Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl paramos iš atsakovo priteisimo, I. Š., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, R. L., BAB Snoras, Lindorf Oy filialas, UAB Gelvora ir antstolis A. B.. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė D. Š. ieškinį atsakovui S. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, kurio reikalavimus patikslino, palaiko ir prašo jį tenkinti (I t. 1-5, 142-149 b.l., II t. 43-44 b.l.). Ieškovė prašo teismo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000,00 Lt moralinės žalos atlyginimo, pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe ir šį nekilnojamą turtą sutuoktiniams padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį; D. Š. vardu registruotus du automobilius: automobilį Volvo 740, v/n DS0298 (vertė 1290 Lt) ir automobilį FIAT BRAVO, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė 3270 Lt) pripažinti atsakovui S. Š. asmenine nuosavybės teise; priteisti jai iš atsakovo 15 900,00 Lt išlaikymo dukrai įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2011-04-19, išlaikymo įsiskolinimą priteisiant atsakovu nekilnojamojo turto dalimi; pripažinti kreditorinj įsiskolinimą AB SEB bankui už paimtą kreditą gyvenamojo namo įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole; pripažinti, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriams BAB Snoras, R. L. ir antstoliui A. B., kadangi ieškovė nedalyvavo tuose sandoriuose, nelaidavo ir nedavė tokiems atsakovo sandoriams sutikimo. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 1998-06-06. Gyvenant santuokoje, 1993-04-19 gimė duktė I. Š., kuri šiuo metu yra pilnametė. Ieškovė su atsakovu nuo 1993 kovo mėn. pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute. Šeimos poreikiams tenkinti 1998 m. buvo įsigytas šeimos gyvenamasis būstas (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu. Ieškovės teigimu šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes jis pirktas ir naudotas šeimos poreikių tenkinimui, perkant namą 30 procentų turto vertės pradinė įmoka buvo sumokėta iš bendrų šeimos pajamų, paskola už namą buvo dengiama už bendras šeimos lėšas.

Tretysis asmuo R. L. su ieškovės ieškiniu ir trečiojo asmens I. Š. savarankiškais reikalavimais nesutiko, palaikė atsakovo siūlomą kreditorinio įsipareigojimo jam padalijimo būdą, t.y. kad po santuokos nutraukimo sutuoktiniai prievoles jam vykdytų lygiomis dalimis.

Tretysis asmuo BAB Snoras nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors apie bylą ir teismo posėdžius informuotas, neteikė jokių prašymų, teismo posėdžiuose jo atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir trečiojo asmens savarankiški reikalavimai tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. Š. ir S. Š. santuoka įregistruota 1998-06-06 Šiaulių m. CMS, įrašo Nr. 288 (I t. 6 b.l.). Santuokoje gimė 1993-04-19 gimė dukra I. Š., kuri šiuo metu yra pilnametė (I t. 104 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo naudoto psichologinio smurto, dėl atsakovo neištikimybės, dėl to, kad atsakovas šeimą paliko ir ja nesirūpino daugiau kaip metus, nuo 2009 m. kovo mėn. neteikia dukrai išlaikymo, nuolat vartojo alkoholį, be to buvo teisiamas dėl PVM grobstymo, dėl ko buvo suimtas. Dėl girtavimo atsakovas buvo paguldytas į stacionarą gydymui nuo priklausomybės alkoholiui. Atsakovas šeimos negerbia, neremia moraliai bei visiškai neprisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, be to, nesusitaikydamas su artėjančiu skyrybų procesu pradėjo grasinti šeimai, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į policiją. Nuo 2009 m. ieškovė su atsakovu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio. Ieškovės teigimu atsakovas buvo neištikimas ir nuo 2012 m. kovo mėn. paliko šeimą. Iš giminių ieškovė sužinojo, kad atsakovas gyvena su meiluže Kaune, socialiniame tinkle Facebook atsakovas yra įdėjęs nuotrauką, kurioje jis kartu su ta moterimi. S. Š. nebendrauja ne tik su ieškove, bet ir su dukra, kuriai dar reikalingas išlaikymas, nes šiais metais įstojo mokytis į universitetą. Atsakovui dirbant UAB "Pogilė" direktoriumi, jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl PVM grobstymo, jis buvo suimtas ir 7 mėnesius kalintas Lukiškių kalėjime; byla tęsęsi 10 metų ir buvo nutraukta tik suėjus senaties terminui. Ieškovė dėl minėtų priežasčių patyrė didelę moralinę traumą.

Atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė jam taip pat buvo neištikima nuo 2011 m. gruodžio pabaigos, kai pradėjo skaidyti pas draugą V. Ž., pas kurį vėliau skraidė kas 2- 3 mėn., 2012 m. gruodžio mėn. užtiko juos namuose Lietuvoje, iškvietė policiją, atsakovė sutuoktiniu nesirūpino, 2009 m. pablogėjus jo finansinei padėčiai jam visiškai finansiškai nepadėjo. Ieškovo teigimu jis investavo į šeimos būstą, pirko daug įvairių buitinių prietaisų, kompiuterių, prabangių rūbų ir papuošalų ieškovei, 2004 m. -2006 m. apmokėjo ieškovės mokymosi kolegijoje išlaidas, per 14 m. už 220 kv.m. gyvenamojo namo šildymą sumokėjo 28 000 Lt. 2000 m. ir 2002 m. mirus atsakovo tėvams, palikimo gavimo teisę (apie 30000 Lt) perleido nepilnametei dukrai Ievai, ieškovei buvo patikėtas valdymas palikimo lėšų, iš kurių buvo grąžinama būsto paskola. Atsakovo teigimu 1993 m. paūmėjus ieškovės ligai tuberkuliozei, jis finansavo jos gydymą (vien vaistai kainavo apie 1500 Lt mėnesiui), taip pat atsakovas prisidėjo prie brangaus ieškovės gydymo, kai jai 2001 m. buvo diagnozuotas onkologinis susirgimas. 1999 m. vienam iš verslo partnerių buvo iškelta baudžiamoji byla dėl PVM grobstymo ir tuo pačiu "užkliuvo" ir atsakovas, kuris 2002 m. buvo 7 mėn. sulaikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, 2008 m. byla pasiekė teismą, 2009 m. atsakovo atžvilgiu byla buvo nutraukta, suėjus senačiai,- taigi atsakovas yra neteistas. Dėl teismo 2008 m. jis susirgo depresija, buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę, dėl ligos atleistas iš darbo, ieškovė jo visiškai nerėmė, neprisidėjo prie antidepresantų įsigijimo. Vėliau atsakovui verslai nesisekė.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 m. kovo mėn. Skiriasi jų paaiškinimai dėl kokių priežasčių nuo to laiko šalys negyvena, - ieškovės teigimu nuo to laiko atsakovas išėjo gyventi pas kitą moterį, atsakovo teigimu jo nuo tada ieškovė pradėjo nebeįsileisti į namus, pakeitė spynas, todėl jis buvo priverstas išsikraustyti, palikdamas visus daiktus ieškovei. Atsakovo paaiškinimai dėl atsakovės neištikimybės buvo nuoseklūs, ieškovės paaiškinimais nenuneigti, be to, ieškovė kaltinama pirmiau susiradus kitą žmogų, atsakovas savo neištikimybės nuo 2012 m. su kita moterim neginčijo. Nurodė, kad atsakovas kitos moters pradėjo ieškoti, kai ieškovė pareiškė, kad ji nori skirtis. Apie ieškovės galimą neištikimybę ir jos draugo finansinę paramą jai netiesiogiai liudija ta aplinkybė, kad atsakovė pastaruoju metu gaudama ne itin dideles pajamas ir kaip teigė neremiama atsakovo ar kitų giminaičių keitėsi namo langus, darė kitus remontus. Nei viena iš šalių įrodinėdamos kito sutuoktinio neištikimybę nesirėmė liudytojų parodymais, nuotraukomis, kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. D. Š. ir S. Š. dukros paaiškinimus dėl tėvo ar motinos neištikimybės reikėtų vertinti kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi, reiškia atsakovui savarankiškus reikalavimus. Ieškovė pripažino, kad atsakovas fizinio smurto prieš ją nenaudojo, neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis ją su dukra išlaikė iki 2009 m. kovo mėn., kol verslai sekės, kad finansavo brangų jos gydymą, mokslus. Atsakovas nebuvo nuteistas (Šiaulių apygardos prokuratūros 2009-03-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu dėl PVM grobstymo (I t. 110-134 b.l.)). Iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad santuokos metu buvo pablogėjusi abiejų sutuoktinių sveikata, tačiau šis sveikatos pablogėjimas nebuvo tiesiogiai susijęs su kito sutuoktinio veiksmais: ieškovės sunkios ligos (tuberkuliozė, onkologinė liga) negalėjo būti įtakotos atsakovo elgesio, atsakovo psichinės ligos, depresija nuo 2008 m. kaip jis pats pripažino buvo įtakotos ne ieškovės, bet ikiteisminio tyrimo dėl PVM grobstymo, 2009 m. žymiai pablogėjusios atsakovo finansinės padėties. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančios medžiagos matyti kad atsakovas dėl jį užgriuvusių problemų vieną kartą (2009-04-18) bandė žudytis (II t. 90 b.l., III t. 36-37, 40-41, 46 b.l.). Atsakovas neginčija, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, tačiau dėl santuokos iširimo taip pat kalta ir ieškovė. Abu sutuoktiniai pripažįsta, kad kartu negyvena daugiau kaip metus, savo, kaip sutuoktinio pareigų nevykdo, turėjo kitus draugus, sugyventinius, nors oficialiai išsiskyrę nebuvo, vienareikšmiškai neįrodyta, kad atsakovas ilgą laiką ieškove ir dukra nesirūpino, kad pastoviai buvo bedarbis, dėl išlaikymo dukrai priteisimo iš tėvo ieškovė anksčiau nesikreipė, prašymą dėl santuokos nutraukimo reiškia tik dabar.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-08 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismo nuomone, abu sutuoktiniai nustoję gyventi kartu, abu pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia tik savo paaiškinimais ir savo dukros parodymais, kurie gali būti šališki ir tendencingi, todėl vertintini kritiškai, kitų įrodymų nepateikta. Santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Visų minėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neišreiškė jokio noro jų šeimą išsaugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-398/2013).

Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - Šiurkus, Šiurkienė (CK 3.69 str.).

Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims viena iš kitos nepriteistina neturtinė (moralinė) žala, taip pat išlaikymas (CK 3.70 str.), teismas plačiau nepasisako dėl to. Be to, atsakovas savo reikalavimo dėl moralinės žalos priteisimo nebepalaikė.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o, kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, įgytos santuokos metu – Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini) 1290 Lt vertės, 1988 m., ir Fiat Bravo, v/n (duomenys neskelbtini), 1999 m., 3270 Lt vertės (I t. 106-108, 145 b.l.). Atsakovas automobilių įkainojimo neginčijo. Atsakovo vardu iki santuokos įgyta transporto priemonė Mercedes Benz 250, v/n (duomenys neskelbtini) nėra dalintina. Ieškovė prašo minėtus jos vardu registruotus automobilius po santuokos nutraukimo palikti atsakovui, kadangi ji šiomis transporto priemonėmis nesinaudoja, kompensacijos už juos neprašo (I t. 145 b.l.), atsakovas iš esmės tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Todėl nesant ginčo dėl šio kilnojamo turto padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonės Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini) ir Fiat Bravo, v/n (duomenys neskelbtini), paliktinos atsakovui S. Š.. Ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad kito dalintino kilnojamo turto nėra.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas prieš pat santuokos sudarymą (1998-06-06) 1998 m. balandžio 20 d. įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius (šulinys, 2 tvoros, šaligatvis, lauko tualetas, grindinys), esančius Mėlynių g. 3, Šiaulių m., registruotus S. Š. vardu (I t. 6-15 b.l.). Šalys patvirtino, kad santuokos metu nei ieškovė nei atsakovas daugiau nekilnojamo turto neįgijo (I t. 145-149 b.l.). CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Ieškovė pagal VĮ Registrų centro vidutinių rinkos verčių paieškos duomenis procesiniuose dokumentuose bei teikdama paaiškinimus nurodė, kad žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vertina 12 868 Lt, sklype esančius gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), vertina 63 445 Lt, garažą, u/n (duomenys neskelbtini), vertina 1112 Lt, ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), vertina 2882 Lt, ir kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), vertina 5239 Lt, viso 85 546 Lt (I t. 8-15 b.l., II t. 43-44 b.l.). Atsakovas su ieškovės nurodytu turto vertinimu teikdamas paaiškinimus sutiko. Atsakovas taip pat neprieštaravo, kad žemės sklypas ir pastatai, esantys Mėlynių g. 3, Šiauliuose, jo įgyti iki santuokos, būtų pripažinti bendrąja daline nuosavybe atsižvelgiant į tai, kad tai buvo šeimos gyvenamoji patalpa, tačiau šį nekilnojamą turtą sutuoktiniams prašo padalinti ne lygiomis dalimis po ½ dalį, kaip prašo ieškovė, bet atsižvelgiant į tai, kad jo indėlis buvo didesnis, jis įnešė pradinį įnašą ir jo vardu imta paskolą šio turto įsigijimui, be to, jis didžiąją dalį santuokos metu uždirbo daugiau nei ieškovė, mokėjo už namą daugiau mokesčių, į jį investavo, todėl prašo 2/3 dalis šio nekilnojamo turto priskirti jam, o ieškovei 1/3 dalį; be to prašo teismo pripažinti pinigines lėšas - 28800,00 Lt (pradinį įnašą būstui pirkti) ir 30 000,00 Lt (atsakovo tėvų palikimą po jų mirties) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės 1/3 dalies (II t. 6-8 b.l.).

Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis c.b. Nr. 3K-7-332/2006). Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis).

Ieškovė teigia, kad jos ir atsakovo santuokiniai santykiai prasidėjo 1993 kovo mėn. kai ieškovė D. Š. su atsakovu S. Š. pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute. Gyvenant kartu 1993-04-19 jiems gimė dukra I. Š.. Šeimos poreikiams tenkinti 1998-04-23 S. Š. paėmė paskolą šeimos būstui - gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Perkant namą 30 procentų turto vertės pradinė įmoka buvo sumokėta iš bendrų šeimos pajamų. Po namo įsigijimo ieškovė su atsakovu 1998-06-06 įregistravo santuoką Šiaulių miesto CMS. Po to paskola bankui ir mokesčiai buvo mokami abiejų sutuoktinių bendrai, ieškovė prideda mokėjimus patvirtinančius rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad mokėtojos už paskolą SEB bankui, taip pat už komunalinius mokesčius yra ieškovė D. Š. ir jos dukra I. Š. (I t. 16-83 b.l.). Atsakovo teigimu jie iki santuokos įregistravimo nuolat kartu negyveno, jis ieškovę ir jų dukrą lankydavo periodiškai, išnuomojo joms butą, jas išlaikė, kadangi atsakovė jokių pajamų negaudavo. Atsakovui tuo metu iki pat 2008 m. jam gerai sekėsi verslas, 1998 m. jis savo vardu įsigijo namą, Mėlynių g. 3, Šiauliuose, sumokėdamas 28800 Lt savo asmeninių lėšų ir paimdamas 57 700 Lt paskolą savo vardu iš banko „Hermis“ (dab. SEB). Atsakovo teigimu, jis siekdamas grąžinti skolą už būsto įsigijimą ir sukurti komfortišką gyvenimą su ieškovės žinia ir pritarimu skolinosi lėšų, į gyvenamąjį būstą jis investavo 42700 Lt asmeninių lėšų, be to pastoviai ieškovei duodavo pinigų apmokėti paskolą bankui ir buto mokesčius. Atsakovas nepateikia jokių rašytinių įrodymų (medžiagų įsigijimo, apmokėjimo už darbus), pagrindžiančių jo teiginius apie investavimą į namą, taip pat to nepagrindžia liudytojų parodymais, pats teikdamas paaiškinimus nekonkretizuoja, kokiu laikotarpiu kokiomis sumomis ir ką jis name konkrečiai pagerino, kada įsigijo atsiliepime išvardintus daiktus ir baldus (CPK 178 str.). Iš atsakovo teismui pateiktos pažymos apie jo laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2013-05-10 gautas pajamas matyti, kad namo įsigijimo laikotarpiu jis iš esmė didesnių nei ieškovė pajamų negaudavo, pažymoje nurodomi gauti pajamų laikotarpiai per metus, todėl nesimato kiek kokios pajamos buvo kas mėnesį, jos buvo nevienodos, nuo 2008 m. atsakovo pajamas sudarė daugiausia tik ligos pašalpos, kaip patvirtino pats atsakovas jis nuo 2009 m. praktiškai pajamų nebegauna (II t. 91-92, 141-147 b.l., III t. 33-35 b.l.). Nenustatyta, kad ieškovė po dukros gimimo pastoviai buvo bedarbė, negaudavo jokių pajamų ir atsakovas jas pilnai materialiai išlaikytų. Priešingai ieškovė pateikė teismui pažymas apie savo gaunamas pajamas laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2013-06-01, iš kurių matyti, kad tiek namo įsigijimo 1998 m. metu, tiek iki tol, tiek vėliau ieškovė gaudavo pastovias pajamas (I t. 99 b.l., III t. 1-32 b.l.). Ieškovė pridėjo rašytinius dokumentus, iš kurių matyti, kad ji 2012 m. rugsėjo mėn. keitė langus name, Mėlynių g. 3, Šiauliuose, už 3380 Lt sumą (I t. 84-85 b.l.). Atsakovas neginčijo, kad langai keisti jų name, nenurodė, kad prisidėjo prie šių langų įsigijimo, kaltino ieškovę, kad jai langus meilužis sudėjo, nes ieškovės pajamos per mažos langus įdėti. I. Š. patvirtino, kad motina langus sudėjo ir kad jos tėvas prie langų neprisidėjo.

Teismas įvertinęs šalių ir trečiojo asmens I. Š. paaiškinimus, taip pat byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš esmės sutinka, kad žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas ir kiti pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgyti atsakovo ir ieškovės šeimos poreikiams tenkinti, atsakovui neįrodžius, kad prie namo įsigijimo ir paskolos bei mokesčių už šį turtą mokėjimą iš esmės prisidėjo tik jis, atsakovui sutinkant, kad šis turtas, įgytas prieš pat jų santuokos sudarymą, būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, šį ieškovės prašymą tenkina. Kadangi šalys neįrodė, kodėl reikėtų iš esmės nukrypti nuo lygių dalybų principo, teismas šią bendrąją dalinę nuosavybę, t.y. šį atsakovo vardu registruotą nekilnojamą turtą, dalina lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių (CK 3.123 str.).

Atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti savarankiški reikalavimai ieškovei: pripažinti pinigines lėšas -28800,00 Lt (pradinį įnašą būstui pirkti) ir 30 000,00 Lt (atsakovo tėvų palikimą po jų mirties) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės 1/3 dalies, kaip ir reikalavimas dėl moralinės žalos iš ieškovės priteisimo nebuvo pateikti įstatymo reikalaujama forma, t.y. atsakovas neištaisė savo prašymų trūkumų, reiškiant atitinkamai priešieškinį ir apmokant įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, tačiau teismas 2013-04-18 nutartimi pripažino šiuos reikalavimus kaip atsakovo atsikirtimus į ieškovės ieškinį (II t. 6-15 b.l.). Pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovas į minėtą nekilnojamą turtą investavo savo asmenines lėšas, tuo iš esmės pagerindamas turtą, t.y. kad 28800,00 Lt pradinis įnašas būstui pirkti yra jo asmeninės lėšos, tenka atsakovui, ko atsakovas nepadarė, nepateikdamas teismui jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, nenurodydamas iš kur jis įsigijant turtą tuo metu disponavo tokia didele suma (CPK 178 str., CK 3.89 str. 2 d.). Susipažinus su atsakovo pateikta pažyma apie jo tuo metu gautomis pajamomis negalima nustatyti, kad jis šią sumą galėjo turėti, taip pat nepateikta į bylą įrodymų, kad jis tuo metu gavo didelės vertės dovanų, paveldėjo turtą; atsakovo tėvas mirė 2002 m. (II t. 84, 132 b.l.). Visa tai įvertinus teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti pinigines lėšas - 28800,00 Lt (pradinį įnašą būstui pirkti) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės dalies. Atsakovo reikalavimas pripažinti pinigines lėšas - 30 000,00 Lt (atsakovo tėvų palikimą po jų mirties) asmeninėmis atsakovo lėšomis ir priteisti jas iš ieškovės D. Š. bendros dalinės nuosavybės dalies taip pat netenkintinas, kadangi ieškovė niekaip nesusijusi su atsakovo paveldėtu ar turėtu paveldėti jo tėvų palikimu, kadangi iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad atsakovas geranoriškai perleido dukrai I. Š. (ne ieškovei) paveldėjimo teises (II t. 84-88 b.l.), nenustatyta, kad šis perleidimas būtų nuginčytas, o be to pagal CK jeigu jis to nebūtų padaręs sutuoktinio paveldėtas turtas, lėšos ir taip būtų buvusios jo asmeninėmis lėšomis (nėra duomenų, kad palikimas perduotas būtent sutuoktiniams) (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 5.60 str.).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą.

Ieškovė, patikslinus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo S. Š. prašo priteisti 15 900,00 Lt išlaikymo dukrai I. Š. įsiskolinimo sumą už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2011-04-19, t.y. kol ši buvo nepilnametė, išlaikymo įsiskolinimą priteisiant atsakovo nekilnojamojo turto dalimi (I t. 1-5, 104, 142-149 b.l., II t. 43-44 b.l.). Ieškovės teigimu atsakovas dukros išlaikymo nuo 2009 m. kovo mėn. visai neskyrė pinigų. Ieškovė skolą skaičiuoja po 636 Lt per mėnesį, kadangi dukters išlaikymo vieno mėnesio išlaidos iki ji mokėsi vidurinėje mokykloje sudarė 1272 Lt, o išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo prašo priteisti turtu, nes ieškovės teigimu atsakovas jokių pajamų negauna ir šios sumos sumokėti ieškovei negalės. Atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, kadangi pastaruoju metu jis, nors ir yra UAB „Saulusta“ direktorius, tačiau jokių pajamų praktiškai negauna, bendrovė dirba nuostolingai, kitų pajamų neturi, jį išlaiko sugyventinė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius bei juos prižiūrėti numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), o ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dar nuo 2009 m. kovo mėn., nors ieškinį teismui padavė 2013-01-28. Taigi ieškovė pagal minėtą teisės normą turi teisę reikalauti išlaikymo įsiskolinimo tik nuo 2010 m. sausio mėn. iki dukters pilnametystės 2011 m. balandžio mėn., todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. sausio mėn. yra atmestinas.

CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri tuo laikotarpiu buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 850 Lt (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368; V.Ž., 2007, Nr.137-5592, LR Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr. 718; V.Ž., 2012, Nr.70-3608). Tačiau kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat pagal formuojamą teismų praktiką atsižvelgiama ir į kitus kriterijus – tokius kaip taip pat išlaikymo reikalingo vaiko ir tėvų sveikatos būklę, galimybę gauti didesnes pajamas, kitus turimus išlaikytinius ir pan. Ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki dukters pilnametystės 2011 m. balandžio mėn. buvo apie 350 Lt per mėnesį, o atsakovo apie 200 Lt – 250 Lt (II t. 91-92 b.l., III t. 2-35 b.l.). Taigi nei vienas iš tėvų dukrai negalėjo skirti netgi rekomenduojamos sumos (po 400 Lt). Tiek ieškovė tiek atsakovas minėtu laikotarpiu gaudavo vienas netekto darbingumo/invalidumo pensiją, o kitas – ligos pašalpas ir nedarbo draudimo išmokas, be to, jų sveikata buvo pablogėjusi, taigi tikėtis, kad vienas kuri jų būtų uždirbęs daugiau nebuvo galima. Abu tėvai dukrai galėjo skirti minimalų išlaikymą, kuris teismo vertinimu tokioje situacijoje, taip pat atsižvelgiant šį tai, kad byloje nenustatyta, kad nepilnametis vaikas tuo metu turėjo kažkokius specialius poreikius dėl pablogėjusios sveikatos ar pan., realus ir protingas turėjo būti po 150 Lt. Ieškovės ir I. Š. paaiškinimais atsakovas per minėtą laikotarpį I. Š. išlaikymo visai neteikė, atsakovas neginčijo, kad jo finansinė padėtis tuo metu buvo pablogėjusi ir kad jis išlaikymo pradėjo teikti mažiau ir nereguliariai. Įvertinus tai, pripažintina, kad atsakovas neįrodė, kad jis minėtu laikotarpiu nors kiek prisidėjo prie I. Š. išlaikymo, visa dukros išlaikymo našta teko vienai ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl išlaikymo I. Š. įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. priteisia iš atsakovo 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Teismas nesutinka su ieškovės prašymu priteistą išlaikymo įsiskolinimą priteisti iš atsakovo jam tenkančia po skyrybų nekilnojamojo turto ½ dalimi, todėl šį ieškovės prašymą atmeta, kadangi ne tik sumos nėra adekvačios (priteista 2250 Lt išlaikymo įsiskolinimo, o atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto dalies vertė yra 42 773 Lt), bet be to tai nėra vienarūšiai reikalavimai, kad galima būtų išlaikymo įsiskolinimą (ar kitus reikalavimus, nesusijusius su turto dalybomis) kompensuoti sutuoktiniui turto dalimi. Be to atsakovo turtinė padėtis niekaip neįtakoja nukreipimo skolos į dalintiną sutuoktinių turtą jau santuokos nutraukimo byloje, kadangi jei iš tiesų atsakovas neturės galimybės padengti ieškovei priteisto išlaikymo įsiskolinimo, ieškovė turės teisę kreiptis dėl priverstinio skolos iš atsakovo išieškojimo ir priverstinio skolos išieškojimo metu, neišieškojus skolos iš atsakovo pajamų ar kito turto, skolos išieškojimas galėtų būti nukreiptas į atsakovui priklausančią nekilnojamo turto dalį.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Santuokos metu sutuoktiniai įgijo kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankas, R. L., BAB Snoras, Lindorf Oy filialas, UAB Gelvora ir antstolis A. B., kurie į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, savarankiškų reikalavimų šie tretieji asmenys šioje byloje nereiškia. Savarankišką reikalavimą šioje byloje pareiškė pradžiai ieškove buvusi I. Š.. Ieškovė prašo pripažinti kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui už paimtą kreditą gyvenamojo namo, adresu Mėlynių g. 3, Šiauliuose, įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole; pripažinti, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriams BAB Snoras, R. L. ir antstoliui A. B., kadangi ieškovė nedalyvavo tuose sandoriuose, nelaidavo ir nedavė tokiems atsakovo sandoriams sutikimo. AB SEB bankui ieškovė su savo motina iš savų lėšų sumokėjo paskolą už namą tiesiogiai arba perduodant mokėtinus pinigus atsakovui, kuris tik įformindavo banke pinigų įnešimus. Ieškovės teigimu atsakovas su ja nepasitaręs nuolat skolinosi pinigus, neįvertinęs savo galimybių grąžinti skolas, kiek, kam ir už ką atsakovas skolingas ieškovė nežinojo, kol nesurado įvairių raštų, kad jis skolingas R. L. 21500,00 Lt, gal yra ir daugiau kreditorių. Atsakovas prašo teismo pripažinti kreditorinius įsiskolinimus: 7744,91 Lt Lindorf OY filialui, 1302,3O Lt UAB Gelvora, 21500,00 Lt R. L., 2067,95USD AB SEB bankui, 5390,05 Lt AB bankui Snoras ir 1301,41 Lt antstoliui A. B. bendra skoline prievole ir padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį S. Š. ir D. Š..

Remiantis šalių paaiškinimais ir trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimu į ieškinį nustatyta, kad AB banko Hermis Šiaulių filialas pagal 1998 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį Nr. 423 suteikė kreditą S. Š. (II t. 77-78 b.l.). S. Š., užtikrindamas prievolių tinkamą įvykdymą bankui, kaip kreditoriui, įkeitė savo nekilnojamąjį turtą - namų valdą, esančią Mėlynių g. 3, Šiauliai (hipotekos lakšto identifikavimo kodas 05/1/1998/0000155). AB SEB bankas yra AB banko Hermis teisių ir prievolių perėmėjas, tą pripažino ir skolininkas, 2008-03-26 sudarydamas susitarimą su banku dėl minėtos prievolės vykdymo tvarkos. Trečiojo asmens AB SEB banko teigimu S. Š. prievolė bankui yra asmeninė jo prievolė, tačiau bankas neprieštarauja, kad ją vykdytų D. Š.. Pažymi, kad pagal CK 4.171 str. 9 d. perleidžiant įkeistą daiktą nuosavybėn kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daiktą. Reikia pastebėti, kad asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje nekyla ginčas, kad S. Š. iki santuokos su D. Š. sudarymo įsigijo nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tam paimdamas paskolą iš AB banko Hermis Šiaulių filialo, kurio teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas. Tačiau jau šioje byloje pripažinta, kad paskola imta ir nekilnojamas turtas įgytas netrukus tais pačiais metais sukurtos šeimos poreikiams tenkinti, taip pat kad prie pradinio įnašo prisidėjo ir vėliau paskolą mokėjo abu sutuoktiniai. Byloje taip pat nekyla ginčas dėl to fakto, kad S. Š. gyvenamajame name, esančiame Mėlynių g. 3, Šiauliuose, negyvena nuo 2012 m. kovo mėn. Paskolą AB SEB bankui ir toliau moka tik ieškovė, tą patvirtina byloje esanti medžiaga, be to atsakovas to neginčija, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis prisideda prie paskolos mokėjimo. Tokioje situacijoje labai svarbus kreditoriaus AB SEB banko sutikimas, kad tik viena D. Š. toliau vykdytų įsipareigojimus bankui, todėl teismas įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į ieškovės ir banko sutikimą toliau vykdyti prievoles pagal paskolos sutartį, į atsakovo dabartinę turtinę padėtį, į formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis c.b. Nr. 3K-P-186/2010, kt.), pripažįsta kreditorinj įsiskolinimą AB SEB bankui už paimtą kreditą gyvenamojo namo, esančio Mėlynių g. 3, Šiauliuose, įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole.

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2012-05-16 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3781-362/2012 dėl 21500,00 Lt skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir 161,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko S. Š. kreditoriui R. L.. Įsiteisėjus teismo įsakymui šis perduotas vykdymui R. K. kontorai (II t. 124-126 b.l.). Procesas šioje byloje nebuvo atnaujintas (įsiteisėjusi Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-03 nutartis c.b. Nr. A2-7210-251/2013). Ieškovė prašo S. Š. prievolę šiam kreditoriui palikti S. Š. asmenine prievole, S. Š. šią prievolę siūlo palikti abiems sutuoktiniams bendrai lygiomis dalimis (po ½ dalį). Tretysis asmuo R. L. palaikė atsakovo siūlomą kreditorinio įsipareigojimo jam padalijimo būdą. Reikia pažymėti, kad kreditoriui R. L. skola iš S. Š. jau yra priteista ir vykdytina, išieškojimas nukreiptas tik į S. Š., jo pajamas ir turtą. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo įsakymų ir sprendimų, kur aiškiai nurodyta, iš ko priteista skola, be to, kažkokių savarankiškų reikalavimų dėl S. Š. prievolės modifikavimo šis kreditorius šioje santuokos nutraukimo byloje įstatymo reikalaujama tvarka ir laiku nepareiškė, teismas negali revizuoti įsiteisėjusio teismo įsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-398/2013, kt), todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo skolinius įsipareigojimus kreditoriui R. L. asmenine S. Š. prievole, atmetant atsakovo ir trečiojo asmens prašymus pripažinti S. Š. prievolę R. L. taip pat ir D. Š. daline prievole.

Pažymėtina, kad skolos kreditoriams Lindorf Oy filialui ir BAB Snorui iš S. Š. taip pat yra priteistos ir perduotos išieškojimui (II t. 65-66, 37-38, 120, 128-129 b.l.). Tretysis asmuo Lindorf Oy filialas atsiliepime į ieškinį prašo S. Š. įsiskolinimą pagal pradiniam kreditoriui UAB „General Financing“ priteistą skolą pagal S. Š. sudarytą Paskolos sutartį, pagal kurią jam suteiktas vartojimo kreditas, ir pagal kurį 2012-09-06 Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartį iš pradinio kreditoriaus Lindorf Oy filialas perėmė skolą, atitinkamai teisme pakeitus išieškotoją (vykd. dokumentas Nr. L2-5277-772/2009, pateiktas vykdyti antstolės E. R. kontorai) pripažinti solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu. Tretysis asmuo BAB Snoras nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neteikė jokių prašymų, teismo posėdžiuose jo atstovas nedalyvavo. Reikia pastebėti, kad į šios bylos nagrinėjimą buvo įtraukta A. B. kontora, kuri vykdė 5316,43 Lt skolos išieškojimą iš S. Š. 3 eilės išieškotojo BAB banko „Snoras“ naudai pagal 2009-02-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1956-362 (vykd. byla Nr. 41-1513/09); nurodė, kad S. Š. skolos likutis išieškotojui yra 5316,43 Lt, 5 proc. procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos, antstolio vykdymo išlaidų likutis 1440,55 Lt, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (II t. 35-36, 81-83, 150 b.l.). Kaip jau minėta, sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo įsakymų ir sprendimų, kur aiškiai nurodyta, iš ko priteista skola, be to, kažkokių savarankiškų reikalavimų dėl S. Š. prievolės modifikavimo kreditoriai Lindorf Oy filialas, BAB Snoras ir A. B. kontora šioje santuokos nutraukimo byloje įstatymo reikalaujama tvarka ir laiku nepareiškė, nenustatyta, kad S. Š. paskolas iš minėtų kreditorių būtų ėmęs šeimos poreikiams, su ieškovės žinia ir pritarimu, teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo įsakymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartis c.b. Nr. 3K-3-398/2013, kt), todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriams Lindorf Oy filialas, BAB Snoras ir A. B. kontorai asmeninėmis S. Š. prievolėmis, atmetant atsakovo prašymus pripažinti S. Š. prievoles šiems kreditoriams taip pat ir D. Š. daline prievole.

Tretysis asmuo UAB Gelvora atsiliepime į ieškinį prašo įsiskolinimą pagal 2008-01-08 su UAB „Omnitel“ sudarytą sutartį Nr. 764525 pripažinti solidariu abiejų sutuoktinių įsiskolinimu, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (II t. 37-38, 120 b.l.). Kreditorius nurodė, kad minėta sutartis buvo sudaryta, t.y. kompiuteris pagal minėtą sutartį buvo įsigytas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė teigia, kad nieko nežino apie jokius kreditus kompiuteriui ir kad tai yra asmeninis S. Š. įsipareigojimas šiam kreditoriui, atsakovas atsiliepime nurodė, kad 1302,30 Lt skola UAB Gelvora yra už Omnitel kompiuterį, tačiau jokios sutarties bei UAB „Omnitel“ reikalavimo perleidimo UAB Gelvora kaip ir minėtas kreditorius teismui nepateikė (II t. 8 b.l.). Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis nenustatyta, kad minėta skola būtų priteista UAB „Omnitel“ ar UAB Gelvora iš S. Š. ar D. Š.. UAB Gelvora šioje byloje savarankiško reikalavimo nereiškė, nenurodė, kokia šiuo metu yra skola. Ieškovė iš esmės neginčijo, kad santuokos metu buvo pirkti atsakovo atsiliepime nurodyti daiktai, per paaiškinimus neteigė, kad kompiuterį atsakovas būtų įsigijęs savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, kadangi sutartis su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“ buvo sudaryta Šiurkų santuokos metu (2008-01-08), šiems faktiškai gyvenant kartu, todėl prievolė kreditoriui yra solidari, bet ne dalinė (CK 3.109 str.), o atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką kreditoriui nesutinkant, kad sutuoktinių prievolė būtų modifikuojama, ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukiant, solidari pagal įstatymą sutuoktinių prievolė nedalijama ir nemodifikuojama – buvę sutuoktiniai lieka solidarūs bendraskoliai UAB „Omnitel“ ir jo teisių ir pareigų perėmėjui UAB Gelvora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-275/2007; 2007-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-410/2007; 2009-05-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-229/2009; kt.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

D. I. Š. savarankiško reikalavimo atsakovui dėl paramos priteisimo.

I. Š. šioje byloje reiškia savarankiškus reikalavimus atsakovui S. Š., prašydama priteisti jai iš atsakovo S. Š. 1272 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012 m. liepos l d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (už du mėnesius), 8472 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-09-30 (12 mėnesių): (1412 Lt x ½ ) x 12 mėn. = sumą; taip pat priteisti I. Š. iš atsakovo S. Š. materialinę paramą po 726,00 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. spalio l d. iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir ne ilgiau kaip iki 24 metų CK 6.461 str. 2 d. nustatytas orientacinis priteistino išlaikymo dydis, t.y. jis turi būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Nurodė, kad 2012 m. birželio mėn. baigė J. J. gimnaziją, įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuo 2012-09-01 ji yra Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos medicinos fakulteto studentė, šiuo metu mokosi antrame kurse. Atsakovas nuo 2009 m. kovo mėn. I. Š. neišlaiko ir neremia, visa išlaikymo ir paramos našta iki šiol tenka jos motinai D. Š.. Už laikotarpį nuo 2012-07-01 iki 2012-08-31 (už du mėnesius) I. Š. poreikiams (maistui, aprangai, avalynei, transportui, laisvalaikiui, knygoms, kanceliarinėms prekėms, sveikatos, higienos išlaidoms, telefonui, internetui) D. Š. skyrė ir buvo išleista vidutiniškai 1272 Lt per mėnesį, iš viso: 2544 Lt, kurių ½ dalį, t.y. 1272,00 Lt įsiskolinimo sumą, privalo atlyginti S. Š.. Pradėjus mokytis universitete dieninėse intensyviose studijose, I. Š. neturi galimybės savarankiškai užsidirbti ir save išlaikyti. Jos išlaidos pradėjus gyventi bendrabutyje Kaune, t.y. ne kartu su motina Šiauliuose, padidėjo, nes turi savarankiškai pirkti maistą, reikalingas mokymuisi priemones, medicininę aprangą, turi būtinų išlaidų transportui. Tėvas visiškai neprisideda prie I. Š. pragyvenimo ir patiriamų kasdieninių išlaidų padengimo, tėvas visiškai neprisidėjo prie jos išvykimo ir įsikūrimo Kaune, nesidomi jos mokymosi pasiekimais, mano galimybėmis savarankiškai pragyventi. Kadangi atsakovas neteikė dukrai paramos nuo pat jos mokymosi pradžios Medicinos universitete, susidarė 8472 Lt įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-09-30 (12 mėn.). Vidutinės mano patiriamos išlaidos per mėnesį yra šiems poreikiams: maistui, aprangai, avalynei, bendrabučiui, transportui, laisvalaikiui, knygoms, vadovėliams, kanceliarinėms išlaidoms, sveikatai, vitaminams, vaistams, higienos, skalbimo priemonėms, kosmetikai, internetui, telefonui, ir vidutiniškai sudaro 1412 Lt per mėnesį, kurių 1/2 dalies padengimo prievolę turėtų prisiimti atsakovas. I. Š. studijų universitete trukmė yra 54 mėnesiai. Artimiausi metu galimybių studijuoti ir dirbti I. Š. neturi, todėl atsakovas jos mokslų universitete metu turėtų teikti jai materialinę paramą periodinėmis išmokomis po 706 Lt per mėnesį nuo 2013-10-0l iki ji mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje ir ne ilgiau kaip iki 24 metų. Per baigiamąsias kalbas I. Š. prašė priteisti jai paramą iš atsakovo turtu, kadangi jos teigimu tėvas šiuo metu jokių pajamų negauna.

Atsakovas nesutinka su dukros savarankiškais reikalavimais dėl paramos jai priteisimo, teigia, kad jos prašomos sumos neadekvačiai išpūstos, be to civilinis kodeksas nenumato galimybės priteisti vaiko išlaikymo į priekį iki jam sueis 24 m., negalima numatyti, ar vaikas tęs mokymąsi. Atsakovas nesutinka, kad parama pilnametei dukrai būtų priteista iš jo turtu.

Valstybė kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui garantuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą (LR Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis), tačiau šią valstybės prisiimtą pareigą turi padėti įgyvendinti tėvai, kuriems įstatymuose yra įtvirtinta pareiga rūpintis savo vaikais. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, konkrečiai – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 3 d.), tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, jeigu šiam vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.192¹ str. 1 d.). Pilnametis vaikas gali prašyti teismo priteisti jam išlaikymą ne apskritai, o būtent tik todėl, kad jis mokosi ir tuo tikslu jam reikalinga tėvų materialinė parama, kadangi jis nors ir yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas (paskaitas), išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti atitinkamą išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko, siekiančio paramos, poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai, be to parama gali būti priteisiama, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (CK 3.192¹ str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-204/2009). Atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-188/2007, Teismų praktika Nr. 28).

I. Š. pateikė įrodymus, kad parama jai yra reikalinga, nes ji nuo 2012-09-01 mokosi Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos medicinos fakultete dieniniame skyriuje, šiuo metu mokosi antrame kurse, pateikė jos mokslus ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus (I t. 86, 87 b. l., III t. 74-79 b.l.). I. Š. teigimu ji mokosi pažangiai, už studijas mokėti nereikia, tačiau stipendijos negauna. I. Š. patvirtino, kad ji kažkokių sveikatos problemų, specialių poreikių neturi, yra darbinga, tačiau nedirba dėl intensyvaus studijų pobūdžio. Iš byloje esančių duomenų atsakovo pajamos 2012 m. sudarė apie 200 Lt, duomenų apie atsakovo pajamas 2013 m. nėra, atsakovo teigimu jis pajamų negauna (II t. 91-92 b.l.). Teismas neturi duomenų, kad atsakovas turėtų ypatingų sveikatos problemų, kad jam būtų nustatyta neįgalumas, apribotas darbingumas ar jis dėl kitų priežasčių negalėtų dirbti ir teikti I. Š. paramos, kol ši mokosi. Tai, kad teismas šeimos santykių bylose turi būti aktyvus, neatleidžia bylos šalių nuo pareigos pateikti paaiškinimus ir kitus įrodymus (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo principus ir CK 3.192¹ str., darytina išvada, kad I. Š. yra reikalinga abiejų tėvų materialinė parama, todėl I. Š. motinai teikiant paramą dukrai, atsakovas taip pat turi prisidėti prie paramos savo vaikui teikimo, o atsakovui geranoriškai neteikiant paramos savo dukrai, parama turi būti priteista teismo tvarka. Kadangi ieškovo tėvas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas, todėl jis turi visas galimybes susirasti darbą, kuriame gautų pajamas, be to, reikia pažymėti, kad abu tėvai privalo remti ir skatinti vaikus, siekiančius aukštojo išsilavinimo, paramos teikimo naštos negalima perkelti vien I. Š. motinai (CK 3.156 str. 1 d.). Tačiau teismas taip pat įvertina faktinę atsakovo finansinę ir turtinę padėtį, t.y. kad po paramos iš atsakovo priteisimo šis realiai galėtų ne tik dukrą, bet ir save išsilaikyti. I. Š. prašomos paramos sumos po 600 Lt ir 700 Lt ir daugiau per mėnesį yra neadekvačios atsakovo turtinei padėčiai, be to ir I. Š. motina atsižvelgiant į jos gaunamas pajamos tokių sumų dukrai skirti negalėjo ir negalėtų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į I. Š. poreikius, į tai, kad ji įrodė, kad atsakovo parama jai reikalinga, į atsakovo turtinę padėtį, kuri tik blogėjo I. Š. sulaukus pilnametystės, nenustačius, kad atsakovo turtinė padėtis ar I. Š. poreikiai laikotarpiu nuo 2012 m. liepos l d. iki 2013 m. spalio 1 d. iš esmės padidėjo, pripažintina, kad I. Š. prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jai paramą iš atsakovo po 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis nuo 2012 m. liepos l d. iki ji mokysis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos medicinos fakultete. Parama iki I. Š. 24 metų, taip pat konkretus paramos įsiskolinimas nepriteistinas atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką.

I. Š. savo reikalavimus galėjo tikslinti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, vėlesnis reikalavimų dalyko ar pagrindo pakeitimas galimas tik jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, gautas priešingos šalies sutikimas ar jei teismo manymu tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 46 str., 141 str.). Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str. 4 d.). Teismas netenkina I. Š. nesavalaikiai (baigiamųjų kalbų metu) pateikto teismui prašymo dėl paramos iš atsakovo priteisimo nekilnojamuoju turtu, be to, toks jos reikalavimas yra neadekvatus atsakovui po santuokos nutraukimo tenkančiai nekilnojamo turto vertei, be to, I. Š. neįrodė būtinybės priteisti jai paramos turtu. Pastebėtina, kad I. Š. gyvenamajame name, adresu Mėlynių g. 3, Šiauliuose, šiuo metu negyvena, nes studijuoja ir gyvena kitame mieste. Kiekvienas bendraturtis turėtų prisidėti prie namo mokesčių, o I. Š. kaip ji pati teigė pajamų neturi.

Teismo vertinimu kiti šalių ir trečiojo asmens I. Š. argumentai šioje byloje reikšmės neturi, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio, nuo dalies (1583 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo už turtinius reikalavimus buvo atleista 2013-02-22 nutartimi, o dėl reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 2060 Lt (1583 Lt už turtinius reikalavimus +477 Lt už išlaikymo įsiskolinimą) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p.). Tretysis asmuo I. Š., šioje byloje pareiškusi savarankiškus reikalavimus, dėl reikalavimo dėl išlaikymo (paramos) priteisimo taip pat yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Už jos savarankiškus reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma – 553,68 Lt. Ieškovė ir I. Š. iki bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jų šioje byloje turėtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir susijusius kitus reikalavimus dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo pripažintina, kad ieškinys patenkintas 50 proc., o ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas tik 15 proc. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 50 proc. jos už pagrindinį reikalavimą sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 71,50 Lt.

Iš atsakovo valstybės biudžetui priteistina 979,32 Lt žyminio mokesčio bei 23,45 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kokia dalimi patenkintas ieškovės ieškinys ir trečiojo asmens I. Š. savarankiški reikalavimai (I. Š. reikalavimas patenkintas 21 proc.).

Kadangi ieškovės ieškinys, taip pat I. Š. savarankiški reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, iš jų lygiomis priteista po 25,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti gydymo įstaigoms teismui pateiktus atsakovo medicininius dokumentus (asmens sveikatos istoriją) (III t. 36-37 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkinti iš dalies.

Nutraukti D. Š. (ikisantuokinė pavardė G.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir santuoką, sudarytą 1998 m. birželio 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – Š., Š.

Pripažinti žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), sklype esančius gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), garažą, u/n (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, u/n (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybe ir šį nekilnojamą turtą sutuoktiniams S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį.

Padalinti S. Š. ir D. Š. santuokoje įgytą kilnojamą turtą: D. Š. vardu registruotus automobilius Volvo 740, v/n (duomenys neskelbtini) ir automobilį FIAT BRAVO, v/n (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovui S. Š. asmenine nuosavybės teise.

Priteisti D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 2250,00 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui ir 71,50 Lt (septyniasdešimt vieną litą 50 ct) žyminio mokesčio.

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui pagal paimtą kreditą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ieškovės D. Š. skoline prievole.

Pripažinti atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriams R. L., BAB Snoras ir antstoliui A. B. asmenine S. Š. prievole.

Pripažinti atsakovo S. Š. skolinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „Omnitel“ ir jo teisių ir pareigų perėmėjui UAB Gelvora solidariąja S. Š. ir D. Š. prievole.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinės išmokomis nuo 2012 m. liepos l d. iki ji mokysis Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos medicinos fakultete. Kitus I. Š. reikalavimus atsakovui atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. Š. 979,32 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt devynis litus 32 ct) žyminio mokesčio bei 23,45 Lt (dvidešimt tris litus 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš D. Š. ir I. Š. po 25,00 Lt (dvidešimt penkis litus) iš kiekvienos procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Įsiteisėjus sprendimui grąžinti gydymo įstaigoms teismui pateiktus atsakovo S. Š. medicininius dokumentus (asmens sveikatos istorijų originalus).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.