Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės SEB banko, akcinės bendrovės Šiaulių banko, uždarosios akcinės bendrovės „SB lizingas“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui A. Ž. ir pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei O. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

24. Ieškovės O. P. ir atsakovo A. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Šalims santuokoje gimė dukra E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

26. Šalys 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vedybų sutartį, kurią patvirtino Panevėžio m. 2-ojo notaro biuro notarė Žydrūnė Barovskienė, notarinio registro Nr. 1921. Vedybų sutartis įsigaliojo nuo šalių santuokos įregistravimo dienos ((duomenys neskelbtini)). Vedybų sutartimi šalys susitarė dėl asmeninio sutuoktinių turto teisinio režimo bei susitarė, jog visos ginčo šalių turimos asmeninės prievolės kreditoriams ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovės ir atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

27. Atsakovo A. Ž. atžvilgiu 2020 m. vasario 5 d. buvo priimtas teismo baudžiamas įsakymas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo 2020 m. sausio 24 d. sukėlimo sutuoktinei O. P..

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

28. Šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina. Bendras sutuoktinių gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga juos taikyti, termino susitaikymui nustatymas nereikalingas.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Iš šalių į bylą pateiktų procesinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys nurodytų pareigų tinkamai nevykdė, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti.

30. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų K. P., M. P., M. S. parodymų, kurie iš esmės davė palankius tai šaliai parodymus, kurios iniciatyva buvo kviesti, nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu konfliktavo, nesutarė bendro gyvenimo, vaiko auklėjimo klausimais, konfliktų metu vienas kitą įžeidinėjo, užgauliojo, menkino.

31. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nei vienas iš sutuoktinių nesugebėjo laiku ir tinkamai spręsti tarpusavyje kilusių konfliktų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustato, kuris iš sutuoktinių daugiau ar mažiau yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai ilgą laiką trunkančiu nelojaliu elgesiu vienas kitam, abipusės pagarbos ir moralinės paramos stoka, nenoru ieškoti abipusių nuolaidų būdu kompromisų ir konfliktinių situacijų sprendimo, pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, pasitikėti vienas kitu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką – konfliktavo, nesugebėjo rasti bendro sutarimo, neturėjo noro ir tikslo iš esmės keisti elgesį šeimoje, kas sudarė pagrindą santuokiniams ryšiams nutrūkti.

32. 2017 m. kovo mėn. medicininiai duomenys apie galimai atsakovo vartotas narkotines medžiagas, nesant kitų objektyvių leistinų įrodymų nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas turi priklausomybę ar piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

33. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai), leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, dėl ko nesugebėjo šeimos išsaugoti. Abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, skyrėsi šalių požiūriai į materialines ir finansines vertybe (CK 3.60 straipsnis, 3.61 straipsnis). Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos.

34. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ir šalims iš esmės neginčijant, pripažintina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

35. Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Dėl pavardžių ir sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

36. Šalių prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „P.“, o atsakovui paliekama jo pavardė „Ž.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

37. Šalys išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl šalių tarpusavio išlaikymo neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

38. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis).

39. Bylos duomenimis ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė vedybų sutartį, kuri buvo patvirtinta Panevėžio m. 2-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. 1921. Vedybų sutartis įsigaliojo nuo šalių santuokos įregistravimo dienos. Šia sutartimi šalys susitarė, jog: turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio iki santuokos lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe; bet koks kilnojamas ir nekilnojamas turtas, turtinės teisės vienos iš šalių bet kokiu būdu įgytas šalims gyvenant susituokus, yra tą turtą įgijusio sutuoktinio asmenine nuosavybe; asmenine sutuoktinio nuosavybe tampa taip pat to sutuoktinio pajamos iš veiklos ir jo asmeninio turto, draudimo išmokos, pensijos ir bet kokios kitos pajamos, lėšos banko sąskaitose, atidarytos to sutuoktinio vardu, santaupos, vertybiniai popieriai, gautos dovanos ir bet koks kitas turtas; šalims nutraukus santuoką, kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas lieka jo asmenine nuosavybe.

40. Atsižvelgiant į išdėstytą ir nesant ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių, konstatuotina, jog nėra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką, todėl klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nespręstinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

41. Byloje ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad gyvenamosios vietos nustatymas su motina kenktų vaiko teisėms ar interesams, nenustatyta. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms E. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (motina) (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo

42. Bylos duomenys patvirtina, kad nors abi ginčo šalys nurodo, kad nori, jog skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su savo nepilnamečiu vaiku, tačiau šalių pozicijos dėl bendravimo tvarkos suformuluotos procesiniuose dokumentuose išsiskiria. Tarp šalių ginčas ne tik dėl pačios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, bet ir dėl pačių šalių tarpusavio santykių ir bendravimo.

43. Ieškovė prašo nustatyti konkrečią apibrėžtą bendravimo tvarką, o atsakovas prašo nustatyti lankstesnę bendravimo tvarką, pagal kurią šalys tarpusavyje geranoriškai susitartų dėl bendravimo tvarkos pagal tuo metu esamą faktinę situaciją. Byloje nustatyta, kad ieškovei, priešingai nei atsakovui, labai svarbus laiko planavimas ir tikslumas, dėl ko paprastai tarp šalių kyla nesutarimai.

44. 2021 m. rugsėjo 24 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė bendravimo su nepilnamete dukra E. Ž. tvarkoje nurodytos sąlygos, jog, ieškovei pareikalavus, prieš pasiimant dukrą atsakovas turi atlikti narkotikų testą.

45. Šalys negeba tarpusavyje sutarti, konfliktuoja ir kaltina viena kitą. Net ir bylos nagrinėjimo teisme metu, esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, šalys viena kitą kaltino dėl bendravimo tvarkos su vaiku nesilaikymo. Ieškovės teigimu atsakovas nevykdo laikinos bendravimo tvarkos ir siekia bendrauti su dukra tik tada kada jam patogu, nesilaikant jokio grafiko ir vaiko dienos režimo. Atsakovo teigimu ieškovė sudaro kliūtis bendrauti su dukra ir neteikia jam jokios informacijos apie dukrą. Su dukra jis ir ryšio priemonėmis gali susisiekti tik jai esant ugdymo įstaigoje. Bylos duomenimis dėl negebėjimo tarpusavyje sutarti dėl bendravimo ir vaiko auklėjimo, šalims yra taikomos bendro pobūdžio socialinės paslaugos.

47. Teismo nuomone abu tėvai siekia nustatyti iš esmės tik sau palankią ir patogią bendravimo tvarką. Nekonkreti ir neapibrėžta bendravimo tvarka, įvertinant šalių negebėjimą tarpusavyje bendrauti ir rasti bendrą sutarimą, nagrinėjamu atveju neatitiktų geriausių vaiko teisių ir interesų, tačiau būtina atsižvelgti ir į atsakovo darbo pobūdį ir specifiką – dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Teismas taip pat pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis.

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

49. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvas ar motina (nagrinėjamu atveju ieškovė), su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju teismas mano esant tikslinga bei protinga nustatyti būtent ieškovės pasiūlytą, kaip konkretesnę ir aiškesnę (lyginant su priešieškiniu reikalaujama atsakovo), tačiau modifikuotą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, siekiant maksimaliai užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į kuo intensyvesnį ryšį su tėvu.

51. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su dukra bendrauja 2 ir 4 mėnesio savaitgalius bei konkrečiomis darbo dienomis – antradienį ir ketvirtadienį, tačiau tokia bendravimo tvarka negalės būti realiai įgyvendinama dėl atsakovo darbo grafiko, komandiruočių trukmės.

52. Siekiant kuo konkrečiau apibrėžti atsakovo bendravimo su dukra tvarką ir užtikrinti realų jos įgyvendinimą, nustatytina, kad buvimo Lietuvoje laikotarpiu, savaitėmis dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, atsakovas su dukra bendrauja ne mažiau kaip du kartus per savaitę, pranešęs ieškovei apie būsimą bendravimą su dukra ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo, pasibaigus ugdymo procesui paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val., o kai kitą dieną dukrai yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val. Jei tomis dienomis ugdymo procesas nevyksta, bendravimas vyksta nuo 15 val. iki 20 val., o kai kitą dieną vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą. Tai, kad mergaitė bus grąžinama į gyvenamąją vietą ne iki 19.00 val., o iki 20.00 val., kai kita diena nėra mokslo ar užsiėmimų diena, įvertinus vaiko amžių, teismo nuomone nepažeis vaiko interesų ir vaiko dienos režimo.

54. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kaip ir minėta aukščiau, kad vienas iš tėvų negali siekti tik jam palankios bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyrium. Nagrinėjamu atveju ieškovė, su kuria pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, t. y. su tėvu.

55. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka švenčių dienomis, vaiko, vaiko artimųjų švenčių metu, taip pat tėvo ir motinos dienomis tvirtintina. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kad šalys bendravimo su vaiku klausimus nurodytomis švenčių ir gimtadienių dienomis spręs geranoriškai yra sąlyginė, kas sukeltų naujus šalių tarpusavio konfliktus.

58. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo prašymu dėl vaiko nepertraukiamų atostogų vasaros atostogų metu. Atsižvelgiant į palyginus nedidelį vaiko amžių (6 m.), tai, kad mergaitei labai svarbi nusistovėjusi tvarka, nustatytina, kad vasaros atostogų metu dukra bendrauja su tėvu 30 kalendorinių dienų, iš kurių ne mažiau kaip septynetą dienų nepertraukiamai, suderinant laiką ne vėliau kaip 30 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo. Atsakovo siūlomas 30 dienų terminas teismo vertinimu yra optimalus ir racionalus planuojant vasaros atostogas. Tokiu būdu bus suderinta abiejų tėvų teisių ir interesų pusiausvyra.

67. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių dėl kurių atsakovas visais atvejais turėtų gauti ieškovės sutikimą norėdamas laikinai išvykti už Lietuvos teritorijos ribų su dukra. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta tokia bendravimo tvarka, jog atsakovas su dukra gali nepertraukiamai bendrauti ir atostogauti septynias dienas, nustatytina, kad atsakovas turi gauti ieškovės rašytinį sutikimą norėdamas laikinai išvykti su dukra ilgesniam nei septynių dienų terminui už Lietuvos Respublikos ribų.

71. Teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku. Nustatyta teismo bendravimo tvarka, nors ir privaloma abiem tėvams, nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi ją pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat ją papildyti naujais punktais.

72. Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais (vaiku) ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų (vaiko) interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų (vaiko) interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais (vaiku) tvarką.

73. Sprendimui įsiteisėjus laikina tėvo ir dukros bendravimo tvarka, nustatyta 2021 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, panaikintina (CPK 150 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

74. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

75. Pagal ieškovės pateiktus dukros poreikių tenkinimui turėtų išlaidų paskaičiavimus, nepilnametei dukrai per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 930 Eur suma. Atskaičius valstybės mokamą 70 Eur išmoką vaikui, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 430 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis.

76. Ieškovės pateiktais paskaičiavimais ir paaiškinimais šalių nepilnametės dukros poreikius sudaro: maistui – 70 Eur, drabužiai (avalynė) – 120 Eur, komunalinių mokesčių dalis – 40 Eur, transporto išlaidos – 20 Eur, higienos priemones – 5 Eur, vaistai, vitaminai – 25 Eur., lavinimas ir ugdymas – 45 Eur, ryšio išlaidos – 25 Eur, laisvalaikis, pramogos, gimtadieniai – 25 Eur, akiniai – 25 Eur, vaistai akims – 15 Eur, privatus darželis – 450 Eur (nuo 2021 m. rugsėjo mėn. taikomas 350 Eur mokestis už ugdymą ir apie 100 Eur už trijų kartų maitinimą), sveikatos profilaktika (lankymasis pas gydytojus, nekompensuojami skiepai) – 40 Eur, ortopedinės priemonės – 20 Eur, pramogos, draugų gimtadieniai – 25 Eur.

77. Bylos duomenimis ieškovė taip pat yra apdraudusi šalių dukrą draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, metinis mokestis 96,89 Eur.

78. Atsakovas su tokiu išlaidų apskaičiavimu nesutinka nurodydamas, kad išlaidos vaiko poreikiams yra nepagrįstai užaukštintos. Be to, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų patiriamas išlaidas, išskyrus mokestį už darželį. Taip pat pažymi, kad ieškovės turtinė padėti yra ženkliai geresnė nei atsakovo.

81. Atsakovo teiginiai, kad pati ieškovė pageidavo, kad vaikas lankytų privatų darželį, įsipareigodama savo lėšomis dengti šio darželio išlaidas laikytini nepagrįstais.

86. Ieškovė nurodo, kad vitaminams ir vaistams reikia 25 Eur, ir tuo pačiu dar atskirai išskiria vaistus akims 15 Eur. Teismo vertinimu pagrįsta ir protinga vaistams ir vitaminams yra 30 Eur suma mėnesiui. Ieškovė nepagrindė, kad dukrai dėl galimų sveikatos sutrikimų mėnesiui yra būtini vitaminai už 56 Eur sumą. Bylos duomenimis šalių dukra periodiškai lankosi privačioje gydymo įstaigoje pas oftalmologą. Ieškovė nurodo prie dukros poreikių – 40 Eur sveikatos profilaktikai, nekompensuojamiems skiepams, ir ortopedinės priemonės – 20 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nepilnamečiai iki 18 m. draudžiami privalomuoju draudimu valstybės lėšomis (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punktas), todėl sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ortopedinės priemonės šalių dukrai nėra kompensuojamos. Pagrįstomis ir protingomis išlaidomis sveikatos profilaktikai laikytina 40 Eur suma.

87. Bylos duomenimis šalių dukra lanko keturis papildomus mokamus būrelius (papildomas muzikinis ugdymas (15 Eur mėn.), baletas (15 Eur mėn.), anglų k. (preliminariai apie 25 Eur), dailė (12 Eur)), todėl ieškovės nurodoma lavinimui ir ugdymui 45 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga (CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu ieškovės nurodomos tokio amžiaus vaikui būtinos ryšio išlaidos – 25 Eur yra užaukštintos, protingos ir pagrįstos laikytinos 10 Eur išlaidos.

88. Neabejotina, jog kartu gyvenant su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, bet ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Tuo tarpu atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo (pvz. planšetinio kompiuterio, nenumatytos sveikatos priežiūros paslaugos ir išlaidos) ir pan., tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo, o šalims nesusitarus toks ginčas spręstinas teisme.

89. Teismas sprendžia, kad šalių dukros poreikių tenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 840 Eur suma. Tuo pačiu pažymėtina, kad numatyti visus vaiko poreikius, juos suskirstyti bei tiksliai euro tikslumu įvertinti pinigine išraiška objektyviai neįmanoma. Vien tai, kad galimai kažkuris iš ieškovės nurodytų vaiko poreikių ir viršija įprastinį, nesudaro pagrindo spręsti, kad galutinė nustatytų poreikių suma yra nepagrįsta bei pernelyg didelė.

90. Ieškovė turi vieną išlaikytinę – E. Ž., tai yra ginčo šalių dukrą. Dirba (duomenys neskelbtini) bei vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Vidutiniškai neatskaičius mokesčių iš (duomenys neskelbtini) gauna apie 1230 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius apie 850 Eur), taip pat pagal pateiktas metines pajamų deklaracijas, ieškovės paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, per mėnesį ieškovė gauna apie 1000 Eur papildomų pajamų iš vykdomos žemės ūkio veiklos. Ieškovei priklauso 24,01 proc. (duomenys neskelbtini) pajų. (duomenys neskelbtini) pateiktoje pažymoje nurodoma, kad dividendai pajininkams nėra mokami. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – 2018 m. statybos butą, garažą ir sandėliuką, 0,0118 ha žemė sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), šiam nekilnojamajam turtui įsigyti buvo suteiktas būsto kreditas. Iš pateiktos būsto kredito sutarties matyti, kad šis nekilnojamas turtas sudarant įkeitimo sandorį buvo įvertintas apie 111 000 Eur. Taip pat ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties apie 34,70 ha žemės (žemės sklypų vertė nustatyta masinio vertinimo metu yra apie 93 600 Eur), kurių dalis yra nuomojama, pastatas (siloso tranšėja).

91. Ieškovė taip pat nurodė, kad turėjo nekilnojamojo turto Egipte, tačiau jos paaiškinimais jis dar 2013 m. yra parduotas. Šiai aplinkybei pagrįsti teikė savo paso kopijas. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti įrodymai – paso kopijos apie laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2018 m. išduotas vizas kelionei į Egiptą bei aplinkybės, kad 2021 m. kovo mėn. ieškovė su dukra atostogų Egipte metu nakvojo viešbutyje, nėra tinkami įrodymai, nurodytai aplinkybei pagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovei artimas asmuo – sesuo K. P., apklausta teismo posėdyje liudytoja patvirtino, kad sesuo turi nuosavybės teise nekilnojamojo turto Egipte, (duomenys neskelbtini) mieste. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovė nekilnojamojo turto Egipte turi (CPK 185 straipsnis). Daugiau jokių duomenų apie šį turtą ieškovė teismui neteikė.

92. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, turi du išlaikytinius – E. Ž., tai yra ginčo šalių dukrą, ir (duomenys neskelbtini) gimusį sunų E. Ž., kuriam vadovaujantis patvirtinta teismo taikos sutartimi teikia išlaikymą po 200 Eur per mėnesį. Atsakovas turi 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini) mieste, 1993 m. statybos. Šiam nekilnojamajam turtui įsigyti atsakovui buvo suteiktas būsto kreditas. Buto vidutinė rinkos vertė 2016 m. sudarant įkeitimo sandorį buvo 33 000 Eur. Taip pat turi dvi transporto priemones, kurių bendra vertė bylos duomenimis yra apie 4300 Eur, ir bylos duomenimis turi apie 2,5 ha žemės ūkio paskirties žemės, kurių vertė nustatyta masinio vertinimo metu yra apie 6737 Eur.

93. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinta, kad pozityviosioms pajamoms priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Iš byloje pateiktų duomenų ((duomenys neskelbtini) pažymos apie darbo užmokestį) matyti, kad didesnę atsakovo darbo užmokesčio dalį sudaro jam mokami dienpinigiai, kadangi per šešis mėnesius priskaityta išmokėti 8738 Eur dienpinigių ir 6007,14 Eur darbo užmokesčio. Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

94. Atsakovas teigė, kad didesnę laiko dalį jis būna komandiruotėse užsienyje ir dienpinigiai yra mokami komandiruotės išlaidoms (maisto, nakvynės) padengti, tačiau duomenų patvirtinančių patiriamas išlaidas nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pagrindo spręsti, kad atsakovo mėnesinės pajamos yra tik 700 Eur atskaičius mokesčius, kaip nurodo pats atsakovas, nėra. Darytina išvada, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai atskaičius mokesčių sudaro apie 2176 Eur ((duomenys neskelbtini) pažyma apie darbo užmokestį) (CPK 185 straipsnis).

95. Abi ginčo šalys turi finansinių įsipareigojimų. Ieškovei 2019 m. liepos 24 d. buvo suteiktas 70 000 Eur būsto kreditas, atsakovui 2016 m. birželio 21 d. buvo suteiktas 26 400 Eur būsto kreditas ir 2020 m. balandžio 23 d. 2470 Eur vartojimo kreditas. Finansiniai įsipareigojimai bankui (kredito linija, lizingas, vartojimo kredito sutartis ar būsto paskola) nepatvirtina sunkios asmens (nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovo) turtinės padėties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

96. Atsakovo nurodomos jo privalomosios apie 400 Eur mėnesinės išlaidos (kredito įmokos, būsto išlaikymas), be maisto ir būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidų rūbams, avalynei, kurui, higienos priemonėms, nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties.

97. Šalims buvo išaiškinta pareiga sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnis). Taip pat buvo išaiškinta, kad šalių turtinės padėties neatspindi vien tik jų gaunamos pajamos. Įvertinus ir išanalizavus nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių visumą, vykdant procesines įrodinėjimo pareigas šalių pateiktus įrodymus apie turimo ir valdomo turto sudėtį ir apimtį, išlaikytinių skaičių, teismui pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis lyginant su atsakovo yra geresnė, todėl išlaidas šalių dukros išlaikymui dalintinos 60/40 proporcija (CPK 185 straipsnis).

98. Teismas nustatė, kad ginčo šalių vaikui šiuo metu būtiniesiems poreikiams patenkinti reikia 840 Eur sumos. Iš šios sumos išskaičius valstybės mokamą 70 Eur išmoką vaikui, iš atsakovo priteistinas 308 Eur dydžio išlaikymas vaikui ((840 Eur – 70 Eur) x 40 proc.) mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Toks iš atsakovo priteistas išlaikymas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai didelis ar pažeidžiantis atsakovo teises bei neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

99. CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas kitam savo nepilnamečiui vaikui teikia 200 Eur išlaikymą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ir šiuo atveju ginčo šalių dukrai turi būti priteistas ne didesnis nei 200 Eur dydžio išlaikymas.

100. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Laikinas išlaikymas priteistas 2021 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, kuris buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą turi būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

101. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

102. Ieškovė prašo priteisti 7 740 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 18 mėn. (nuo 2019 m. gegužės mėn. pabaigos – birželio mėn. pradžios iki ieškinio teismui pateikimo – 2021 m. sausio mėn.), per mėnesį skaičiuojant, kad vaikų poreikiams buvo reikalinga 930 Eur suma, iš atsakovo priteisiant už mėnesį po 430 Eur.

103. Šalys davė prieštaringus paaiškinimus dėl išlaikymo teikimo nurodytu laikotarpiu (CPK 185 straipsnis). Ieškovė duodama paaiškinimus teigė, kad nurodytu laikotarpiu, pradėjus sutuoktiniams gyventi skyrium, atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo.

104. Atsakovas nurodė priešingai, kad vaiką visada išlaikė pagal savo išgales kol iki 2020 m. lapkričio mėn. vedė bendrą buitį su ieškove, o po bendros buities pabaigos teikė išlaikymą vaikui tiek ir pirkdamas vaikui reikalingus daiktus, tiek ir perduodamas išlaikymui reikalingą sumą grynaisiais pinigais po 180 Eur per mėn. ieškovei.

105. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie dukters išlaikymo, o atsakovas – įrodyti, iki kada teikė vaikui išlaikymą.

106. Byloje nustatyta, kad šalys yra sudariusios vedybų sutartį, kuri nustato šalių turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) bei prievolių teisinį režimą (CK 3.104 straipsnis), todėl aplinkybės, kad butą (duomenys neskelbtini), įsirenginėjo ieškovė savo jėgomis ir lėšomis, negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių dėl atsakovo teikto išlaikymo dukrai.

108. Byloje pateikti įrodymai bei šalių paaiškinimai neleidžia tiksliai ir patikimai apskaičiuoti, kokią konkrečiai sumą ieškovė išleido vaiko išlaikymui ginčo laikotarpiu ir kokią konkrečią sumą vaikų išlaikymui skyrė atsakovas. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą įvertintina tai, kad 2019 m. buvo mokama universali 50 Eur išmoka vaikams, o nuo 2020 m. sausio 1 d. 60 Eur dydžio išmoka vaikui. Be to, daugiau kaip pusę ginčo šalių dukros poreikių patenkinimui šiuo metu reikalingos sumos sudaro mokestis už privačią ugdymo įstaigą. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių dukra nuo 2019 m. rugsėjo mėn. lankė valstybinį darželį, o privatų darželį pradėjo lankyti tik nuo 2020 m. gegužės 18 d., taip pat nėra duomenų, kad nurodytu laikotarpiu papildomam ugdymui būtų patiriamos tokios išlaidos, kaip šiuo metu. Pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu vaiko išlaikymui buvo išleidžiama ieškovės ieškinyje nurodyta 930 Eur suma, nėra (CPK 185 straipsnis).

109. Apibendrindamas tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 18 mėn., per mėnesį skaičiuojant po 180 Eur ir iš viso priteisiant nepilnametei dukrai 3240 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

111. Šalys procesiniuose dokumentuose prašo po santuokos nutraukimo ieškovės turimą prievolę akcinei bendrovei Šiaulių bankui palikti asmenine O. P. prievole, o atsakovo turimas prievoles pagal 2016 m. birželio 21 d. su AB SEB banku būsto kredito sutartį Nr. 071618210856-46 ir 2020 m. balandžio 23 d. su UAB „SB Lizingas“ vartojimo kredito sutartį Nr. C004314000 palikti asmeninėmis A. Ž. prievolėmis.

112. Atsižvelgiant į tai, kad šalys 2015 m. rugpjūčio 18 d. yra sudariusios vedybų sutartį, kuria susitarė, jog visos ginčo šalių turimos asmeninės prievolės kreditoriams ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovės ir atsakovo asmeninėmis prievolėmis, o taip pat tarp šalių nesant ginčo dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir prievolių pobūdžio, prievolė kreditorei akcinei bendrovei Šiaulių bankui pagal 2019 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. BK-19-72344 po santuokos nutraukimo pripažintina asmenine O. P. prievole, o prievolės kreditoriams AB SEB bankui pagal 2016 m. birželio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. 071618210856-46 ir UAB „SB Lizingas“ pagal 2020 m. balandžio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C004314000 po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis A. Ž. prievolėmis. Duomenų apie kitus šalių finansinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

113. Byloje šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, o tokiose šeimos bylose, kai sprendžiami ne tik turtiniai, bet ir neturtiniai reikalavimai, nustatyti tikslias tenkintų/atmestų reikalavimų proporcijas sudėtinga, todėl ši proporcija vertinama apytiksliai.

114. Atsižvelgdamas į šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį (santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kiti šalių reikalavimai tenkinti iš dalies) teismas daro išvadą, ieškinys tenkintas atitinkamai apie 70 proc., o priešieškinis apie 30 proc. Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

115. Už ieškinį ieškovė sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovės atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 4 345,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (2021 m. gruodžio 8 d. pinigų priėmimo kvitas; 2021 m. rugpjūčio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 450; 2021 m. rugpjūčio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 451; 2021 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitas), kurios įvertinus bylos pobūdį, apimtį, teiktų procesinių dokumentų ir vykusių teismo posėdžių skaičių, laikytinos pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus 70 proc., ieškovei iš atsakovo priteistinas 52,50 Eur žyminis mokestis ir 3 041,50 Eur atstovavimo išlaidos, iš viso 3 094,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).

116. Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį. Atsakovo atstovas byloje pateikė duomenis apie patirtas 2 355,00 Eur atstovavimo išlaidas (2021 m. liepos 19 d. pinigų priėmimo kvitas; 2021 m. vasario 3 d. AB SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2021 m. kovo 6 d. AB SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2021 m. gegužės 20 d. AB SEB patvirtinimai apie lėšų įskaitymą; 2021 m. spalio 20 d. AB SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2021 m. spalio 21 d. AB SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2020 m. rugsėjo 24 d. „Swedbank“, AB mobiliosios programėlės operacijos duomenys), ir kitas patirtas išlaidas, t. y. 11,40 Eur už Gyventojų registro pažymas (2020 m. spalio 21 d. AB SEB mokėjimo nurodymas Nr. 452), 71,78 Eur už Nekilnojamojo turto registro paiešką ir išrašų parengimą (2020 m. spalio 23 d. AB SEB mokėjimo nurodymas Nr. 454), 9,10 Eur už VĮ „Regitra“ pažymą, duomenų teikimą, persiuntimo paslaugas (2020 m. spalio 30 d. AB SEB mokėjimo nurodymas Nr. 456) ir 80,00 Eur už mediacijos paslaugas (2020 m. gruodžio 11 d. ir 2021 m. sausio 22 d. AB SEB mokėjimo nurodymai Nr. 472 ir Nr. 13). Pažymėtina, jog pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. LJ20053 atsakovas patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (apmokėta 2020 m. rugsėjo 24 d. per „Swedbank“, AB mobilią programėlę) už dokumentų rengimą santuokos nutraukimo byloje, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių parengimą, derybas, pateikimą teismui. Tačiau ši byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, o duomenų, jog tarp šalių būtų buvusi sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kas lėmė šių išlaidų atsiradimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos pagal 2020 m. rugsėjo 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. LJ20053 laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina ir tai, jog pagal 2021 m. sausio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. LJ21005 atsakovas patyrė 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už ieškinio teismui parengimą santuokos nutraukimo byloje, pateikimą teismui. Atsižvelgiant į tai, jog byloje buvo pateiktas atsakovo priešieškinis, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Nustatytina, kad atsakovas byloje patyrė 1 855,00 Eur atstovavimo išlaidas ir 172,28 Eur kitas išlaidas. Priešieškinį tenkinus 30 proc., atsakovui iš ieškovės priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis, 556,50 Eur atstovavimo išlaidos ir 51,70 Eur kitos išlaidos, iš viso 630,70 bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

117. Iš ieškovės atsakovui priteistina 630,70 Eur, o iš atsakovo ieškovei 3 094,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus tarpusavio įskaitymas – iš atsakovo ieškovei priteistina 2463,30 Eur (3 094,00 Eur – 630,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

118. Atsakovas byloje sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Remiantis CPK 80 straipsnio 5 dalimi, žyminis mokestis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose netaikomas, todėl atsakovui grąžintinas 38,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnis).

119. Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimą. Priteistinas žyminis mokestis sudaro 156,00 Eur ((308 Eur x 12 x 3 proc.) + (3240 Eur x 3 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priteistina žyminio mokesčio suma mažintina atsakovui grąžintino žyminio mokesčio dydžiu, ir iš atsakovo valstybei priteistinas 118 Eur (156 Eur – 38 Eur) žyminis mokestis.

120. Iš ieškovės ir atsakovo proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams (30 proc./70 proc.) priteistinos 17,10 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Iš ieškovės priteistinos 5,13 Eur pašto išlaidos, o iš atsakovo – 11,97 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. P. palikti pavardę – P., atsakovui A. Ž. pavardę – Ž..

Nepilnametės dukters E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina O. P..

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant kas mėnesį po 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki E. Ž. pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3240 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Ieškovę O. P. paskirti vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Laikiną išlaikymą, kuris buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaityti į priteisto išlaikymo dydį, bei priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo A. Ž. nepilnametei dukrai E. Ž. nutraukti.

Patvirtinti atsakovo A. Ž. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką:

1) A. Ž. savaitėmis dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, buvimo Lietuvoje laikotarpiais, su dukra bendrauja ne mažiau kaip du kartus per savaitę, pranešęs ieškovei apie būsimą bendravimą su dukra ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki bendravimo, pasibaigus ugdymo procesui paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val., o kai kitą dieną dukrai yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val. Jei tomis dienomis ugdymo procesas nevyksta, bendravimas vyksta nuo 15 val. iki 20 val., o kai kitą dieną vaikui yra mokslo ar užsiėmimų diena – iki 19 val., atitinkamu laiku pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą.

2) A. Ž., buvimo Lietuvoje laikotarpiais, ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešęs apie būsimą bendravimą, su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį. Atsakovas pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto šalių sutartos vietos penktadienį iki 18.00 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.

- poriniais metais: per Šv. Kalėdų šventes nuo gruodžio 25 d. 12.00 val. paimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos arba kitos tėvų sutartos vietos iki gruodžio 26 d. 17.00 val. grąžindamas į vaiko gyvenamąją arba kitą tėvų sutartą vietą;

- neporiniais metais: per Šv. Kūčias nuo 16.00 val. iki pirmos Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 12.00 val., per Šv. Velykų šventes nuo pirmos Šv. Velykų dienos 12.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 17.00 val. Atsakovas paima dukterį iš vaiko gyvenamosios arba kitos tėvų sutartos vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją arba kitą tėvų sutartą vietą;

- Naujieji metai švenčiami paeiliui su kiekvienu tėvu, t. y. pradedant nuo 2021 - 2022 m. – su ieškove, 2022-2023 m. – su atsakovu ir t. t. Atsakovas paima dukrą numatytu jo bendravimo metu Naujųjų metų išvakarėse iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto (jeigu Naujųjų metų išvakarės darbo dieną – 17.00 val. vakaro) ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną iki 19.00 val.;

- vaiko gimtadienio dieną (lapkričio 13 d.) kas antrus metus, pradedant 2022 metais, atsakovas bendrauja su dukra, nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo. Jeigu vaiko gimimo diena yra savaitgalio dieną, atsakovas paima dukrą numatytu jo bendravimo metu iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ryto ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 19.00 val. Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, atsakovas paima dukrą ir švenčia su ja gimtadienį tėvams susitarus pirmąją arba antrąją to savaitgalio dieną, nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo;

- vaiko tėvai apibusiu susitarimu sutars dėl bendravimo su dukra kiekvieno iš vaiko tėvų artimųjų švenčių metu (gimtadienių, vestuvių, krikštynų ir kt.). Apie šias šventes vaiko tėvai įsipareigoja raštu informuoti vienas kitą ne vėliau kaip prieš tris savaites iki numatomos šventės.

- Tėvo dieną (švenčiamą birželio mėnesio pirmą sekmadienį), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, atsakovas bendrauja su dukra, paimdamas vaiką Tėvo dienos rytą iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare 19.00 val.

- Motinos dieną (švenčiamą gegužės mėnesio pirmą sekmadienį), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, vaikas lieka pas ieškovę. Tuo atveju, jeigu motinos dienos savaitgalį duktė yra pas atsakovą, atsakovas motinos dienos rytą turi grąžinti dukrą į vaiko gyvenamąją vietą 9.00 val.

- atsakovo ir ieškovės gimtadienius (švenčiamus atitinkamai sausio mėn. 16 d. bei birželio 9 d.), nepriklausomai nuo bendro savaitgalių grafiko paskirstymo, dukra turi praleisti su tuo iš tėvų, kurio yra gimtadienis. Tėvo gimtadienio dienos rytą tėvas pasiima dukrą iš vaiko motinos 9.00 val. ir grąžina ją motinai tos pačios dienos vakare 19.00 val. Ieškovės gimtadienio dienos rytą atsakovas pristato dukrą į vaiko gyvenamąją vietą 9.00 val. ir pasiima ją iš vaiko gyvenamosios vietos tos pačios dienos vakare 19.00 val.

4) Vasaros atostogų metu dukra bendrauja su tėvu 30 kalendorinių dienų, iš kurių ne mažiau kaip septynetą dienų nepertraukiamai, suderinant su vaiko motina laiką ne vėliau kaip 30 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo.

5) Tėvas bendrauja su dukra pusę vaiko atostogų (rudens, žiemos, pavasario) jai pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą ar mokyklą, konkretų bendravimo laiką ieškovei ir atsakovui sutarus ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki numatomų atostogų pradžios.

6) Tomis dienomis, kai tėvo ir dukros bendravimas nevyksta tiesiogiai, tėvas su dukra bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis darbo dienomis laikotarpiu nuo 19 val. iki 20 val., ne darbo dienomis ir savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 10 val. iki 12 val. Pasikeitus kontaktiniam telefono numeriui ar pasirinktos kompiuterinės programos vartotojo vardui, kitiems nuotoliniam bendravimui reikalingiems duomenims, ginčo šalys privalo apie tai ne vėliau kaip per dvi kalendorines dienas informuoti viena kitą. Esant vaiko norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukra nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku, tai iš anksto suderinęs su ieškove. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti bei netrukdomai bendrauti su vaiku telefonu ir/ar elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų. Vaiko mama privalo užtikrinti, kad vaiko naudojamas bendravimui su vaiko tėvu telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis.

7) Jei vaiko motina planuoja išvykti su vaiku laikinai ar nuolatos gyventi į užsienį, tai ji privalo apie tai informuoti raštu (įskaitant informavimą elektroninėmis ir kitomis ryšio priemonėmis) vaiko tėvą A. Ž. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo dienos, nurodant išvykimo trukmę ir vietą.

8) Vaiko tėvas turi gauti ieškovės rašytinį sutikimą norėdamas laikinai išvykti su dukra ilgesniam nei septynių dienų terminui už Lietuvos Respublikos ribų.

9) Dėl objektyvių priežasčių tėvui negalint bendrauti su dukra numatytu laiku, jis nedelsiant privalo elektroniniu paštu ar SMS žinute informuoti vaiko mamą apie pasikeitusią bendravimo situaciją.

10) Kiekvienas iš tėvų privalo informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatos būklę, visus sveikatos sutrikimus, apie visas medicinos įstaigas, į kurias yra kreipęsi dėl vaiko gydymo, jo sveikatos patikrinimo ar kitokių medicininių paslaugų vaikui teikimo.

Sprendimui įsiteisėjus laikiną tėvo ir dukros bendravimo tvarką nustatytą 2021 m. vasario 11 d. teismo nutartimi, panaikinti.

Po santuokos nutraukimo ieškovės O. P. turimas prievoles kreditoriui akcinei bendrovei Šiaulių bankui, pagal 2019 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. BK-19-72344, pripažinti asmeninėmis O. P. prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo atsakovo A. Ž. turimas prievoles AB SEB bankui, pagal 2016 m. birželio 21 d. būsto kredito sutartį Nr. 071618210856-46, ir UAB „SB Lizingas“, pagal 2020 m. balandžio 23 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. C004314000, pripažinti asmeninėmis A. Ž. prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 463,30 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,13 Eur (penkis eurus ir 13 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio ir 11,97 Eur (vienuolika eurų ir 97 ct) pašto išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.