Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-226-278/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-17
Bylos Nr.: e2A-226-278/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00458-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vygintas Mažuika, Dalia Pranckienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas: A. Ž.
Ieškovas: O. P.

Civilinė byla Nr. e2A-226-278/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00458-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Dalios Pranckienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1572-940/2021 pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui A. Ž. ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei O. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau ir AB) SEB bankas, AB Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir kt. reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. P. prašė teismą nutraukti jos ir A. Ž. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukters E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su, ja, ieškove O. P.; priteisti iš atsakovo A. Ž. dukters išlaikymui 430 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki E. Ž. pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; E. Ž. išlaikymui skirtas lėšas pervesti į O. P. sąskaitą, pavedantį jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo A. Ž. išlaikymo įsiskolinimą 7 740 Eur; nustatyti atsakovo ir dukters E. Ž. bendravimo tvarką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui – Ž.; priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu pradėjo ryškėti skirtingas jų požiūris į gyvenimo vertybes, vaiko auklėjimą, pramogas, atsirado nesutarimai vedant bendrą namų ūkį. Dėl nuolatinių nesutarimų ir konfliktų 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje – birželio mėn. pradžioje ji išsikėlė iš atsakovo namų ir pradėjo gyventi atskirai, kartu su nepilnamete dukterimi E. Ž..

3. Nurodė, kad prieš santuokos sudarymą 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vedybų sutartį, kuria šalys susitarė dėl asmeninio sutuoktinių turto teisinio režimo bei susitarė, jog visos turimos asmeninės prievolės kreditoriams ir po santuokos nutraukimo lieka kiekvieno jų asmeninėmis prievolėmis. Teigė, kad bendrų kreditorių neturi.

4. Tvirtino, kad nepilnametė duktė nuo 2019 m. gegužės mėn. pabaigos – birželio mėn. pradžios nuolat gyvena su ja, todėl, nutraukus santuoką, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Nurodė, kad dukters išlaikymui, kuri turi specialiųjų poreikių dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, per mėnesį reikalinga ne mažesnė nei 930 Eur suma. Nurodė, kad atsakovo vidutiniškai gaunamos pajamos per vieną mėnesį yra 2 176,23 Eur, t. y. beveik 1 500 Eur didesnės nei atsakovas deklaruoja savo procesiniuose dokumentuose. Teigė, kad atsakovas nuo 2019 m. gegužės mėn. pabaigos neteikė dukrai išlaikymo, todėl iš jo priteistinas 7 740 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

5. Priešieškiniu atsakovas A. Ž. prašė nutraukti 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su motina O. P.; nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš jo dukters E. Ž. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 180 Eur, kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki duktė sulauks pilnametystės, turto ir lėšų tvarkytoja uzufrukto teise priskiriant motiną O. P., ją įpareigojant vaiko išlaikymo skirtus pinigus ar kitokį turtą naudoti pagal jų paskirtį ir vaiko poreikiams tenkinti; ieškovei palikti pavardę – P., o jam – Ž.; po santuokos nutraukimo jo turimas turimas prievoles AB SEB bankui ir UAB SB Lizingas palikti asmeninėmis jo prievolėmis; ieškovės turimą prievolę AB Šiaulių bankui, po santuokos nutraukimo, palikti asmenine O. P. prievole; priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškovės teiginiu, jog santuokos metu atsirado tam tikri vertybiniai nesutarimai tiek dėl buities vedimo, tiek ir dėl vaiko auklėjimo, nes ieškovė nelaikė jo lygiaverčiu gyvenimo partneriu, dažnėjo konfliktai dėl ieškovės polinkio į materialines vertybes bei jo žeminimo dėl prastesnės turtinės padėties. Teigė, kad bendrą buitį su ieškove vedė iki 2020 m. lapkričio mėn..

7. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad jis dukters gyvenime dalyvauja epizodiškai, nes pagal išgales stengiasi su dukra bendrauti ir leisti laiką maksimaliai, kiek tai yra įmanoma dėl jo darbo pobūdžio. Nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kad jo bendravimas būtų objektyviai apsunkintas. Tvirtina, kad ieškovė piktybiškai nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, vaiką nuteikinėja prieš jį, šmeižia, piktybiškai nesudaro sąlygų bendrauti su vaiku, visiškai ignoruoja jo, kaip vaiko tėvo interesus, o tuo pačiu ir šiurkščiai pažeidžia vaiko teisę bendrauti su juo, tėvu.

8. Sutinka su ieškinyje nurodytomis tėvų pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką ir pažymi, jog pareigos dukrai nevengia – teikė ir teikia materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Nurodo, kad ieškovės nurodytos 930 Eur išlaidos dukters išlaikymui yra nepagrįstos, išskyrus išlaidas už privatų darželį, nes ieškovė nepateikė jokių jos patiriamas išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teigė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie dukters mažakraujystę, plokščiapadystę, kuriomis grindžia vaikui reikalingą ypatingą priežiūrą, užtikrinamą tik privačiame darželyje, todėl, išskyrus dukters akių ligas, tam reikalingus vaistus ir akinius, realiai vaikui dėl kitų priežasčių nėra reikalinga jokia ypatinga ir išskirtinė priežiūra.

9. Teigė, jog nesutinka su ieškovės nurodytu ir prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu, nes jis dukrą visada išlaikė pagal savo galimybes kol vedė bendrą buitį su ieškove, o po bendros buities pabaigos teikė išlaikymą vaikui tiek pirkdamas reikalingus daiktus, tiek ir perduodamas išlaikymui reikalingą sumą, po 180 Eur per mėnesį, ieškovei.

10. Nurodė, kad jo pajamas vidutiniškai sudaro apie 710,26 Eur kas mėnesį. Be to, jis teikia išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui E. Ž. po 200 Eur kas mėnesį, kas mėnesį moka po 144,81 Eur kredito įmokas bankui, vykdo automobilio lizingo sutartį ir kas mėnesį moka po 51,63 Eur įmokas lizingo bendrovei. Su būsto išlaikymo išlaidomis, kurios vidutiniškai sudaro apie 100 Eur mėnesiui, be maisto ir būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų rūbams, avalynei, kurui, higienos priemonėms, kas mėnesį patiria apie 396,44 Eur privalomųjų išlaidų.

11. Teigė, kad dalintino turto neturi, o santuokos metu įgytus namų apyvokos, buities reikmenis pasidalino gražiuoju iki bendro gyvenimo pabaigos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei O. P. paliko pavardę – P., atsakovui A. Ž. pavardę – Ž.; nepilnametės dukters E. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su motina O. P.; priteisė iš atsakovo A. Ž. dukters E. Ž. išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 308 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki E. Ž. pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo A. Ž. 3 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. Ž.; ieškovę paskyrė vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; laikiną išlaikymą, kuris buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą, nutarė įskaityti į priteisto išlaikymo dydį, bei priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo A. Ž. nepilnametei dukrai E. Ž. nutraukė; patvirtino atsakovo A. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką sekančiai: 1) A. Ž. savaitės dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, buvimo Lietuvoje laikotarpiais, su dukra bendrauja ne mažiau kaip du kartus per savaitę, pranešęs ieškovei apie būsimą bendravimą su dukra ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo, pasibaigus ugdymo procesui paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val., o kai kitą dieną dukrai yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val. Jei tomis dienomis ugdymo procesas nevyksta, bendravimas vyksta nuo 15 val. iki 20 val., o kai kitą dieną vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą; 2) A. Ž., buvimo Lietuvoje laikotarpiais, ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešęs apie būsimą bendravimą, su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį. Atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.. Švenčių metu tėvas su dukra bendrauja tokia tvarka: poriniais metais: per Šv. Kalėdų šventes nuo gruodžio 25 d. 12.00 val., paimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos arba kitos tėvų sutartos vietos iki gruodžio 26 d. 17.00 val. grąžindamas į vaiko gyvenamąją arba kitą tėvų sutartą vietą; neporiniais metais: per Šv. Kūčias nuo 16.00 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12.00 val., per Šv. Velykų šventes nuo pirmos Šv. Velykų dienos 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 17.00 val.. Atsakovas paima dukterį iš vaiko gyvenamosios arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją arba kitą tėvų sutartą vietą; Naujieji metai švenčiami paeiliui su kiekvienu tėvu, t. y. pradedant nuo 2021 - 2022 m. – su ieškove, 2022-2023 m. – su atsakovu ir t. t.. Atsakovas paima dukrą numatytu jo bendravimo metu Naujųjų metų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto (jeigu Naujųjų metų išvakarės darbo dieną – 17.00 val. vakaro) ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 19.00 val.; vaiko gimtadienio dieną (lapkričio 13 d.) kas antrus metus, pradedant 2022 metais, atsakovas bendrauja su dukra, nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalio dieną, atsakovas paima dukrą numatytu jo bendravimo metu iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val.. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, atsakovas paima dukrą ir švenčia su ja gimtadienį tėvams susitarus pirmąją arba antrąją to savaitgalio dieną, nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo; vaiko tėvai abipusiu susitarimu sutars dėl bendravimo su dukra kiekvieno iš vaiko tėvų artimųjų švenčių metu (gimtadienių, vestuvių, krikštynų ir kt.). Apie šias šventes vaiko tėvai įsipareigoja raštu informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš tris savaites iki numatomos šventės; Tėvo dieną (švenčiamą birželio mėnesio pirmą sekmadienį), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, atsakovas bendrauja su dukra, paimdamas vaiką Tėvo dienos rytą iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19.00 val.; Motinos dieną (švenčiamą gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikas lieka pas ieškovę. Tuo atveju, jeigu motinos dienos savaitgalį duktė yra pas atsakovą, atsakovas motinos dienos rytą turi grąžinti dukrą į vaiko gyvenamąją vietą 9.00 val.; atsakovo ir ieškovės gimtadienius (švenčiamus atitinkamai sausio mėn. 16 d. bei birželio 9 d.), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, dukra turi praleisti su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis. Tėvo gimtadienio dienos rytą tėvas pasiima dukrą iš vaiko motinos 9.00 val. ir grąžina ją motinai tos pačios dienos vakare 19.00 val.. Ieškovės gimtadienio dienos rytą atsakovas pristato dukrą į vaiko gyvenamąją vietą 9.00 val. ir pasiima ją iš vaiko gyvenamosios vietos tos pačios dienos vakare 19.00 val.; 4) Vasaros atostogų metu dukra bendrauja su tėvu 30 kalendorinių dienų, iš kurių ne mažiau kaip septynetą dienų nepertraukiamai, suderinant su vaiko motina laiką ne vėliau kaip 30 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo; 5) tėvas bendrauja su dukra pusę vaiko atostogų (rudens, žiemos, pavasario) jai pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, konkretų bendravimo laiką ieškovei ir atsakovui sutarus ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomų atostogų pradžios; 6) tomis dienomis, kai tėvo ir dukros bendravimas nevyksta tiesiogiai, tėvas su dukra bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., ne darbo dienomis ir savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 12 val.. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, ginčo šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su ieškove. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų. Vaiko mama privalo užtikrinti, kad vaiko naudojamas bendravimui su vaiko tėvu telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis; 7) Jei vaiko motina planuoja išvykti su vaiku laikinai ar nuolatos gyventi į užsienį, tai ji privalo apie tai informuoti raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis) vaiko tėvą A. Ž. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo dienos, nurodant išvykimo trukmę ir vietą; 8) Vaiko tėvas turi gauti ieškovės rašytinį sutikimą norėdamas laikinai išvykti su dukra ilgesniam nei septynių dienų terminui už Lietuvos Respublikos ribų; 9) dėl objektyvių priežasčių tėvui negalint bendrauti su dukra numatytu laiku, jis nedelsiant privalo elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoti vaiko mamą apie pasikeitusią bendravimo situaciją; 10) kiekvienas iš tėvų privalo informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreipęsi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikui teikimo. Sprendimui įsiteisėjus, laikiną tėvo ir dukros bendravimo tvarką nustatytą 2021-02-11 teismo nutartimi, panaikinti. Po santuokos nutraukimo ieškovės O. P. turimas prievoles kreditoriui AB Šiaulių bankui, pagal 2019 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. BK-19-72344, pripažino asmeninėmis O. P. prievolėmis; po santuokos nutraukimo atsakovo A. Ž. turimas prievoles AB SEB bankui, pagal 2016 m. birželio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. 071618210856-46 ir UAB „SB Lizingas“, pagal 2020 m. balandžio 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C004314000, pripažino asmeninėmis A. Ž. prievolėmis; priteisė iš atsakovo 2 463,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei; iš ieškovės 5,13 Eur pašto išlaidų valstybei ir iš atsakovo 118 Eur žyminio mokesčio ir 11,97 Eur pašto išlaidų valstybei.

13. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad šalys nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, dėl ko nesugebėjo šeimos išsaugoti. Konstatavo, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos ir darė išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

14. Nurodė, kad šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „P.“, o atsakovui - „Ž.“.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog šalys 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vedybų sutartį, ir į tai, kad nėra ginčo dėl šių aplinkybių, konstatavo, jog nėra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką, todėl klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nespręstinas.

16. Nurodė, kad ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaiko teisėms ar interesams, nenustatyta, duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Teismas darė išvadą, kad E. Ž. gyvenamoji vietaą nustatytina su ieškove.

17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu tėvai siekia nustatyti iš esmės tik sau palankią ir patogią bendravimo tvarką. Konstatavo, kad nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka, įvertinant šalių negebėjimą tarpusavyje bendrauti ir rasti bendrą sutarimą, neatitiktų geriausių vaiko teisių ir interesų, tačiau nustatant bendravimo tvarką su vaiku, būtina atsižvelgti ir į atsakovo darbo pobūdį ir specifiką. Be to, pažymėjo, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis.

18. Teismas sprendė esant tikslinga bei protinga nustatyti būtent ieškovės pasiūlytą, kaip konkretesnę ir aiškesnę (lyginant su priešieškiniu reikalaujama atsakovo), tačiau modifikuotą atsakovo bendravimo su dukra tvarką, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į kuo intensyvesnį ryšį su tėvu.

19. Nurodė, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyrium, todėl ieškovė, su kuria pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu.

20. Teismas darė išvadą nesant pagrindo spręsti, kad atsakovas daro žalingą įtaką nepilnametei dukrai ar pažeidžia jos teises ir interesus. Nurodė, kad teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nurodė, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, tačiau nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.

21. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus apie turimo ir valdomo turto sudėtį ir apimtį, išlaikytinių skaičių, pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl išlaidos šalių dukros išlaikymui dalintinos 60/40 proporcija. Nustatė, kad šalių dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga 840 Eur suma ir darė išvadą, kad išskaičius valstybės mokamą 70 Eur išmoką vaikui, iš atsakovo priteistinas 308 Eur dydžio išlaikymas ((840 Eur – 70 Eur) x 40 proc.). Nurodė, kad priteistas išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Pažymėjo, kad numatyti visus vaiko poreikius, juos suskirstyti bei tiksliai euro tikslumu įvertinti pinigine išraiška, objektyviai neįmanoma. Nurodė, kad vien tai, jog galimai kažkuris iš ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir viršija įprastinį, nesudaro pagrindo spręsti, kad galutinė nustatytų poreikių suma yra nepagrįsta ar pernelyg didelė.

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą ieškovė išleido vaiko išlaikymui ginčo laikotarpiu ir kokią konkrečią sumą vaikų išlaikymui skyrė atsakovas. Nurodė, kad priteisiant išlaikymo įsiskolinimą įvertintina tai, kad 2019 m. buvo mokama universali 50 Eur išmoka vaikams, o nuo 2020 m. sausio 1 d. - 60 Eur dydžio išmoka vaikui. Be to, daugiau kaip pusę ginčo šalių dukters poreikių patenkinimui šiuo metu reikalingos sumos sudaro mokestis už privačią ugdymo įstaigą. Konstatavo, kad pagrindo spręsti, jog ginčo laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo išleidžiama ieškovės ieškinyje nurodyta 930 Eur, nėra. Darė išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 18 mėn., per mėnesį skaičiuojant po 180 Eur, priteisiant nepilnametei dukrai 3 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

23. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys yra sudariusios vedybų sutartį, kuria susitarė, jog visos ginčo šalių turimos asmeninės prievolės kreditoriams ir po santuokos nutraukimo lieka šalių asmeninėmis prievolėmis bei tarp šalių nesant ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir prievolių pobūdžio, prievolė kreditorei AB Šiaulių bankas po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine O. P. prievole, o prievolės kreditoriams AB SEB bankas ir UAB „SB Lizingas“ pripažintinos asmeninėmis A. Ž. prievolėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priešieškinį patenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad, priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą byloje 2021 m. gegužės 10 d. išvadą, kurioje nurodoma, jog jo siūloma bendravimo tvarka galėtų būti realiai vykdoma ir taip padėti dukrai ir tėvui palaikyti normalius tarpusavio santykius bei užtikrinti kartu negyvenančio tėvo teisę bendrauti su dukra kaip įmanoma dažniau. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo darbo specifiką (tolimųjų reisų vairuotojas) ir neproporcingai apribojo realią jo galimybę bendrauti su vaiku, sprendimu patvirtinta tvarka sudarydamas galimybę ieškovei, jo buvimo Lietuvoje laikotarpiais, riboti bendravimo su vaiku trukmę, nors byloje buvo pateikti duomenys apie ieškovės sudaromas kliūtis bendravimui. Tvirtina, kad jo bendravimo su vaiku nustatytų dienų, kai nebuvo galimybės jiems bendrauti dėl objektyvių priežasčių, nekompensavimas ieškovės bendravimui su vaiku nustatytomis dienomis, pažeidžia vaiko interesus maksimaliai bendrauti su tėvu ir sudaro sąlygas ieškovei piktnaudžiauti bendravimo tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nesutinka su sprendimu nustatytu išlaikymo dydžiu ir priteistu išlaikymo įsiskolinimu. Teigia, kad nustatydamas periodinio vaiko išlaikymo dydį teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos, neteisingai vertino jo pateiktus duomenis apie ieškovės turimą turtą bei jo pajamas, įskaitant ir komandiruočių išlaidoms padengti gaunamas lėšas, kurias nepagrįstai priskyrė prie jo darbinių pajamų, tuo iškreipdamas šalių turtinę padėtį ir nepagrįstai nustatydamas ženkliai per didelį periodinį išlaikymą, didesnį, nei leidžia jo turtinė padėtis ir turimų išlaikytinių skaičius.

27. Teigia, kad nustatydamas šalių turtinę padėtį ir jos proporciją (60 proc. ieškovei ir 40 proc. jam), teismas neatskleidė tikrosios šalių turtinės padėties, vertindamas turtinę padėtį, neišsireikalavo duomenų apie ieškovės užsienio valstybėje esantį turtą ir / ar iš jo gaunamas pajamas. Tvirtina, kad reali turtinės padėties ir pajamų proporcija tarp šalių galėtų sudaryti gal tik 10 proc. (jo) / 90 proc. (ieškovės).

28. Nurodo, kad priteisdamas iš jo 3 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą, teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia jo teiginius apie bendro gyvenimo pabaigos laikotarpį. Be to, nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Atsiliepimas

29. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Nurodo, kad teismas pagrįstai nepatvirtino priešieškinyje nurodytos apelianto ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, nes ji nesiderina su E. Ž. poreikiais, jos gyvenimo stabilumu. Šios bendravimo tvarkos sąlygos patvirtinimas atvertų kelią įvairaus pobūdžio konfliktinėms situacijoms tarp jos ir apelianto. Tvirtina, kad siūloma minėta bendravimo tvarka iš esmės tenkina tik apelianto interesus, nes jis buvimo Lietuvoje metu, nedirbdamas turėtų galimybę nesimatyti su dukterimi teismo sprendimu nustatytu metu, o matytis iš esmės bet kada, kada patogu ir kuomet jis nori, bet ne tada, kuomet patogu nepilnametei dukrai.

31. Pažymi, kad apeliacinio skundo teiginiai apie ginčo šalių turtinės padėties disproporciją yra nepagrįsti. Nurodo, kad apeliantas siekia suklaidinti teismą bei dirbtinai padidinti ginčo šalių turtinės padėties skirtumą, nors realiai jų turtinės padėties skirtumai nėra tokie esminiai, kad sudarytų teismui pagrindą iškreipti jai ir atsakovui tenkančio išlaikymo pusiausvyrą, perkeliant dukters didesnę išlaikymo naštą jai. Teigia, kad daliai jai priklausančio nekilnojamojo turto yra nustatyta hipoteka, jai priklausantį nekilnojamąjį turtą naudoja individualiai veiklai vykdyti, siekiant gauti pajamų, ko apeliantas nedaro ir yra pasyvus.

32. Nurodo, kad, spręsdamas klausimą dėl ginčo šalių turtinės padėties, atsakovui siekiant, kad iš jo būtų priteistas kuo mažesnis išlaikymo dydis, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo būti aktyvus ir faktiškai už atsakovą vykdyti jam tenkančią įrodinėjimo pareigą bei rinkti įrodymus apie šalių turtinę padėtį. Teigia, kad atsakovas buvo atstovaujamas teisininko, kuris turėjo paaiškinti atsakovui A. Ž. apie jo vaidmenį tokio pobūdžio procese. Nurodo, kad teismas, pripažinęs, jog atsakovo A. Ž. gaunamų kas mėnesinių pajamų dydis yra apie 2 176 Eur, t.y. toks, kokį nurodė jo darbdavys UAB „Auteks“, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teises normas, nenukrypo nuo teismų praktikos bei tinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

33. Tvirtina, kad teismo sprendimas priteisti iš A. Ž. nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą yra teisėtas. Nurodo, kad apeliantas nepateikia jokių realių, faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kad jis realiai vedė bendrą ūkį su ja ir teikė išlaikymą nepilnametei dukteriai, todėl deklaratyvių argumentų pagrindu naikinti realių įrodymų pagrindu priimto sprendimo dalį būtų neteisinga. Apeliantas, teigiantis, kad ji esą įsipareigojo viena apmokėti išlaidas už privatų darželį, ar kad E. Ž. neturi specialiųjų poreikių, privalėjo šį faktą įrodyti, tačiau įrodinėjimo pareigos nevykdė.

34. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad skunde keliami reikalavimai nepažeidžia banko, kaip atsakovo kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų, todėl nereiškia jiems prieštaravimų ir dėl skunde išdėstytų motyvų ir reikalavimų prašo spręsti bei vertinti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti skundo ribas, nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

36. Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau dalyvaujančių asmenų prašymas neįpareigoja teismo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, be to, ši teismo teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais, t. y. esant išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių reikia žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas A. Ž. nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių išimtinio būtinumo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka netikslingas ir todėl, kad šalys detaliai aptarė byloje esančius įrodymus ir išdėstė savo argumentus procesiniuose dokumentuose, o teisė būti išklausytiems žodžiu jiems buvo suteikta pirmosios instancijos teisme. Dėl paminėto, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, atmestinas.

37. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu, priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Byloje nustatyta, kad skundžiamu sprendimu teismas nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir iš apelianto A. Ž. priteisė nepilnametės dukters E. Ž. išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 308 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės bei iš atsakovo priteisė 3 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, nustatė bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančio atsakovo ir nepilnametės dukters bei išsprendė kitus, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis apie ginčo šalių turimą turtą, išlaikytinių skaičių, pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis lyginant su atsakovu yra geresnė, todėl išlaidas šalių nepilnametės dukters išlaikymui padalino 60/40 proporcija. A. A. Ž. nesutinka su nustatytu išlaikymo dydžiu ir priteistu išlaikymo įsiskolinimu. Teigia, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai įvertino jo pateiktus duomenis apie ieškovės turtą bei jo gaunamas pajamas, įskaitant ir komandiruočių išlaidoms padengti gaunamas lėšas, netinkamai vertino vaiko poreikius, todėl priteistas išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties.

39. Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių vaiko kasmėnesinių poreikių sumą, pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, tačiau sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, nustatant vaiko poreikius, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

40. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, minėto teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-491/2013; Nr. 3K-3-16-706/2016; Nr. e3K-3-70-969/2018).

41. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas privalo atsižvelgti ir į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl tėvas/motina turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių nepilnametės dukters poreikius vertino bendra 840 Eur suma, lėšas skiriant maistui, medikamentams, aprangai, avalynei, higienos reikmenims, būsto išlaidoms, laisvalaikiui, renginiams, mokesčiams už darželį, priemonėms vaiko lavinimui ir kt.. Nors apeliantas su nurodyta išlaidų suma dukters poreikiams nesutinka, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į vaiko amžių (6 metų), aplinkybę, kad vaikas lanko darželį, papildomus būrelius, rudenį pradės lankyti mokyklą, turi specialių poreikių (regos sutrikimą) sprendžia, kad apeliantas nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 840 Eur suma. Teigdamas, kad teismo nustatyta išlaikymo suma, priteistina iš jo, turi būti mažinama iki 180 Eur, jokio objektyvaus pagrindimo tokiam mažinimui apeliantas A. Ž. nepateikė, o ieškovė vaiko poreikius byloje išsamiai detalizavo. Kad atskirų dukters poreikių tenkinti nėra pagrindo, apeliantas nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Įvertintina aplinkybė, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu yra ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

43. A. A. Ž. nurodo, kad priteistas išlaikymas dukrai neatitinka jo turtinės padėties, teigia, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto dalis yra 6,5 karto didesnė nei jo turimo nekilnojamojo turto dalis. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės nuosavybės teise turimo turto vertė yra 204 600 Eur (111 000 Eur + 93 600 Eur), apelianto - 44 047 Eur (33 000 Eur + 4 300 Eur + 6 737 Eur). Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog daugumai ieškovei priklausančių žemės sklypų yra nustatyta hipoteka, kuria yra užtikrinti ieškovės turimi turtiniai įsipareigojimai jos vykdomai individualiai veiklai vykdyti. Konstatuotina, kad nustatyti ieškovės ir apelianto turtinės padėties skirtumai nėra esminiai bei nesudaro pagrindo keisti teismo nustatytą šalims tenkančio išlaikymo paskirstymą (60/40), perkeliant didesnę išlaikymo naštą ieškovei. Apelianto argumentai, kad ieškovės turimo nekilnojamojo turto objektų kiekis yra pagrindas padidinti jo naudai teismo nustatytą proporciją nepilnametės dukters išlaikymui, vertintinas kritiškai.

44. Apelianto teiginiai, kad ieškovė pageidavo, jog dukra lankytų privatų darželį, įsipareigodama savo lėšomis dengti šio darželio išlaidas, atmestini. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių duktė abiejų tėvų sutarimu būdama 1,5 m. amžiaus 2017 m. birželio mėn. pradėjo lankyti privatų VšĮ „Šermiukšniukas“ darželį. Abi šalys susitarė, kad dukra lankytų šią ugdymo įstaigą. Nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. duktė lankė valstybinį darželį, o nuo 2020 m. gegužės 18 d. vėl pradėjo lankyti privatų darželį. Taigi, ginčo šalių nepilnametė dukra pakankamai ilgą laiką lanko privatų darželį, o sprendimas leisti nepilnametę dukterį į šį darželį buvo abiejų tėvų bendras sprendimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pati savaime aplinkybė, jog tėvų santuoka yra nutraukiama, negali lemti ugdymo įstaigos, kuriai bendroje vaiko poreikiams būtinų išlaidų suvestinėje yra skiriama 450 Eur, atsisakymo. A. A. Ž. nepateikė duomenų, jog jo turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės pasikeitė. Be to, apelianto pozicija, kad nepilnametė duktė nutrauktų privataus darželio lankymą dėl santuokos tarp šalių nutraukimo fakto, iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog teismas netinkamai vertino apelianto gaunamas pajamas, įskaitant ir komandiruočių išlaidoms padengti gaunamas lėšas, kurias priskyrė prie jo darbinių pajamų, nes apelianto teigimu, jo finansinė padėtis nėra gera. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad didesnę atsakovo darbo užmokesčio dalį sudaro jam mokami dienpinigiai, nes per šešis mėnesius priskaityta išmokėti 8 738 Eur dienpinigių ir 6 007,14 Eur darbo užmokesčio. Nors apeliantas A. Ž. teigia, kad didesnę laiko dalį jis būna komandiruotėse užsienyje ir dienpinigiai yra mokami komandiruotės išlaidoms (maisto, nakvynės) padengti, tačiau duomenų, patvirtinančių patiriamas išlaidas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pritartina teismo išvadai, jog pagrindo spręsti, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra tik 700 Eur, atskaičius mokesčius, kaip nurodo pats atsakovas, nėra, o pajamos per mėnesį vidutiniškai, atskaičius mokesčius, sudaro apie 2 176 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007 m., pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Todėl apelianto A. Ž. gaunami komandiruotpinigiai, nors ir turi tikslinę paskirtį, yra laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl jų realios mėnesinės pajamos padidėja. Skundžiamame sprendime nustatyta aplinkybė, kad atsakovo išlaidas per vieną mėnesį sudaro 400 Eur išlaidos bei 200 Eur išlaikymas kitam jo vaikui, todėl jam lieka didesnė nei 1 500 Eur (2 176 Eur - 600 Eur) suma, nepaneigta, o tai leidžia kritiškai vertinti apelianto teiginius apie jo sunkią turtinę padėtį. Be to, nustatyta, kad 2016 m. birželio 21 d. atsakovui buvo suteiktas 26 400 Eur būsto kreditas, o 2020 m. balandžio 23 d. - 2 470 Eur vartojimo kreditas. Finansiniai įsipareigojimai bankui (kredito linija, lizingas, vartojimo kredito sutartis ar būsto paskola) nepatvirtina sunkios atsakovo turtinės padėties.

46. Spręsdamas dėl vaiko išlaikymui priteistino dydžio, teismas vertino šalių turimo ir valdomo turto sudėtį ir apimtį, išlaikytinių skaičių, teismui pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas ir darė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis, lyginant su atsakovo, yra geresnė, todėl išlaidas šalių dukros išlaikymui padalino 60/40 proporcija ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta teismo išvada. Nors apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis leidžia jam mokėti tik 180 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, kad jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, gauna pastovias darbines pajamas ir byloje nėra duomenų, kad jis turėtų neįgalumą ar rimtų sveikatos problemų, jog negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo. Konstatuotina, kad teismas įvertino minėtas aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad priteisto išlaikymo dydis gali esmingai pažeisti apelianto teises, ar kad jis neturi galimybės teikti priteisto išlaikymo. Ta aplinkybė, kad apeliantas A. Ž. prižiūri dukrą, ja rūpinasi, pasiima pas save, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta aplinkybė yra pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Be to, kaip nurodyta aukščiau, visos abejonės dėl reikalingo ir teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Įvertinus paminėtus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo daryti išvados, jog iš apelianto priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra užaukštintas.

47. Apeliantas nesutinka ir su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu bei laikotarpiu, teigdamas, kad teismas nepagrįstai nustatė per ilgą įsiskolinimo laikotarpį, netinkamai nustatydamas šalių bendro gyvenimo pabaigos datą, be to, teigia, kad jis pagal galimybes prisidėjo prie dukros išlaikymo, lėšas perduodamas ieškovei. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė prašė teismą priteisti iš atsakovo 7 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėn., per mėnesį skaičiuojant, kad vaiko poreikiams buvo reikalinga 930 Eur suma, iš atsakovo priteisiant kas mėnesį po 430 Eur. I. O. Puronaite nurodė, kad A. Ž. nuo nuo 2019 m. gegužės mėn. pabaigos – birželio mėn. pradžios gyveno skyrium ir reikalingo išlaikymo dukrai neteikė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra galimybės tiksliai ir objektyviai apskaičiuoti kokia dalimi prie dukters išlaikymo prisidėjo atsakovas, bet pagrindo išvadai, kad jis, ieškovės nurodytų laikotarpiu kartu gyveno ir teikė pakankamą išlaikymą vaikui, nėra. Su minėta teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Nors apeliantas neneigia aplinkybės, kad nuo 2020 m. lapkričio mėn. su ieškove nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atskirai šalys gyveno nuo jo nurodyto laikotarpio, o gyvenant skyrium, būtų skyręs lėšų dukrai išlaikyti. Ta aplinkybė, kad jis bendravo su dukra, pasiimdavo pas save ir pan., nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tuo buvo teikiamas vaikui reikiamas išlaikymas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėvų pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). A. A. Ž. nepateikė jokių įrodymų, kad jis tinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą, nes byloje neginčijamų duomenų apie teiktą išlaikymą nėra. Pažymėtina, kad priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, teismas, įvertinęs, jog minėtu laikotarpiu buvo mokama išmoka vaikams, šalių dukra privatų darželį vėl pradėjo lankyti nuo 2020 m. gegužės 18 d., kad nėra duomenų, jog nurodytu laikotarpiu papildomam ugdymui būtų patiriamos tokios išlaidos, kaip šiuo metu, išlaikymo įsiskolinimo dydį ženkliai sumažino. Dėl paminėto, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo. Be to, iš atsakovo A. Ž. priteistas išlaikymo įsiskolinimas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis jo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

48. Nesutinka apeliantas ir su teismo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir tvarką prašo nustatyti pagal jo priešieškinyje siūlomą bendravimo su vaiku modelį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka ribojama jo ir mažametės dukters galimybė bendrauti ir kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į ieškovei O. P. naudingus argumentus.

49. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pirmosios instancijos teismas sprendė esant tikslinga bei protinga nustatyti būtent ieškovės O. P. pasiūlytą, kaip konkretesnę ir aiškesnę (lyginant su priešieškiniu reikalaujama atsakovo), tačiau modifikuotą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, siekiant maksimaliai užtikrinti vaiko teisę į kuo intensyvesnį ryšį su tėvu. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo nesutikti. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka yra racionali, konkreti, apimanti bendravimą darbo dienomis, savaitgaliais, šventinėmis dienomis, ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apelianto siūlomą bendravimo tvarką jis su vaiku taip pat bendrautų kas antrą savaitgalį, kaip ir teismo patvirtintoje tvarkoje, o dėl teismo nustatyto bendravimo darbo dienomis atsakovas nenurodo jokių esminių ir pagrįstų prieštaravimų, kodėl jos nustatytos neteisingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nustatytas susitikimų periodiškumas ir trukmė parinkti atsižvelgiant į nepilnametės amžių, konfliktiškus šalių santykius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesų ar ribotų ir neužtikrintų nuoseklaus tėvo ir vaiko bendravimo. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo gyvenimo režimą, į konfliktiškus šalių santykius, darytina išvada, kad nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius ir interesus, suteikia tėvui galimybę stiprinti santykį su vaiku, nuosekliai dalyvauti jo gyvenime ir auklėjime. Be to, šalims palikta teisė susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos, todėl akivaizdu, jog, šalims bendradarbiaujant dėl geriausių vaiko interesų, bendravimo su vaiku modelis gali būti ir lankstesnis.

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad jo bendravimo su vaiku nustatytų dienų, kai nėra galimybės jiems bendrauti dėl objektyvių priežasčių (darbo specifikos) nekompensavimas ieškovės bendravimui su vaiku nustatytomis dienomis, pažeidžia vaiko interesus maksimaliai galimai bendrauti su juo, taip sudarydamas galimybę ieškovei piktnaudžiauti bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendravimo su vaiku tvarka yra nustatoma dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, todėl tam tikri įpareigojimai ir/ar ribojimai atsakovui nustatytoje tvarkoje yra būtini siekiant užkirsti kelią šalių tarpusavio konfliktams, taip pat kad bendravimo tvarka iki minimumo sumažintų galimybę ja spekuliuoti ir kad nebūtų pažeista vaiko teisė į nuoseklų, kasdienį ir iš anksto planuojamą gyvenimo režimą. Dėl paminėto, konstatuoti, kad teismo nustatyta apelianto A. Ž. bendravimo su dukra tvarka pažeidžia jo bei dukters teises, nėra pagrindo.

52. Apelianto teiginiai, kad neteisingai yra paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, vertintina kritiškai, nes pirmosios instamncijos teismas teisingai nustatė patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teisėjų kolegijai sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

53. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą civilinėse bylose.

55. Byloje nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vygintas Mažuika Dalia Pranckienė Birutė Valiulienė