėlių sertifikatais, nutraukė, sustabdė apeliacinių skundų dalies dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkintų reikalavimų, susijusių su neįsigaliojusiomis obligacijomis, nagrinėjimą, o 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl įsigaliojusių Obligacijų sutarčių, paliko nepakeistą.Ieškovai, atstovaujami advokato, 2017 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismui padavė prašymą „atnaujinti procesą užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013“.Prašyme nurodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. ieškovams tapo žinomas Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. raštas dėl informacijos pateikimo (toliau - ir Lietuvos banko raštas). Pareiškėjų teigimu, rašte nurodyta viena iš priežasčių AB bankui Snoras paskelbti veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių: „Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, Bankui iš esmės nekeičiant veiklos pobūdžio“, leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos banko priežiūros tarnyba pripažįsta, jog AB bankui Snoras buvo nustatyti akivaizdūs trūkumai, o pats bankas Snoras dar iki 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimo Nr. 03-2 veikė nesąžiningai klientų atžvilgiu. Ieškovų vertinimu, 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko rašte yra nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, susijusios su AB banko Snoras vykdytu ieškovų klaidinimu ir apgaule, kad Obligacijų sutarčių pasirašymo metu AB banko Snoras finansinė būklė, priešingai, nei tvirtino Bankas, buvo bloga.Tai, kad naujai paaiškėjusios bylos aplinkybės patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, pareiškėjai grindė bylose dėl Obligacijų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis suformuota nauja teismų praktika - Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016, kuriuo panašus ieškinys buvo patenkintas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi procesą atnaujinti atsisakė.Teismas nutartyje nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą naujai paaiškėjusiomis pripažįstamos aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę byloje, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.Nei Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. raštas, nei 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas neegzistavo civilinės bylos Nr. 2-2441-661/2013 nagrinėjimo metu, dėl ko šie dokumentai negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. rašte nėra pateikta jokios naujos ar bylai reikšmingos informacijos, kuri sudarytų proceso atnaujinimo pagrindą.Nei 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos raštas, nei 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas, nei prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pridedami dokumentai nepatvirtina, kad ginčo Obligacijų sutarčių pasirašymo momentu ir/arba obligacijų prospekto paskelbimo momentu egzistavo Banko nemokumas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai, atstovaujami advokato, atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. balandžio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013 ir ieškinį atmestų reikalavimų dalyje patenkinti.Atskirasis skundas, kuriame iš esmės yra kartojamas prašymo atnaujinti procesą turinys, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. raštas dėl informacijos pateikimo ieškovams tapo žinomas 2016 m. lapkričio 24 d. Remiantis šio rašto teiginiu, kad viena iš priežasčių Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu AB bankui Snoras paskelbti veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, galima daryti išvadą, jog Lietuvos banko priežiūros tarnyba pripažįsta, jog AB bankui Snoras buvo nustatyti akivaizdūs trūkumai. AB bankas Snoras nebuvo pašalinęs visų jam nustatytų trūkumų bei nebuvo tinkamai įvykdęs Lietuvos banko valdybos nurodymų, kas lėmė AB banko Snoras veiklos apribojimą, laikinojo administratoriaus paskyrimą bei Banko bankrotą. Tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad AB bankas Snoras po 2011 m. sausio 18 d. nutarimo iki moratoriumo paskelbimo 2011 m. lapkričio 16 d. nebuvo pašalinęs visų jam nustatytų trūkumų bei nebuvo tinkamai įvykdęs Lietuvos banko valdybos nurodymų, kurios iš esmės patvirtina bylos įrodinėjimo dalyką sudarančią aplinkybę, kad Obligacijų sutarčių pasirašymo metu AB banko Snoras finansinė būklė buvo bloga.Klaidingas teismo argumentas, jog procesas byloje negali būti atnaujintas todėl, kad 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko raštas bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, nes ne pats raštas o jame nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra proceso atnaujinimo pagrindas.Paminėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės yra svarbios ir neabejotinai turi esminės reikšmės. Jos patvirtina byloje ieškovų nuosekliai įrodinėtas aplinkybes, kad Obligacijų sutarčių pasirašymo metu atsakovė AB bankas Snoras jau faktiškai buvo susidūrusi su rimtais finansiniais sunkumais ar net buvo faktiškai nemoki, dėl ko yra pagrindas Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.90 ir (ar) 1.91 str. pagrindu bei taikyti restituciją.Ieškovai nuosekliai ne kartą prašė teismo išreikalauti iš atsakovų įrodymus, susijusius su AB banko Snoras nemokumo priežasčių susidarymo pobūdžiu, momentu ir ieškovų klaidinimo faktu, tačiau įrodymai nebuvo išreikalauti.Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016, suformavo naują praktiką bylose dėl obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo" neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. ir / ar Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį, todėl negali būti proceso atnaujinimo pagrindu.Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. rašte nėra pateikta jokios naujos ar bylai reikšmingos informacijos, kuri sudarytų proceso atnaujinimo pagrindą, o jame minimu Lietuvos banko valdybos 2011 m. sausio 18 d. nutarimu konstatuoti banko Snoras veiklos trūkumai, buvo plačiai skelbiami viešai.Nei 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos raštas, nei 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas nepatvirtina, kad Obligacijų sutarčių pasirašymo momentu ir / arba obligacijų prospekto paskelbimo momentu egzistavo Banko nemokumas. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendime konstatavo, kad ieškovams buvo atskleista Banko nemokumo rizika.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016, kuriuo patenkintas fizinio asmens reikalavimas dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia, neegzistavo civilinės bylos Nr. 2-2441-611/2013 nagrinėjimo metu, o ir priimtas vėlesnis, tam tikram asmeniui palankus, teismo sprendimas dėl sutarties ginčijimo nesudaro anksčiau išnagrinėtų bylų proceso atnaujinimo pagrindo, kadangi kiekvieno asmens, sudarančio tam tikrą sandorį, valios formavimosi procesas yra individualus.Atsiliepimą padavė BAB bankas Snoras. Prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:Prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nes ieškovams Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. rašto turinys tapo žinomas susipažinus su viešai skelbiamu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016.Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, tariamai sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kriterijų, kadangi jiems neabejotinai buvo žinoma, kokius nurodymus ir dėl kokių nustatytų pažeidimų ir trūkumų Lietuvos banko valdyba davė Bankui, nes 2011 m. sausio 18 d. ir 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimai buvo pateikti į bylą.Pareiškėjų prašymas bei atskirasis skundas motyvuojamas ir 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016, tačiau naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai, bet ne įstatymų nuostatos ar teisinių normų aiškinimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nenustačius CPK 329 straipsnyje įvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).Pareiškėjai (ieškovai), atstovaujami advokato, atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013 prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip ne kartą pasakyta šios bylos procesiniuose dokumentuose, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką paminėtos įstatymo normos prasme naujai paaiškėjusiomis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Nagrinėjamu atveju prašyme atnaujinti procesą ir atskirajame skunde teigiama, kad naujai paaiškėjusiomis pripažintinos aplinkybės, išdėstytos Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. rašte Nr. S 2016/(21.16-2102)-12-1896 dėl informacijos pateikimo. Tokia aplinkybe ieškovai įvardina tai, kad AB bankas Snoras po 2011 m. sausio 18 d. nutarimo dėl Banko veiklos trūkumų ir iki moratoriumo paskelbimo 2011 m. lapkričio 16 d., nebuvo pašalinęs visų jam nustatytų trūkumų bei nebuvo tinkamai įvykdęs Lietuvos banko valdybos nurodymų, nes Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai, Bankui iš esmės nekeičiant veiklos pobūdžio. Ši aplinkybė, ieškovų teigimu, patvirtina bylos įrodinėjimo dalyką, kad Obligacijų sutarčių pasirašymo metu AB banko Snoras finansinė būklė, priešingai nei tvirtino Bankas, buvo bloga.Tačiau ieškovų procesiniuose dokumentuose akcentuojama Lietuvos banko priežiūros tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. rašte išdėstyta informacija nėra nauja. Kaip nurodoma ir pačiame rašte, jame remiamasi dar 2011 m. lapkričio 20 d. Lietuvos banko viešai paskelbta informacija (http://www.lb.lt.bankui ab bankas snoras paskirtas laikinasis administratorius laikinai taikomos turto apsaugos priemones). Šiame pranešime, skirtame taip pat ir žiniasklaidai, kaip ir ieškovų pateiktame 2016 m. gegužės 2 d. rašte yra parašyta, kad „Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai“. Šis Lietuvos banko pranešimas buvo plačiai aptartas visuomenės informavimo priemonėse, o tokio aptarimo medžiaga pareikta į nagrinėjamą bylą (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2441-611/2013 IX t., b. l. 96-101). Tai yra pagrindas išvadai, jog pateiktame rašte išdėstyti teiginiai bylos nagrinėjimo metu galėjo būti žinomi ieškovams bei jų atstovams, juolab, kad 2011 sausio 18 d. Lietuvos banko valdybos nutarimas Nr. 03-2 bei 2011 m. lapkričio 16 nutarimas Nr. 03-186 buvo pateikti į nagrinėtą bylą. Nustačius, kad ieškovų nurodoma aptarta aplinkybė nėra naujai paaiškėjusi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje.Ieškovų procesiniuose dokumentuose akcentuojama, jog jų nurodoma informacija patvirtina bylos įrodinėjimo dalyką, kad Obligacijų sutarčių pasirašymo metu AB banko Snoras finansinė būklė buvo bloga. Tačiau ši aplinkybė jau buvo svarstoma bylos nagrinėjimo metu. Ir pirmosios instancijos teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendime, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje konstatavo, kad Banko nemokumas sutarčių pasirašymo metu neįrodytas, o atitinkama rizika ieškovams buvo atskleista. Pažymėtina taip pat, kad ieškovų prašymai išreikalauti papildomus įrodymus buvo spręsti abiejų instancijų teismuose, o ieškovų nesutikimas su šiuo klausimu priimtais teismų procesiniais sprendimais negali būti pripažįstamas pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, ieškovai nurodo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016, kuriuo patenkintas ieškinys dėl obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir teigia, kad minimu sprendimu yra suformuota nauja teismų praktika.Argumentas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios proceso atnaujinimo pagrindus, nuostatų. Ieškovų nurodomas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, o teisės (įstatymų nuostatų) aiškinimas nėra numatytas kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-478-178/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2573-585/2016 panaikino ir ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia ieškovo bei BAB banko „Snoras“ sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį, atmetė (CPK 179 str. 3 d.).Apibendrinant daroma išvada, kad ieškovai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė pagrįstai. Skundžiama nutartis teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Konstatavus, kad prašymas atnaujinti procesą netekintas pagrįstai, kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai bei prašymai tampa neaktualūs ir šioje nutartyje nesvarstomi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.