Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L., R. R., V. J., R. T., V. J., Z. B., A. J. Č., V. P., UAB „Alksnio dūmas“, M. J., V. K., R. M., J. K., T. F., B. M., N. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, BAB bankas Snoras, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai pateikė teismui prašymą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2441 -611/2013 nagrinėjimą ir atnaujinus nagrinėjimą priteisti iš suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškėjams A. L., R. R., V. J., R. T., V. J., Z. B., A. J. Č., V. P., M. J., V. K., R. M., J. K., T. F., B. M., N. R. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos Nr. 2-2441-611/2013 iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų už indėlių sertifikatus išmokėjimo dienos; priteisti iš suinteresuoto asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškėjui UAB „Alksnio dūmas“ 6 proc. procesines palūkanas nuo civilinės bylos Nr. 2-2441- 611/2013 iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokų už indėlių sertifikatus išmokėjimo dienos; priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Prašyme nurodė, jog ieškovų grupė, su BAB bankas SNORAS indėlių sertifikatų ir obligacijų įsigijimo sutartis sudarę asmenys, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu reikalaudami:

pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis ir indėlių įsigijimo sutartis atsakovui BAB bankui SNORAS perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau - IĮIDĮ) 2 str. 4 d. ir priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau - IID) draudimo išmokas, neviršijant 100 000 EUR atitinkančios sumos litais; tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų pagal obligacijų bei indėlių sertifikatų sutartis bankui perduotos piniginės lėšos nėra indėliai, kaip nustatyta IĮIDĮ 2 str. 4 d., priteisti iš IID draudimo išmokas, neviršijant 22 000 EUR atitinkančios sumos litais; tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad jų įsigytos obligacijos ir indėlių sertifikatai nėra drausti, pripažinti ieškovų su banku sudarytas obligacijų ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis negaliojančiomis ab initio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.90 str. ir/ar 1.91 str. bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad bankui pagal obligacijų ir indėlių sertifikatų įsigijimo sutartis perduotos lėšos yra ieškovų banko einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; pripažinus ieškovų su BAB banku SNORAS sudarytas obligacijų bei indėlio sertifikatų įsigijimo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją priteisti iš IID ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 EUR atitinkamos sumos litais; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2013-05-07 priėmė sprendimą, kuriuo tenkino ieškovų reikalavimus dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal obligacijų įsigijimo sutartis, kurios neįsigaliojo iki BAB bankas SNORAS moratoriumo paskelbimo, taip pat dėl indėlių sertifikatų, kurie pasibaigė iki moratoriumo paskelbimo BAB bankas SNORAS; kitus ieškovų reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.Ieškovai bei IID apeliaciniais skundais apskundė 2013-05-07 Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Apeliacinių skundų pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-4-516/2016 ir 2016-03-03 priėmė nutartį, kuria priėmė atsakovų BAB bankas SNORAS ir IID apeliacinių skundų dalies atsisakymą; priėmė dalies ieškovų ieškinio reikalavimų, susijusių su indėlių sertifikatais, atsisakymą ir bylą pagal šių ieškovų reikalavimus dėl indėlių sertifikatų sutarčių nutraukė; Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl įsigaliojusių obligacijų, paliko nepakeistą; paskirstė susidariusias bylinėjimosi išlaidas; taip pat sustabdė apeliacinių skundų, susijusių su neįsigaliojusiomis obligacijomis nagrinėjimą iki kol bus išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 3K-3-8- 701/2016. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas netenkino ieškovų reikalavimo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. ?3K-3-325-684/2017, analogiškoje ratio decidendi nagrinėjamam atvejui, 2017-07-28 nutartyje pripažino, jog procesinės palūkanos iš IID turi būti priteisiamos ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Ieškovai su šia kasacinio teismo nutartimi susipažino ją viešai paskelbus teismų sprendimų paieškos sistemoje. Teigia, jog egzistuoja CPK 366 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas:

aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-2441-611/2013 nagrinėjimą - pagrindas priteisti procesines palūkanas egzistavo jau tiek priimant Vilniaus apygardos teismo sprendimą (2013-05-07), tiek priimant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį (2016-03-03), kadangi CK 6.37 str., CK 6.210 str., reglamentuojantys procesinių palūkanų priteisimą, galiojo tiek priimant aptariamus sprendimus, tiek šiuo metu, šių įstatymo normų redakcija nesikeitė. Tai suponuoja vienareikšmę išvadą, kad IID prievolė mokėti palūkanas kilo tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priimant sprendimus, tiek dabar; Vilniaus apygardos teismui priimant sprendimą (2013-05-07) ir Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nutartį (2016-03-03), aplinkybės, sudarančios pagrindą ieškovams priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki to laiko, kol IID išmokėjo ieškovams priklausančias draudimo išmokas, nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 22 str. 2 d. „formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus“, dar nebuvo suformavęs praktikos procesinių palūkanų priteisimo tokioje situacijoje klausimu. Aktualia praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo tik 2017-07-28; apie šias aplinkybes, kad IID privalo atlyginti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki draudimo išmokos už indėlio sertifikatą išmokėjimo, ieškovai objektyviai sužinojo tik 2017-07-28 Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus ir paskelbus aptariamą nutartį, kadangi ankščiau aptariamu klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nebuvo suformuota;ieškovų nurodomos aplinkybės turi esminę reikšmę, žinant jas būtų priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas t. y. ieškovų naudai būtų priteistos procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki IID draudimo išmokų išmokėjimo dienos. Kadangi šios civilinės bylos Nr. 2-2441-611/2013 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. ???-3-325-684/2017 faktinės aplinkybės iš esmės sutampa, o kasacinis teismas suformavo aiškią ir nedviprasmišką praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo: „teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui priteistinos procesinės palūkanos“.

Taip pat nurodo, jog net ir tuo atveju, jei neegzistuotų CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatytas pagrindas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, procesas turėtų būti atnaujintas, kadangi to reikalauja teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintas lygiateisiškumo principas: „įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - LR KT) aiškindamas lygiateisiškumo principo turinį yra nurodęs, jog: „konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, jis įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų“. LR KT formuojamoje praktikoje nurodoma, kad: „rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“. Atsižvelgiant į nurodomus LR KT išaiškinimus darytina išvada, kad vienodos bylos, esant toms pačioms aplinkybėms, privalo būti sprendžiamos vienodai. Teigia, jog vadovaujantis pateikiamais LR KT bei kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-28 nutartį, kuri esant analogiškoms bylos ratio decidendi suformavo taisyklę, jog procesinės palūkanos iš IID yra priteisiamos ieškovui, siekiant užtikrinti ieškovų lygiateisiškumo principą, manytina, kad procesas šioje civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013 turėtų būti atnaujintas, kaip to reikalauja teisingumo ir protingumo principai (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Atnaujinus procesą, teismas turėtų pakeisti sprendimą ir priteisti ieškovų reikalaujamas procesines palūkanas iš IID. Priešingu atveju, būtų sudaroma galimybė iš esmės prieštaringų precedentų formavimuisi ir užkertamas kelias vieningos nuoseklios teismų praktikos formavimui ir plėtojimui.Suinteresuotas asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kurio prašo netenkinti. Nurodo, jog šiuo atveju nėra tenkinami proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reikalavimai. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kuri yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, pareiškėjai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-28 nutartį civilinėje byloje Nr. ???-3-325-684/2017, kuriuo iš IID priteistos procesinės palūkanos indėlio sertifikato turėtojui, ir teigia, kad minėtu sprendimu yra suformuota nauja teismų praktika. Šis ieškovų argumentas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios proceso atnaujinimo pagrindus, nuostatų. Ieškovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-325-684/2017 neegzistavo bylos nagrinėjimo metu, o teisės normų (įstatymų nuostatų) aiškinimas nėra numatytas kaip proceso atnaujinimo pagrindas.Teigia, jog ieškovai patys sau prieštarauja. Viena vertus prašyme nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. ?3K-3-325-684/2017, kita vertus, pagrįsdami, kad aplinkybė egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, jau nurodo, kad ta aplinkybė — CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnis, reglamentuojantys procesinių palūkanų priteisimą, ir ši aplinkybė - teisės aktų nuostatos, galiojo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu. Taigi, ieškovai nurodo neteisingas proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiančias aplinkybes. Kadangi ieškovai neįrodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje, todėl ieškovų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013 atmestinas kaip nepagrįstas.Suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo prašymo netenkinti. Nurodo, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 punkto prasme.

Prašymas netenkinamas.

Pareiškėjai atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2441-611/2013 prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. ?3K-3-325-684/2017, analogiškoje ratio decidendi nagrinėjamam atvejui, 2017-07-28 priimą nutartį, kurioje kasacinis teismas pripažino, jog procesinės palūkanos iš IID turi būti priteisiamos ieškovo naudai nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki draudimo išmokos išmokėjimo dienos. Teismas sprendžia, jog pareiškėjų argumentai neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios proceso atnaujinimo pagrindus, nuostatų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką paminėtos įstatymo normos prasme naujai paaiškėjusiomis pripažintinos aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui, 4) turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Ieškovų nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-28 priimta nutartis neegzistavo bylos Nr. 2-2441-611/2013 nagrinėjimo metu, o teisės (įstatymų nuostatų) aiškinimas nėra numatytas kaip proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-08-31 nutartis civ. byloje Nr. e2-1075-186/2017). Tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje vėliau priėmė kitokį sprendimą, nei priimtas šioje byloje, nėra ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Teismas taip pat sprendžia, jog nėra pagrįstas pareiškėjų reikalavimas procesą byloje atnaujinti vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, kadangi toks proceso atnaujinimo pagrindas nėra numatytas civilinio proceso kodekse.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. L., R. R., V. J., R. T., V. J., Z. B., A. J. Č., V. P., UAB „Alksnio dūmas“, M. J., V. K., R. M., J. K., T. F., B. M., N. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.