Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. Š. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3781-362/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2011). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-265/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-282/2012).

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX).

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2012-05-16 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-3781-362/2012 dėl 21500,00 Lt skolos, 5 procentų procesinių palūkanų ir 161,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko S. Š. kreditoriui R. L. (3, 4 b. l.). 2012-07-03 teismo įsakymas įteiktas skolininko S. Š. uošvei A. G. (22 b. l.), o 2012-07-24 pačiam skolininkui S. Š. (23 b. l.). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2012-08-14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2013-01-28 pareiškėja D. Š. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, byloje trečiuoju asmeniu nurodytas kreditorius R. L. (civilinė byla Nr. 2-1528-901/2013).

CPK 368 str. nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dar 2012-07-03 teismo įsakymas įteiktas skolininko S. Š. uošvei A. G. (22 b. l.). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, 2013-05-20 pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu susipažinti su civiline byla Nr. L2-3781-362/2012, kaip susipažinimo tikslą nurodė tai, kad vyksta skyrybų procesas ir reikia pateikti dokumentą dėl vyro skolos (26 b. l.). 2013-05-23 D. Š. gavo dokumentų kopijas, konstatuotina, kad nuo 2013-05-23 pareiškėjai buvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą ir jo vykdymą. Teismo nuomone, kad pareiškėja D. Š. praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes su tokiu prašymu kreipėsi į teismą 2013-08-26.

Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Pareiškėja prašyme atnaujinti procesinį 3 mėnesių terminą nenurodė svarbių priežasčių, kurios leistų manyti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl vien tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Be to, pareiškėja siekė atnaujinti bylą dėl CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatyto pagrindo, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-282/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2009).

Pareiškėja nurodė, kad 2013-05-23 jai paaiškėjo, kad R. L. reikalauja iš pareiškėjos ir jos sutuoktinio bendro santuokinio turto išieškoti 21500,00 Lt. Tačiau 2012-05-16 teismo įsakyme dėl pareiškėjos pareigų (kreditorinių įsipareigojimų) nepasisakyta, kreditorius R. L. kreditorinius reikalavimus reiškė tik į S. Š., todėl konstatuotina, pareiškėjos materialiosios teisės ar pareigos nepažeistos. Dėl pareiškėjos teiginio, kad teismas priėmė neteisėtą teismo įsakymą, nes byloje Nr. L2-3781-362/2012 nėra jokio skolos dokumento, pasakytina, kad įstatymas numato, jog prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami (CPK 433 str. 3 d.). Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, kad jos galimai pažeistos teisės galės būti ginamos santuokos nutraukimo byloje, kurioje galės būti sprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymu priteistos skolos pripažinimo asmenine S. Š. skola, ir šioje byloje pareiškėja galės pateikti visus pastebėjimus dėl S. Š. skolos R. L..

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą (CPK 368 str. 1 d., 370 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos D. Š. prašymą atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3781-362/2012.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.