Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1803-796/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-12-06
Bylos Nr.: e2A-1803-796/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
Ieškovas: E. P.
Atsakovas: I. B.
Trečiasis asmuo: E
Advokatai: Dainius Žiedas, Mindaugas Kepenis, Vilius Vismantas

Civilinė byla Nr. e2A-1803-796/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02057-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. atstovo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei I. B. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovei E. P., trečiajam asmeniui E, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. P. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. B. 1603 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė šiais argumentais: Atsakovė 2015-10-26 16.21 val. Klaipėdos r., Lėbartų k., E. M. g., judėjo kelio viduriu ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį. Ieškovės automobiliui priartėjus atsakovei iš nugaros, pastaroji metėsi į dešinę kelio pusę ir buvo kliudyta automobilio, dėl to įvykio metu ji buvo sužalota ir apgadintas ieškovės automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 37 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, tai konstatuota Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016. Atsakovės neteisėti veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ieškovė dėl automobilio apgadinimo patyrė žalą. Patirtos žalos dydį įrodo 2015-12-07 UAB „P“ vertinimo ataskaita, pagal kurią ieškovės automobilio atkūrimo (remonto) kaštai, įvertinus dalių nusidėvėjimą, yra 1553 Eur. Ieškovė už patirtos žalos įvertinimą sumokėjo 50 Eur. Atsakovė I. B. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė I. B. priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės E. P. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priešieškinį grindė šiais argumentais: Eismo įvykio metu jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl to ji patyrė neturtinės žalos. Už šią žalą yra atsakinga ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, 2015-10-26 įvykusio autoįvykio metu nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi, nesilaikė KET 9, 172, 173 punktų reikalavimų. Jai diagnozuotas galvos, veido sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, trumpalaikis sąmonės sutrikimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinės blauzdos sumušimas, dešinės dubens pusės odos nubrozdinimas, dešinės plaštakos odos nubrozdinimas, nosies muštinė žaizda, kuri buvo susiūta, trauminis šokas. Dėl sužalojimų ji kentė didelį skausmą, dėl to jai buvo suleisti kenksmingi (morphini, 1 proc.) vaistai, 4 dienas gulėjo ligoninėje, buvo priversta gydytis, negalėjo lankyti mokymo įstaigos. Taip pat ji patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, išgąstį. Veido nubrozdinimai vėliau pasidengė šašais, kas bjaurojo išvaizdą ir kėlė bendravimo nepatogumų. Patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur.Ieškovė E. P. atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė priešieškinį atmesti ir skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį. Trečiasis asmuo E, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepimu į atsakovės priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad priešieškinio sumai neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nustatytos 5000 Eur sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo, apdraustoji E. P. priešieškiniu yra nepagrįstai traukiama atsakove, atsakovė I. B. visų pirma savo reikalavimus turėjo reikšti draudikui. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis konstatuota, jog nėra transporto priemonės valdytojos E. P. kaltės dėl eismo įvykio, nes ji jokių KET reikalavimų nepažeidė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei E. P. iš atsakovės I. B. 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 358,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei I. B. iš ieškovės E. P. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo priešieškinio pareiškimo 2016-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išieškojimą nukreipiant į trečiąjį asmenį draudiką E, veikiantį per Lietuvos filialą. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos. Taip pat priteista iš ieškovės E. P. 148,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. B.; priteista iš ieškovės E. P. 17,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteista iš atsakovės I. B. 2,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas konstatavo, jog ieškovė, turėdama pakankamą vairavimo stažą (10 metų), būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, nustatytomis aplinkybėmis turėjo ir galėjo numatyti galinčius vykti eismo procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti. Tačiau nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek atitinkamomis sąlygomis tai buvo būtina. Automobilio vairuotoja, iš toli matydama beveik kelio viduriu judančią pėsčiąją, pažeidžiančią KET, turėjo ir galėjo numatyti, kad ji bet kokiu momentu gali sudaryti jai kliūtį, todėl turėjo imtis priemonių susidūrimui išvengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu būdu atkreipti pėsčiosios dėmesį, įsitikinti, kad pėsčioji mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti. Teismas padarė išvadą, jog ieškovė taip pat pažeidė (nesilaikė) KET 9, 127, 128 punktų reikalavimus, tai taip pat turėjo didelės reikšmės eismo įvykiui kilti. Teismas padarė išvadą, kad civiline teisine prasme tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų, ir konstatavo abipusę – po 50 proc. abiejų eismo įvykio dalyvių, kaltę. Teismas pažymėjo, jog, pagal teismų praktiką, asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę tik tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų. Automobilis, ieškovės paaiškinimais, suremontuotas jos tėvo pastangomis pas įvairius meistrus. Ieškovė išlaidas patvirtinančių dokumentų nekaupė ir neišsaugojo. Kadangi ieškovės automobilis yra suremontuotas ir dėl to buvo patirtos realios išlaidos, automobilio vertinimo ataskaita, parengta apskaičiuojant turto atkuriamąją vertę, įtraukiant ir apgadinimus, kurių priežastinis sąsajumas su atsakovės veiksmais labai abejotinas ir neįrodytas, neįrodo ieškovei padarytos žalos dydžio. Jeigu šalis nuostolių dydžio negalima tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Įvertinęs visas aplinkybes, pakeistų stiklo ir žibinto vertes, objektyviai užfiksuotų apgadintų detalių / dalių (priekinio kairės pusės sparno ir statramsčio bei variklio dangčio) dažymui pagal ataskaitą reikalingų medžiagų vertę, remonto darbų tikėtinus kaštus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas nustatė tikėtiną ne didesnį kaip 25 proc. transporto priemonės rinkos vertės žalos dydį – t. y. 691,25 Eur. Atsižvelgęs į pačios ieškovės kaltę – didelį neatsargumą, nustatytos turtinės žalos dydį sumažino per pusę iki 345,63 Eur. Kadangi nustatydamas turtinės žalos dydį teismas rėmėsi kai kuriais vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis, 25 proc. nuo 50 Eur sumos (12,50 Eur) teismas pripažino susijusius priežastiniu ryšiu su ieškovės patirta žala. Ieškovei iš atsakovės teismas priteisė iš viso 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs eismo įvykio metu I. B. padaryto sveikatos sužalojimo mastą (nežymų sveikatos sutrikdymą), sukeltas neigiamas pasekmes, atsižvelgęs į tai, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų šalių didelio neatsargumo, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė 800 Eur neturtinės žalos dydį. Tačiau kadangi dėl patirtų sužalojimų ir sukeltų išgyvenimų bei nepatogumų kalta ir pati atsakovė, atsižvelgęs ir į pačios atsakovės kaltę – didelį neatsargumą, nustatytos neturtinės žalos dydį sumažino per pusę iki 400 Eur. Teismas taip pat pažymėjo, jog draudikas, gavęs duomenis apie administruotiną draudžiamąjį įvykį, pateiktu atsiliepimu aiškiai pareiškė, kad su atsakovės ieškiniu nesutinka ne tik dėl to, kad jis pareikštas netinkamam atsakovui, bet ir dėl to, kad mano, jog dėl eismo įvykio apdraustam transporto priemonės valdytojui civilinė atsakomybė nekyla. Tokią poziciją atstovas palaikė ir teismo posėdyje. Tačiau konstatuota abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė. Transporto priemonės valdytojai ieškovei dėl padarytos neturtinės žalos atsakovei atsiranda civilinė atsakomybė. Teismas pažymėjo, jog formaliai atmetus priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamo atsakovo, neišvengiamai būtų užprogramuota dar viena civilinė byla su tais pačiais dalyvaujančiais byloje asmenimis, kai ginčui išspręsti visos faktinės aplinkybės yra nustatytos. Tai būtų nesuderinama su civilinio proceso paskirtimi ir principais. Todėl, vadovaudamasis įstatymo reglamentavimu, teismų praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei iš ieškovės priteistino 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimą teismas nukreipė į ieškovės civilinės atsakomybės draudiką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės E. P. atstovas advokatas Dainius Žiedas (toliau ir – apeliantas) prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti, t. y. panaikinti sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesta ieškinio dalis bei tenkinta priešieškinio dalis, ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį visiškai atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: Atsakovės neteisėti veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys su eismo įvykiu konstatuoti dviejų instancijų teismuose išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Nustatyta, kad atsakovės neteisėti ir kalti veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu, atitinkamai ir su jo padariniais.Atsakovės argumentai, neva dėl eismo įvykio yra kalta ir ieškovė, jau buvo išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo byloje. Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad I. B. veiksmai pažeidžiant KET 9, 37 punktų reikalavimus buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, jos padaryti KET pažeidimai tapo pagrindine kilusio eismo įvykio priežastimi. Jeigu I. B. kaire kelio puse būtų bėgusi prieš transporto priemonių važiavimo kryptį, eismo įvykis nebūtų kilęs. E. P. važiavo dešine kelio puse, ta pačia puse kelio viduryje bėgdama I. B. staiga metėsi į dešinę pusę. E. P. I. B. veiksmų negalėjo numatyti, taigi, ir pasirinkti toje situacijoje tinkamo elgesio varianto. Iš šių teismo motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai civilinėje byloje konstatavo, jog ieškovė taip pat padarė neteisėtus veiksmus ir lygiai tiek pat, kiek ir atsakovė kalta dėl eismo įvykio. Teismo konstatuota abipusė eismo įvykio dalyvių kaltė paneigia prejudicinį sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai, kad ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, tokiomis aplinkybėmis turėjo ir galėjo numatyti galinčius įvykti eismo procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti, kad ieškovė taip pat pažeidė (nesilaikė) KET 9, 127, 128 punktų reikalavimus ir tai taip pat turėjo didelės reikšmės įvykiui kilti, prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje išvadoms. Todėl teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas, konstatuodamas ieškovės neva padarytus konkrečius KET pažeidimus, iš esmės konstatavo ieškovę padarius administracinį nusižengimą.Teismas iš esmės nemotyvavo savo išvados, kodėl ieškovės veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, nesivadovavo šiuo klausimu suformuota teismų praktika, netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas. Teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą. Atsakovei, važiuojančiai mažesniu, nei toje vietoje leistina, greičiu, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad jai ar atsakovei gali kilti koks nors pavojus, kadangi ieškovei dešinėje kelio pusėje nebuvo jokių kliūčių. Tik jai priartėjus, atsakovė staigiai metėsi į dešinę kelio pusę link automobilio. Protingai buvo galima tikėtis tik priešingo veiksmo, kad atsakovė trauksis dar toliau nuo artėjančios transporto priemonės. Atsakovė manipuliuoja aplinkybėmis, sudarydama įspūdį, kad ieškovė ją pasivijo ir pervažiavo tiesiai iš už nugaros. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės didelį neatsargumą. Atsakovės didelio neatsargumo konstatavimas nagrinėjamu atveju eliminuoja ieškovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, atsakomybę. Teismas neteisingai nustatė atsakovės patirtos neturtinės žalos dydį. Teismas iš pradžių konstatavo, kad atsakovė patyrė 800 Eur neturtinę žalą, o paskui šią sumą sumažino perpus. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią, nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Situacija, kai pirmiausia pritaikomi kiti neturtinės žalos nustatymo kriterijai ir nustatomas konkretus žalos dydis, o tik po to jis mažinamas taikant nukentėjusio asmens kaltės kriterijų, netoleruotina, nes tokiu atveju lieka neįvertintas nukentėjusio asmens kaltės santykis su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Atsakovė pareiškė reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo tik po to, kai ieškinį pareiškė ieškovė. Dėl atsakovės veiksmų pati ieškovė patyrė neturtinę žalą, kadangi patyrė stresą, neigiamų išgyvenimų, nukentėjo ne tik ieškovė, bet ir automobilyje buvęs mažametis vaikas, kuris ilgą laiką atsisakė važiuoti automobiliu. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2015-12-07 UAB „P“ automobilio vertinimo ataskaita, pagal kurią automobilio rinkos vertė 2765 Eur, automobilio atkūrimo (remonto) kaštai su PVM, įvertinus keistinų dalių nusidėvėjimą, 1553 Eur. Atsakovė automobilio vertinimo ataskaitos duomenų neginčijo. Teismas skundžiame sprendime konstatavo, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, nesutikdama su žalos dydžiu, jokių įrodymų apie galimą žalos dydį nepateikė, kokį žalos dydį pripažįsta, nenurodė; automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytos automobilio rinkos vertės, keistinų dalių bei detalių verčių neginčijo. Tačiau, elgdamasis šališkai, teismas ėmėsi atstovauti atsakovei ir ginčyti minėtame rašytiniame įrodyme nustatytas sumas, be to, rėmėsi įvairiomis prielaidomis ir interpretacijomis, neva automobiliu nuo įvykio iki apžiūros buvo naudojamasi, per tą laiką galėjo atsirasti naujų apgadinimų, variklio dangčio (kapoto) įlenkimo automobilio vertei reikšmė nežymi, įvairių meistrų, dirbančių individualiai, darbo valandos įkainis kelis kartus mažesnis nei ataskaitoje nurodytas autoserviso meistrų darbo valandos įkainis. Teisėja ėmėsi ir eksperto funkcijos, „iš akies“ nustatė 25 proc. automobilio vertės remonto išlaidas. Atsakovė turėjo įrodyti, kad nustatyti automobilio pažeidimai atsirado ne aptariamo eismo įvykio metu, kad nustatytų automobilių apgadinimų pašalinimas kainuoja pigiau. Tačiau tuo užsiėmė šališkas teismas, taip pažeisdamas šalių rungimosi principą. Ieškovė neišsaugojo automobilio remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų. UAB „P“ automobilio vertinimo ataskaitoje nustatyti sugadinimai, kurių policijos pareigūnai neužfiksavo, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, kad vertinimo ataskaita nėra susieta su konkrečiu tiriamu eismo įvykiu bei jo metu padarytais apgadinimais. Įstatymas nenustato, kad automobilio apgadinimai turi būti įrodinėjami tik įstatymuose nustatytomis tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, teismo nurodytais pradiniais dokumentais ar tik remonto išlaidas patvirtinančiais kvitais. Nepritaria teismo argumentui, kad skirti 56 proc. rinkos vertės seno automobilio remontui yra neracionalu ir neekonomiška. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 proc. turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Ieškovė neturi galimybės įsigyti kito automobilio. Teismas nepagrindė, kokiais įrodymais vadovaudamasis nusprendė, kad ieškovė neieškojo būdų, kaip mažesnėmis lėšomis suremontuoti apgadintą automobilį. Atsakovė turėtų pateikti įrodymus, kad ieškovė turėjo galimybę susiremontuoti automobilį pigiau. Taip pat sprendime nepagrįstai konstatuota, jog automobilio dešinės pusės apgadinimai, kurie buvo padaryti ieškovei ir policijos pareigūnui automobilį ištraukiant iš įvykio vietos, nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės veiksmais. Nepagristas teismo argumentas, kad variklio dangčio (kapoto) įlenkimas nedidelis, automobilio eksploatacijai ir naudojimui pagal paskirtį įtakos neturi, o automobilio vertei reikšmė nedidelė. Svarbus žalos įvertinimas ir kompensacijos, reikalingos atkurti automobilį, sugrąžinant į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, dydis. Atsakovu byloje pagal atsakovės priešieškinį turėjo būti ne ieškovė, o ieškovės civilinės atsakomybės draudikas. Nagrinėjamu atveju atsakovė pretenzijų dėl reikalavimo atlyginti žalą nepareiškė ieškovės civilinės atsakomybės draudikui, neinicijavo žalos sureguliavimo proceso įstatymo nustatyta tvarka, o nesąžiningai ir neteisėtai pareiškė priešieškinį tiesiogiai ieškovei. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškiniui tenka 58 proc., o priešieškiniui – 42 proc. ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Nemotyvuotas ir prieštaraujantis CPK 93 straipsnio 1, 2 dalims teismo atsisakymas atlyginti ieškovei teisinės pagalbos išlaidas proporcingai atmestiems priešieškinio reikalavimams. Teismo nurodymas, kad tai padaryta įvertinus atsiliepimo į priešieškinį turinį bei priimtą sprendimą, yra formalus, deklaratyvus ir negali būti laikomas pakankamu motyvu nesivadovauti įstatymo nuostatomis. Be to, teiginys, kad reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo proporcingumo principas netaikytinas, yra visiškai niekuo nepagrįstas, prieštaraujantis CPK normoms bei teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės I. B. atstovas advokatas Mindaugas Kepenis prašo netenkinti ieškovės E. P. apeliacinio skundo ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Taip pat prašo priteisti atsakovei I. B. apeliacinėje instancijoje jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai: Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad jos kaltės klausimas buvo išnagrinėtas administracinio teisės pažeidimo byloje, nes administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nagrinėti išimtinai tik atsakovės neteisėti veiksmai ir jos kaltė. Ieškovės neteisėti veiksmai ar kaltė nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo administracinėje byloje nebuvo tiriami. Atsakovės kaltė patvirtinama prejudiciniais faktais, o civilinėje byloje įrodyti ieškovės neteisėti veiksmai ir kaltė. Apeliaciniame skunde net nebandoma pateikti argumentų, jog ieškovė galbūt neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovė atsakomybės išvengti nesiekia. O tai, kad ieškovė dėl eismo įvykio administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiama, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nepažeidė (laikėsi) bendro pobūdžio reikalavimų visiems eismo dalyviams ir specialių vairuotojams keliamų KET reikalavimų. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas turėjo konstatuoti atsakovės didelį neatsargumą ir tuo pagrindu ieškovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, atsakomybės netaikyti. Nesutinka su ieškovės argumentais, kad nėra pagrindo jos elgesį vertinti kaip didelį neatsargumą. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika, kuri nėra suformuota panašiose ar analogiškose bylose, dėl to nėra pagrindo ja vadovautis. Teismo posėdžio metu aiškiai nurodė ir nesutiko su automobilio vertinimo ataskaitoje nurodytais sugadinimais, jų verčių skaičiavimu, įtraukiant į jų kainą PVM ir darbų kainą. Atsakovės atstovas aiškiai teismo posėdžių metu ginčijo neobjektyvius automobilio sugadinimus, įtrauktus į ieškovės pateiktą automobilio vertinimo ataskaitą, kurie nebuvo nurodyti policijos pažymoje, taip pat nesutiko su tuo, jog yra įtraukti darbai, kadangi ieškovė nurodė, kad darbus atliko ūkio būdu patys, padedami jos tėvo. Atsakovė nesutiko, kad į detalių kainą įskaičiuotas PVM. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad kokią nors automobilio dalį būtų pakeitusi. Ieškovei kyla pareiga įrodyti, kad ji patyrė konkrečias išlaidas, kurios būtų laikomos ieškovės nuostoliais. Ieškovei nepateikus jokių duomenų apie realiai patirtą žalą, išlaidas automobilio remontui, žalos atlyginimas ieškovei apskritai neturėtų būti priteistas, tačiau atsakovė suprasdama, kad ieškovė tam tikras išlaidas minimaliam remontui visgi patyrė, neskundė teismo sprendimo. Teismo pareiga yra priimti teisingą sprendimą, o kadangi atsakovė nesutiko su prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu, teismas vertino žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė priešieškinį teikė tiesiogiai ieškovei, kadangi reikalavimo priteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimą pateikimo metu jau vyko ginčas tarp atsakovės ir ieškovės, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, draudikas buvo įtrauktas į šią civilinę bylą, pateikė tiek žodžiu, tiek raštu savo poziciją žalos atlyginimo klausimu, todėl buvo aišku, kad draudikas apskritai nesutinka su prašomu priteisti neturtinės žalos atlyginimu. Atsakovė siekė šiuos abu susijusius klausimus išspręsti vienoje byloje, o ne reikšti ieškinį kitoje civilinėje byloje, taip nepagrįstai didindama teismų procesų trukmę, šalių išlaidas ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad civiline teisine prasme tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių – ieškovės ir atsakovės – veiksmų bei kaltės. Taip pat ieškovė nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, nesutinka su atsakovei priteistu neturtinės žalos atlyginimu, jos (ieškovės), kaip atsakovės pagal priešieškinį, statusu, bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-10-26, apie 16.21 val., Klaipėdos r., Lėbartų k., E. M. g., įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovės E. P. vairuojamas automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąją I. B.. Eismo įvykio metu sužalota pėsčioji I. B. ir apgadintas automobilis „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė I. B. už tai, kad judėjo kelio viduriu ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį ir atvažiavus automobiliui iš nugaros pusės metėsi į dešinę pusę ir buvo kliudyta automobilio, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl KET 9, 37 punktų pažeidimo. Jai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. kovo 29 d. nutarimu, įsiteisėjusiu 2016-10-07, už ATPK 131 straipsnio 4 dalyje, 131 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus paskirta 28 Eur bauda. I. B. skundai dėl minėto nutarimo atmesti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-124-890/2016, Nr. ATP-584-361/2016. E. P. administracinėn atsakomybėn dėl eismo įvykio traukiama nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad civiline teisine prasme tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių – ieškovės ir atsakovės – veiksmų, konstatuota abipusė – po 50 proc. abiejų eismo įvykio dalyvių, kaltė. Ieškovės atstovas su tokiomis teismo išvadomis kategoriškai nesutinka, anot jo, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose dėl eismo įvykio konstatuota tik atsakovės I. B. kaltė. Apelianto nuomone, ieškovės kaltės šioje situacijoje visiškai nėra. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017). Administracinio teisės pažeidimo byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi (byla Nr. II-124-890/2016) bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi (byla Nr. ATP-584-361/2016) (1 t., b. l. 4–9, 61–66, 67–68) buvo sprendžiamas būtent atsakovės I. B. administracinės atsakomybės klausimas. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartyje teismas aiškiai nurodė, jog I. B. argumentai dėl vairuotojos (E. P.) neva pažeistų KET 9, 172 ir 173 punktuose reglamentuotų reikalavimų, dėl vairuotojos neatidumo ir pan. šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir savaime nepaneigia apeliantės kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo; atitinkami argumentai galėtų būti vertinami inicijavus civilinę bylą dėl eismo įvykio metu jai (I. B.) padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taigi, teismas šiuo atveju nesprendė ieškovės veiksmų (ne)teisėtumo, galbūt padarytų KET pažeidimų klausimo, buvo sprendžiamas tik atsakovės I. B. administracinės atsakomybės klausimas. Tačiau tai, kad anksčiau minėtais teismų sprendimais pripažinta, jog atsakovė I. B. kalta dėl eismo įvykio – jos padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nereiškia, kad ieškovei dėl eismo įvykio nekyla deliktinė civilinė atsakomybė. Iki skundžiamo sprendimo priėmimo nė vienas teismas nekonstatavo, kad E. P. dėl nagrinėjamo eismo įvykio deliktinė civilinė atsakomybė negali kilti. Jei toks teismo sprendimas būtų įsiteisėjęs, jis turėtų prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, tačiau šiuo atveju tokio sprendimo nėra, dėl to pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė dėl ieškovės E. P. deliktinės civilinės atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atmestini ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų (CPK 182 straipsnio) nuostatų pažeidimo.Pastebėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė E. P. nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn, nereiškia, kad jai negali kilti deliktinė civilinė atsakomybė. Apylinkės teismas išsamiai motyvavo, jog asmens veiksmai administracinio teisės pažeidimo byloje tiriami ir vertinami administracinės atsakomybės taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai administracinio teisės pažeidimo (baudžiamojoje) ir civilinėje bylose yra skirtingi. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Administracinio teisės pažeidimo (baudžiamojoje) ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to administracinės (baudžiamosios) teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad asmens veiksmai gali nesukelti administracinės (baudžiamosios) atsakomybės, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius. Taigi, ieškovei E. P. administracinio teisės pažeidimo teisena nebuvo pradėta, nes, pareigūnų vertinimu, jos veiksmai nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir neužtraukė jai administracinės atsakomybės. Kita vertus, tai, kad ieškovės E. P. veiksmai neužtraukė jai administracinės atsakomybės, nereiškia, kad jai šioje situacijoje nekyla deliktinė civilinė atsakomybė.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nemotyvavo savo išvados, kodėl ieškovės veiksmai šioje situacijoje vertintini kaip didelis neatsargumas. Skundžiamame sprendime teismas pažymėjo ir kolegijos teisėjai su šiais motyvais sutinka, jog automobilio vairuotoja, iš toli matydama beveik kelio viduriu judančią pėsčiąją, pažeidžiančią KET, turėjo ir galėjo numatyti, kad ji bet kokiu momentu gali sudaryti jai kliūtį, todėl turėjo imtis priemonių susidūrimui išvengti – maksimaliai sulėtinti greitį arba sustoti, garsiniu signalu ar kitu būdu atkreipti pėsčiosios dėmesį, įsitikinti, kad pėsčioji mato atvažiuojantį automobilį, ir tik tada saugiai važiuoti; automobilio nesustabdė ir nesulėtino greičio taip, kad galėtų sustabdyti. Tikėjosi, važiuodama savo eismo juosta, pravažiuoti lygiagrečiai beveik kelio viduriu ir neleistina kryptimi judančią pėsčiąją, kuri jos nemato ir, tikėtina, negirdi; ieškovė, turėdama pakankamą vairavimo stažą (pačios paaiškinimais, nuo 2005 m., t. y. 10 metų), būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, tokiomis aplinkybėmis turėjo ir galėjo numatyti galinčius vykti eismo procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti. Apylinkės teismas, įvertinęs neatsargų ieškovės elgesį nagrinėjamu atveju, konstatavo, kad tokiais savo veiksmais ieškovė pažeidė (nesilaikė) KET 9, 127, 128 punktų reikalavimų, kas taip pat buvo priežastiniu ryšiu susiję ir turėjo didelės reikšmės eismo įvykiui kilti. Teismas konstatavo, jog civiline teisine prasme tiriamas eismo įvykis įvyko dėl abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog padarydamas tokią išvadą teismas nekonstatavo, kad ieškovė taip pat padarė administracinį teisės pažeidimą / nusižengimą, ieškovės veiksmai buvo įvertinti deliktinės civilinės atsakomybės prasme, konstatuotas didelis jos neatsargumas. Apelianto nuomone, teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės I. B. didelį neatsargumą (ji pažeidė pėsčiųjų pareigas kelyje, tai padarė per ausines klausydamasi muzikos, taip apsunkindama ar pašalindama sau galimybę bėgant keliu pagal eismo kryptį išgirsti kitus eismo dalyvius, toks atsakovės elgesys vertintinas kaip rizikingas, pakankamai aiškių ir kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo reikalavimų ignoravimas), kuris, apelianto nuomone, šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojos – ieškovės civilinę atsakomybę. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius); neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu; priežastinį ryšį tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas šalina didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinę atsakomybę. Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, žalos sukėlėjas nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė I. B., pažeisdama KET reikalavimus, judėjo kelio viduriu ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį. Tačiau, kaip ji pati nurodo, ir tai nėra paneigta, ji bėgiojo su viena ausine, tam, kad girdėtų atvažiuojančias transporto priemones ir kad galėtų laiku pasitraukti į šoną. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė I. B. ėmėsi atsargumo priemonių, nors ir nepakankamų, tam, kad neįvyktų eismo įvykis. Nenustatyta, kad ji keliu bėgo itin manevruodama, keisdama kryptį, blaškėsi. Bylos duomenimis, atsakovė nors ir bėgo kelio viduriu, tačiau ji judėjo kryptingai, nesiblaškydama. Ieškovė E. P., artėdama prie atsakovės, ją matė, todėl galėjo ir privalėjo pasirinkti tokį greitį, kuris leistų bet kada sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Automobilių vairuotojams yra keliami didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nepaisant to, kad kitas eismo dalyvis pažeidžia KET reikalavimus, tai neatleidžia automobilio vairuotojo nuo pareigos imtis maksimalių saugumo priemonių, elgtis taip, kad būtų išvengta bet kokio kontakto su kitu eismo dalyviu, ypač su pėsčiuoju, kuriam transporto priemonė neabejotinai kelia didesnį pavojų nei pėsčiasis transporto priemonei. Be to, pažymėtina, jog KET 125 punktas numato, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas aptarta, konstatuoja, jog nors nagrinėjamu atveju ir nustatyta, kad atsakovė I. B. elgėsi neatsargiai, tačiau tokie atsakovės veiksmai nešalina ieškovės deliktinės civilinės atsakomybės, kadangi nagrinėjamu atveju ir ieškovė elgėsi pakankamai neatidžiai, neapdairiai ir neatsargiai, rizikingai, dėl to ji privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus.

Dėl turtinės žalos dydžio nustatymo

Civilinės atsakomybės, kaip turtinės prievolės, paskirtis kompensacinė, asmeniui, patyrusiam žalą, turi būti visiškai atlyginti patirti nuostoliai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t. y. jam turi būti visiškai atlyginti padaryti nuostoliai. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).Vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis) bei bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pareiga įrodyti patirtų nuostolių egzistavimą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama turtinio pobūdžio reikalavimą, turėjo įrodyti, kad ji dėl eismo įvykio patyrė 1603 Eur (1553 Eur už apgadinto automobilio remontą + 50 Eur už vertinimo ataskaitos parengimą) turtinę žalą. Pažymėtina, jog tuo atveju, kai žala pasireiškia turto sugadinimu, jos dydis įrodinėjamas turtui pataisyti (suremontuoti) reikalingomis lėšos, kurios gali būti išreikštos išlaidų forma, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštų (sąnaudų) forma, jeigu remontas dar neatliktas. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad UAB „P“ vertinimo ataskaita (1 t., b. l. 26–42) ir joje nurodyti automobilio remonto kaštai nepagrindžia realių ieškovės turėtų išlaidų automobilio remontui. Toks įrodymas kaip vertinimo ataskaita būtų reikšmingas tuo atveju, jei ieškovės turtas – automobilis po eismo įvykio nebūtų buvęs suremontuotas. Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje, pagal kurią nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, t. y. apskaičiuojant, kokios sąnaudos būtų atkuriant iki sugadinimo buvusią objekto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovės automobilis iki ieškinio pateikimo teismui buvo suremontuotas, tačiau ieškovė teismui nepateikė nė vieno realias automobilio remonto išlaidas patvirtinančio dokumento. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir nustatydamas ieškovei priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, siekė nustatyti, kokie ieškovės nuostoliai, kurių ji nesugebėjo tinkamai įrodyti ir pagrįsti, būtų abiejų šalių atžvilgiu teisingi, protingi, realūs ir pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, būtų padaręs įrodymų vertinimo klaidų. Teismas, nustatydamas priteistiną žalos dydį, vertino iš karto po eismo įvykio policijos pareigūnų užfiksuotus automobilio sugadinimus, vertino ir rėmėsi vertinimo ataskaitoje nurodytais tokių defektų pašalinimo įkainiais. Visas abejones ir neaiškumus teismas vertino ieškovės nenaudai, kadangi jai tenka įrodymų nepateikimo rizika. Tai, kad teismas kai kuriuos prašomus priteisti žalos atlyginimo dydžius laikė neprotingais ir nepagrįstais, neduoda pagrindo išvadai, kad teismas buvo šališkas ir priėmė tik atsakovei palankų sprendimą bei pažeidė šalių rungimosi principą. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas priteistino žalos atlyginimo dydį, iš esmės gynė ir ieškovės interesus, nes nors pastaroji nepateikė teismui nė vieno realias jos išlaidas patvirtinančio įrodymo, teismas, vykdydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, vis dėlto ėmėsi nustatyti, kokie ieškovės nuostoliai yra teisingi, protingi, realūs ir pagrįsti. Teismas vertinimo kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, pateikė itin išsamius motyvus dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi ieškovė ar jos gynėjas, nereiškia, jog buvo padaryta esminių civilinio proceso ar teisės pažeidimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė, būdama jau atlikusi automobilio remontą, neįrodė, kad ji dėl automobilio remonto patyrė 1553 Eur išlaidų. Visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė nagrinėjamu atveju turtinės žalos dydžio neginčijo, o teismas, nustatydamas priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, išimtinai gynė atsakovės interesus. Pastebėtina, jog atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Jos atstovas advokato padėjėjas Vilius Vismantas 2017-01-18 parengiamojo teismo posėdžio metu bei 2017-04-13 teismo posėdžio metu ginčijo vertinimo ataskaitoje pateiktus duomenis, joje nurodytus automobilio sugadinimus, kurie nebuvo nustatyti policijos pareigūnų iš karto po eismo įvykio, PVM įtraukimą į žalos dydį, išdėstė savo nuomonę, jog byloje būtini ieškovės patirtas realias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Ieškovei nesugebėjus įrodyti realiai patirtų nuostolių, remontuojant automobilį, dydžio, apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kokia ieškovės patirta žala yra reali, teisinga, protinga ir pagrįsta. Apylinkės teismo išvados dėl ieškovei priteistino turtinės žalos atlyginimo dydžio yra motyvuotos, išsamios, pagrįstos įrodymų vertinimu, todėl teisėjų kolegija joms pritaria, o apeliacinio skundo argumentus atmeta. Kartu atkreipia ieškovės atstovo dėmesį, kad apeliacinio skundo turinį reglamentuoja CPK 306 straipsnis. Jame, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nustatyti konkretūs reikalavimai. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys privalėtų susilaikyti nuo procesiniuose dokumentuose dėstomų emocijų ir nedalykiškų, nekorektiškų išsireiškimų tiek dėl teismo, tiek dėl proceso dalyvių.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Pažymėtina, jog pats neturtinės žalos buvimo faktas nėra ginčijamas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai nustatė atsakovės patirtos neturtinės žalos dydį, nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai rėmėsi teismų praktika, pagal kurią nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis); ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas; situacija, kai pirmiausia pritaikomi kiti neturtinės žalos nustatymo kriterijai ir nustatomas konkretus žalos dydis, o tik po to jis mažinamas taikant nukentėjusio asmens kaltės kriterijų (CK 6.282 straipsnis), netoleruotina, nes tokiu atveju lieka neįvertintas nukentėjusio asmens kaltės santykis su kitais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kitų kriterijų (padaryto sveikatos sužalojimo masto, sukeltų neigiamų pasekmių, teismų praktikos dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų), įvertino ir tai, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų šalių didelio neatsargumo. Atsižvelgęs į šių kriterijų visumą, atsakovės patirtą neturtinę žalą teismas įvertino 800 Eur suma, kurią, atsižvelgęs į atsakovės elgesį, kaltę – didelį neatsargumą, sumažino per pusę iki 400 Eur. Kaip matyti, teismas, nustatydamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ir įvertino atsakovės elgesį eismo įvykio metu, jos kaltę dėl eismo įvykio ir kilusių padarinių.

Dėl tinkamo atsakovo pagal priešieškinį

Ieškovės atstovo nuomone, atsakovė dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo atveju tiesiogiai turėjo teikti reikalavimus ieškovės draudikui, t. y. šioje byloje trečiajam asmeniui E, veikiančiam per Lietuvos filialą, o ne ieškovei reikšti priešieškinį. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei I. B. iš ieškovės E. P. priteisto 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo išieškojimą nukreipė į trečiąjį asmenį draudiką E, veikiantį per Lietuvos filialą. Taigi, neturtinę žalą atsakovei turės atlyginti ne ieškovė, o jos draudikas, kuris tokio teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniu skundu prašoma perskirstyti bylinėjimo išlaidas, ieškovės patirtas pirmosios instancijos teisme. Apelianto nuomone, ši teismo sprendimo dalis nemotyvuota, prieštarauja CPK normoms bei teismų praktikai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas tinkamai nemotyvavo, kokiu pagrindu nepriteistinos ieškovei jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į priešieškinį. Nustatyta, jog atsiliepimą į priešieškinį surašė ieškovės atstovas advokatas, atsiliepimą sudaro beveik 5 puslapiai, jame išsamiai išdėstyti nesutikimo su priešieškiniu motyvai, buvo remtasi kasacinio teismo praktika, atsakovės priešieškinis tenkintas tik iš dalies, vadinasi, atsiliepimas į priešieškinį iš dalies buvo pagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog už atsiliepimą į priešieškinį sumokėta 350 Eur suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2 punktuose numatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į priešieškinį dydžio. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šios išlaidos proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai privalo būti atlygintos. Taip pat pritariama apeliacinio skundo argumentui, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai buvo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013, 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014, 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2012, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016 ir kt.). Minėtose nutartyse konstatuota, jog kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civilinėse byloje, atsižvelgdamas į prašytą priteisti ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra nurodęs, kad pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Civilinio proceso teisės normos nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, klausimą, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, taip pat į ieškovės nuomonę, išdėstytą apeliaciniame skunde, jog dalis bylinėjimosi išlaidų atsakovei neaišku kodėl priteistos iš jos, o ne iš trečiojo asmens, (nes dalis priešieškinio reikalavimų priteista ne iš ieškovės, o iš trečiojo asmens) apeliacinės instancijos teismas ex officio pasisako dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė byloje pareiškė 1 savarankišką reikalavimą – priteisti jai 1603 Eur nuostoliams atlyginti. Atsakovė prašė šį reikalavimą atmesti. Teismas ieškovei priteisė 358,13 Eur, vadinasi, tenkino 22,34 proc. ieškovės reikalavimų. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, byloje pareiškė 1 savarankišką reikalavimą – priteisti jai 5000 Eur neturtinės žalos. Ieškovė ir trečiasis asmuo prašė šį reikalavimą atmesti. Teismas atsakovei priteisė 400 Eur, vadinasi, tenkino 8 proc. atsakovės reikalavimų. Nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 885 Eur bylinėjimosi išlaidų (35 Eur žyminio mokesčio + 150 Eur advokato pagalbai už ieškinį + 350 Eur už atsiliepimą į priešieškinį + 350 Eur už atstovavimą teisme). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamus reikalavimus, ruoštus procesinius dokumentus, į tai, kad ieškovės atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, atstovavimą teisme. Ieškovei iš atsakovės priteistina 80,42 Eur (360 Eur x 22,34 proc. / 100 proc.) išlaidų už žyminį mokestį, advokato pagalbą ruošiant ieškinį bei atstovavimą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovės patirtas 360 Eur dydžio išlaidas, kurių dalį turi atlyginti atsakovė sudaro išlaidos tiesiogiai susijusios su ieškovės reikalavimu atsakovei, t.y. 35 Eur žyminio mokesčio + 150 Eur advokato pagalbai už ieškinį + 175 Eur (350 Eur /2) už atstovavimą teisme, kadangi atstovaujami ieškovės interesai buvo ir pagal ieškinį ir pagal priešieškinį.Kadangi ieškovės atsiliepimas į priešieškinį tenkintas 92 proc., be to, atsakovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo išieškojimas nukreiptas į trečiąjį asmenį, ieškovei priteistina 483 Eur (525 Eur x 92 proc. / 100) išlaidų už atsiliepimą į priešieškinį bei atstovavimą teisme iš trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės patirtas išlaidas susijusias su priešieškiniu sudaro: 350 Eur už atsiliepimą į priešieškinį + 175 Eur (350 Eur /2) už atstovavimą teisme.Nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (200 Eur advokato pagalbai už priešieškinį bei kitas teisines paslaugas + 400 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą teisme). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, reiškiamus reikalavimus, į ruoštus procesinius dokumentus, į tai, kad atsakovės atstovas advokato padėjėjas dalyvavo teismo posėdžiuose, atsakovės turėtos išlaidos advokato bei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pripažįstamos protingomis ir pagrįstomis, be to, jų dydis neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį, atstovavimą teisme. Kadangi atsakovės priešieškinis tenkintas iš dalies ir atsakovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo išieškojimas nukreiptas į trečiąjį asmenį, 32 Eur (400 Eur x 8 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidos atsakovei už priešieškinį ir atstovavimą teisme priteistinos iš trečiojo asmens. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės 400 Eur dydžio patirtas išlaidas susijusias su priešieškiniu sudaro 200 Eur advokato pagalbai už priešieškinį bei kitas teisines paslaugas + 200 Eur (400 Eur / 2) už advokato padėjėjo atstovavimą teisme.Kadangi atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė ne tik priešieškinį, bet ir ginčijo ieškinį, ieškinys tenkintas tik iš dalies, iš ieškovės atsakovei priteistina 155,32 Eur (200 Eur x 77,66 Eur / 100 proc.) išlaidų už atstovavimą teisme. Taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atstovo advokato pagalbai apmokėti už bylos analizę bei atsiliepimo į priešieškinį pateikimą, dalyvavimą teismo posėdyje, kelionę į kitą vietovę, nei advokato darbo. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimą į priešieškinį, atstovavimą teisme. Kadangi atsakovės priešieškinis tenkintas tik iš dalies, trečiajam asmeniui iš atsakovės priteistina 556,60 Eur (605 Eur x 92 proc. / 100 proc.) už advokato pagalbą ginčijant priešieškinį ir jo reikalavimus. Vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, įskaičius šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei priteistina iš trečiojo asmens 483 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovei priteistina 74,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina 524,60 Eur pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, proporcingai paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 37 Eur žyminio mokesčio bei 550 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.10 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio už apeliacinį skundą dydžio. Atsakovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Apeliaciniu skundu buvo pareikšti trys reikalavimai – ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį visiškai atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Pirmieji du reikalavimai atmesti, vadinasi, tenkinta 0 proc. reikalavimų. Kadangi apeliantas nenurodė, kokia, jo nuomone, konkrečiai bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti priteista ieškovei, tačiau reikalavimą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas iš esmės tenkinus, laikytina, kad patenkinta 100 proc. šio reikalavimo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas ieškovės naudai tenkino 33,33 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (0 proc. + 0 proc. + 100 proc) / 3 reikalavimų), o atsakovės naudai atmetė 66,67 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 195,65 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (587 Eur x 33,33 proc. / 100 proc.). Atsakovei iš ieškovės priteistina 266,68 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (400 Eur x 66,67 proc. / 100 proc.). Vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, įskaičius šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, iš ieškovės priteistina atsakovei 71,03 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B. 358,13 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 358,13 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei E. P..

Priteisti iš ieškovės E. P. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 400 Eur sumos nuo priešieškinio pareiškimo 2016-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei I. B., išieškojimą nukreipiant į trečiąjį asmenį draudiką E, veikiantį per Lietuvos filialą.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei E. P. iš trečiojo asmens E, veikiantį per Lietuvos filialą, 483 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti atsakovei I. B. iš ieškovės E. P. 74,90 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui E, veikiančiam per Lietuvos filialą, iš atsakovės I. B. 524,60 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. P. 17,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės I. B. 2,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).“

Priteisti iš ieškovės E. P. 71,03 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovei I. B..

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos teisėjos Kristina DomarkienėAušra MaškevičienėAlona Romanovienė