Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-793-927/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
1-793-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08924-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
J. D.
Nukentėjusysis
R. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-793-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08924-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.12.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,kaltinamajam J. D. (J. D.),nukentėjusiajai R. U.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. D. (J. D.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vieta deklaruojantis (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2016 m. vasario 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

Žemesnės instancijos teismas

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį –18 (aštuoniolikos) MGL bauda. 2017 m. vasario 28 d. bauda sumokėta;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausme. Į sumažintos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. laikas ir jam paskirta galutinė 43 (keturiasdešimt trijų) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirta J. D. (J. D.) baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 (vienerių) metų laiką nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šios priemonės vykdančioje institucijoje ir po galutinės bausmės atlikimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2019 m. liepos 15 d. atliko bausmę,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. D., 2022 m. kovo 16 d. apie 02.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušė ir kitaip smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo sugyventinę R. U.: paėmęs R. U. už rankos ir taip ištraukęs ją iš lovos, sudavė ne mažiau vieną kartą ranka jai į veido sritį, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į veidą ir į kitas kūno vietas bei nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno sritis, tuo sukėlė R. U. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

J. D. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 74-76, 106) ir teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Kaltu prisipažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. 2022 m. kovo 15 d. paskambino jos (teismo pastaba – R. U.) močiutė (teismo pastaba – L. U.) ir paprašė, kad jis atvažiuotų, nes R. U. neblaivi. Jis po darbo nuvažiavo ir ji (teismo pastaba – L. U.) parodė, kur gulėjo alkoholio butelis. Jis paėmė butelį ir nukentėjusiosios telefoną, nes norėjo pažiūrėti, kas jai atnešė alkoholio. Jos telefone jis rado skambutį. Paskambino tam žmogui ir pasakė, kad jis daugiau taip nedarytų. Peržiūrėjęs jos telefoną jis rado susirašinėjimą intymaus charakterio. Jis pabuvo ten, pakalbėjo su vaikais ir išėjo namo. Grįžęs namo prisigėrė ir vėl nuėjo pas R. U. Kaip viskas įvyko, jis nelabai atsimena. Atsimena, tik tą vietą, kaip policija jį į mašiną sodina. Neatsimena, kaip buvo nuėjęs pas ją. Iki įvykio su sugyventine negyveno savaitę laiko. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik dabar neatsimena, kur sudavė. Galima tikėti nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Gailisi dėl nusikaltimo, nebūtų smurtavęs, jei ne alkoholis, nes jis išgėręs pasidaro piktas. Jam labai skaudėjo širdį dėl neištikimybės, nes labai myli sugyventinę, todėl smurtavo. Jie susipykdavo, tada savaitę gyvendavo atskirai ir vėl susitaikydavo. Jis galvojo, kad vėl sueis kartu gyventi, nelaiko, kad įvykio metu jie jau buvo išsiskyrę. Padėjo jam programos nuo smurto. 2018 metais smurtavo prieš R. U., o 2015 metais smurtavo prieš brolio sugyventinę. Jis labai gailisi, kad taip atsitiko. Jei ne alkoholis, tai nepadarytų šito dalyko. Labai skaudėjo jam, todėl panaudojo smurtą prieš ją (b. l. 130-133).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios R. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus bei atsisako būti apžiūrima tyrėjos. Ji atleidžia, J. D. – sugyventiniui, už padarytą jai žalą, pretenzijų jokių jam neturi. Dėl turto padarytos žalos irgi pretenzijų neturi. Jis jai pinigus grąžino už sudaužytą televizorių. Taip pat jis vaikams finansiškai padeda ir pagal tarpusavio susitarimą - ir toliau padės. Prašytų bylos neperduoti į teismą, kad jam būtų tik baudžiamoji atsakomybė. Nenori, kad vaikų tėvas sėstų į kalėjimą. Labai prašytų atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta, o ji jam, J. D., jokių pretenzijų daugiau neturi. Prašo leisti jai nevykti į teismą, kadangi atsisako duoti bet kokius parodymus (b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu, uždavus nukentėjusiajai klausimus dėl kaltinamajam skirtinos bausmės, ji parodė, kad šiuo metu negyvena su kaltinamuoju. Kito smurto nebuvo, tik buvo jie susipykę. Ji pretenzijų kaltinamajam neturi, jis ateina pas vaikus, padeda ir remia pinigais. Į kalėjimą sodinti ir arešto nereikia. Nors kartu negyvena, nesusieina, bet jiems reikia bendrauti dėl vaikų. Jis dabar dirba ir kiekvieną mėnesį duoda pinigų vaikams, nes šiuo metu ji „(duomenys neskelbtini)“. Būtų jai sunku finansiškai, jei kaltinamajam būtų paskirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu. Mažiausiam vaikui (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesiai. Jis neturi problemų dėl alkoholio, gal ten buvo jos provokacija ir jis supyko. Kur jis smurtavo prieš kitus, tai ji nežino. Kai programa buvo nuo smurto paskirta, tai važiuodavo ir ji padėjo jam. Sutinka su prokurorės siūloma bausme kaltinamajam (b. l. 130-133);

- Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2022 m. kovo 16 d. vyriausiojo postinio tarnybiniu pranešimu su rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad 2022 m. kovo 16 d. apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. U. sugyventinis – J. D., atėjęs į R. U. butą, ją pažadino. Tada pradėjo žodinį konfliktą ir R. U. trenkė ranka į veido sritį ir į kitas kūno vietas bei keletą kartų spyrė, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą (b. l. 7, 8);

- 2022 m. kovo 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas (liudytojas) – R. U. Atlikti procesiniai veiksmai: priimtas pareiškimas, liudytojo apklausa, įvykio vietos apžiūra. Pareiškimo priėmimo metu ir įvykio vietos apžiūros metu buvo filmuojama „Body 9017“ ir „Body 9018“. Pasiūlius papasakoti visa, kas liudytojui (pareiškėjui) gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, ji parodė, kad 2022 m. kovo 16 d. apie 02.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. D. atėjo pas ją į namus. Jis buvo stipriai neblaivus. Tuo metu ji su vaikais K. D. ir K. D. miegojo antrame buto aukšte. J. D. atėjęs paėmė ją už rankos ir ištraukė iš lovos ir vadindamas ją ,,necenzūrinis žodis“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, kurių neprisimena, jai sudavė į veidą. Ji, pasiėmusi vaikus, nusileido į pirmą buto aukštą ir paliko vaikus senelės L. U. kambaryje, o pati išėjusi iš kambario bandė bendrauti su J. D. Ji norėjo jį nuraminti ir prašė, kad jis išeitų. Jis į jos prašymus nereagavo, elgėsi agresyviai ir vėl ją sumušė. Trenkė ranka daug kartų į veidą ir į kitas kūno vietas ir keletą kartų jai spyrė, sukeldamas jai didelį fizinį skausmą. Jos senelė L. U. bandė ją apginti, bet J. D. sudavė jai į veidą taip pat sukeldamas fizinį skausmą. Tada ji kartu su vaikais ir savo senele užsirakino jos kambaryje ir laukdamos tikėjosi, kad J. D. išeis. Bet J. D. lakstė po butą, ieškodamas raktų nuo automobilio ir vis trankė į kambario duris, kuriame jos buvo užsirakinusios. Tada jos iškvietė policiją. Vaikai muštynių nematė, bet girdėjo. GMP pagalbos nereikia. Kadangi J. D. pasiėmė jos telefoną, tai su ja galima susisiekti skambinant telefonu jos senelės. L. U. kalba tiktai (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) kalbomis. Kai atvažiavo policija, ji pakilusi į buto antrą aukštą pastebėjo, kad J. D. sudaužė jai priklausanti televizorių. Asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką žinomas – J. D. Įvykio vietos apžiūros atlikimo vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – dviejų kambarių butas. Kitos aplinkybės: dviejų kambarių butas įėjus, patenkama į virtuvę. Dešinėje pusėje stovi pakaba rūbams kabinti, dujinė, viryklė, kriauklė, skalbimo mašina. Kairėje pusėje stovi virtuvinis stalas, už jo – virtuvinės spintelės, už jų yra durys į kambarį, už jų – krosnis. Per vidurį virtuvės stovi šaldytuvas, už jo yra laiptai į antrą aukštą, antrą kambarį. Užlipus laiptais į viršų, dešinėje pusėje stovi krosnis, fotelis ir sekcija su spinta. Kairėje pusėje stovi lova. Kambaryje matyti grumtynių žymės (b. l. 15-27), R. U. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 31);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio Dariaus Baranovskij 2022 m. kovo 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio tarnybos metu, ROIK: 2022 m. kovo 16 d. apie 03.41 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Šniru, nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini) mieste iš Vilniaus apskrities VPK OVS, gavo pranešimą jog adresu (duomenys neskelbtini), V9029 ekipažui reikalinga pagalba pristatyti asmenį. Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko ekipažas V9029, kurie jiems perdavė J. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam buvo uždėtos spec. priemonės – antrankiai ir kuris yra pristatomas dėl smurto artimoje aplinkoje. J. D. faktinis sulaikymo laikas 03.40 val. J. D. į tarnybinį automobilį buvo įsodintas be spec. priemonių. Vežant asmenį į Vilniaus apskrities VPK OVS, išgirdo kai sulaikytas J. D. kažką daužo. Atsisukus pastebėjo, kad sulaikyto vyro dešinė ranka yra išlindusi per galinį dešinės pusės langą. Sustabdę tarnybinį automobilį, pastebėjo, kad J. D. apgadino galines dešinės pusės duris. J. D. buvo išlaipintas iš automobilio, kad uždėti spec. priemones – antrankius, tačiau asmuo buvo agresyvus, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – dujos. J. D. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS (b. l. 56);

- liudytojos L. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gyvena kartu su anūke R. U., anūkės sugyventiniu J. D. ir jų bendromis dukromis K. D. ir K. D. 2022 m. kovo 16 d. apie 02.00 val., ji miegojo savo kambaryje ir prabudo dėl konflikto tarp R. ir sugyventinio J. Ji išgirdo, kaip šaukė sugyventinis J. ir R. Po to jie nusileido į pirmą aukštą ir užėjo į jos kambarį. Jie mosikavo rankomis vienas prieš kitą. Ji neprisimena kas kam sudavė. Ji atsistojo tarp R. ir J. Tuo metu J. netyčia kažkurios rankos delnu smogė jai (liudytojai L. U.) į veidą. Jai neskaudėjo. Kas vyko toliau, ji neprisimena. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir J. sulaikė. Ji neprisimena visų konflikto aplinkybių tarp R. ir J., kadangi konfliktas vyko naktį, kai ji prabudo, buvo sutrikusi, dėl amžiaus jos atmintis yra suprastėjusi. Ji jokio pareiškimo nerašys, pretenzijų neturi niekam, jai niekas negrasino ir niekas jos nemušė (b. l. 44-47);

- 2022 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas - BPC skambučio garso įrašas. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas BPC skambučio garso įrašas iš laikotarpio 2022 m. kovo 16 d. Apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia_ 2022-03-16 02_34_02)“, kurio trukmė 00.58 minutės. Garso įraše girdima kaip moteris skambina į bendrąjį pagalbos centrą: BPC operatorės balsas: 112, klausau. Moters balsas: Aaa, labas vakaras. BPC operatorės balsas: Laba vakarą. Moters balsas: Galima iškviesti policiją (duomenys neskelbtini)? BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini)... Moters balsas: (neaiškus žodis) šeimoje greičiau (neaiškus žodis). BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) kiek? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: (duomenys neskelbtini) butas čia bus? Moters balsas: (duomenys neskelbtini) namas, (duomenys neskelbtini) butas, greičiau. BPC operatorės balsas: Vaikų namuose yra? Moters balsas: Taip. BPC operatorės balsas: Kiek? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). BPC operatorės balsas: Medikai reikalingi? Moters balsas: Ne. BPC operatorės balsas: Durų kodas apačioje yra? Moters balsas: Ne. BPC operatorės balsas: Kas pramušo? Moters balsas: Vyras, nu greičiau. BPC operatorės balsas: Jūsų vardas? Nusiraminkit. Jūsų vardas, pavardė? Alio? Jūsų vardas, pavardė? Alio? Baigiasi pokalbis (b. l. 48-49);

- 2022 m. balandžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas – 11 „bodycam“ vaizdo įrašų. Apžiūros atlikimo eiga: apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_030925_011“, kurio trukmė 05.02 minutės. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, prieina prie namo durų ir juos pasitinka vyras. Pareigūnai užeina į namo vidų, praeina pro virtuvės patalpas ir nueina pas moterį esančią kitame kambaryje. Girdimas pokalbis: Pareigūnas: Labas vakaras, kas nutiko? Vyras: Žmona geria. Pareigūnas: Kas nutiko? Moteris: Nu nieko sumušė, kas atsitiko (parodo pareigūnams kairės pusės veidą, ant kurio matosi mėlynės). Nematot va, jau girtas. Pareigūnas: Šiandien sumušė? Greitosios nereikia? Moteris: Ne, nereikia. Mes sėdim čia ir negalim atidaryti durų. Aš nieko nerašysiu, tik paimkit jį. Pareigūnas: Žinokite, taip negalima. Vaikai matė kas atsitiko ar ne? Moteris: Nematė, paslėpėme, ramiai sėdėjo. Pareigūnas: Aišku, kur visą tai įvyko? Moteris: Viršuj. Pareigūnas: Dėl ko kilo konfliktas? Moteris: Nu, susipykom. Mes kaip ir negyvenam jau kartu, savaitę ir atėjo, raktą turi nuo namų. Pareigūnas: Bet jūs vedę oficialiai? Moteris: Ne, sugyventinis. Pareigūnas: Sugyventinis, tai jūs gyvenot kartu, jo? Moteris: „Mhm“. Pareigūnas: Žinokit, nu labai stipriai matosi mėlynės. Gal greitąją iškviesim, kad pasižiūrėtų? Moteris: Ne, ne, ne, nieko nereikia, mes norim tik pamiegot, pasiimkit jį. Pareigūnas: Žinot, mes taip atvažiuot ir žmogų paimti negalime. Pareigūnas išeina iš kambario ir nueina į virtuvės patalpas, kuriose stovi vyras, vyksta pokalbis (duomenys neskelbtini) kalba: Pareigūnas: Kas buvo? Vyras: Kas buvo. Mergina maištauja, maištauja. O dėl ko maištauja, nežinau. Jums parodyti dėl ko maištauja? Galiu parodyti. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_031426_012“ 05.00 minutės. Vaizdo įraše toliau girdimas pokalbis:

Pareigūnas: Gėrėte šiandien? Vyras: Šiandien? Taip. Pareigūnas: Jūs vartojot alkoholį? Moteris: M? Pareigūnas: Alkoholį vartojot? Moteris: M-m (neigiamas atsakymas). Pareigūnas: Gerai, renkis savo striukę. Vyras: Ir? Pareigūnas: Ir eisim į automobilį. O ten išsiaiškinsim. Vyras: Na eime, pasikalbėsime. Pareigūnas su vyru užlipa į antrą aukštą. Toliau vyksta pokalbis su vyru apie striukę, bei pareigūnai paprašo vyro pateikti asmens dokumentą. Paėmę reikiamus daiktus, vyras kartu su pareigūnu, nusileidžia į pirmą aukštą, kuriame toliau vyksta pokalbis dėl striukės ir dėl raktų. Pareigūnas: Mielos ponios, uždarykit duris prašom. Jūs (rodo į vyrą) iš kišenių viską dėkit čia. Ar girdit? Iš kišenių čia ant stalo. Pareigūnas apžiūri daiktus ir asmenį. Kitas pareigūnas nueina į kambarį kuriame yra nukentėjusi moteris, nurodo, kad pas vyrą jokių raktų nerado, bei kai užpildys visus dokumentus ateis. Pareigūnas paklausia ar močiutė nenukentėjo, moteris nurodo, kad ne. Matoma, kaip pareigūnai panaudoja spec. priemones – antrankius. Vyras paklausia kodėl juos uždėjo, pareigūnas nurodo „dėl jūsų saugumo“. Pareigūnai nusiveda sulaikytą vyrą į tarnybinį automobilį. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_031925_013“, kurio trukmė 05.00 minutės. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas paprašo papasakoti, kas buvo, vyras paklausia už ką jį sulaiko, pareigūnai atsako, kad dėl smurto. Pareigūnas paima iš tarnybinės transporto priemonės nešiojamąjį kompiuterį ir grįžta pas nukentėjusiąją. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_032424_014“, kurio trukmė 05.00 minutės. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas ateina pas nukentėjusiąją moterį, užeina į namo vidų. Girdimas pokalbis lietuvių kalba: Pareigūnas: Čia pirmą kartą? Moteris: Ne, ne pirmą. Pareigūnas: Anksčiau nesikreipėt? Moteris: Nu buvo, o tai svarbu? Pareigūnas: Nuu. Tikrai greitosios nereikia? Moteris: Nereikia, nereikia, viskas gerai. Pareigūnas: Nu nėra gerai. Moteris: Nu gerai, nu. (Pareigūnas paaiškina apie procesines procedūras, kaip viskas vyks). Toliau matoma, kaip pareigūnas užpildo pažymas, reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_032923_015“, kurio trukmė 05.00 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas pildo dokumentus. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_033422_016“, kurio trukmė 05.00 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas pildo dokumentus. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_033921_017“, kurio trukmė 02.42 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas pildo dokumentus. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_034319_018“, kurio trukmė 05.01 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas pildo dokumentus. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_034819_019, kurio trukmė 01.29 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas pildo dokumentus. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_035009_020, kurio trukmė 01.29 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas nueina prie tarnybinio automobilio ir kartu su kitu pareigūnu vyrą išlaipina iš automobilio ir uždeda jam spec. priemones – antrankius. Toliau vyras vėl yra įsodinamas į automobilį ir pareigūnas grįžta pas nukentėjusiąją, toliau pildo dokumentus. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0316_035509_021, kurio trukmė 02.24 minutės. Vaizdo įraše toliau matoma, kaip pareigūnas vėl grįžta prie tarnybinės transporto priemonės, kitas pareigūnas nurodo, kad sulaikytas vyras vis nusiima antrankius ir saugos diržus, ramiai nesėdi automobilyje. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. (b. l. 53-55);

- 2022 m. kovo 16 d. 05.53 val. alkotesterio duomenimis „Alcotest Nr. 6810“, iš kurių matoma, kad J. D. nustatytas 1,59 promilės neblaivumas (b. l. 57).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltinamasis J. D. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrėtus „Body kamerų“ vaizdo įrašus, apžiūros protokolą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą, alkotesterio duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,59 promilės neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia mušė ir kitaip smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo sugyventinę R. U., tai yra paėmęs R. U. už rankos ir taip ištraukęs ją iš lovos, sudavė ne mažiau vieną kartą ranka jai į veido sritį, sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į veidą ir į kitas kūno vietas bei nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno sritis, tuo sukėlė R. U. fizinį skausmą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supyko ant sugyventinės, nes pamatė jos telefone susirašinėjimą ir jam kilo įtarimas dėl sugyventinės neištikimybės. Tada jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl minėtos aplinkybės jis pasidarė piktas, todėl nuėjo pas nukentėjusiąją į namus bei panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Taip pat nurodo, kad kadangi buvo neblaivus, neprisimena visų aplinkybių ir negali tiksliai nurodyti kiek smūgių ir į kokias kūno vienas sudavė sugyventinei. Nukentėjusioji duodama parodymus pareiškimo priėmimo metu paaiškino, kad kaltinamasis atėjęs į namus paėmė ją už rankos ir ištraukė iš lovos bei sudavė jai į veidą. Ji bandė bendrauti su J. D., norėjo jį nuraminti ir prašė, kad jis išeitų, tačiau jis į jos prašymus nereagavo, elgėsi agresyviai ir vėl ją sumušė. Trenkė ranka daug kartų į veidą ir į kitas kūno vietas ir keletą kartų jai spyrė, sukeldamas jai didelį fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Taip pat į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai matė ant nukentėjusiosios veido mėlynes. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. J. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į J. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes; kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: keturis kartus teistas ir iš jų tris kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to pažymėtina, kad naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ne pirmą kartą (b. l. 79-82), baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (b. l. 83-84), išsiskyręs, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės atėmimo bausmę, jos terminą parenkant įstatymo numatytą vidutinį.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 16 d. 03.40 val. iki 2022 m. kovo 16 d. 13.57 val. (b. l. 60-61, 64-65), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad po nusikaltimo padarymo kaltinamasis pradėjo kurti teigiamus socialinius ryšius – įsidarbino, bendrauja ir padeda buvusiai sugyventinei auklėti ir išlaikyti vaikus, jais rūpinasi. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios pozicijos nekeitė bei jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, suvokia, kad alkoholis jį veikia neigiamai, tai yra, jis tampa piktas. Nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, taip pat jis atlygino žalą už sugadintą turtą ir vaikams finansiškai padeda, jų tarpusavio susitarimu ir toliau padės. Nors kaltinamasis buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimus, tačiau ir iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų matyti, kad jo neteisėtus poelgius padėtų pakeisti dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos, nusižengimai nėra sistemingi. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad J. D. resocializacija dar yra galima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 2 (dviems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti tam tikrose vietose, kur yra vartojami alkoholiniai gėrimai, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 77-78) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmena su vaizdo ir garso įrašais – paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendžia:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu J. D. (J. D.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktais bausmės vykdymą J. D. (J. D.) atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti tam tikrose vietose, kur yra vartojami alkoholiniai gėrimai, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. D. (J. D.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. kovo 16 d. 03.40 val. iki 2022 m. kovo 16 d. 13.57 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė