- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-07
- Bylos Nr.
- ATP-584-361/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pažeidėjas
- I. B.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B., atstovaujamos advokato Mindaugo Kepenio, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi netenkintas I. B. atstovo advokato Mindaugo Kepenio skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 30N-55526648-16, kuriuo I. B. nubausta pagal ATPK 131 straipsnio 4 ir 5 dalis, galutine subendrinta administracine nuobauda – 28 Eur bauda, už tai, kad ji 2015 m. spalio 26 d., 16.21 val., (duomenys neskelbtini) g., Lėbartų k., Klaipėdos r. sav., judėjo kelio viduriu, ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį, atvažiavus automobiliui iš nugaros pusės, metėsi į dešinę pusę ir buvo kliudyta automobilio, dėl ko buvo sužalota ir apgadintas automobilis. Pripažinta, jog I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 37 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Argumentuoja, jog jai inkriminuotų pažeidimų nepadarė, o dėl jos sužalojimo kalta ją partrenkusio automobilio vairuotoja E. P., kuri nesilaikė KET 9, 172 ir 173 punktų reikalavimų. Vairuotoja nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidi, todėl nepastebėjo pėsčiosios (kliūties), o pastebėjusi nespėjo sustabdyti automobilio ir ją kliudė bei sužalojo. Teismas neįvertino aplinkybės, jog vairuotoja pastebėjusi kelio viduriu bėgančią apeliantę, turėjo ją apvažiuoti iš kairės pusės, o ne artėti link jos nemažindama greičio ir jos išgąsdinti taip, jog ji atliktų instinktyvų veiksmą – trauktųsi nuo automobilio. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo skirti teismo autotechninę ekspertizę. Nurodo, jog eismo įvykio vietoje užfiksuoti automobilio stabdymo pėdsakai (850 cm), nėra tinkamai užfiksuoti Autoavarijos vietos plane, nes fotonuotraukose matyti, jog šie pėdsakai prasideda arčiau kelio vidurio. Teigia, jog policijoje byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas nedalyvaujant apeliantei, tačiau teismas tik lakoniškai motyvavo, jog apeliantė ir jos atstovas apie bylos nagrinėjimo laiką buvo informuoti ir netyrė aplinkybės, jog apeliantei atvykus nurodytu laiku į bylos nagrinėjimą jai buvo įteiktas jau surašytas nutarimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju apeliantė iš esmės kvestionuoja ne savo, o ją automobiliu partrenkusios vairuotojos E. P. veiksmus, teigdama, jog dėl neatidaus ir pavojingo vairavimo apeliantė buvo išgąsdinta, keitė judėjimo kryptį, buvo partrenkta ir patyrė sužalojimus.
Apygardos teismui, įvertinus bylos medžiagą, nekyla abejonių, jog apeliantė bėgo kelio (žvyrkelio) viduriu, per ausinę klausėsi muzikos ir buvo partrenkta tuo metu, kai atsisukusi ir pamačiusi link jos artėjantį, E. P. vairuojamą automobilį, staiga pasuko į dešinę kelio pusę. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino E. P. vairuotos transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole konstatuotų automobilio apgadinimų pobūdį, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuotą transporto priemonės padėtį po eismo įvykio, taip pat, autoavarijos plane užfiksuotus avarijos vietos duomenis, liudytojų – M. S., I. N. ir E. P. bei apeliantės paaiškinimus, todėl pagrįstai sprendė, jog eismo įvykis įvyko ne kairėje kelio pusėje, kaip teigė apeliantė, o dešinėje – apeliantei judant ne prieš transporto priemonių judėjimo kryptį.
Apeliantės argumentai dėl vairuotojos neva pažeistų KET reglamentuotų 9, 172 ir 173 punktų reikalavimų, dėl vairuotojos neatidumo ir pan., šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir savaime nepaneigia apeliantės kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo padarymo. Atitinkami argumentai galėtų būti vertinami apeliantei inicijavus civilinę bylą dėl eismo įvykio metu jai padarytos turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Nustatyta, jog autoavarijos vietos plane yra užfiksuotos automobilio stabdymo žymės (850 cm, b. l. 15). Byloje pateiktos ir eismo įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (b. l. 54). Įvertinęs šiuos duomenis, apygardos teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad automobilio stabdymo pėdsakai prasideda arčiau kelio vidurio, savaime nepaneigia teisinę reikšmę turinčio fakto, jog susidūrimo metu apeliantė bėgo nuo kelio vidurio į dešinę pusę, o automobilis, kontakto su apeliante metu buvo stabdomas neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą. Tinkamai užfiksuotų automobilio sugadinimų bei apeliantės sužalojimų pobūdis patvirtina, jog vairuotoja siekė išvengti susidūrimo su pėsčiąja (sužalojimų dislokacija dešinėje apeliantės kūno pusėje; kairės (vairuotojo) pusės automobilio detalių apgadinimai). Taigi, apeliantė įvykio metu judėjo ne priešingai transporto priemonių važiavimo krypčiai ir buvo kelio viduryje. Atsižvelgiantį į tai, spręsti dėl ekspertizės byloje skyrimo, objektyvios būtinybės nėra.
Pagrindo abejoti, jog automobilis važiavo viršydamas leistiną (žvyrkeliu leistinas ne didesnis kaip 70 km/h greitis; KET 131.1) greitį ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą, teismas neturi. Be to, akivaizdu, jog stabdymo kelias ant žvyrkelio yra objektyviai ilgesnis nei ant kelio su asfalto ar kita kieta danga.
Kitas apeliantės argumentas dėl jos nedalyvavimo bylos nagrinėjime, vertinamas kaip nereikšmingas, nes apie bylos nagrinėjimo laiką policijos įstaigoje ji buvo informuota tinkamai bei skundžiamas nutarimas jai įteiktas pasirašytinai ir kliūčių skundui paduoti apeliantei nekilo (b. l. .5–6, 7). Duomenų, jog į bylos nagrinėjimą policijoje atvykusi apeliantė buvo nepakviesta byloje nėra ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.
Kompleksiškai vertindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.