- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-7492-1238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02383-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Molderė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M., A. V.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei L. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P., atstovaujamo įstatyminio atstovo globėjo D. V., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. M., A. V., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. P. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas globėjo D. V., pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo: 1) paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. P. jo motinos A. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; 2) pareiškėjui D. V. išduoti teismo leidimą, A. P. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. J. P. palikimą; 3) pareiškėjui A. P. atnaujinti palikimo, atsiradusio po jo motinos A. J. P. priėmimo terminą. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. P. motina A. J. P. (toliau – ir palikėja). Dėl savo sveikatos būklės pareiškėjas negali savimi pasirūpinti ir savarankiškai priimti sprendimų, todėl 2007 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0434-358/2007 (toliau – ir 2007 m. Sprendimas) buvo pripažintas neveiksniu. 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6690-713/2020 pareiškėjo globėju ir turto administratoriumi buvo paskirtas D. V. (toliau – ir globėjas). 2022 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3162-1160/2022 (toliau – ir Sprendimas) buvo pakeistas 2007 m. Sprendimas, nustatant konkrečias sritis, kuriose pareiškėjas pripažįstamas neveiksniu, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, taip pat nustatant, jog pareiškėjas yra ribotai veiksnus savitvarkos įgūdžių srityje.
1.2. Globėjui tapo žinoma, jog palikėja A. J. P. yra sudariusi 2024 m. rugsėjo 9 d. testamentą, į kurį neįtraukė savo sūnaus, pareiškėjo A. P. ir testamentu jam jokio turto nepaliko. Paveldėjimo bylą po palikėjos mirties užvedusios Kauno rajono 2-ojo notaro biuro notarės L. V. nuomone, palikimo atsiradimo momentu pareiškėjui A. P. galimai buvo reikalingas išlaikymas, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo.
1.3. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, manytina, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos, jog A. P. būtų pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį po jo motinos, palikėjos A. J. P. mirties, nes: 1) pareiškėjas yra palikėjos pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą – vaikas; 2) palikėjos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas; 3) palikėja mirė sudariusi testamentą į kurį neįtraukė pareiškėjo.
1.4. Palikėjos A. J. P. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui A. P. buvo reikalingas išlaikymas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduoti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas vos 20 proc. darbingumo lygis. Savo ruožtu, Sprendimas patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2007 m. pripažintas neveiksniu darbo teisinių santykių srityje. Dėl tokios sveikatos būklės pareiškėjas neturi objektyvių galimybių dirbti. Labai svarbu pabrėžti, jog ir palikėjos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjo A. P. sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo dirbti. Aukščiau aptarti įrodomąją galią turintys duomenys neginčijamai patvirtina, jog aktualiu laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo dirbti ir savarankiškai užsidirbti pragyvenimui reikalingų lėšų.
1.5. Pareiškėjo palikėjos mirties dieną pareiškėjui priklausė butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tai vienintelis pareiškėjui nuosavybe priklausantis nekilnojamasis turtas. Be to, tai vienintelė vieta, kurioje pareiškėjas gali gyventi. Dėl šios priežasties pareiškėjas negali realizuoti šio turto, o gautas lėšas panaudoti savo būtinųjų poreikių patenkinimui.
1.6. Dėl leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu pareiškime nurodoma, kad 2007 m Sprendimu pareiškėjas buvo pripažintas neveiksniu, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, todėl savarankiškai priimti palikimo po savo motinos A. J. P. mirties negali. Atsižvelgiant į tai, jog globėjas D. V. buvo paskirtas A. P. globėju, būtent D. V. gali A. P. vardu priimti, arba atsisakyti priimti mirusiojo mamos palikėjos A. J. P. palikimą. Siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, norint neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą yra reikalingas išankstinis teismo leidimas.
1.7. Šiuo konkrečiu atveju palikimo aktyvas sudaro ne mažiau kaip 188 041 Eur. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikėjos A. J. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjui A. P. buvo reikalingas išlaikymas, pareiškėjas paveldėtų pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra vienintelis palikėjos A. J. P. vaikas, todėl paveldint pagal įstatymą jis paveldėtų visą palikimą. Taigi, šiuo konkrečiu atveju privalomoji palikimo dalies vertė sudarytų ne mažiau kaip 94 020,50 Eur. A. J. P. neturėjo jokių kreditorinių įsipareigojimų,
1.8. Kita vertus, net ir teismui atsisakius nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas A. P. turėtų teisę paveldėti po savo motinos A. J. P. mirties, kadangi testamente nėra aptariamas visas palikėjai priklausantis turtas. Testamente neaptarto turto vertė – 2 050 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog palikimo pasyvas yra lygus 0 Eur, konstatuotina, kad pareiškėjo paveldėtino turto balansas, net ir nepripažinus jam teisės į privalomąją palikimo dalį, vis tiek būtų teigiamas, dėl to, kad priėmus palikimą A. P. turtinė padėtis ženkliai pagerėtų.
1.9. Dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo pareiškime nurodoma, kad terminas palikėjos A. J. P. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens (A. P.) interesus, prašoma pareiškėjui atnaujinti palikimo, atsiradusio po jo motinos A. J. P., mirties priėmimo terminą.
1.10. Pareiškėjo atstovas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tiesų pareiškėjo visi minimalūs poreikiai šiai dienai yra patenkinti – prižiūrimas jo maistas, ūkiniai reikalai. Tiek pats atstovas, tiek ir pareiškėjo giminės lankosi pas pareiškėją. Pareiškėją taip pat papildomai lanko socialiniai darbuotojai. Pareiškėjas turi savo nekilnojamojo turto, tačiau vasaros dienomis laiką leidžia mamai priklausančiame name, Garliavoje, o į butą grįžta išsimaudyti, pernakvoti. Šiuo metu pareiškėjo pajamos yra 739 Eur – 539 Eur gauna pats pareiškėjas, o 200 Eur mokama pareiškėjo atstovui D. V. pareiškėjo priežiūrai ir poreikiams užtikrinti. Už butą, šildymą, renovaciją pareiškėjui kompensuoja valstybė, jis tik susimoka mokesčius, kurie per mėnesį sudaro apie 20 Eur. Kažkokių išskirtinų poreikių pareiškėjas neturi. Minimaliems pareiškėjo poreikiams tenkinti jo gaunamų lėšų užtenka. Pareiškėjas pats nusiperka maisto, kadangi mėgsta tai daryti vienas. Pareiškėjo atstovas prižiūri, kontroliuoja pareiškėjo maisto pirkimą, duoda jam atitinkamai pinigų, kad pareiškėjas vienu kartu visų neišleistų. Pareiškėjas ir D. V. kartu negyvena, tačiau D. V. beveik kasdien atvažiuoja pas pareiškėją bei kasdien su juo kalbasi telefonu. D. V. nuo namų iki pareiškėjo apie 20 minučių kelio. Kai dar pareiškėjo motina buvo gyva, būdavo, kad ji paprašydavo, jog D. V. atvažiuotų padėti su ūkio darbais, taip pat, kai pareiškėjui būdavo sveikatos pablogėjimai, D. V. atvažiuodavo padėti, suduoti pareiškėjui vaistus, pernakvodavo. Tiek jis, tiek ir R. M. bei A. V. ir anksčiau, ir dabar prisideda prie ūkio darbų, prižiūri namą, finansiškai prisideda prie pareiškėjo poreikių tenkinimo.
1.11. Pareiškėjo įstatyminio atstovo atstovė paaiškino, kad yra susidariusi paradoksali situacija, kuomet realiai pareiškėjui nebuvo reikalingas išlaikymas palikimo atsiradimo dieną, tačiau notarei tvarkant paveldėjimą pagal testamentą suabejojus dėl pareiškėjui išlaikymo reikalingumo, pareiškėjo įstatyminis atstovas buvo priverstas kreiptis į teismą, kad būtų nustatytos šios aplinkybės. Pareiškimą dalyje dėl leidimo išdavimo ir termino palikimui priimti atnaujinimo prašė tenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys R. M. ir A. V. atsiliepime į pareiškimą prašo: 1) atmesti pareiškėjo A. P. pareiškimą dalyje, kuria prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui A. P. jo motinos A. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; 2) kitose dalyse pareiškėjo A. P. pareiškimą vertinti teismo nuožiūra. Nurodo, kad:
2.1. Kategoriškai nesutinka su pareiškimo dalimi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjui A. P., jo motinos, palikėjos A. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, asmens prašančio nustatyti privalomąją palikimo dalį turtinė padėtis turi būti tokia, kad jis negalėtų patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių. Sutiktina su pareiškime nurodyta aplinkybe, jog pareiškėjas A. P. teismo sprendimu yra pripažintas neveiksniu, tačiau vien ši aplinkybė negali nulemti, jog jo turtinė padėtis būtų vertinama kaip ypatingai prasta ir neleidžianti užtikrinti net būtinųjų poreikių patenkinimo.
2.2. Paties pareiškėjo A. P. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nurodoma, jog jis tiek palikėjos mirties metu, tiek ir šiuo metu gauna pastovias pajamas. Be to, pareiškime nurodoma, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui A. P. priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas yra vertingas, o jo rinkos kaina gali siekti apie 70 000 Eur. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi jam nuosavybės teise priklausančio turto lemia, jog jis nesusiduria su gyvenamosios vietos nuomos išlaidomis. Be to, jei pareiškėjo turtinė padėtis būtų išties bloga, jis galėtų parduoti savo butą ir įsigyti mažesnį bei tuo pačiu pigesnį nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi, o likusias pinigines lėšas panaudoti kitiems savo poreikiams.
2.3. Pareiškime taip pat nurodoma, kad testamente nėra aptariamas visas palikėjai priklausantis turtas ir šį turtą, tikėtina, paveldės įstatyminis palikėjos įpėdinis - pareiškėjas A. P.. Nors pareiškėjas teigia, kad testamente neaptartų nekilnojamojo turto objektų bendra vertė yra vos 2 050 Eur, tačiau manytina, jog reali šių daiktų vertė yra kur kas didesnė. Kaip matyti, pareiškėjas remiasi VI „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodytais duomenimis. Šie duomenys neatspindi realios turto kainos, todėl pagrįstai manytina, jog reali šio turto vertė yra didesnė nei nurodo pareiškėjas. Pareiškėjui paveldėjus šiuos nekilnojamuosius daiktus, jo turtinė padėtis dar labiau pagerėtų.
2.4. Teismas, spręsdamas dėl privalomosios dalies nustatymo, turėtų atsižvelgti ir į testamento turinį. Palikėja palikdama turtą savo testamentiniams įpėdiniams nustatė tam tikras pareigas. Kaip matyti iš testamento turinio, A. V. numatyta pareiga leisti vasaromis pareiškėjui gyventi testamentu paliekamame turte ir pilnai pasirūpinti pareiškėjo slauga ir priežiūra iki pareiškėjo mirties. Savo ruožtu R. M. testamentu įpareigojamas du metus po palikėjos mirties pilnai slaugyti pareiškėją (pirkti produktus, ruošti maistą, pasirūpinti pareiškėjo higiena). Negali būti ginčo dėl to, jog toks testamento turinys taip pat prisideda prie pareiškėjo A. P. būtinųjų poreikių patenkinimo.
2.5. Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas yra jo pusbrolis. Jie visada bendraudavo kaip giminės, jis padėdavo pareiškėjui. Nemano, kad pareiškėjui po mamos mirties reikėjo išlaikymo, nes jis gauna pašalpas, turi būtą Garliavoje, kuris irgi didžiąja dalimi valstybės yra išlaikomas. Minimalioms pareiškėjo išlaidoms padengti jo gaunamų lėšų užtenka. Prieš palikėjo mamos mirtį, ji A. V. paklausė, ar jis galėtų grįžti iš (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena ir gyventi jos name bei prižiūrėti pareiškėją. Kol kas jis to padaryti negali, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) ir laukia, kol dukra baigs mokslus, tačiau jis palikėjai pasakė, kad už 3 metų galės grįžti į Lietuvą ir prižiūrėti pareiškėją. Iki palikėjos mirties, būdavo, kad ji prašydavo jo padėti buityje, ūkio darbuose, jis visada padėdavo. Pareiškėjui šiuo metu kasdienybėje padeda A. V. brolis D. V.. Mano, kad pareiškėjui užtenka 739 Eur pajamų pilnai išsilaikyti, todėl prašo netenkinti pareiškimo dalyje dėl privalomosios palikimo dalies priteisimo.
2.6. Suinteresuotas asmuo R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra pareiškėjo pusseserės vyras. Prieš palikėjos mirtį, ji paprašė jo, kad jis prižiūrėtų pareiškėją, kadangi sakė, jog pareiškėjas savo pusseserės, R. M. sutuoktinės, neklausys. Jis sutiko prižiūrėti pareiškėją. R. M. dirba statybų srityje, tai jis ir butą pareiškėjo įrenginėjo, kiek galėjo, tiek padėjo, ir vis dar dabar kiek gali padeda. Mano, kad pareiškėjui pilnai užtenka jo gaunamų pajamų. Pareiškėjas dabar gauna kompensacijas už butą, bet jei jam skirs išlaikymą, tai bus didelė problema vien dėl to, kad pareiškėjas ten nieko negalės išlaikyti ir visas vargas kris ant visų, kas padeda pareiškėjui, nors jiems tas turtas ir nepriklausys. Prašo, kad teismas netaikytų privalomosios dalies priėmimo, kadangi pareiškėjui pajamų pakanka ir jis turi turto. Palaiko prašymą, kad būtų pareiškėjui atnaujintas terminas priimti palikimą neaptartą testamente.
3. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Institucija) atstovė atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad testamente A. J. P. nurodė, kad visą savo turtą palieka trims asmenims: R. M., A. V. ir jos sūnaus globėjui D. V., kuris rūpinasi A. P. gerove. Tai rodo, kad A. J. P. pasitikėjo D. V.. Šiuo atveju, D. V. kreipdamasis į teismą rodo, kad jis siekia užtikrinti neveiksnaus A. P. teises ir interesus. Pareiškime įvardintos pagrįstos ir aiškios palikimo priėmimo ir termino pratęsimo priežastys. Pažymėtina tai, kad D. V. kaip globėjas šiuo sandoriu nepablogintų A. P. turtinės padėties, o priešingai - turtinė padėtis ženkliai pagerėtų. Institucija neprieštarauja, kad D. V. būtų atnaujintas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti ir išduotas leidimas jam priimti palikimą globotinio A. P. vardu, atsiradusį po motinos A. J. P. mirties. Institucija taip pat neprieštarautų dėl A. P. įtraukimo į testamentą, jei teismas įvertintų, ar neveiksnus asmuo turi teisę į palikimą pagal galiojančius įstatymus. Dėl išlaikymo reikalingumo A. P., jo motinos A. J. P. mirties dieną ((duomenys neskelbtini)palieka spręsti teismo nuožiūra.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas per mėnesį viso gauna 746,29 Eur pajamų. Mirties dieną pareiškėjo pajamos buvo 630 Eur. Institucija neprieštarauja, kad D. V. būtų atnaujintas įstatymu nustatytas terminas priimti palikimą ir neprieštarauja dėl jo įtraukimo į paveldėjimo bylą, jei teismas nuspręstų, kad tam yra teisė. Dėl išlaikymo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. P. yra palikėjos A. J. P. sūnus (e. b. l. 12). Pareiškėjas yra vienintelis palikėjos sūnus (e. b. l. 13). A. J. P. (duomenys neskelbtini) mirė (e. b. l. 11 ). A. J. P. 2024 m. rugsėjo 9 d. testamentu savo turtą paliko D. V., R. M. ir A. V., savo sūnaus, pareiškėjo A. P., į testamentą neįtraukė (e. b. l. 26). A. J. P. mirties dieną priklausė: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas - parduotuvė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); butas/patalpa – butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 166 521 Eur, bei kilnojamasis turtas - transporto priemonė Toyota CHR, v. n. (duomenys neskelbtini), ind. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė - 21 520 Eur (e. b. l. 36–51). Testamente nenurodytas palikėjai priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas – šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė - 2 050 Eur (e. b. l. 26). Palikėja kreditorinių įsipareigojimų neturėjo (e. b. l. 53).
6. Pareiškėjas 2007 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0434-358/2007 buvo pripažintas neveiksniu, kuris 2020 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6690-713/2020, buvo pakeistas atleidžiant pareiškėjo globėją A. J. P. ir pareiškėjo globėju ir turto administratoriumi paskiriant D. V. (e. b. l. 15–18).
7. 2022 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civ. b. Nr. e2YT-3162-1160/2022 buvo pakeistas 2007 m. gegužės 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, nustatant konkretų sričių, kuriose jis pripažįstamas neveiksnių sąrašą, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje bei nustatant, kad pareiškėjas yra ribotai veiksnus ir savitvarkos įgūdžių srityje (e. b. l. 19–25).
8. Pareiškėjui iki senatvės pensijos sukakties dienos nustatytas 20 proc. darbingumo lygis (e. b. l. 28–29). Palikėjos mirties dieną pareiškėjui priklausė butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 34–35 ). Palikėjos mirties metu pareiškėjo A. P. gaunamos pajamos sudarė 630 Eur (e. b. l. 30–32). Šiuo metu jo pajamos siekia 746,29 Eur.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
10. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
11. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas).
12. Pažymėtina, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pagal aktualią kasacinio teismo praktiką būtina atsižvelgti ir į tai, kad testatoriaus teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).
13. Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008; 2008 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2010; 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra neveiksnus, be kita ko, ir darbo teisinių santykių srityje, t. y. negeba sudaryti darbo sutarties, atitinkančias jo galimybes ir poreikius. Darytina išvada, kad pareiškėjas neturi galimybės įsidarbinti ir savarankiškai užsidirbti pragyvenimui. Tačiau, kiti bylos duomenys patvirtina, jog nepaisant paminėtų aplinkybių, pareiškėjo gaunamų pajamų pilnai užtenka būtiniesiems jo gyvenimo poreikiams užtikrinti. Nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas nurodoma, kad pareiškėjo gaunamos pajamos palikėjos mirties dieną ir šiai dienai sudaro 432,23 Eur (394 Eur šalpos, neįgalumo/negalios pensija ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoka), tačiau teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. V. pažymėjo, kad Institucijos duomenimis, palikėjos mirties dieną pareiškėjo pajamos buvo 630 Eur, o šiai dienai pareiškėjui per mėnesį tenkančios išmokos sudaro viso 746,29 Eur. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad palikėjos mirties dieną pareiškėjui priklausė ir nekilnojamasis turtas - butas/patalpa - butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė tikėtina gali siekti ir iki 70 000 Eur. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šis butas yra pareiškėjo gyvenamoji vieta. Kadangi pareiškėjas minėtame bute gyvena, jam nereikia mokėti nuomos mokesčio, taigi pareiškėjas neabejotinai išvengia ir šių išlaidų susidarymo. Taip pat nustatyta, kad palikėja šiuo atveju į testamentą neįtraukė nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė siekia 2 050 Eur, o reali kaina, tikėtina, yra netgi ir didesnė. Šis turtas, jo neįtraukus į testamentą, būtų paveldimas įstatyminio palikėjos įpėdinio – pareiškėjo A. P.. Tai, neginčytinai, tik pagerintų pareiškėjo finansinę padėtį.
15. Šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti ir teismo posėdžio metu apklausto pareiškėjo globėjo D. V. bei suinteresuotų asmenų parodymus, kurie nurodė, kad pareiškėjo visi minimalūs poreikiai yra patenkinti. Pareiškėjas gaunamas lėšas pagrinde išleidžia maistui, kadangi mokesčius už buto šildymą bei renovaciją jam kompensuoja valstybė, taigi pareiškėjui lieka susimokėti tik kitus mokesčius, kurie per mėnesį sudaro vos 20 Eur. Be to, jokių išskirtinių poreikių pareiškėjas neturi.
16. Aptartų duomenų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl juridinio fakto, t. y. kad pareiškėjui A. P. jo motinos A. J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo netenkintinas.
17. Pareiškimu taip pat prašoma pareiškėjo atstovui D. V. išduoti teismo leidimą A. P. vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. J. P. palikimą.
18. Nustatyta, kad pareiškėjo A. P. mama A. J. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėja į 2024 m. rugsėjo 9 d. testamentą savo sūnaus, pareiškėjo A. P., neįtraukė, tačiau palikėjos testamente nebuvo nurodytas visas palikėjai priklausantis turtas.
19. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, A. P. yra palikėjos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Dalis palikėjos turto testamentu atiteko D. V., R. M. bei A. V., tačiau kita turto dalis - pastatas – šiltnamis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė, remiantis pateikiamais VĮ „Registrų centras“ duomenimis, 2 050 Eur. Paminėtas turtas testamente nebuvo nurodytas, todėl paveldima pagal įstatymą. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjos sūnus, todėl visą testamente nenurodytą turtą turėtų paveldėti pareiškėjas A. P..
20. Byloje esantis Lietuvos antstolių rūmų raštas patvirtina, kad palikėja kreditorinių įsipareigojimų neturėjo (e. b. l. 53). Kadangi pareiškėjas A. P. pripažintas neveiksniu, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, pareiškėjo A. P. interesus paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja globėjas – pareiškėjas D. V., kuris yra A. P. pusbrolis (CK 5.56 straipsnis), tačiau neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą būtinas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą globėjui neveiksnaus asmens vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Nors pareiškėjas nurodė, kad palikėja neturėjo kreditorinių įsipareigojimų, tą patvirtina ir Lietuvos antstolių rūmų raštas, tačiau, apie galimus palikėjos įsipareigojimus, jeigu jie neregistruoti, nei teismas, nei pareiškėjas informacijos neturi, todėl egzistuoja galimybė, kad apie esančius įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, tokiu atveju neveiksnus asmuo atsakytų kreditoriams visu savo turtu. Teismas daro išvadą, kad labiausiai apsaugomos palikimą priimančio asmens teisės, kuomet palikimas priimamas pagal apyrašą, nes tokiu atveju, už palikėjo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, siekiant maksimaliai apsaugoti neveiksnaus asmens interesus, išduotinas teismo leidimas priimti palikimą, kuris nėra nurodytas A. J. P. 2024 m. rugsėjo 9 d. testamente, pagal apyrašą (CPK 582 straipsnis, CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
21. Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).
22. Pareiškime taip pat prašoma atnaujinti pareiškėjui A. P. praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Suinteresuoti asmenys ir išvadą teikiančios institucijos atstovė tam neprieštaravo.
23. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
24. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
25. Byloje nustatyta, kad palikėja A. J. P. (duomenys neskelbtini) mirė, įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikėjos sūnus, pareiškėjas A. P., yra neveiksnus, tame tarpe ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, todėl po motinos mirties savarankiškai priimti palikimo objektyvių galimybių neturėjo.
26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad terminas palikimui priimti yra praleistas dėl pareiškėjo nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo ar aplaidumo. Suinteresuoti asmenys ir Institucijos atstovė atsiliepimais į pareiškimą prieštaravimų dėl šio pareiškėjo reikalavimo neišreiškė, taigi termino atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjo pareiškimą šioje dalyje tenkinti ir šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Išduoti teismo leidimą pareiškėjo atstovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažinto asmens A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pagal antstolio sudarytą apyrašą.
Atnaujinti pareiškėjui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Atnaujintą 3 (trijų) mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.