Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-3613-446/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-29
Bylos Nr.: e2-3613-446/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00060-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
2.6.1.2Prievolių atsiradimas
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.2.1Netesybos
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3613-446/2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00060-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1; 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.3; 2.6.8.1; 2.6.8.10; 2.6.11.5; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.8.2; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Mintautienei,dalyvaujant ieškovės atstovui V. J.,atsakovui J. K.,trečiojo asmens atstovei R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui J. K., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 482,24 Eur skolą už šilumos energiją, 16,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį ir 2,13 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką.

Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad energetikos įmonė AB „(duomenys neskelbtini)“ tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui J. K., buto šildymo būdas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, atsakovo butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už šilumos energiją, tiektą į atsakovo butą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2021-01-31, yra susidariusi 482,24 Eur skola.

2002-02-01 ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“, trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, remiantis kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas, kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų įsiskolinimus, nuomos sutartimi buvo susitarta, kad, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkas perleis reikalavimo teises nuomotojui į iš vartotojų gautinas sumas, t. y., nuomos sutartis yra ir reikalavimo perleidimo sutartis. Nuo 2002-03-29 iki 2017-03-29 licencijuotą šilumos tiekimo veiklą (duomenys neskelbtini) mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017-03-29 nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017-03-30 šilumos energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) funkcijas vykdo ieškovė (2017-03-30 energijos tiekimo licencija Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė ieškovei teisę verstis šilumos tiekimo veikla (duomenys neskelbtini)). Turto priėmimo-perdavimo aktas tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo pasirašytas 2017-03-29, ieškovei buvo perleisti trečiojo asmens reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas, reikalavimų perleidimo procedūra buvo baigta 2017-06-15, trečiasis asmuo 2017-06-22 dokumentų perdavimo – priėmimo aktu perdavė ieškovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, ieškovei buvo perleistos reikalavimo teisės į iš konkrečių vartotojų, įskaitant J. K., gautinas konkrečias skolos sumas, atsakovo skola 262,57 Eur, kuri neapmokėta iki šiol. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą ieškovė pranešė atsakovui, pateikdama pranešimą kartu su mokėjimo dokumentu už 2017 m. birželį, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje. Įvykus turto ir reikalavimų į ankstesnio laikotarpio vartotojų skolas perleidimui ieškovei, šioje byloje ieškovė ir reiškia reikalavimus atsakovui dėl skolos, susidariusios ir iki 2017 m. kovo 29 d.

Kadangi atsakovas nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, atsakovui paskaičiavo 0,02 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro 16,96 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Atsakovo skolą ir delspinigių dydį pagrindžia mokesčių ir delspinigių paskaičiavimo pažyma, parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis.

Su atsakovu nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutarti, jo buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Atsakovo name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. (duomenys neskelbtini) taisykles, o nuo 2017-08-01 ir šiuo metu pagal Komisijos 2016-06-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodo Nr. (duomenys neskelbtini) taisykles.

Šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos Šilumos ūkio įstatyme, jis įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui ir cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Kadangi atsakovas už butui patiektą šilumos energiją pilnai neatsiskaitė, darytina išvada, kad jis netinkamai vykdė teisės aktų nustatytą pareigą mokėti už suvartotą energiją. Atsakovui sąskaitos už šilumos energiją yra teikiamos adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurias ir kyla atsakovui pareiga atsiskaityti.

Atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atjungtas karšto vandens tiekimas, bute nėra vartojamas karštas vanduo ir sąskaitos yra teikiamos tik už šilumos energijos suvartojimą, bet ne už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti.

Atsakovo reikalavimas atmesti ieškinį, pritaikius senatį, yra nepagrįstas, nes tarp šalių yra susiklostę sutartiniai santykiai, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, kuris yra skaičiuojamas nuo kiekvienos neapmokėtos sąskaitos. Atsakovo skola susidariusi už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2021-01-31, todėl senatis šiam ieškinio reikalavimui nėra susėjusi.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas teisme ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškovės ieškinyje ir dublike nurodytais pagrindais ir argumentais, remtis pateiktais įrodymais. Pažymėjo, kad ieškovės atsakovui paskaičiuota skola yra susidariusi tik už šilumos energiją, naudojamą bendroms namo reikmėms, skaitiklis, kurio foto nuotrauką pateikė atsakovas, kurio rodmuo 0,030, yra karšto vandens skaitiklis, tačiau karštas vanduo atsakovui priklausančiame bute nenaudojamas, jo rodmuo visose ieškovės pateiktose sąskaitose apmokėjimui nurodytas toks pat. Šilumos tiekimas – licencijuota veikla, tiekti šilumos energiją į namą, kuriame yra atsakovo butas, licencija išduota tik ieškovei, atsakovas neturi galimybės pasirinkti šilumos energijos tiekėjo savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškovės prašoma priteisti skola yra priskiriama prie periodinių išmokų išieškojimo, todėl prašo taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą, ieškinį dalyje už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31 atmesti vien šiuo pagrindu. Atitinkamai iš dalies atmestinas ieškinys ir dėl prašomų priteisti delspinigių.

Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. direktyvą 2011/83/ES, nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. (duomenys neskelbtini) (25 straipsnis), kuriuo Kodekso šeštosios knygos II dalis papildyta XVIII1 skyriumi „Vartojimo sutarys“, o jame buvo įvestas CK 6.228¹⁶ straipsnis „Prekių ar paslaugų teikimas be vartotojo užsakymo“, kur nustatyta, jog vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys, neturi pareigos už tai mokėti; vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo; vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti; pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui.

Jis butą (duomenys neskelbtini) naujai pastatytame name iš namo statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 2014 m. spalio 22 d., todėl įvertinant tai, kad vartotojo teisės prieš verslininko turi prioritetą ir teisės normos aiškinamos vartotojo naudai, jo atžvilgiu sistemiškai taikytinos Direktyvos 2011/83/ES (3, 27 ir 28 straipsniai) ir CK 6.228¹⁶ straipsnio nuostatos, kaip ir kitos CK normos, jas aiškinant atsakovo kaip vartotojo naudai. Tuo tarpu ieškovės nurodomi iki 2014-10-22 galioję žemesnės teisinės galios poįstatyminiai teisės aktai (ministro įsakymais patvirtintos Taisyklės, Aprašas ir/ar kt.), kaip ir šiam konkrečiam atvejui neaktuali (netinkama) teismų praktika, kardinaliai skiriasi (nesutampa), nagrinėjamu atveju netaikytini.

Ieškovė, elgdamasi nesąžiningai, nutyli, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-28 aktu (skaitiklio rodmenis fiksavus 0,030 m3) atsakovo butui (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens tiekimą atjungė (aktas pridedamos), skaitiklio rodmenys yra nepasikeitę nuo jo pastatymo 2014 metais ir šiuo metu butas yra neįrengtas ir negyvenamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-28 aktu atjungdama šilumos ir karšto vandens tiekimą butui, pati pripažino, kad atsakovas išreiškė valią nesudaryti jokios sutarties ir nepirkti iš jos paslaugos, nes pagal sutartį tokią paslaugą perka UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo ieškovei ir trečiajam asmeniui, pagrįstai nepripažįsta jokios skolos.

(duomenys neskelbtini) mieste šilumos energiją dar tiekia UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl vien tai, kad buto įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, visiškai nereiškia, kad atsakovas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais yra sudaręs sutartį su ieškove, nes atsakovas, įsirengęs butą ir pradėdamas gyventi jame, turės teisę rinktis (analogija elektros tiekimas), su kuo sudaryti sutartį ir iš ko pirkti šią paslaugą (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pati patvirtina, kad su atsakovu nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau klaidindama teismą, sąmoningai nutyli, kad tokią sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi su namo statytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar iki atsakovui iš namo statytojo įsigyjant butą, todėl nagrinėjamojoje byloje J. K. yra ir netinkamas atsakovas. Kadangi šilumos pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo/yra sudaręs namo statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ir pagal Direktyvą 2011/83/ES (3, 27 ir 28 straipsniai) bei CK 6.228¹⁶ straipsnį J. K. yra netinkamas atsakovas, o tuo pačiu nėra J. K. ir jokios skolos, dėl ko ieškinys atmestinas pilnai ir nurodytais faktiniais bei teisiniais pagrindais.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020-02-18 teismo posėdyje, nagrinėjant administracinę bylą Nr. e12-1779-535/2020, jau yra nustatyta, kad tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta visai ir jos nėra, ką patvirtino jų atstovai, įskaitant ir dėl atsakovo menamos skolos perdavimo (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašas 01:16:35 – 01:16:40), o atsakovui nebuvo perduota ir su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ 2002-02-01 sudaryta Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartis (2020-02-18 teismo posėdžio garso įrašas 01:09:30 – 01:09:45). 2017 metais reikalavimo perleidimo sutartis AB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje paskelbta nebuvo, kreditoriai, norėdami įgyti reikalavimo teisę, pagal civilinį įstatymą imperatyviai privalo reikalavimo perleidimo sutartį pateikti. Ieškinio argumentai, kad ieškovei nuo 2017-03-30 reikalavimo teises į 2017-03-29 buvusią atsakovo skolą buvo perleistos pasibaigus galioti 2002-02-01 nuomos sutarčiai, pagal šios sutarties 13 priedą, yra nepagrįsti ir atmestini. Kadangi ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad pradinis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų raštu ir tinkamai pranešęs atsakovui apie reikalavimo perleidimą ieškovei, todėl ieškinys atmestinas.

Kadangi šilumos energija atsakovo butui nebuvo tiekiama niekada (atsakovas nesuvartojo nieko), todėl ir jokios skolos už buto šildymą negali būti ir jos nėra, kas taip pat sudaro pagrindą šioje dalyje ieškinio netenkinti. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, jeigu teismas atmestų visus aukščiau nurodytus atsiliepimo į ieškinį motyvus, tai visais atvejais galima būtų kalbėti tik apie atsakovo pareigą proporcingai savo daliai sumokėti tik už šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms.

Atsiliepimas

Atsakovas teisme prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir triplike nurodytais pagrindais ir argumentais, ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti iš ieškovės jo patirtas advokato atstovavimo išlaidas. Paaiškino, kad pagal šiuo metu galiojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį apmokėti už šilumos energiją, tiekiamą į namą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiga tenka UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne jam. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sąskaitas už šilumos energiją jis gavo, jos buvo siunčiamos ne registruota siunta, siunčiamos ne jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o buto, kuriame jis negyvena, adresu. Apie reikalavimų teisių į jo skolą perleidimą jis nebuvo informuotas. Delspinigiai paskaičiuoti netinkamai, jo nuomone, delspinigiai kiekvieną mėnesį turėtų būti skaičiuojami nuo konkrečios to mėnesio skolos sumos, o ne nuo bendros skolos sumos.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad identiškus argumentus dėl tariamai skolos

nebuvimo, netinkamo atsakovo, šilumos sutarties nebuvimo su atsakovu, reikalavimo tariamai neteisėto perleidimo atsakovas jau kėlė ir administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovo skundas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos priimto sprendimo dėl asmens duomenų tvarkymo, byloje buvo nustatytos ir aplinkybės bei faktai, kurie yra svarbūs ir šioje byloje, atsakovo yra pakartotinai ginčijami šitoje civilinėje byloje, todėl administracinėje byloje nustatytos aplinkybės pakartotinai neturi būti įrodinėjamos ir turi būti laikomos prejudicija šioje civilinėje byloje. Palaiko ieškovės poziciją byloje. Nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra atjungtas karšto vandens tiekimas, nėra skolos už karštą vandenį, atsakovo skola tik už šilumos energiją, tai patvirtinta ir mokesčių paskaičiavimo pažyma. Papildomai bendrovė iš savo pusės pateikia visas atsakovui išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d., t. y., už „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą (kaip energijos tiekėjos) laikotarpį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. atsakovui sąskaitos pradėtos rašyti pagal namo administratoriaus pateiktą informaciją apie butus ir jų savininkus.

Trečiojo asmens atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnumoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Aptarto CK skirsnio normos taikomos ir teisiniams santykiams, kylantiems šilumos energijos tiekimo srityje (CK 6.391 straipsnis). Be bendrųjų CK nuostatų, šilumos pirkimą–pardavimą taip pat reguliuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Energetikos įstatymas (toliau – EĮ), Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠUĮ), Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas). Šilumos energija yra laikoma preke (EĮ 2 straipsnio 14 dalis). Šilumos tiekimas – tai centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (ŠUĮ 2 straipsnio 46 dalis). Buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms (ŠUĮ 2 straipsnio 9 dalis). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba), ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠUĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠUĮ 19 straipsnio 5 dalis). Taisyklės reguliuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 punktas). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos numatytos Apraše (Taisyklių 7.1 papunktis, Taisyklių 1 priedo 15 punktas).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2014 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, buto šildymas – centrinis iš centralizuotų sistemų, t. y. šildomas centralizuotai tiekiama šilumos energija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp atsakovo ir šilumos tiekėjų (ieškovės ar trečiojo asmens) nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamu sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo butui būtų atjungtas centralizuotas šilumos energijos tiekimas. Kadangi atsakovo buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šilumos tiekėjai (šiuo atveju ieškovė ir trečiasis asmuo), žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl reikalavimo perleidimo.

Ieškovės ir trečiojo asmens pateikti procesiniai dokumentai, ieškovės atstovo, trečiojo asmens atstovės paaiškinimai, rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad 2017 m. kovo 29 d. baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą (duomenys neskelbtini). Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo (duomenys neskelbtini) funkcijas vykdo AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodo, kad turto priėmimo – perdavimo aktas tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytas 2017 m. kovo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad perleido AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties 13 priede.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, savo praktikoje yra konstatavęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendime administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą (duomenys neskelbtini) mieste pagal 2002 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį. Bendrovė baigė vykdyti licencijuojamą šilumos energijos tiekimo veiklą 2017 m. kovo 29 d. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą (duomenys neskelbtini) mieste pradėjo vykdyti akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs J. K. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo, 2021 m. liepos 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1275-261/2021) konstatavo, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagrįstai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) energijos įvykdytas pareiškėjo asmens duomenų perdavimas (duomenys neskelbtini) šilumos tinklams pagal sutartį (t. y. 2002 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) miesto šilumos ūkio nuomos sutartį) minėtai bendrovei perėmus iš (duomenys neskelbtini) energijos reikalavimo teisę į pareiškėjo prievolių iš sutartinių energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo santykiai) santykių įvykdymą (31 punktas).

Minėtoje administracinėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje civilinėje byloje – J. K., akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovės ir trečiojo asmens šilumos energijos tiekimo laikotarpių ir ieškovės reikalavimo teisių į atsakovo J. K. skolą perėmimo yra reikšmingos šiai civilinei bylai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių iš naujo nebereikia įrodinėti.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir kt.). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Į bylą pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą, be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir AB „(duomenys neskelbtini)“ interneto svetainėje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovui apie reikalavimo perleidimą yra tinkamai pranešta pagal CK 6.109 straipsnio reikalavimus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Kadangi ieškovė reikalavimo teisę į pareiškėjo prievolių iš sutartinių energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo santykiai) santykių įvykdymą perėmė iš trečiojo asmens, todėl pagrįstas jos reikalavimas priteisti įsiskolinimą ir už tą laikotarpį, kai šilumos energiją tiekė trečiasis asmuo. Iš pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovo įsiskolinimas trečiajam asmeniui, kurį perėmė ieškovė, sudaro 262,57 Eur.

Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis), todėl atsakovas privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-229/2012; kt.). Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, jam tenka pareiga apmokėti ir už šilumą bendrosioms namo reikmėms. Iš ieškovės atsakovui pateikiamų apmokėjimui sąskaitų matyti, kad atsakovui skola skaičiuojama tik už šilumą karšto vandens cirkuliacijai bendroms reikmėms.

Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 482,24 Eur dydžio skolą.

Dėl delspinigių priteisimo.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo – pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. sudarant šilumos tiekimo sutartis numatoma ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatomos netesybos. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalis nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, - 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos - po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų, delspinigiai skaičiuojami nuo visos skolos sumos. Esant nustatytam reglamentavimui ir konstatavus šioje byloje faktą, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, atsakovas privalėjo laiku sumokėti už gautą šiluminę energiją, jam to nepadarius, ieškovė pagrįstai skaičiavo delspinigius.

Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašo priteisti 16,96 Eur delspinigių. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (imant 6 mėnesių laikotarpį) priskaičiuota 16,96 Eur delspinigių. Pažymėtina, kad nuo visos skolos sumos už šilumos energiją skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius susidarytų 17,36 Eur delspinigių (482 Eur × 0,02 % × 180 dienų = 17,36 Eur). Ieškovė prašo priteisti mažiau delspinigių. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, ieškovės reikalavimas dėl 16,96 Eur delspinigių priteisimo tenkintinas.

Dėl senaties ir kitų aplinkybių.

Atsakovo reikalavimas atmesti ieškinį suėjus senaties terminui, numatytam CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, nepagrįstas. Kadangi tarp šalių yra susiklostę sutartiniai santykiai, reikalavimams, kylantiems iš šių santykių, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovo skola susidariusi už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., senatis priteisti skolą už šį laikotarpį nėra suėjusi.

Pažymėtina tai, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Sutartis susaisto tik jos šalis, todėl, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, turi teisinės įtakos tik jos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms. Atsakovas jokios sutarties, sudarytos tarp jo ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu galima būtų teigti, kad ši įmonė yra atsakinga už atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymą, yra įsipareigojusi teikti atsakovui paslaugas, apmokėti už šilumos energiją ar būtų atsakinga už atsakovo skolas, nepateikė, atsakovo tvirtinimas, kad reikalavimas priteisti skolą už šilumos energiją, kuris yra pareikštas jam, turėtų būti pareikštas uždarajai akcinei bendrovei, nepagrįstas jokiais įrodymais.

Ieškovė – šilumos energiją tiekianti įmonė, kuri yra suinteresuota gauti apmokėjimą už parduotą šilumos energiją, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ji būtų slėpusi sąskaitas nuo šilumos energijos vartotojo ar kitaip bandžiusi trukdyti atsakovui sužinoti apie jo butui tenkančios šilumos energijos kiekį ir jos kainą. Iš sąskaitų matyti, kad jos buvo siunčiamos atsakovui priklausančio buto adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovas, įsigijęs butą, kuris yra prijungtas prie centralizuoto šildymo sistemos, privalėjo domėtis visomis komunalinėmis paslaugomis, tame tarpe ir šilumos energija, pasirūpinti, kad sąskaitos, siunčiamos į jam nuosavybės teise priklausantį butą, pasiektų jį ir jas apmokėti. Be to, teismui pateiktose procesiniuose dokumentuose (prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, atsiliepime į ieškinį, prašymuose dėl įrodymų išreikalavimo) atsakovas taip pat nurodė, kad jo adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad sąskaitas apmokėjimui už šilumos energiją, kitus ieškovės siunčiamus dokumentus atsakovas gavo.

Atsakovo prašymu buvo išklausytas dalis dalyvaujančių byloje asmenų pasisakymų teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą pagal jo pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (bylos Nr. e12-1779-533/2020). Kaip jau minėta, prejudiciniai faktai nustatyti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais, dalyvaujančių byloje asmenų (atstovų) pasisakymai jokios įrodomosios reikšmės byloje dėl skolos už šilumos energiją priteisimo neturi, todėl teismas jų nekomentuoja ir išsamiai dėl jų nepasisako.

Ieškovė pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo, pateiktu teismui 2021 m. rugsėjo 14 d., neatsisakė nei vieno iš savo pareikštų reikalavimų – nei dėl skolos, nei dėl delspinigių priteisimo, nesumažino nei laikotarpio, už kurį prašo priteisti susidariusią skolą, tik patikslino ieškinio reikalavimą dėl skolos dydžio, skolą perskaičiavo, atsižvelgdama į administruojančios pastatą, kuriame yra atsakovo butas, įmonės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintus duomenis. Toks ieškovės reikalaujamos priteisti skolos dydžio sumažinimas nelaikytinas ieškinio dalies atsisakymu, todėl teismas nesprendė klausimų, susijusių su ieškinio atsisakymu.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (499,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kuris šioje byloje yra 15 Eur, paskaičiuotas nuo priteistos ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 2,13 Eur mokestis už nekilnojamojo turto ir gyventojų registrų duomenis, kuriuos pateikė ieškovė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Teismas patyrė 1,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2020-01-23 redakcija)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), 482,24 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 24 ct) skolą, 16,96 Eur (šešiolikos eurų 96 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 17,13 Eur (septyniolikos eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė