Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-121-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2A-121-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05897-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Trinkdeda“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-121-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05897-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkdeda“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkdeda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilungės statyba“ dėl skolos, turtinių nuostolių ir netesybų priteisimo ir papildomą ieškinį dėl netesybų (delspinigių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilungės statyba“ 10 659,51 Eur pagrindinės skolos, 121,00 Eur turtinių nuostolių atlyginimo, 10 600,00 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomame ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 25 400,00 Eur delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio 4 d. šalys sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. 19/6-04 dėl (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijos sutvarkymo darbų. Dėl to, jog pavėluotai pateikti dokumentai ir medžiagos, neparuošta statybos aikštelė, darbų pradžia vėlavo. Ieškovė kreipėsi į advokatą dėl sutarties nutraukimo ir į antstolį dėl faktinių aplinkybių (ginčo objekte atliktų darbų) konstatavimo, dėl to iš viso patyrė 221,00 Eur turtinių nuostolių.

1.2. Pranešus apie sutarties nutraukimą, atsakovė prašė tęsti bendradarbiavimą ir šalys jį tęsė. 2019 m. spalio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 2 d. šalys pasirašė papildomus susitarimus prie pagrindinės sutarties, susitardamos dėl naujų įkainių ir darbų atlikimo termino pratęsimo. Nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2020 m. sausio 22 d. ieškovė surašė 4 darbų užbaigimo aktus ir išrašė 4 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras. Pagal paskutinį 2020 m. sausio 22 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovė neatsiskaitė, nors ginčo objekte atlikti darbai priimti. Visus atsakovės nurodytus darbų trūkumus ieškovė ištaisė kitą dieną po to, kai jie buvo nurodyti, visi darbai atlikti laiku, atsakovės statybos žurnale nėra pastabų dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Ginčo objekte visi darbai buvo atliekami etapais, jie buvo tikrinami, ir kitus darbus buvo leidžiama atlikti komisijai nenustačius trūkumų. Ieškovė ragino atsakovę pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, prieš tai 3 kartus jį koregavo, mažindama kainas pagal atsakovės nurodytus dydžius, tačiau atsakovė vis tiek jo nepasirašė.

1.3. Atsakovė privalėjo priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėti iki 2020 m. vasario 10 d. Pagal sutartį ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos per 20 kalendorinių dienų, o už neatsiskaitymą nustatytu terminu sutartyje numatyti 200,00 Eur dydžio už dieną delspinigiai. Netesybų sąlygos yra parengtos atsakovės. Atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove, bet neatsiskaitė, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą, delspinigius už 180 dienų ir patirtų turtinių nuostolių atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir papildomo ieškinio: priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trinkdeda“ 8 073,54 Eur skolos, 18 000,00 Eur delspinigių, 121,00 Eur turtinių nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki visiško teismo sprendimo įvykdymo – nuo 2020 m. balandžio 14 d. už 13 494,54 Eur sumą ir nuo 2021 m. sausio 22 d. už 12 700,00 Eur sumą, 4 610,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkdeda“ atsakovei „Vilungės statyba“ 1 276,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus.

2.2. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei priėmimo– perdavimo aktą (toliau – ginčo aktą) ir taisė jį 3 kartus pagal atsakovės nurodymus. Ginčo aktas su mažiausia darbų kaina – 10 659,51 Eur – atitinka atsakovės darbuotojo K. Š. pataisyto darbų priėmimo–perdavimo akto duomenis, teismui jis pateiktas su ieškovės direktoriaus parašu. Taigi atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškovės darbų faktinį perdavimą 2020 m. sausio mėnesį, tačiau ginčo akto nepasirašė. Ginčo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai, nors ir be žymos apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti.

2.3. Atsakovė įrodinėja, kad ginčo akto nepasirašė pagrįstai, tačiau iš ieškovei adresuoto 2020 m. sausio 28 d. atsakovės rašto Nr. 18 dėl ginčo objekto darbų sutvarkymo atliktų darbų akto Nr. 1 turinio matyti, kad jame nenurodytas nė vienas atvejis, dėl kurio atsakovė turėtų teisę atsisakyti priimti darbus. Atsakovė nurodė, kad už atliktus darbus ieškovės prašymu mokėjo avansu ir negali priimti ieškovės pateikto akto Nr. 1, nes jame nurodytos darbų pozicijos Nr. 1, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 neatitinka tikrovės ir sutartinių įsipareigojimų.

Atsiliepimas

2.4. Atsakovė nurodė, jog šalių sutarta granitinių trinkelių įrengimo kaina apėmė ir šiai dangai reikalingo pagrindo įrengimą. Teismas su tuo sutiko, nes tai patvirtina rašytiniai šalių susitarimai. Byloje nebuvo ginčijama, kad ginčo objekte dalį granitinių trinkelių sudėjo UAB „Bosteris“, kuri trinkeles klojo ant ieškovės padarytų pagrindų. Ginčo akte nurodyta, kad ieškovė įrengė 255 kv. m ploto pagrindo granitinėms trinkelėms, būtent tokį kiekį trinkelių sudėjo UAB „Bosteris“. Įvertinus UAB „Bosteris“ mokėtą įkainį (12,00 Eur už 1 kv. m), tokia ieškovės pozicija labiau tikėtina. Ginčo akte ieškovės nurodyta pagrindų granitinių trinkelių įrengimui kaina šalių nebuvo sutarta raštu, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi nemokamai įrengti pagrindus trinkelėms. Jokių įrodymų, kad UAB „Bosteris“ įrengė granitinių trinkelių pagrindus, byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų dėl avansinių mokėjimų ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas padarė išvadą, kad ginčo akte pozicija Nr. 1 yra teisinga, ir nėra pagrindo mažinti apskaičiuotą kainą.

2.5. Pagal visus ieškovės pateiktus atsakovei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, ieškovė įrengė 172 kv. m betoninių trinkelių, 1 376,06 kv. m (665 + 575 + 136,06) granitinių trinkelių; 24 kv. m trinkelių su įspėjamaisiais pav., 90,09 kv. m ažūrinių trinkelių, 1 022,41 kv. m birios skaldelės dangos. Iš UAB „Bosteris“ atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ši bendrovė įrengė 255 kv. m (70 + 108 + 77) granitinių trinkelių. Nors atsakovė teigė, kad dalį granitinių trinkelių sudėjo jos darbuotojai, tačiau nėra aišku, ar sudėjo ir kiek jų sudėjo.

2.6. Ginčo objekte granitinių trinkelių danga sudaro 1 583,30 kv. m, o ieškovės ir UAB „Bosteris“ įrengtos granitinių trinkelių dangos bendra suma sudarytų 1 631,06 kv. m – 47,76 kv. m daugiau nei nurodyta geodezinėje nuotraukoje. Iš geodezinėje nuotraukoje nurodytų 256,39 kv. m signalinių trinkelių ieškovė suklojo 24 kv. m, iš 186,90 kv. m ažūrinių plytelių – 90,09 kv. m, iš 1 122,41 kv. m granitinės skaldos takų – 1 022,41 kv. m. Teismas pažymėjo, kad apklaustas atsakovės darbų vadovas V. A. patvirtino, jog atsakovės darbuotojai sudėjo apie 200 kv. m įvairių rūšių trinkelių / plytelių, UAB „Bosteris“ sudėjo apie 260 kv. m, o visą kitą dalį sudėjo ieškovė. Taigi 47,76 kv. m ieškovės nurodytų trinkelių buvo ne granitinės, bet kitokios – ažūrinės, signalinės, o betoninių trinkelių kaina yra ne 20,00 Eur, bet 12,00 Eur už 1 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčo akte neteisingai nurodytos granitinių trinkelių ir betoninių trinkelių (plytelių) įrengimo apimtys ir suma, todėl teismas sutiko, kad galutinė ginčo akto suma turi būti sumažinta 382,08 Eur suma ((47,76 kv. m × 20,00 Eur) – (47,76 kv. m × 12,00 Eur)).

2.7. Įrodymų, kad atsakovės darbuotojai sudėjo 30 proc. trinkelių, nurodytų ginčo akte, byloje nėra, taigi atsakovės nurodyta aplinkybė neįrodyta.

2.8. Ginčo akte pozicijoje Nr. 9 yra nurodytas įvažiavimo atstatymas – 120 kv. m už sutartinę 1,50 Eur kainą, iš viso – 180,00 Eur. Teismui nepateikta įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl tokio darbo atlikimo, tačiau ieškovė neneigia, kad dalį šių darbų – 20 proc. – atliko ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi darbus po 2020 m. sausio 22 d. Nesant įrodymų apie susitarimą dėl minėto darbo, jo įkainio ir apimties, teismas padarė išvadą, kad suma už šį darbą turi būti sumažinta iki atsakovės nurodytos 36,00 Eur kainos – tai yra galutinė ginčo akto suma dėl to turi būti sumažinta 144,00 Eur.

2.9. Ginčo akto pozicijose Nr. 10 ir Nr. 11 nurodytas suoliukų surinkimas ir pastatymas. Šalys sutarė dėl parko suoliukų įrengimo, įrengiant reikalingus pamatus, 1 vnt. kaina – 20,00 Eur. Nesant kitokių rašytinių susitarimų, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo padvigubinti sutartą kainą, nurodant ją dviejose pozicijose, todėl galutinė suma ginčo akte turi būti sumažinta 480,00 Eur.

2.10. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo dėl skolos už darbus priteisimo – ieškovei iš atsakovės priteisė 8 073,54 Eur pagrindinės skolos, įvertinęs tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo ieškovei 1 579,89 Eur sumą.

Šalies argumentai

2.11. Ieškovė sutarties pagrindu prašė priteisti sutarto dydžio delspinigius už 180 dienų – 36 000,00 Eur. Atsakovė prašė sumažinti ieškovės prašomas priteisti netesybas, nes delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Atsakovei buvo žinoma netesybų sąlyga, tačiau ji vis tiek nesiėmė veiksmų bent iš dalies sumokėti ieškovei už darbus, kurių atlikimo neginčijo, taigi atsakovei tenka neigiamos neatsiskaitymo pasekmės. Tačiau netesybų suma yra beveik 5 kartus didesnė už skolos sumą, todėl teismas pripažino, kad netesybos yra akivaizdžiai per didelės, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti, todėl sumažino delspinigius per pusę – iki 18 000,00 Eur.

2.12. Įvertinęs šalių susirašinėjimo turinį, teismas padarė išvadą, kad ieškovės patirti turtiniai nuostoliai susidarė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų (perduoti reikalingus dokumentus, medžiagas darbams atlikti, tinkamai parengtą statybvietę), todėl tenkino reikalavimą dėl 121,00 Eur turtinių išlaidų priteisimo.

2.13. Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų teismas nepasisakė, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas – nėra pareikšta reikalavimų ir nebuvo atlikti įskaitymai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir papildomą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

3.1. Atsakovės nuomone, vertindamas poziciją Nr. 1 teismas nesivadovavo bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir atsakovės liudytojų, kurie patvirtino, kad dalį granitinių trinkelių įrengė tretieji asmenys ir dalį – atsakovės darbuotojai, duotais parodymais. Neįvertinta ir tai, kad ieškovė neatliko visų 2020 m. sausio 22 d. akto Nr. 1 1-ojoje pozicijoje numatytų darbų, nes, kaip nurodė atsakovė, tai buvo aptarta pasirašytoje sutartyje: pagrindų granitinėms trinkelėms įrengti darbai turi būti įtraukti į bendrą trinkelių įrengimo kainą. Atsakovės prašymu ieškovė atliko dalį pagrindų granitinėms trinkelėms įrengti paruošimo darbų, tačiau ieškovės nurodytas darbų kiekis yra padidintas – dalį darbų atiko atsakovė.

3.2. Ieškovė maksimaliai galėjo sudėti 1 128,30 kv. m granitinių trinkelių. Ieškovės pateiktuose aktuose nurodyti preliminarūs granitinių trinkelių įrengimo kiekiai. Atsakovė sutiko, kad akte Nr. 17 nurodomas 665 kv. m granitinių trinkelių kiekis yra teisingas, ir už šių trinkelių sudėjimą yra atsiskaityta. Akte Nr. 18 buvo neteisingai nurodytas granitinių trinkelių kiekis – 575 kv. m, nes ieškovė pagal šį aktą galėjo reikšti reikalavimą sumokėti ne daugiau nei už 463,03 kv. m. Atsakovei buvo žinoma, kad akte yra nurodytas per didelis granitinių trinkelių kiekis, tačiau tai buvo padaryta, nes ieškovė prašė sumokėti pinigus avansu. Atsakovė su tuo sutiko, nes manė, kad permoka bus įskaityta pasirašant galutinį atliktų darbų aktą. Akivaizdu, kad atsakovė, sumokėdama už perteklinį trinkelių kiekį, permokėjo ieškovei 2 239,40 Eur; ši pinigų suma turėjo būti išminusuota iš mokėtinos sumos.

3.3. Teismas neįvertino, kad ieškovė, pateikdama aktą Nr. 16, nebuvo atlikusi visų sutarties priedo Nr. 1 eilutėje Nr. 2 numatytų darbų, todėl prašė atsakovės leisti įtraukti į aktą atliktus darbus, nenumatytus sutarties priede Nr. 1. Atsakovė leido įtraukti į aktą 905 kv. m pagrindų trinkelių įrengimui paruošimo darbus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šie darbai vėliau turėjo būti įtraukti i bendrą trinkelių sudėjimo kainą arba vėlesniuose aktuose trinkelių įrengimo kaina turėjo būti sumažinta šia suma. Surašant 2020 m. sausio 22 d. dienos galutinį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 4 525,00 Eur be PVM suma turėjo būti išminusuota iš galutinės granitinių trinkelių įrengimo sumos.

3.4. 2020 m. sausio 22 d. aktas Nr. 1 nebuvo priimtas ir nebuvo pasirašytas, nes ieškovė neteisingai apskaičiavo darbų vertes, priskaičiavo darbus, kurių nebuvo atlikusi. Ieškovė buvo įspėta apie netinkamai surašytą aktą, netinkamas sumas ir kiekius, tačiau nesikreipė raštu į atsakovę dėl atliktų darbų priėmimo ar vienašališko akto pasirašymo, taigi sutiko, kad darbai atlikti netinkamai. Be to, sutarties 3.4.1 punkte numatyta, kad atsakovė už tinkamai atliktus ir techninei priežiūrai perduotus darbus atsiskaito su ieškove per 20 kalendorinių dienų. Techninė priežiūra darbus priėmė tik 2020 m. balandžio 30 d.

3.5. Atsakovė pažymi, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai ir tiksliai nustatyti tikslų atliktų darbų kiekį. Visos aplinkybės, susijusios su pertekliniais darbais, buvo išdėstytos atsakovės procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas išdėstytų aplinkybių neįvertino, neaptarė, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3.6. Sutarties 1.1, 3.1–3.8 punktuose šalys buvo sutarusios, kad į darbų kainą įeina įrengimo išlaidos, visi ieškovės mokėtini mokesčiai ir visos galimos sutartyje nenurodytos ieškovės išlaidos, susijusios su sutarties vykdymu. Kadangi reikalavimas dėl 121,00 Eur turtinių išlaidų atlyginimo susijęs su sutarties vykdymu, jis turėjo būti atmestas.

3.7. Teismas, sumažindamas delspinigius ir priteisdamas 18 000,00 Eur, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškinys grindžiamas atliktų darbų aktu, kurio atsakovė nepasirašė ir su juo nesutiko. Taip pat visiškai neįvertinta ir tai, jog 2020 m. balandžio 30 d. vyko objekto perdavimo eksploatuoti darbai, kurių metu komisijai nustačius defektus, atsakovė buvo įpareigota ištaisyti trūkumus, jie priklausė ir nuo ieškovės netinkamai atliktų darbų.

3.8. Pripažintina, kad sutartiniai delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo juos sumažinti taip, kad nebūtų sudarytos galimybės ieškovei pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepagrindė, kokius nuostolius ji realiai patyrė. Sutartyje nustatytas 200 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną dydis yra aiškiai per didelis, laikytinas nesąžiningu ir negaliojančiu nuo pradžių, taigi turėjo būti sumažintas iki protingo dydžio. Priteista 18 000 Eur delspinigių suma beveik tris kartus viršija priteistos skolos sumą, todėl akivaizdu, kad netesybų suma yra neprotinga ir aiškiai per didelė, o ieškovei sudaromos galimybės nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priteisti 36 000 Eur delspinigių, perskirstyti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 1.1, 3.1, 3.4, 3.5, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 punktus, nes be jokio teisinio pagrindo ir priežasties atsisakė pasirašyti 2020 m. sausio 22 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą ir tinkamai ir laiku neatsiskaitė su ieškove už atliktus ir perduotus darbus. Šalys sutarties 3.5 punkte buvo sutarusios, kad atsakovė, nepagrįstai nesumokėjusi ieškovei šioje sutartyje nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovui 200 Eur dydžio delspinigius.

4.2. Teismas, nustatęs, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, t. y. be priežasties nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto ir laiku nesumokėjo ieškovei už atliktus darbus, sąlyga dėl sutartyje nustatyto netesybų dydžio, taikymo sąlygų parengta atsakovės, abi ginčo šalys yra verslininkės profesionalės, taigi sugeba suvokti sutartimi prisiimtą riziką, priėmė priešingą sprendimą dėl delspinigių, nors pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad atsakovė yra finansiškai stipresnė nei ieškovė, turi daugiau sandorių sudarymo, sutarčių sąlygų derinimo, sutarčių vykdymo praktinės patirties, derybinių įgūdžių.

4.3. Nors byloje nustatyta, kad ginčo šalys yra profesionalės verslininkės, todėl pačios gali įvertinti prisiimamos sutartinės atsakomybės riziką, tačiau pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų netesybų dydį per pusę, iš esmės paneigė šalių sutartinę valią ir pažeidė sutarties sudarymo laisvės principą.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą sumažinti delspinigius, neatsižvelgė į išsamius ieškovės teisinius argumentus, teismų praktiką, todėl pažeidė sutarčių sudarymo laisvės principo taikymą ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos taikant ir aiškinant sutartinių netesybų (delspinigių) teisines nuostatas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovė nurodo, kad teismas įvertino tas aplinkybes, kurios buvo teismui pateiktos tiek procesiniuose dokumentuose, tiek jų prieduose, šalių, liudytojų paaiškinimus. Teismas užtikrinimo šalių procesinį lygiateisiškumą, rungtyniškumą.

5.2. Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu vengė kalbėti apie paties atsakovės atsakingo darbuotojo ranka atliktus pataisymus ant paskutiniojo darbų priėmimo–perdavimo akto ir PVM sąskaitos faktūros. Gavusi iš atsakovės šį patikslinimą dėl atliktų darbų apimties, kiekio ir galutinės atsiskaitymo kainos, ieškovė dar kartą pakoregavo tiek atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, tiek PVM sąskaitą faktūrą. Nepaisydama to, atsakovė be jokio pagrindo apskritai atsisakė pasirašyti darbų aktus ir atsiskaityti.

5.3. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu dėstydama aplinkybes nebuvo nuosekli. Ieškovė pažymi, kad tikrieji ieškovės atliktų darbų kiekiai yra užfiksuoti visuose keturiuose darbų perdavimo aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose. Pagal pirmąsias tris PVM sąskaitas faktūras atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi. Atsakovė neginčijo PVM sąskaitų faktūrų pagal pirmuosius tris šalių pasirašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus. Ieškovė pažymi, kad objekte iš esmės dirbo tik ieškovės darbuotojai. Atsakovė tik bylos nagrinėjimo pabaigoje nurodė naują aplinkybę, jog neva ir atsakovės darbuotojai daug dirbo, nors šias aplinkybes paneigė byloje apklausti liudytojai.

5.4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei ginčo aktą ir jį taisė 3 kartus pagal atsakovės nurodymus. Ginčo aktas su mažiausia darbų kaina – 10 659,51 Eur – atitinka atsakovės darbuotojo K. Š. pataisyto priėmimo–perdavimo akto duomenis; teismui jis pateiktas su ieškovės direktoriaus parašu. Taigi atsakovė buvo tinkamai informuota apie ieškovės darbų faktinį perdavimą 2020 m. sausio mėnesį, tačiau ginčo akto nepasirašė. Ginčo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai, nors ir be žymos apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti.

5.5. Atsakovė įrodinėja, kad ginčo akto nepasirašė pagrįstai, tačiau iš ieškovei adresuoto 2020 m. sausio 28 d. atsakovės rašto Nr. 18 dėl ginčo objekto darbų sutvarkymo atliktų darbų akto Nr. 1 turinio matyti, kad jame nenurodytas nė vienas atvejis, dėl kurio atsakovė turėtų teisę atsisakyti priimti darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. birželio 4 d. sudarė Statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti atsakovei (užsakovei) ginčo objekto sutvarkymo darbus pagal techninį darbo projektą (išskyrus gėlynų įrengimą), darbų aprašymą ir darbų įkainius (priedas Nr. 1), o atsakovė (užsakovė) įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti sutartyje nustatytais terminais pagal sutartus darbų įkainius už faktiškai atliktus darbus. Už ieškovės (rangovės) atliktus ir perduotus, atsakovės (užsakovės) ir techninės priežiūros priimtus darbus atsiskaitoma per 20 (žodžiu nurodyta penkias) kalendorinių dienų, atsakovei (užsakovei) patvirtinus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą. Atsakovė (užsakovė), nepagrįstai nesumokėjusi ieškovei (rangovei) sutartyje nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovei (rangovei) 200,00 Eur dydžio delspinigius. Su ieškove (rangove) visiškai atsiskaitoma, perdavus objektą valstybinei komisijai ir ieškovei (rangovei) pateikus garantinio laikotarpio 5 proc. nuo sutarties sumos su PVM garantiją. Baudos, netesybos ar kiti mokėjimai gali būti išskaityti iš sumų, būtinų sumokėti už jau atliktus darbus (sutarties 1.1., 3.1.–3.8. punktai). Sutarties priede Nr. 1 nurodyti šalių sutartų darbų pavadinimai ir įkainiai.

9. 2019 m. spalio 11 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo pratęsė sutarties terminą iki 2019 m. gruodžio 2 d., kitų sąlygų nekeitė. Priede Nr. 1 nurodyti darbų įkainiai nepakeisti.

10. 2019 m. gruodžio 2 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo pratęsė sutarties terminą iki 2020 m. sausio 10 d. ir pakeitė granitinių trinkelių įrengimo įkainį, kitų sąlygų nekeitė.

11. Atsakovė yra pasirašiusi atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose nurodyti atlikti darbai: 2019 m. spalio 11 d. aktą Nr. 16 – už 4 910,00 Eur sumą; 2019 m. lapkričio 18 d. aktą Nr. 17 – už 12 712,00 Eur sumą; 2019 m. gruodžio 17 d. aktą Nr. 18 – už 11 660,00 Eur sumą.

12. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė surašė Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 20, kuriame nurodyta 11 atliktų darbų pozicijų už 13 701,00 Eur sumą, ir tris aktus Nr. 1 su analogišku atliktų darbų pozicijų skaičiumi, bet skirtinga kaina: už 11 379,51 Eur sumą, už 11 349,83 Eur sumą, už 10 659,51 Eur sumą. 2020 m. sausio 22 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras tokiu pačiu numeriu 35 už 13 701 Eur sumą, už 11 379,51 Eur sumą, už 11 349,83 Eur sumą ir už 10 659,51 Eur sumą.

13. 2020 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą Nr. 18 dėl atliktų darbų akto Nr. 1.

14. Iš 2020 m. vasario 17–27 d. susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio matyti, kad atsakovė nurodė ieškovei patikslinti pateiktame akte nurodytus darbų kiekius ir atsiuntė patikslintą darbų perdavimo–priėmimo aktą su patikslintais darbų kiekiais, kurie buvo suderinti su atsakovės darbų vadovu. Byloje yra pateiktas 2020 m. sausio 25 d. atsakovės darbuotojo K. Š. ieškovei atsiųstas ranka ištaisytas atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, kuriame nurodyta galutinė darbų kaina sudaro 10 659,51 Eur.

15. 2020 m. gegužės 15 d. pakartotiniame pranešime Nr. 42 dėl ginčo akto atsakovė nurodė ieškovei, kad po 2020 m. sausio 28 d. paaiškinimo nėra gavusi patikslinto akto Nr. 1, informavo, jog 2020 m. balandžio 30 d. techninė priežiūra pasirašė atliktų darbų aktą ir pakartotinai pasiūlė susisiekti su darbų vadovu ir suderinti atliktų darbų kiekius ir galutines sumas.

16. 2021 m. gegužės 17 d. atsakovė sumokėjo ieškovei už atliktus darbus 1 579,89 Eur.

17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus rangos darbus. Šalys nesutaria dėl ieškovės atliktų darbų kiekio ir pritaikytų įkainių.

18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.688 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų pareigą sumokėti už darbus, yra sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 3K-3-423/2011; 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. 3K-3-672-313/2015).

19. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis.

20. Darbų perdavimas–priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis – rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (rangovo atliktų darbų rezultatas): aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę; atliktų darbų trūkumai; užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2009 m. sausio 22 d. Nr. 3K-3-19/2009, 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 3K-3-423/2011, 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

21. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2007 m. sausio 17 d. Nr. 3K-3-17/2007, 2007 m. lapkričio 27 d. Nr. 3K-3-484/2007, kt.). Įstatyme yra įvardytos šios taisyklės išimtys – atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, turi nurodyti atsisakymo priežastis. Jeigu, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jeigu pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai – tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2007 m. lapkričio 27 d. Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. vasario 3 d. Nr. 3K-3-21-611/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

23. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina reikšti ieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

24. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga sumokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (2007 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo–priėmimo akto nebuvimas savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Tačiau tokiais atvejais, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (2015 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

25. Pagal CK 6.687 straipsnio, reglamentuojančio darbų apmokėjimą, nuostatas, užsakovas privalo sumokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo.

26. Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta, jog ieškovei sumokama sutartyje nustatytais terminais pagal sutartus darbų įkainius už faktiškai atliktus darbus, įformintus ir perduotus sutartyje nustatyta tvarka. (3.1 punktas). Sutarties 4.1–4.4 punktuose, reglamentuojančiuose atliktų darbų perdavimą, nustatyta, kad atlikti darbai priimami ir įvertinami vadovaujantis įmonės patvirtintomis ir Aplinkos ministerijoje nustatyta tvarka įregistruotomis statybos taisyklėmis; darbai laikomi atliktais, kai faktiškai atlikti sutartyje numatyti darbai, pasirašytas objekto perdavimo–priėmimo aktas, darbai perduoti užsakovui; užsakovas per 5 darbo dienas privalo pasirašyti ir grąžinti rangovui atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą arba, atsisakęs priimti darbus, užsakovas per nurodytą terminą privalo raštu pateikti paaiškinimą apie atsisakymą priimti darbus; užsakovui per nurodytą terminą nepasirašius priėmimo–perdavimo akto ir nepateikus argumentuoto sprendimo ir paaiškinimo apie atsisakymą priimti darbus, arba jei užsakovo atsisakyme nurodytos priežastys yra laikytinos teisiškai nereikšmingomis, darbai laikomi priimtais, ir užsakovui kyla pareiga už juos atsiskaityti; motyvuoto pagrįsto atsisakymo priimti atliktus darbus atveju šalys surašo abipusį neatliktų darbų ir darbų trūkumų ištaisymo aktą, kuriame nurodomi trūkumai ir jų pašalinimo terminai.

27. Kaip teisingai iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė atsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį pagal atsakovės nurodymus taisė 3 kartus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo aktas su mažiausia darbų kaina – 10 659,51 Eur – atitinka atsakovės darbuotojo K. Š. atsiųsto pataisyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto duomenis. Teismui jis buvo pateiktas su ieškovės direktoriaus parašu. Taigi teismas padarė išvadą, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie faktinį darbų perdavimą 2020 m. sausio mėnesį, tačiau ginčo akto nepasirašė; ginčo aktą ieškovė pasirašė vienašališkai, nors ir be žymos apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog kartu su dubliku pateiktas ranka pataisytas aktas nėra pasirašytas nė vienos iš šalių, be to, nėra jokių duomenų, kad aktą ranka pataisė atsakovės darbuotojas K. Š.. Kolegija atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepaneigiančius pirmosios instancijos teismo išvadų. Teismui su ieškiniu buvo pateiktas 2022 m. sausio 22 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, kurio duomenys (darbų kiekiai ir kaina) atitinka ranka pataisyto teismui pateikto akto duomenis. Šis aktas pasirašytas ieškovės direktoriaus, taigi teismo teiginys, jog aktas su mažiausia darbų kaina atitinka atsakovės darbuotojo pataisyto akto duomenis ir kad jis pasirašytas ieškovės direktoriaus, atitinka faktines aplinkybes. Sutiktina su atsakove, jog byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad teismui pateikto akto pataisymus ranka atliko būtent darbuotojas K. Š., tačiau tokia išvada, įvertinus byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, derinant akto duomenis, turinį, yra labiau tikėtina. 2020 m. vasario 27 d. atsakovės darbuotojo K. Š. ieškovei išsiųstame laiške nurodyta, jog siunčiamas patikslintas darbų perdavimo–priėmimo aktas, patikslinti darbų kiekiai suderinti telefonu su darbų vadovu.

28. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčo akto nepasirašė pagrįstai. 2020 m. sausio 28 d. atsakovės rašte Nr. 18 dėl ginčo objekto darbų sutvarkymo atliktų darbų akto Nr. 1 nurodyta, kad atsakovė už atliktus darbus ieškovės prašymu sumokėjo avansu ir negali priimti ieškovės pateikto akto Nr. 1, nes jame nurodytos darbų pozicijos Nr. 1, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 neatitinka tikrovės ir sutartinių įsipareigojimų: ieškovė neatliko visų šių pozicijų darbų; suoliukų įrengimas sutartyje numatytas kaip bendra pozicija – ne kaip pastatymas ar surinkimas; atsakovė prašo pateikti atliktų darbų aktą su realiais atliktų darbų kiekiais; primena galinti pasinaudoti sutarties 3.6 punktu, nes sutarties terminas baigėsi 2020 m. sausio 10 d. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įrodymų apie rašto išsiuntimą ieškovei nėra. Analogiškus argumentus atsakovė nurodė ir 2020 m. gegužės 15 d. rašte Nr. 42, kuris surašytas jau po bylos iškėlimo teisme.

29. Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovės nesutikimo su ieškovės pateikto akto turiniu motyvus, atskirai aptardamas kiekvieną darbų poziciją, su kuria atsakovė nurodė nesutinkanti, ir padarė išvadą, jog atsakovės nesutikimo su akto 9 ir 10, taip pat su 11, kuri susijusi su 10, pozicijomis argumentai pagrįsti. Šalys apeliaciniuose skunduose nekelia klausimų dėl šių pozicijų įvertinimo pagrįstumo, todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos argumentais vertinant šias pozicijas, pakartotinai dėl jų nepasisakys.

30. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo įvertintas 1, 2 ir 8 akto pozicijų pagrįstumas. Atsakovės nuomone, vertindamas poziciją Nr. 1, teismas nesivadovavo bylos nagrinėjimo metu duotais ieškovės ir atsakovės liudytojų, kurie patvirtino, kad dalį granitinių trinkelių įrengė tretieji asmenys ir dalį – atsakovės darbuotojai, parodymais. Neįvertinta ir tai, kad ieškovė neatliko visų 2020 m. sausio 22 d. akto Nr. 1 1-ojoje pozicijoje numatytų darbų, nes, kaip nurodė atsakovė, tai buvo aptarta pasirašytoje sutartyje: pagrindų granitinėms trinkelėms įrengti darbai turi būti įtraukti į bendrą trinkelių įrengimo kainą. Atsakovės prašymu ieškovė atliko dalį pagrindų granitinėms trinkelėms įrengti paruošimo darbų, tačiau ieškovės nurodytas darbų kiekis yra padidintas – dalį darbų atiko atsakovė. Ieškovė maksimaliai galėjo sudėti 1 128,30 kv. m granitinių trinkelių. Ieškovės pateiktuose aktuose nurodyti preliminarūs granitinių trinkelių įrengimo kiekiai. Atsakovė sutiko, kad akte Nr. 17 nurodytas 665 kv. m granitinių trinkelių kiekis yra teisingas, ir už šių trinkelių sudėjimą yra atsiskaityta. Akte Nr. 18 buvo neteisingai nurodytas granitinių trinkelių kiekis – 575 kv. m, nes ieškovė pagal šį aktą galėjo reikšti reikalavimą sumokėti ne daugiau nei už 463,03 kv. m. Atsakovei buvo žinoma, kad akte yra nurodytas per didelis granitinių trinkelių kiekis, tačiau tai buvo padaryta, nes ieškovė prašė sumokėti pinigus avansu. Atsakovė su tuo sutiko, nes manė, kad permoka bus įskaityta pasirašant galutinį atliktų darbų aktą. Teismas neįvertino to, kad ieškovė, pateikdama aktą Nr. 16, nebuvo atlikusi visų sutarties priedo Nr. 1 eilutėje Nr. 2 numatytų darbų, todėl prašė atsakovės leisti įtraukti į aktą atliktus darbus, nenumatytus sutarties priede Nr. 1. Atsakovė leido įtraukti į aktą 905 kv. m pagrindų trinkelių įrengimui paruošimo darbus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šie darbai vėliau turėjo būti įtraukti į bendrą trinkelių sudėjimo kainą arba vėlesniuose aktuose trinkelių įrengimo kaina turėjo būti sumažinta šia suma.

31. Analizuojant aktualius ginčo akto Nr. 1 duomenis, matyti, kad pozicijoje Nr. 1 nurodyti darbai – pagrindų granitinėms trinkelėms įrengimas, faktinė darbų apimtis – 255 kv. m, sutartinė kaina – 5,00 Eur, faktinė atliktų darbų vertė – 1 275,00 Eur; pozicijoje Nr. 8 nurodyti darbai – birios skaldelės dangos įrengimas, faktinė darbų apimtis – 1 022,41 kv. m, sutartinė kaina – 3,00 Eur, faktinė atliktų darbų vertė – 3 067,23 Eur.

32. Atsakovė nurodo, jog šalių sutarta granitinių trinkelių įrengimo kaina apėmė ir šiai dangai reikalingo pagrindo įrengimą; sutartyje numatyta šių darbų kaina sudarė 15,00 Eur (be PVM), nuo 2019 m. gruodžio 12 d. ši kaina buvo 20,00 Eur (be PVM). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog tokia atsakovės pozicija atitinka šalių sutarties nuostatas: sutarties priede pagrindų trinkelėms įrengimas nėra įvertintas kaip atskiras darbas. Byloje nustatyta, kad 255 kv. m granitinių trinkelių sudėjo UAB „Bosteris“. Ginčo akte nurodyta, kad ieškovė įrengė 255 kv. m pagrindų granitinėms trinkelėms. Taigi ieškovės nurodytas įrengtų pagrindų kiekis atitinka UAB „Bosteris“ sudėtų trinkelių kiekį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės teiginių, jog ieškovė atliko ne visą nurodytų darbų kiekį, nurodė, jog byloje apklausti liudytojai V. V., V. K., R. T. paliudijo, kad objekte buvo ir vienas kitas atsakovės darbuotojas, bet jie dirbo savo darbus (betonavo klombas, stumdė žemes). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, nors šalys raštu nebuvo susitarusios dėl pagrindų įrengimo kainos, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sutikusi nemokamai įrengti pagrindus trinkelėms. Įrodymų, kad UAB „Bosteris“ įrengė granitinių trinkelių pagrindus, byloje nėra. Ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 16 nurodyta tokia pati granitinių trinkelių pagrindų įrengimo kaina, kokia nurodyta ginčo akte. Atsakovė sumokėjo ieškovei už darbus akto Nr. 16 pagrindu, taigi laikytina, jog sutiko su akte nurodyta darbų kaina. Nors atsakovė nurodo, jog mokėjo ieškovei avansu ir pagrindų įrengimo kaina turėjo būti įtraukta į bendrą trinkelių kainą, tačiau jokių rašytinių įrodymų dėl to, jog anksčiau surašytų aktų pagrindu ieškovei buvo sumokėta avansu, byloje nėra. Taigi nustačius, jog ieškovė atliko akte nurodytus pagrindų įrengimo darbus, o šie darbai ankstesniame akte buvo įvertinti ieškovės ginčo akte nurodyta suma, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo akto pozicija Nr. 1 yra teisinga, ir nėra pagrindo mažinti apskaičiuotą kainą, laikytina teisinga ir pagrįsta.

33. Kadangi, kaip jau nurodyta, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų mokėjusi ieškovei avansu, atsakovės argumentas, kad akte Nr. 18 nurodytas neteisingas įrengtų granitinių trinkelių kiekis, atmestinas kaip neįrodytas.

34. Iš ginčo objekto dangų geodezinės kontrolinės nuotraukos matyti, kad ginčo objekte danga susideda iš: 1 583,30 kv. m granitinių trinkelių, 256,39 kv. m signalinių trinkelių, 186,90 kv. m ažūrinių plytelių, 1 122,41 kv. m granitinės skaldos takų.

35. Pagal visus ieškovės pateiktus atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ieškovė įrengė: 172 kv. m betoninių trinkelių, 1 376,06 kv. m (665 + 575 + 136,06) granitinių trinkelių, 24 kv. m trinkelių su įspėjamaisiais pav., 90,09 kv. m ažūrinių trinkelių, 1 022,41 kv. m birios skaldelės dangos. Iš UAB „Bosteris“ atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ši bendrovė įrengė 255 kv. m (70 + 108 + 77) granitinių trinkelių.

36. Atsakovė teigia, jog dalį granitinių trinkelių sudėjo jos darbuotojai (atsakovė skaičiuoja 200 kv. m), taigi ieškovė galėjo maksimaliai sudėti 1 128,30 kv. m granitinių trinkelių. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių šiuos konkrečius atsakovės nurodytus skaičius. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaip liudytojas apklaustas atsakovės ginčo objekto statybos darbų vadovas V. A. patvirtino, jog atsakovės darbuotojai sudėjo apie 200 kv. m įvairių rūšių trinkelių / plytelių, UAB „Bosteris“ sudėjo apie 260 kv. m, o visą kitą dalį sudėjo ieškovė.

37. Pagal ieškovės skaičiavimus, jos sudėta granitinių trinkelių danga sudaro 1 583,30 kv. m. Taigi ieškovės ir UAB „Bosteris“ įrengtos granitinių trinkelių dangos plotas sudarytų 1 631,06 kv. m (1 376,06 kv. m + 255 kv. m) – 47,76 kv. m daugiau, nei nurodyta geodezinėje nuotraukoje.

38. Iš geodezinėje nuotraukoje nurodytų 256,39 kv. m signalinių trinkelių ieškovė ginčo akte nurodė sudėjusi 24 kv. m, iš 186,90 kv. m ažūrinių plytelių – 90,09 kv. m, iš 1 122,41 kv. m granitinės skaldos takų – 1 022,41 kv. m. Pirmosios instancijos teismas ieškovės apskaičiuotą granitinių trinkelių perviršį (47,76 kv. m) priskyrė ažūrinėms ir signalinėms trinkelėms ir, pritaikydamas šiai trinkelių daliai betoninių trinkelių įkainius, atitinkamai sumažino už šią darbų dalį apskaičiuotą sumą. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Svarbu pažymėti, jog pati ieškovė akte nurodė būtent tokius įrengtų signalinių ir ažūrinių trinkelių kiekius, todėl, kolegijos nuomone, nebuvo pagrindo granitinių trinkelių ploto perviršį perskirstyti kitokių ieškovės įrengtų trinkelių kiekiams. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas į bendrą skaičiuotiną ieškovės sudėtų trinkelių kiekį neįtraukė akte Nr. 17 nurodyto 172 kv. m betoninių trinkelių kiekio. Įvertinus visą geodezinėje nuotraukoje nurodytą sudėtų trinkelių ir skaldos kiekį (3 149 kv. m), ieškovės sudėtų trinkelių ir skaldos kiekį, neskaičiuojant nurodyto granitinių trinkelių perviršio, ir UAB „Bosteris“ sudėtų trinkelių kiekį (2 684,56 + 255 – 47,76 = 2 891,8 kv. m), liekantis 257,2 kv. m trinkelių ir skaldos plotas tikėtinai atitiktų atsakovės ginčo objekto statybos darbų vadovo nurodytus skirtingų šalių atliktų darbų kiekius.

39. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovės darbuotojai sudėjo 30 proc. trinkelių, nurodytų ginčo akte. Atsakovė nepateikė tikslių skaičiavimų, kurie būtų pagrįsti objektyviais duomenimis. Nustačius, jog ieškovė tikslino ginčo akto turinį pagal atsakovės nurodymus, o atsakovei objektyviais duomenimis nepagrindus savo nesutikimo su tam tikromis akto pozicijomis motyvų, darytina išvada, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei už atliktus darbus, taigi pažeidė savo, kaip užsakovės pareigą, tinkamai ir laiku atsiskaityti pagal sutartį.

40. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išvados, susijusios su ginčo akto 1 pozicijos pagrįstumu, yra teisingos, atitinka byloje pateiktų įrodymų turinį, padarytos išsamiai ištyrus ir kompleksiškai įvertinus byloje pateiktų įrodymų turinį. Ginčo akto pozicijoje Nr. 2 nurodytas granitinių trinkelių kiekis mažintinas 47,76 kv. m plotu, atitinkamai sumažinant pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės priteistą skolos sumą suma, apskaičiuota už šią trinkelių dalį – 573,12 Eur (47,76 kv. m x 12 Eur).

41. Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 121 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ieškovei iš atsakovės, iš esmės motyvuodama tuo, jog sutarties 1.1, 3.1–3.8 punktuose šalys buvo sutarusios, kad į darbų kainą įeina įrengimo išlaidos, visi ieškovės mokėtini mokesčiai ir visos galimos sutartyje nenurodytos ieškovės išlaidos, susijusios su sutarties vykdymu; reikalavimas dėl 121,00 Eur priteisimo yra susijęs su sutarties vykdymu, taigi turėjo būti atmestas. Kolegija atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

42. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, po ginčo sutarties pasirašymo ieškovė ketino ją nutraukti dėl to, jog atsakovė netinkamai organizuoja statybos aikštelę, laiku neperduoda dokumentų ir medžiagų. Siekdama nutraukti sutartį, ieškovė patyrė 221,00 Eur išlaidų už advokato ir antstolio paslaugas, tačiau prašė priteisti tik 121,00 Eur nuostolių už antstolio paslaugas atlyginimą. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais 2019 m. liepos 1–16 dienomis turinio matyti, jog atsakovės bendradarbiavimas su ieškove, iki ji raštu pareikalavo nutraukti sutartį, nebuvo tinkamas – nebuvo pateikti reikiami dokumentai, tinkamai paruošta statybvietė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovė turėjo pagrindą užfiksuoti atliktų darbų faktą, tam pasinaudodama antstolio paslaugomis (CK 6.684, 6.686, 6.688 straipsniai). Nesutiktina su atsakove, jog šios išlaidos, atsižvelgiant į jų pobūdį, priskirtinos išlaidoms, susijusioms su sutarties vykdymu, kurių riziką ieškovė buvo prisiėmusi sutarties pagrindu. Konstatavus, jog atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, perkeliant ieškovei dėl to patirtų išlaidų riziką, atsakovė, netinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, iš esmės išvengtų civilinės atsakomybės nuostolių atlyginimo forma taikymo. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 121,00 Eur turtinių išlaidų atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249, 6.691 straipsniai).

Dėl delspinigių priteisimo

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino dalį ieškovės reikalavimo dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės 18 000 delspinigių. Tiek ieškovė, tiek atsakovė skundžia šią teismo sprendimo dalį. Ieškovė prašo priteisti visą delspinigių sumą, apskaičiuotą už 180 dienų taikant sutartyje numatytą tarifą – 200 Eur už dieną, ir laikosi pozicijos, jog atsakovė pati pasiūlė sąlygą dėl delspinigių ir jų dydžio, ginčo šalys yra profesionalės verslininkės, todėl gali įvertinti prisiimamos sutartinės atsakomybės riziką, tačiau pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinų netesybų dydį per pusę, iš esmės paneigė šalių sutartinę valią ir pažeidė sutarties sudarymo laisvės principą. Atsakovė nurodo, jog teismas, sumažindamas delspinigius ir priteisdamas 18 000 Eur, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškinys grindžiamas atliktų darbų aktu, kurio atsakovė nepasirašė ir su juo nesutiko. Pripažintina, kad sutartiniai delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo juos sumažinti taip, kad nebūtų sudarytos galimybės ieškovei pasipelnyti atsakovės sąskaita. Teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nepagrindė, kokius nuostolius ji realiai patyrė. Sutartyje nustatytas 200 Eur delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną dydis yra aiškiai per didelis, laikytinas nesąžiningu ir negaliojančiu nuo pradžių, taigi turėjo būti sumažintas iki protingo dydžio. Priteista 18 000 Eur delspinigių suma beveik tris kartus viršija skolos sumą, todėl akivaizdu, kad netesybų suma yra neprotinga ir aiškiai per didelė, o ieškovei sudarytos galimybės nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.

44. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

45. Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtis, šalių turtinė padėtis, tarpusavio santykiai ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Pripažįstama, kad, nusprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Sprendžiant klausimą dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

46. Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje numatė, jog už ieškovės atliktus ir perduotus, atsakovės ir techninės priežiūros priimtus darbus atsiskaitoma per 20 kalendorinių dienų, atsakovei patvirtinus atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą. Ginčo sutarties tekste prie dienų skaičiaus 20 žodžiu nurodyta penkios, tačiau nėra ginčo, jog buvo susitarta dėl 20 dienų. Pagal sutarties nuostatas, su ieškove visiškai atsiskaitoma tik perdavus objektą valstybinei komisijai ir ieškovei pateikus garantinio laikotarpio garantiją 5 proc. nuo sutarties sumos su PVM (sutarties 3.4.1, 3.7 punktai). Atsakovė, nepagrįstai nesumokėjusi ieškovei ginčo sutartyje nustatytais terminais, už kiekvieną uždelstą dieną moka ieškovei 200,00 Eur dydžio delspinigius (sutarties 3.5. punktas).

47. Konstatavęs, jog atsakovė nepagrįstai neatsiskaitė su ieškove už atliktus darbus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės delspinigius. Ieškovė prašė priteisti delspinigius už 180 dienų. Turint omenyje tai, kad pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, atsakovės argumentas, jog techninė priežiūra darbus priėmė tik 2020 m. balandžio 30 d., taigi delspinigiai iki šios datos skaičiuoti nepagrįstai, atmestinas kaip neturintys reikšmės ieškovės apskaičiuotai delspinigių sumai.

48. Pasisakydama dėl pagrindų sumažinti atsakovės apskaičiuotas netesybas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys buvo sutarusios dėl labai didelio netesybų dydžio – 200 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad ji dėl to, jog atsakovė neatsiskaitė sutartyje nustatytu terminu, patyrė kokius nors reikšmingus nuostolius. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, jog abi sutarties šalys yra verslininkės, taigi manytina, jog geba įvertinti prisiimamą riziką, privatūs verslo subjektai turi patirties verslo ir derybų srityje, gali laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovei netesybų sąlyga buvo žinoma, tačiau ji nesiėmė veiksmų bent iš dalies sumokėti ieškovei už darbus, kurių atlikimo neginčijo, tačiau teismas netesybų sumą, kuri yra 5 kartus didesnė už skolos sumą, pripažino akivaizdžiai per didele, prieštaraujančia protingumo, sąžiningumo principams, suteikiančia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti, todėl sumažino ją per pusę – priteisė ieškovei iš atsakovės 18 000 Eur netesybų. Kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pagrindus ir aplinkybes netesyboms sumažinti, pagrįstai konstatavo, jog prašoma priteisti netesybų suma yra neprotingai didelė, tačiau nustatydamas priteistinų netesybų dydį neatsižvelgė į tai, jog priteista netesybų suma yra daugiau nei dvigubai didesnė nei skolos suma. Tokios sumos priteisimas, nesant įrodymų apie ieškovės patirtų nuostolių sumą, sudarytų pagrindą ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nors abi sutarties šalys yra verslininkės, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista delspinigių suma yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta, todėl mažintina iki 6 000 Eur. Tokios sumos, kolegijos nuomone, pakanka ieškovės minimaliems nuostoliams kompensuoti, ji neviršija pagrindinės skolos sumos, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 18 000 Eur delspinigių, nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį sumažinant iki 6 000 Eur, taip pat iki 7 500,42 Eur mažintina ieškovei iš atsakovės priteistos skolos suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie tai pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

50. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į pasikeitusias patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, taikant pirmosios instancijos teismo kaip pagrįstą nustatytą ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų sumą – 7 180 Eur.

51. Pakeitus sprendimą, patenkinta 29 proc. ieškovės reikalavimų, taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 2 082,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (7 180,00 Eur × 29 proc.) ir 305,95 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei iš ieškovės priteistina 2 059 Eur (2 900 Eur × 71 proc.) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

52. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo parengimu, ir žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Tenkinus 48 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 282,72 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (589 Eur x 48 proc.) ir 293,28 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (611 Eur x 48 proc.). Ieškovė pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, taigi, atmetus 52 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 780 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (1 500 Eur x 52 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę sprendimo dalį išdėstant taip:.

„ieškinį ir papildomą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trinkdeda“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) 7 500,42 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų 42 ct) skolos, 6 000 Eur (šešis tūkstančių eurų) delspinigių, 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) turtinių nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo: nuo 2020 m. balandžio 14 d. – už 10 621,42 Eur sumą ir nuo 2021 m. sausio 22 d. – už 3 000 Eur sumą, 2 082,20 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt du eurus 20 ct) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir 305,95 Eur (tris šimtus penkis eurus 95 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkdeda“ atsakovei „Vilungės statyba“ 2 059 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Trinkdeda“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilungės statyba“ 282,72 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 72 ct) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 293,28 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus 28 ct) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungės statyba“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Trinkdeda“ 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė