Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-523-548/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-28
Bylos Nr.
eII-523-548/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00378-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pažeidėjas
M. B., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-523-548/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00378-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.8.1; (S) 16.11.11; 21.10.4; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 28 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmeniui M. B.,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. kovo 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5530-2025 (ROIK: 25263764935).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5530-2025 (toliau – nutarimu) M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2025 m. sausio 14 d., 12.54 val. Kauno miesto sav., Kaune, A. Kriščiukaičio g. – Jurbarko g., vairuodamas transporto priemonę Citroen Picasso, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, persirikiuodamas, tuo keisdamas važiavimo kryptį į dešinę, neužtikrino saugaus eismo, kliudė ir apgadino greta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Mitsubishi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Iš eismo įvykio vietos nesustojęs ir nepranešęs policijai, pasitraukė. Nutarimu M. B. paskirta 1550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame prašo panaikinti 2025 m. kovo 26 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5530-2025, dalyje dėl teisės vairuoti atėmimo ir neskirti teisės vairuoti atėmimo arba paskirti kuo trumpesnį terminą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Tuo atveju, jei teismas nematys galimybės neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, sutinka, kad būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skundas grindžiamas tuo, kad su administraciniu nusižengimu sutinka ir jo neginčija, dėl situacijos nuoširdžiai gailisi. Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, šeimoje auga nepilnametis sūnus, kurį reikia išlaikyti. Alkoholi vartoja retai, tuo metu tėtis gulėjo ligoninėje ir visi jo vaikai ir mama važinėjo kiekvieną dieną jo lankyti į ligoninę Anykščiuose, tai siek tiek alkoholio buvo vartojęs iš vakaro. Nuolatinė įtampa, didžiulis stresas ir pergyvenimai galimai sąlygojo, jog kitą dieną buvo nustatytas neblaivumas. Tėtis mirė 2025 m. vasario 16 d. Po tėčio mirties jis vienintelis buvo ir yra pagalbininkas motinai, kuri po tėčio mirties perėmė ūkį, kuris verčiasi pienininkyste. Savo poelgį bei situacijos nevertinamą - kad vairavo iš vakaro pavartojęs alkoholio ir nevertino savo organizmo reakcijos, nors jautėsi gerai, vertina kritiškai. Galimai tėčio liga (šeimos nariai buvo informuoti, kad tėtis nepagis) ir pergyvenimas dėl tėčio kas dieną blogėjančios situacijos sutrukdė atidumui. Lydintis nuolatinis stresas galimai sąlygojo ir tą aplinkybę, kad nejautė jokio susidūrimo su kita transporto priemone. Išvykimas iš įvykio vietos nebuvo sąlygotas sąmoningos tyčios. Visos aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro kompleksą faktinių aplinkybių, kurios turi reikšmę sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašoma M. B. skundo netenkinti ir, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Šiuo konkrečiu atveju neblaivaus M. B. vairavimas realiai sukėlė didelį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jį tuo metu supančiai aplinkai. Padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį — transporto priemonę ir sukėlė realias pasekmes. Byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais bei paaiškino, kad nesijautė, kad su mašinomis buvo susiglaudę, todėl ir nesustojo ir nuvažiavo. Apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai nukentėjusysis susistabdė jį ir paaiškino, kas įvyko. Tuomet apžiūrėjo automobilį ir įvertino situaciją, kad įvyko pažeidimas. Tiek nukentėjusiojo, tiek jo transporto priemonės buvo pažeistos, kai po įvykio nukentėjusysis susistabdė jį ir nuvažiavo į aikštelę. Pripažįsta, kad padarė eismo įvykį, tiesiog jis nejautė, kad susidūrė su kita mašina ir dėl to nuvažiavo. Girtumas buvo apie 0,7 promilės, alkoholį vartojo naktį, įvykis įvyko apie pietus, apie 12 val. Ant jo automobilio buvo labai menkas pažeidimas ir tikrai galėjo nepajausti automobilių susilietimo, nes nėra jokių įlenkimų – tiesiog pažeistas lakas. Nukentėjusysis buvo iškvietęs pareigūnus, nors jis ir nukentėjusysis jau buvo susitarę dėl deklaracijos forminimo, bet atvyko pareigūnai į aikštelę ir patikrino blaivumą. Pripažįsta, kad jis padarė eismo įvykį, kad vairavo neblaivus, bet, kad pasišalino iš įvykio vietos stengdamasis išvengti atsakomybės – nesutinka. Išvažiuodamas iš žiedo jis žvilgterėjo į galą, kad nieko nėra ir persirikiavo į dešinę kraštinę juostą, išsukdamas iš žiedo. Žinojo, kad ta juosta važiuojant reikės persirikiuoti, priekyje juosta buvo visiškai tuščia ir jis persirikiavo į tą juostą. Paaiškino, kad yra 40 metų amžiaus, profesinės karo tarnybos paramedikas, visada stengėsi būti pavyzdingas pilietis, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra teistas. Visada stengėsi elgtis tik tinkamai, prieš netenkant teisės vairuoti, sužinojo apie savo tėčio nepagydomą ligą, todėl su kitais šeimos nariais stengėsi kuo dažniau jį lankyti ir prižiūrėti, nes jo liga greitai progresavo ir jis pats savimi nesirūpino, teko jį ir maitinti, ir prausti, ir žaizdas valyti. Matė, kad tėtis greitai silpsta ir negalėjo jam niekuo padėti, ši situacija stipriai paveikė M. B. emocinę ir psichologinę būseną. Šis laikotarpis buvo itin sunkus ir būtent tuo metu padarė šį neapgalvotą, bet netyčinį pažeidimą. Praėjus vos mėnesiui po įvykio tėčio neteko, šiandien jo nėra, o mama liko viena prižiūrėti šeimos ūkį kitame mieste, jai reikia sūnaus pagalbos, bet dėl teisės vairuoti neturėjimo dažnai negali būti šalia, kai labiausiai jai yra reikalingas. Nuo tada, kai prarado teisę vairuoti atsisakė alkoholio, domėjosi saviugda, analizavo ir daug galvojo apie savo elgesį, per šį laikotarpį nepadarė jokių kitų pažeidimų. Šis laikotarpis ir įvykis buvo ne tik bausmė, bet ir rimta gyvenimo pamoka. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Teismo posėdžio dieną (2024 m. gegužės 14 d. yra lygiai 4 mėnesiai, kai neturi teisės vairuoti, per šį laikotarpį suprato, kokia didelė atsakomybė yra sėsti prie vairo ir kiek daug gali lemti viena klaida. Tai buvo skaudi, bet svarbi pamoka, kurią išmoko. Prašo teismo atsižvelgti į teigiamą jo charakterizavimą, tarnybą visuomenės labui, sunkų asmeninį išgyvenimą bei pastangas pasitaisyti, leisti grįžti prie pilnaverčio gyvenimo ir padėti savo artimiesiems, prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo arba paskirti, kuo trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą. Jei teismas nemato galimybės neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, sutinka, kad teismas sutrumpintų teisės vairuoti atėmimo terminą ir būtų taikomas ilgesniam terminui draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos 2025 m. kovo 26 d. nutarimu M. B. buvo pripažintas padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, už tai jam buvo paskirta 1550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 24 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. Šiuo atveju M. B. su administraciniu nusižengimu sutinka ir jo neginčija, dėl situacijos nuoširdžiai gailisi. Skundu prašo panaikinti 2025 m. kovo 26 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5530-2025, dalyje dėl teisės vairuoti atėmimo ir neskirti teisės vairuoti atėmimo arba paskirti kuo trumpesnį terminą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Tuo atveju, jei teismas nematys galimybės neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, sutinka, kad būtų taikomas draudimas, vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ilgesniam terminui. Apylinkės teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 417 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

ANK 423 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numato, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

KET 104 punkte nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus.

Žemesnės instancijos teismas

KET 222 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde administracinių nusižengimų faktai nėra ginčijami. M. B. skundu prašo panaikinti 2025 m. kovo 26 d. Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5530-2025, dalyje dėl teisės vairuoti atėmimo ir neskirti teisės vairuoti atėmimo arba paskirti kuo trumpesnį terminą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Tuo atveju, jei teismas nematys galimybės neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, sutinka, kad būtų taikomas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

Iš byloj esančių duomenų matyti, kad M. B. 2025 m. sausio 14 d., 12.54 val. Kauno miesto sav., Kaune, A. Kriščiukaičio g. – Jurbarko g., vairuodamas transporto priemonę Citroen Picasso, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, įvažiuodamas į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, persirikiuodamas, tuo keisdamas važiavimo kryptį į dešinę, neužtikrino saugaus eismo, kliudė ir apgadino greta, ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Mitsubishi Lancer, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Iš eismo įvykio vietos nesustojęs ir nepranešęs policijai, pasitraukė – tokiu būdu padarydamas administracinius nusižengimus numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje. Faktą, kad M. B. vairavo neblaivus pripažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris paaiškinime 2025 m. sausio 14 d. parodė, kad alkoholį vartojo dieną iš vakaro, įvykio dieną nei prieš, nei po įvykio alkoholio negėrė. Tą patį paliudijo ir teismo posėdžio metu. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad M. B. blaivumas buvo tikrintas 2 kartus: 2025 m. sausio 14 d. 13.10 val. – nustatytas 0,90 promilės neblaivumas, 2025 m. sausio 14 d. 13.25 val. – nustatytas 0,75 promilės neblaivumas. Įvertinus paklaidą buvo nustatytas 0,73 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad šis nusižengimas nereikalauja, kad asmuo suvoktų ar suprastų apie eismo įvykio kilimą, pakanka vien fakto, kad asmuo vairuoja neblaivus ir apgadina kitiems asmenims priklausančias transporto priemones ar turtą.

Pritartina Institucijos argumentui, kad esminės ir reikšmingiausios įvykio aplinkybės užfiksuotos byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „2025-01-14 12_54_39 (UTC+02 00) (l) (2)“.Vaizdo įraše matyti, kad eismo įvykio metu abi transporto priemonės judėjo, tai yra kontaktas tarp automobilių buvo joms judant priekine eiga. M. B. keisdamas judėjimo kryptį nedavė kelio gretima eismo važiavusiam automobiliui, jį kliudė, po kontakto su kita transporto priemone jis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Šioje situacijoje akivaizdu, kad M. B. turėjo jausti kontaktą su kita transporto priemone, taip pat per dešinės pusės šoninį veidrodėlį turėjo akivaizdžiai matyti, kad įvyko kontaktas, kadangi kitas automobilis net sustojo. Po eismo įvykio kitas eismo įvykio dalyvis važiavo paskui M. B. ir apie įvykį informavo policijos pareigūnus, kurie M. B. sulaikė tik, kai jis sustojo ganėtinai nutolęs nuo įvykio vietos. Kaip jau buvo minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį numatyta, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Byloje esantys duomenys neginčijimai patvirtina, kad M. B. suvokė ir žinojo apie įvykusį eismo įvykį, tačiau pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir tik kito eismo dalyvio dėka jis po eismo įvykio buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiuo atveju manytina, kad tokius M. B. veiksmus įtakojo jo neblaivumas. Taigi, iš teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad M. B. padaryti administraciniai nusižengimai numatyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje yra pilnai įrodyti.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį M. B. - per paskutinius penkis metus nepadaręs panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo, be to kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo, šis administracinis nusižengimas M. B., penkerių metų laikotarpyje, yra trečias, kas rodo, kad M. B. nėra linkęs pažeidinėti KET ir minimas įvykis buvo atsitiktinis, tinkamai neįvertinus savo blaivumo iš vakaro vartojus alkoholinius gėrimus. M. B. prisipažino, kad padarė administracinius nusižengimus, dėl pažeidimų gailisi, sutinka sumokėti jam paskirtą baudą. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. B. yra profesinės karo tarnybos paramedikas, įvykio metu M. B. labai išgyveno dėl savo tėvo, kuris sunkiai ir nepagydomai sirgo, o praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po įvykio mirė, buvo įtemptoje psichologinėje ir emocinėje būsenoje, nes tėvą teko slaugyti ir būtent šiuo sunkiu ir įtemptu laikotarpiu padarė nagrinėjamus administracinius nusižengimus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad M. B. turi prižiūrėti šeimos ūkį kitame mieste ir padėti mamai. Teismas vertina teigiamai, kad M. B. praradęs teisę vairuoti transporto pramones atsisakė alkoholio, domėjosi saviugda, analizavo ir daug galvojo apie savo elgesį, per šį laikotarpį nepadarė jokių kitų pažeidimų. Teismas sprendžia, kad teisės vairuoti netekimas ilgam laikui gali padaryti neproporcingą žalą M. B.. Išskirtinai neigiamai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių duomenų teismui nepateikta. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad M. B. turėtų būti skiriama mažesnė nei minimali administracinio poveikio priemonė. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi M. B. skirtinas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Tokio dydžio specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, numatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Net ir trumpesnis administracinio poveikio priemonės taikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sukels nepatogumų, atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo, tačiau nesuvaržys jo bei jo artimųjų teisių labiau nei būtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Vitos Švaikauskienės 2025 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. Nr. 20-ANR_N-5530-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25263764935) ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

TeisėjasRičardas Juodis