- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-700-587/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11074-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Lina Žemaitienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Polikristalas“
- Ieškovas
- L. B.
- Advokatai
- Kristina Pranevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą su trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Polikristalas“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-282-955/2023 pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Polikristalas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. B. (toliau – atsakovas) 8 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad jis atsakovui, jo prašymu, 2015 m. kovo 30 d. paskolino 8 000,00 Eur. Rašytinė paskolos sutartis sudaryta nebuvo, ieškovas nurodytą sumą pervedė į atsakovo banko sąskaitą. Ginčo, kad atsakovas šias pinigines lėšas gavo nėra, kadangi pats atsakovas tai pripažįsta. Konkretaus paskolos grąžinimo termino šalys nebuvo sutarusios, susitarė, kad kai atsakovas galės, tada paskolą grąžins. Po paskolos suteikimo praėjus daugiau kaip penkiems metams ieškovas paprašė atsakovo skolą grąžinti, tačiau atsakovas į ieškovo žodinį raginimą nereagavo, todėl ieškovas 2020 m. gegužės 29 d. pateikė atsakovui pretenziją. Atsakovas į šią pretenziją nereagavo.
3. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas, asmeniškai pasiskolinęs pinigus iš ieškovo, pats ir privalo skolą grąžinti. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog paskolintos lėšos buvo skirtos vykdymo proceso išlaidoms, atsakovo įmonei vykdymo procese nupirkus ieškovo tėvų butą, padengti. Jeigu atsakovui priklausanti įmonė UAB „Polikristalas” patyrė kažkokias išlaidas dalyvaujant vykdymo procese ir kaip pirkėjo pasiūlytam pirkėjui, įgyjant ieškovo tėvams priklausiusį butą, atsakovas privalėjo kreiptis su prašymu atlyginti šias patirtas išlaidas, tačiau niekada atsakovas nereiškė ieškovui jokių pretenzijų. Ieškovas paskolos suteikimo metu turėjo pinigų, todėl atsakovui paprašius, paskolino 8 000,00 Eur.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad jis jokios paskolos sutarties su ieškovu nėra sudaręs ir pinigų iš jo nėra pasiskolinęs, todėl neturi ir pareigos šiuos pinigus grąžinti. Ieškovo į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai buvo skirti kompensuoti išlaidoms, patirtoms dėl ieškovo įsigyjamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir turėjo būti sumokėti į UAB „Polikristalas“ sąskaitą. Kadangi atsakovas buvo šios įmonės akcininkas ir direktorius, gavęs pinigus iš ieškovo, jis tą pačią dieną juos pervedė į UAB „Polikristalas“ sąskaitą. Nors jis į įmonės sąskaitą įmokėjo 20 580,00 Eur, tačiau į šią sumą įeina ir ieškovo pervesti 8 000,00 Eur. Įmonės buhalterijoje ši suma yra užpajamuota kaip akcininko įnašas nuostoliams padengti. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. metų pradžioje ieškovo tėvas paprašė jo paslaugos - jis nurodė, kad jam su sutuoktine M. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra areštuotas ir pardavinėjamas antstolio iš varžytynių bei paprašė išgelbėti šį sutuoktinių turtą, išpirkti jį iš antstolio ir paskui parduoti jo sūnui ieškovui L. B.. UAB „Polikristalas“ ir L. B., dar iki pasirašant susitarimą, taip pat susitarė, kad iki kol butas bus parduotas ieškovui, pastarasis mokės visus su šiuo butu susijusius išlaikymo mokesčius (kadangi jame gyvens jo tėvai) ir kompensuos visas kitas išlaidas, susijusias su buto išpirkimu iš antstolio. Tokio susitarimo patvirtinimui ieškovas 2015 m. kovo 30 d. ir pervedė atsakovui 8 000,00 Eur. Viso tokių išlaidų buvo patirta 1 535,07 Eur, kurios ir buvo padengtos iš L. B. sumokėtų 8 000,00 Eur A. B.. 2017 m. spalio 12 d. Prašymu dėl hipotekos pabaigos (išregistravimo) buvo kreiptasi į notarą ir hipotekos registro tvarkytoją ir patirta 17,05 Eur išlaidų. Kadangi prisiimtos prievolės apmokėti už butą (duomenys neskelbtini) ieškovas L. B. neįvykdė ir liko skolingas UAB „Polikristalas“ 42 080,00 Eur, šiuo metu antstolis Marekas Petrovskis vykdo priverstinį išieškojimą iš ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas liko skolingas UAB „Polikristalas“, atsakovas likusios sumos 6 464,93 Eur jam negrąžino (8 000,00 Eur - 1 535,07 Eur = 6 464,93 Eur.). Taip pat atsakovas nurodo, kad turėjo daug daugiau išlaidų, susijusių su minėto buto išpirkimu, tačiau, pasitikėdamas ieškovu, nerinko įrodymų ir jų neturi.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo UAB „Polikristalas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad patvirtina visas atsakovo A. B. nurodytas faktines aplinkybes bei pažymėjo, kad L. B. nuo 2015 m. kovo 30 d., kai pinigai buvo pervesti UAB „Polikristalas“, nei karto nereiškė jokių pretenzijų dėl 8 000,00 Eur. Ir tik tada, kai UAB „Polikristalas“ kreipėsi į teismą su reikalavimu L. B. apmokėti už nupirktą butą ir pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą, L. B. kreipėsi į teismą reikalaudamas jo pervestų 8 000,00 Eur L. B., jau neigdamas buvusį UAB „Polikristalas“, A. B. ir L. B. susitarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovui L. B. iš atsakovo A. B. 8 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 380,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovo A. B. 18,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas į atsakovo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 198, pervedė 8 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“. UAB „Polikristalas“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2015 m. kovo 30 d. atsakovas į trečiojo asmens UAB „Polikristalas“ sąskaitą pervedė 20 580,00 Eur sumą, nurodydamas, kad tai yra paskola. 2020 m. gegužės 29 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo per penkias dienas grąžinti 2015 m. kovo 30 d. paskolintą 8 000,00 Eur sumą ieškovui į sąskaitą arba užskaityti už jo prievolę UAB „Polikristalas“. 2015 m. kovo 31 d. tarp ieškovo L. B., UAB „Kapitalo spektras“ ir UAB „Polikristalas“ buvo sudarytas Susitarimas dėl Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, kuriuo ieškovas perėmė pirkėjo teises ir pareigas iš UAB „Kapitalo spektras“ ir įsipareigojo iš UAB „Polikristalas“ nupirkti butą (duomenys neskelbtini). Susitarime buvo nustatyta, kad UAB „Polikristalas“ minimą butą L. B. parduos už 100 000,00 Eur. Susitarimas numatė, kad dalis kainos - 57 920,00 Eur bus užskaityta iš UAB „Kapitalo spektras“ jau įmokėto užstato, o likusią buto kainą - 42 080,00 Eur L. B. įsipareigoja sumokėti bankiniu mokėjimo pavedimu į UAB „Polikristalas“ sąskaitą ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2015 m. balandžio 3 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu UAB „Polikristalas“ iš antstolės Rimos Gražienės nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 98 000 Eur. Šią sumą UAB „Polikristalas“ antstolei pervedė 2015 m. kovo 30 d. Atsakovas, veikdamas kaip UAB „Polikristalas“ vadovas, kreipėsi su prašymu dėl hipotekos pabaigos (išregistravimo) į Kauno miesto 2-ąjį notaro biurą ir hipotekos registro tvarkytoją ir patyrė 22,88 Eur išlaidų. Už nuosavybės teisės įregistravimo dokumentus VĮ Registrų centre UAB „Polikristalas“ patyrė 67,14 Eur išlaidų. Į bylą pateiktos nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos patvirtina, kad 2015–2017 metais UAB „Polikristalas“ sumokėjo 1 428,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 25 d. UAB „Polikristalas“ ir L. B. sudarė buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad dalį pinigų 57 920,00 Eur Pirkėjas (ieškovas) sumokėjo Pardavėjui (UAB „Polikristalas“) bankiniu mokėjimo pavedimu į Pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą, o 42 080,00 Eur Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka Pirkėjas. Minėtas butas nuo 2017 m. spalio 30 d. yra registruotas ieškovo L. B. vardu. Iš byloje pateiktos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-9345-944/2020 teismas nustatė, kad šioje byloje ieškovas pateikė įrodymus, jog jis į antstolio Mareko Petrovskio sąskaitą iš viso sumokėjo 46 256,36 Eur: t. y. 2020 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 26 sumokėjo 309,15 Eur sumą, 2020 m. gruodžio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23 sumokėjo 14 755,39 Eur sumą, bei mokėjimo nurodymu Nr. 24 sumokėjo 30 000,00 Eur sumą.
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turėjo įrodyti, kad pinigai atsakovui perduoti kaip paskola ir kad atsakovas įsipareigojo juos grąžinti. Nors šalys skirtingai interpretavo atsakovui perduotų 8 000,00 Eur sumos paskirtį, tačiau ieškovas į bylą pateikė 2016 m. gegužės 23 d. šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kurio matyti, jog atsakovas ieškovo atlikto 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimo kopiją persiuntė ieškovui nurodydamas, kad jos ieškovui prireiks pateikiant mokesčių inspekcijai deklaraciją. Atsakovo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos patvirtina, jog atsakovas deklaravo 2015 metais iš L. B. gautą 8 000,00 Eur sumą, kaip gautą paskolą (viso gautų paskolų iš ieškovo atsakovas deklaravo už 8 689,00 Eur). Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovo atlikti veiksmai patvirtina faktą, kad ieškovas ir atsakovas tarėsi būtent dėl paskolos suteikimo, ieškovas paskolą atsakovui suteikė, o atsakovas pinigus priėmė ir šį faktą išviešino įstatymų nustatyta tvarka, deklaruodamas šalių paskolinius teisinius santykius Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šie įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina šalių sutartinius santykius dėl paskolos suteikimo, t. y. ieškovas įsipareigojo ir suteikė atsakovui apibrėžto 8 000,00 Eur dydžio paskolą, o atsakovas, išviešindamas šalių paskolinius santykius, įsipareigojo ją grąžinti.
Šalies argumentai
9. Atsakovas, nesutikdamas su pareikštu ieškiniu, nurodė, jog ieškovo perduota atsakovui suma buvo skirta nuostoliams padengti, kuriuos patirs vykdymo procese atsakovo įmonė UAB „Polikristalas“ išpirkdama ieškovo tėvams priklausantį butą ir jį parduodama ieškovui. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2015 m. kovo 31 d. tarp ieškovo L. B., UAB „Kapitalo spektras“ ir UAB „Polikristalas“ buvo sudarytas Susitarimas dėl Preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, kuriuo ieškovas perėmė pirkėjo teises ir pareigas iš UAB „Kapitalo spektras“ ir įsipareigojo iš UAB „Polikristalas“ nupirkti butą (duomenys neskelbtini). 2015 m. balandžio 3 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu UAB „Polikristalas“ iš antstolės Rimos Gražienės nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 98 000 Eur. Šią sumą UAB „Polikristalas“ antstolei pervedė 2015 m. kovo 30 d. 2017 m. spalio 25 d. UAB „Polikristalas“ ir L. B. sudarė buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai bei vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina faktą, jog ieškovo suteikta paskola buvo skirta vykdymo išlaidoms sumokėti. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad tarp šalių būtų sudarytas susitarimas dėl galimų nuostolių, kylančių iš vykdymo proceso, atlyginimo ir kad pervesta 8 000,00 Eur suma turėjo būtent tokią paskirtį. Teismas pažymėjo, jog visi kiti šalių tarpusavio santykiai buvo fiksuojami rašytiniuose susitarimuose, todėl, teismo vertinimu, nesant rašytinio susitarimo dėl ieškovo pervestų 8 000,00 Eur panaudojimo, jų laikyti ne paskola, o kitomis išlaidomis teismas neturi teisinio pagrindo. Be to, kaip paaiškino atsakovas, iš ieškovo gautą pinigų sumą, kartu su kitomis sumomis, atsakovas pervedė į UAB „Polikristalas“ sąskaitą, t. y. atsakovas gautą iš ieškovo pinigų sumą paskolino juridiniam asmeniui ir šį faktą išviešino Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas, kaip apdairus asmuo bei įmonės vadovas, priimdamas pinigus be rašytinės sutarties ir jas perduodamas juridiniam asmeniui, privalėjo bent jau mokėjimo nurodyme įvardinti tikslią pervedamų pinigų paskirtį, o to nepadaręs, atsakovas prisiėmė visą galimą riziką.
11. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo pinigų perdavimą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis –paskola atsakovui, kilus lėšas pervedusio ieškovo ir jas gavusio atsakovo ginčui, laikytini pakankamais spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių, kaip paskolos. Banko mokėjimo nurodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Ieškovo atlikto mokėjimo paskirtyje jokių duomenų apie kitokią piniginių lėšų paskirtį nebuvo nurodyta. Atsakovo veiksmai, t. y. ieškovo pinigų su nuoroda –paskola – priėmimas ir disponavimas jais, patvirtina ieškovo reikštą šioje byloje poziciją, t. y. šalių paskolinius teisinius santykius.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atsakovas A. B. (toliau – ir atsakovas, apeliantas), atstovaujamas advokatės Kristinos Pranevičienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo L. B. ieškinį atmesti arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas iki pat buto išpirkimo iki 2020 metų nereikalavo iš atsakovo pinigų. Tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą. Ieškovas tariamos paskolos suteikimo dieną (2015 m. kovo 30 d.) buvo jauno amžiaus, vos 19 metų, ką tik pabaigęs vidurinę mokyklą ir išvykęs studijuoti į užsienį. Ieškovas apskritai neturėjo piniginių lėšų, kurias būtų galėjęs paskolinti atsakovui. Iš į bylą išreikalautų VMI pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad jokių pajamų ir turto ieškovas 2015 metais deklaravęs nebuvo. VMI pateikta ieškovo pajamų deklaracija patvirtina, kad jo deklaruotos pajamos buvo 0. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo galimybę teisėtai disponuoti tokiomis piniginėmis lėšomis, kad 2015 m. kovo 30 d. galėtų atsakovui paskolinti 8 000,00 Eur, o sekančią dieną UAB „Kapitalo spektras“ paskolinti 57 920,00 Eur sumą.
12.2. Teismas netinkamai kvalifikavo 2015 m. kovo 30 d. ieškovo 8 000 Eur sumos pavedimą į atsakovo sąskaitą kaip paskolą, kadangi šie pinigai, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, preliminaraus susitarimo, žodinių atsakovo paaiškinimų, kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateiktų visų kitų dokumentų dėl UAB „Polikristalas“ patirtų išlaidų, išperkant butą, buvo skirti nekilnojamojo turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimo užtikrinimui. Nors ieškovas pavedime pervedamą sumą pavadino „paskola“, tačiau realiai tai buvo pinigai, skirti išlaidoms padengti ir jie buvo pervesti iš atsakovo sąskaitos į UAB „Polikristalas“ sąskaitą bei panaudoti.
12.3. Atsakovui 2015 m. jokio poreikio skolintis apskritai nebuvo. Ieškovas byloje neįrodė paskolos sutarties sudarymo pagrindo, tikslo, grąžinimo termino ar susitarimo, kada paskola bus grąžinta. Buvo remiamasi iš esmės vienu vieninteliu bankiniu pavedimu, atliktu vienašališkai ieškovo. Tas faktas, kad atsakovas gautus pinigus priėmė, jokiu būdu dar nepatvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis. Ieškovas negalėjo paaiškinti paskolos suteikimo tikslo ir negebėjo nurodyti aplinkybių, kokiomis šalys neva susitarė dėl paskolos grąžinimo. Ieškovas ne tik negalėjo pagrįsti paskolos atsakovui suteikimo lėšų kilmės (aiškino, kad neva tai buvo jo studijoms skirti pinigai), nei pagal 2015 m. kovo 31 d. pagal preliminarią sutartį UAB „Kapitalo spektrui“ suteiktos 57 820,00 Eur paskolos kilmės (apskritai negalėjo paaiškinti, iš kur turėjo tokių pinigų). Ieškovas negalėjo paaiškinti, iš kur 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje jam būnant studentu jis turėjo finansines galimybes suteikti dvi paskolas, kurių bendra suma būtų 65 920,00 Eur (8 000+57 920).
12.4. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės ir visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovo poziciją, kad UAB „Polikristalas“, atstovaujama ieškovo, ir L. B. bei jo tėvas J. B., atstovaudamas UAB „Kapitalo spektras“, dar iki pasirašant 2015 m. kovo 31 d. preliminarų susitarimą, taip pat susitarė, kad iki butas (duomenys neskelbtini) bus parduotas L. B., pastarasis mokės visus su šiuo butu susijusius išlaikymo mokesčius (kadangi jame gyvens jo tėvai) ir kompensuos visas kitas išlaidas, susijusias su buto išpirkimu iš antstolio. Būtent tokio susitarimo patvirtinimui ieškovas 2015 m. kovo 30 d. pervedė A. B. 8 000,00 Eur. Teismas pažeidė pareigą atidžiai vertinti ir ikisutartinius šalių santykius, ko pasėkoje, priėmė neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą. Juk nelogiška, kad, nesant jokio išankstinio žodinio susitarimo ir tarpusavio pasitikėjimo tarp asmenų, ieškovas būtų pervedinėjęs 8 000,00 Eur sumą, o sekančią dieną pasirašęs pakankamai sudėtingo teksto teisinę preliminarią sutartį, kuri neabejotinai buvo parengta iš anksto visoms šalims jau iš anksto turint ketinimus susitarti dėl buto išpirkimo.
12.5. Teismas labai formaliai pripažino, kad vien pavedimo faktas ir jo išviešinimas (atsakovo turto deklaracijoje) yra pakankamas konstatuoti paskolos faktą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad jei asmenys per trumpą laikotarpį sudaro kelis susitarimus, jie turi būti visi vertinami sistemiškai, kartu, o ne izoliuotai, siekiant atskleisti tikrąją šalių valią.
12.6. Teismas nevertino kitų aplinkybių, patvirtinančių ieškovo nesąžiningumą. Pagal 2017 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas dalį pinigų 57 920,00 Eur ieškovas apmokėjo, o 42 080,00 Eur turėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 31 d. Prisiimtos prievolės UAB „Polikristalas“ apmokėti už butą (duomenys neskelbtini) ieškovas ilgą laiką nevykdė, o įvykdė tik 2020 m. gruodžio 16 d., kai Kauno apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovo turtą.
12.7. Teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kad elektroninį laišką, kurį ieškovo ir jo tėvų prašymu atsakovas išsiuntė, o ne kaip atsakovo skolos tariamą pripažinimą, ieškovas iš atsakovo išgavo tyčia. Atsakovas buvo apgautas, kadangi prašydamas atsiųsti el. laišką ieškovas jau planavo šį faktą ateityje panaudoti prieš atsakovą – kreiptis dėl pervestų pinigų priteisimo, kas ir buvo padaryta ieškiniu šioje byloje.
12.8. Teismas taip pat netinkamai vertino į bylą išreikalautas atsakovo deklaracijas, pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, nevertino sistemiškai atsakovo paaiškinimų ir to fakto, kad ieškovas tariamai suteiktos paskolos nebuvo deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Esant prieštaravimams tarp byloje esančių įrodymų, teismas jų nepašalino, tuo nukrypdamas nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.
12.9. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovui įrodinėti, kad jis paskolos negavo, ir nors atsakovas aiškiai teismui paaiškino ir rašytiniais įrodymais pagrindė (netinkamai perkeltą įrodinėjimo pareigą įvykdė), kokiu pagrindu gavo pinigus (siekiant padengti buto išpirkimo išlaidas), o ieškovas negalėjo paaiškinti ir įrodyti, kokiu pagrindu jis neva skolino pinigus atsakovui.
12.10. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, nepateikė argumentų, kodėl atsakovo įrodymus be jokių motyvų ir pagrindo atmetė.
12.11. Teismas negali ginti nesąžiningo asmens (ieškovo) vien tuo pagrindu, kad ieškovas įnašą už tėvų buto išpirkimo išlaidas pervedė ne į UAB „Polikristalas“ sąskaitą ir netinkamai jį pavadino paskola.
12.12. Ieškovas savo nenuosekliais paaiškinimais labai aiškiai patvirtino, kad jis iš tikrųjų neskolino pinigų atsakovui, kadangi jam nerūpėjo nei terminas, kada paskola bus grąžinta, nežinojo nei tikrųjų susitarimų tarp A. B. ir ieškovo tėvų, pats ieškovas patvirtino, kad teisiniuose santykiuose pats nedalyvavimo, o pinigus pervedinėjo tėvų nurodymu. Teismas neįvertino ieškovo paaiškinimų kaip visiškai prieštaraujančių jo ieškinyje ir dublike dėstomai pozicijai.
12.13. Teismas taip pat pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.870 straipsnis) bei nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas, konstatuodamas, kad „atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu“ pažeidė CK 6.870 straipsnį, CPK 178 straipsnį. Kasacinis teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), ne kartą yra išaiškinęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Šias aplinkybes – pinigų perdavimą ir gavusio asmens įsipareigojimą juos grąžinti – nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
12.14. Teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą. Pagal CK 6.871 straipsnį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. CK 1.93 straipsnio 2 dalis neleidžia įrodinėti paskolos sutarties sudarymo fakto remiantis liudytojų parodymais, o juo labiau savo paties (ieškovo) paaiškinimais. Sandoris negalioja, nes nebuvo jokios atsakovo valios prisiimti skolinį įsipareigojimą ir juo labiau jį grąžinti. Kadangi nėra įstatymo nustatyta tvarka įformintos sutarties, tai neįmanoma objektyviai spręsti klausimo dėl skolos dydžio, grąžinimo terminų, abiejų šalių valios išreiškimo.
12.15. Byloje atsakovas įrodė, kad 8 000,00 Eur pavedimo, kurį jis gavo iš ieškovo, paskirtis buvo labai konkreti – tai buvo įnašas padengti išlaidas, kurios atsiras ir atsirado dėl ieškovo tėvams priklausiusio buto išpirkimo. Jokios valios sudaryti paskolos sandorį iš atsakovo pusės nebuvo, o ieškovas apsimestinai tokią savo tariamą valią nurodė, o neva suteiktos paskolos nereikalavo grąžinti iki pat 2020 metų, kuomet pašlijo šalių santykiai.
Žemesnės instancijos teismas
13. Trečiasis asmuo UAB „Polikristalas“ prisidėjimu prie apeliacinio skundo prašo tenkinti apelianto A. B. apeliacinį skundą – panaikinti 2023 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-282-955/2023, ir priimti naują sprendimą – L. B. ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui UAB „Polikristalas“ iš ieškovo L. B. visas bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjimas prie apeliacinio skundo grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Trečiasis asmuo palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad įrodinėjimo pareiga buvo paskirstyta neteisingai. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, atleisdamas ieškovą nuo pareigos įrodyti paskolos sutarties sudarymo tikslą, pagrindą, esmę, motyvus (šiuos dalykus ieškovas įrodinėjo tik savo neaiškiais bei prieštaringais ir neužtikrintais paaiškinimais) ir perkeldamas pareigą atsakovui gintis įrodinėjant, kad pervestos lėšos nebuvo paskola. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokio tariamos paskolos sutarties sudarymo tikslo. Šalys niekada nesitarė dėl tariamos paskolos grąžinimo, todėl ieškovas neįrodė buvus sudarytą paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Teismas nevertino įrodymų visumos, palaikė tik ieškovo poziciją, tuo pažeidžiant CPK 185 straipsnį.
13.3. Trečiasis asmuo palaiko apelianto apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, kad teismas pažeidė CPK 270 straipsnyje įtvirtintą pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, nepateikė argumentų, kodėl atsakovo įrodymus be jokių motyvų ir pagrindo atmetė. Teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtina pinigų gavimo iš ieškovo tikslą ir paskirtį, kaip pagrindžiančių atsakovo poziciją, kad tie pinigai buvo skirti padengti išlaidas už ieškovo tėvams priklausiusio buto išpirkimą iš antstolio, kurį atliko atsakovo vadovaujama įmonė UAB „Polikristalas“ (trečiasis asmuo).
13.4. Teismas pažeidė CK 6.870 straipsnį ir nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovas byloje neįrodė paskolos dalyko perdavimo atsakovo nuosavybėn (kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas jų neįgijo savo nuosavybėn, o pervedė į UAB „Polikristalas“ sąskaitą, vėliau trečiasis asmuo išpirko ieškovo tėvų butą,), taip pat neįrodė, kad atsakovas kaip nors buvo įsipareigojęs grąžinti pinigus kaip paskolą. Teismas nenustatė jokio ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl paskolos suteikimo, kadangi net ir pats ieškovas negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis ir kokiam tikslui suteikė paskolą atsakovui. Tikėtina, kad ieškovas nepervedė pinigų tiesiai į UAB „Polikristalas“ sąskaitą dėl to, kad jam netektų aiškintis, kokiu tikslu perveda įmonei, su kuria niekaip nėra susijęs, pinigus, kurie padengs jo tėvų buto išpirkimo išlaidas. Ieškovui paprasčiau buvo pervesti reikalingą išlaidoms padengti sumą tiesiog atsakovui, kuris jau galėjo pervesti pinigus į UAB „Polikristalas“, kadangi buvo bendrovės akcininkas.
13.5. Trečiasis asmuo sutinka su apelianto argumentus, jog priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistas CK 6.871 straipsnis, CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 1.93 straipsnio 2 dalis. Teismas sistemiškai neaiškino CK 1.73 straipsnio 1 dalies, 6.871 straipsnio ir 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatų. CK 1.93 straipsnio 2 dalis neleidžia įrodinėti paskolos sutarties sudarymo fakto remiantis liudytojų parodymais, o juo labiau savo paties (ieškovo) paaiškinimais. Norėdamas įrodyti sutarties sudarymo faktą ieškovas turėjo pateikti rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo valią pasiskolinti pinigus ir įsipareigojimą grąžinti pasiskolintą sumą. Tokių įrodymų byloje ieškovas nepateikė. Ieškovas savo nenuosekliais paaiškinimais įrodinėjo, kad neva pats būdamas studentas kreditavo gerokai vyresnį ir patirtį turintį verslininką – atsakovą. Nebuvus sudarytos rašytinės paskolos sutarties, teismas nevertino to kaip prieštaravimo imperatyviam CK 6.871 straipsnio 1 dalies reikalavimui, leido pačiam ieškovui savo paaiškinimais įrodinėti paskolos sutarties sudarymo faktą. Tokiu būdu buvo pažeistos paminėtos materialinės teisės normos, nukrypta nuo suformuotos LAT praktikos.
Atsiliepimas
14. Ieškovas L. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovui jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Paskolos sutarties formą reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Paskolos sutarties sudarymui konstatuoti yra svarbi ne paskolos sutarties forma, o paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui fakto nustatymas. 8000,00 Eur paskolos suteikimo atsakovui faktą aiškiai patvirtina bankinio mokėjimo pavedimo kopija. Ieškovas į atsakovo asmeninę sąskaitą 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 198 pervedė 8000,00 Eur sumą. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodoma „paskola“. Banko mokėjimo nurodymas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, kuris laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ne tik lėšų pervedimo, bet ir paskolos sutarties sudarymo faktą.
14.2. Pinigų gavimo fakto pagal 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimą atsakovas neginčija, tad nepagrįstai atsakovas teigia, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Nepagrįsti argumentai, kad neva nebuvo išreikšta atsakovo valia sudaryti paskolos sutartį bei tai, kad jis pagal 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimą į asmeninę sąskaitą gautos 8000,00 Eur sumos nelaikė paskola. 2016 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu atsakovas atsiuntė ieškovui 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimo kopiją, nurodydamas, kad jos ieškovui prireiks pateikiant mokesčių inspekcijai deklaraciją. Atsakovas 2015 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo iš ieškovo gautą 8 000,00 Eur paskolą. Šios aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad pats atsakovas 2015 m. kovo 30 d. ieškovo mokėjimo pavedimu jam pervestą 8000,00 Eur sumą pripažino ir laikė paskola.
14.3. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog paskolos suteikimo metu tarp šalių buvo pasitikėjimo santykiai, todėl kam atsakovui buvo reikalinga paskola ir kaip jis ją panaudos, ieškovui nebuvo aktualu. Taip pat ieškovui nekilo abejonių, kad paskolinta suma bus grąžinta, tad tikslaus paskolos grąžinimo termino šalys neaptarė. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad gavęs pinigus iš ieškovo, jis tą pačią dieną juos pervedė į UAB „Polikristalas“ sąskaitą. Atsakovas į UAB „Polikristalas“ banko sąskaitą pervedė 20 580,00 Eur. UAB „Polikristalas“ buhalterijoje ši suma yra užpajamuota kaip akcininko įnašas nuostoliams padengti. Šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog jam paskola iš ieškovo nebuvo reikalinga. Iš ieškovo pasiskolintas pinigines lėšas atsakovas naudojo savo įmonės veiklos nuostoliams dengti, todėl nepagrįsti argumentai, jog neva atsakovui paskola nebuvo reikalinga.
14.4. Ieškovo prievolė, kylanti iš buto (duomenys neskelbtini) yra pilnai įvykdyta. Už butą (duomenys neskelbtini) ieškovas sumokėjo 104 176,36 eurų, t. y. daugiau nei numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Iš sumokėtos sumos buvo įvykdyti visi UAB „Polikristalas“ reikalavimai ir vykdomoji byla užbaigta. Jei ieškovas su UAB „Polikristalas“ nebūtų pilnai atsiskaitęs, vykdomoji byla nebūtų užbaigta ir antstolis toliau vykdytų išieškojimą. Atsakovas negali turėti ir neturi jokių reikalavimų, kylančių iš 2017 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Taip pat atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo teigti, kad jam paskolinta 8 000,00 Eur suma buvo skirta šios sutarties pagrindu atsiradusioms išlaidoms padengti.
14.5. Atsakovo teiginiai, neva jis turėjo papildomų išlaidų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu, tačiau nėra jų išsaugojęs ir negali pateikti, vertintini kritiškai. Tokias išlaidas, jei jų iš tiesų būtų buvę, galėjo patirti ne atsakovas, o UAB „Polikristalas“ įsigijęs butą iš varžytinių. Kadangi UAB „Polikristalas“ yra juridinis asmuo, turintis prievolę vesti apskaitą bei apskaityti visas gaunamas pajamas ir išlaidas, visas išlaidas, susijusias su buto (duomenys neskelbtini) įsigijimu bei išlaikymu, privalėjo apskaityti. Atsakovas nurodo, kad UAB „Polikristalas“ iš viso patyrė 1 535,07 Eur išlaidų, susijusių su minėto buto įsigijimu bei išlaikymu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių papildomas išlaidas, nei atsakovas, nei UAB „Polikristalas“ byloje nėra pateikęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo.
18. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
19. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).
20. Byloje ginčo nekilo, kad ieškovas L. B. į atsakovo A. B. sąskaitą 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 198, pervedė 8 000,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“, ji taip pat deklaruota kaip paskola, tai patvirtina deklaracijos esančios byloje. 2016 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku atsakovas persiuntė ieškovui 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimo kopiją, nurodydamas, kad jos ieškovui prireiks pateikiant mokesčių inspekcijai deklaraciją.
21. 2020 m. gegužės 29 d. ieškovas pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo per penkias dienas grąžinti 2015 m. kovo 30 d. paskolintą 8 000,00 Eur sumą ieškovui į sąskaitą arba užskaityti už jo prievolę UAB „Polikristalas“.
22. 2015 m. kovo 31 d. tarp ieškovo L. B., UAB „Kapitalo spektras“ ir UAB „Polikristalas“ buvo sudarytas susitarimas dėl preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo, kuriuo ieškovas perėmė pirkėjo teises ir pareigas iš UAB „Kapitalo spektras“ ir įsipareigojo iš UAB „Polikristalas“ nupirkti butą (duomenys neskelbtini). Susitarime buvo nustatyta, kad UAB „Polikristalas“ minimą butą L. B. parduos už 100 000,00 Eur. Susitarimas numatė, kad dalis kainos – 57 920,00 Eur bus užskaityta iš UAB „Kapitalo spektras“ jau įmokėto užstato, o likusią buto kainą – 42 080,00 Eur L. B. įsipareigoja sumokėti bankiniu mokėjimo pavedimu į UAB „Polikristalas“ sąskaitą ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.
23. 2015 m. balandžio 3 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu UAB „Polikristalas“ iš antstolės Rimos Gražienės nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 98 000 Eur. Šią sumą UAB „Polikristalas“ antstolei pervedė 2015 m. kovo 30 d.
24. 2017 m. spalio 25 d. UAB „Polikristalas“ ir ieškovas sudarė buto, (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad dalį pinigų 57 920,00 Eur ieškovas sumokėjo pardavėjui UAB „Polikristalas“ bankiniu mokėjimo pavedimu į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą, o 42 080,00 Eur pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Taip pat sutartyje nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas. Minėtas butas nuo 2017 m. spalio 30 d. yra registruotas ieškovo L. B. nuosavybės teise.
25. L. B. pateikė įrodymus, jog jis į antstolio Mareko Petrovskio sąskaitą iš viso sumokėjo 46 256,36 Eur (Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-9345-944/2020).
26. Rašytinės paskolos sutarties byloje nepateikta. Ieškovo teigimu, šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas paskolins atsakovui 8 000,00 Eur sumą, o atsakovas šią sumą grąžins ieškovui pareikalavus. Ginčo dėl pinigų pervedimo fakto byloje nėra, tačiau atsakovas nurodo, kad pinigai, kuriuos ieškovas pervedė į jo asmeninę sąskaitą, buvo skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, jo išlaikymo, hipotekos perregistravimo, turto mokesčio ir kitoms išlaidoms padengti iki kol butas bus parduotas ieškovui L. B..
27. Šalys skirtingai interpretavo atsakovui perduotų 8 000,00 Eur sumos paskirtį, tačiau ieškovas į bylą pateikė 2016 m. gegužės 23 d. šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, iš kurio matyti, jog atsakovas ieškovo atlikto 2015 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimo kopiją persiuntė ieškovui nurodydamas, kad jos ieškovui prireiks pateikiant mokesčių inspekcijai deklaraciją. Kaip minėta, A. B. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos patvirtina, jog atsakovas deklaravo 2015 metais iš L. B. gautą 8 000,00 Eur sumą, kaip gautą paskolą. Tai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisniai santykiai, ieškovas paskolą atsakovui suteikė, o atsakovas pinigus priėmė ir šį faktą išviešino įstatymų nustatyta tvarka.
28. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šie įrodymai patvirtina šalių sutartinius santykius dėl paskolos suteikimo, o atsakovas išviešindamas šalių paskolinius santykius, įsipareigojo ją grąžinti (CPK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 2 dalis). Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija.
29. Pirmos instancijos teismas teisingai atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovo suteikta paskola buvo skirta vykdymo išlaidoms sumokėti, kadangi į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad tarp šalių būtų sudarytas susitarimas dėl galimų nuostolių, kylančių iš vykdymo proceso atlyginimo ir kad pervesta 8 000,00 Eur suma turėjo būtent tokią paskirtį.
30. Pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog visi kiti šalių tarpusavio santykiai buvo fiksuojami rašytiniuose susitarimuose, todėl teismo vertinimu, nesant rašytinio susitarimo dėl ieškovo pervestų 8 000,00 Eur panaudojimo, jų laikyti ne paskola, o kitomis išlaidomis teismas neturi teisinio pagrindo.
31. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad apdairus ir rūpestingas asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to, net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Dėl to atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, privalėjo įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovo jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).
32. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju ginčo pinigų perdavimą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta mokėjimo paskirtis – paskola atsakovui, kilus lėšas pervedusio ieškovo ir jas gavusio atsakovo ginčui, laikytini pakankamais spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių, kaip paskolos. (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
33. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas apskritai neturėjo pinigų, kuriuos galėjo paskolinti, kadangi iš paties pinigų pervedimo fakto matyti, kad jis iš savo sąskaitos pervedė ginčo pinigus, t. y. jų turėjo, o ieškovo pinigų įgijimo faktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jo nepasisako.
34. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovas iki pat buto išpirkimo iki 2020 metų nereikalavo iš atsakovo pinigų ir tai patvirtina ieškovo nesąžiningumą. CK 6.873 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per 30 dienų. Taigi paskolos sumos nereikalavimas tam tikrą laiką nereiškia nesąžiningumo, kadangi tokia įstatymo nuostata paskolos davėjui užtikrina teisę paskolą išsireikalauti per 30 dienų nuo pareikalavimo ir neužkerta kelio kreiptis į teismą, paskolos neatgavus per 30 dienų.
35. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai kvalifikavo 2015 m. kovo 30 d. ieškovo 8 000 Eur sumos pavedimą į atsakovo sąskaitą kaip paskolą, kadangi šie pinigai, buvo skirti nekilnojamojo turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), išpirkimo užtikrinimui. Byloje nepateikta jokių įrodymų dėl tokio apelianto argumento apie pinigų pervedimo tikslą, kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie pinigų panaudojimą kokiam nors konkrečiam tikslui, tame tarpe ir buto išpirkimo išlaidoms dengti (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
36. Apelianto argumentas, kad jam skolintis pinigų nebuvo tikslo, laikytinas deklaratyviu, kadangi pinigų skolinimasis nebūtinai turi būti įvardijamas, nurodant tikslą ar tikslas išviešinamas. Tokios prievolės besiskolinančiam pinigines lėšas asmeniui įstatymas nenustato. Tikėtina šalių paaiškinimais, kad tarp jų buvo pasitikėjimo santykiai, todėl paskolos tikslas nebuvo įvardijamas, kadangi jie bendravo ir kitais sandorių klausimais. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad gavęs pinigus iš ieškovo, į UAB „Polikristalas“ sąskaitą pervedė 20 580,00 Eur. UAB „Polikristalas“ buhalterijoje ši suma yra užpajamuota kaip akcininko įnašas nuostoliams padengti. Šios aplinkybės tikėtinai paneigia atsakovo teiginius, jog jam paskola iš ieškovo nebuvo reikalinga.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad pirmos instancijos teismas nevertino reikšmingos aplinkybės ir visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovo poziciją, kad UAB „Polikristalas“, atstovaujama ieškovo, ir L. B. bei jo tėvas J. B., atstovaudamas UAB „Kapitalo spektras“, dar iki pasirašant 2015 m. kovo 31 d. preliminarų susitarimą, taip pat susitarė, kad iki butas (duomenys neskelbtini) bus parduotas L. B., pastarasis mokės visus su šiuo butu susijusius išlaikymo mokesčius (kadangi jame gyvens jo tėvai) ir kompensuos visas kitas išlaidas, susijusias su buto išpirkimu iš antstolio. Būtent tokio susitarimo patvirtinimui ieškovas 2015 m. kovo 30 d. pervedė A. B. 8 000,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jei toks susitarimas turėtų įtakos ginčo paskolos suteikimui, tai jis ir būtų įvardintas apelianto nurodytoje sutartyje, todėl, kad surašant minėtą sutartį ir į ją įrašant ginčijamos sumos sumokėjimo tikslą, būtų apsaugoti ir ieškovo ir atsakovo interesai. Kolegija sprendžia, kad surašant, kaip apeliantas nurodo „sudėtingą sutartį“, šalims nebuvo jokio tikslo nenurodyti joje ginčo pinigų sumos (8000 Eur), jei ji buvo pervedama tam tikru tikslu (įvairiems mokesčiams susijusiems su buto pirkimu dengti), kaip nurodo atsakovas. Atsakovui taip pat nebuvo tikslo ją priimti kaip paskolą, (paskirtyje nurodant „paskola“) ir dar po to siųsti ieškovui duomenis, nurodant kad jie bus reikalingi paskolos deklaravimui, kadangi akivaizdu, kad šalys verslininkai, paskolos suteikimo pasekmes ir prievolę ją grąžinti (CK 6.873 straipsnis) žinojo.
38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
39. Kolegija taip pat sprendžia, kad apelianto teiginiai, neva jis turėjo papildomų išlaidų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), išlaikymu, tačiau nėra jų išsaugojęs ir negali pateikti, vertintini kritiškai, kadangi tokias išlaidas galėjo patirti ne atsakovas o UAB „Polikristalas“. Atsakovas nurodo, kad UAB „Polikristalas“ iš viso patyrė 1 535,07 Eur išlaidų susijusių su minėto buto įsigijimu bei išlaikymu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių papildomas išlaidas, nei atsakovas, nei UAB „Polikristalas“ byloje nėra pateikęs, taigi tai niekaip negalima susieti su 8000 Eur paskolos pervedimu (suma net preliminariai neatitinka atsakovo nurodomų išlaidų). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prievolė kylanti iš buto (duomenys neskelbtini) pirkimo, yra pilnai įvykdyta. Už butą (duomenys neskelbtini) ieškovas sumokėjo 104 176,36 eurų, t. y. daugiau nei numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje, vykdomoji byla užbaigta. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.
40. Kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą bei byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog ieškovui pervedant pinigus jis nurodė, jog pervedami pinigai yra paskola, o atsakovui juos priimant, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kad paskolinta pinigų suma turėjo kitokią paskirtį, konstatuotina, kad ieškovas įrodė visas paskolos sutarties sąlygas. Ieškovui įrodžius paskolos teisinių santykių buvimą, ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo laikytinas įrodytu, todėl pagrįstai tenkintas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
41. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino CK 6.870-6.873 straipsnius, reglamentuojančius paskolos sutartinius santykius, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo L. B. bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 847,00 Eur (DOK-37946), todėl jos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), 847,00 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.