- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- e2A-189-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00060-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
- 3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atstovo advokato T. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau tekste - AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. K. 482,24 Eur skolą už šilumos energiją, 16,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį ir 2,13 Eur išlaidų už nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką. Ieškovė nurodė, kad tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini), kuris skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui J. K.. Už šilumos energiją, tiektą į atsakovo butą laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2021-01-31, susidariusi 482,24 Eur skola.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. K. su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodydamas, kad turi būti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. UAB „Vilniaus energija“ 2016-09-28 aktu atjungdama šilumos ir karšto vandens tiekimą butui, pati pripažino, kad atsakovas išreiškė valią nesudaryti jokios sutarties ir nepirkti iš jos paslaugos, nes pagal sutartį tokią paslaugą perka UAB „Infra būstas“, todėl atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo ieškovei ir trečiajam asmeniui, pagrįstai nepripažįsta jokios skolos. Vilniaus mieste šilumos energiją dar tiekia UAB „Balterma ir Co“ ir UAB „Vilniaus valda“, todėl vien tai, kad buto įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, visiškai nereiškia, kad atsakovas žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais yra sudaręs sutartį su ieškove, nes atsakovas, įsirengęs butą ir pradėdamas gyventi jame, turės teisę rinktis (analogija elektros tiekimas), su kuo sudaryti sutartį ir iš ko pirkti šią paslaugą (CK 6.384 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo J. K. 482,24 Eur skolą, 16,96 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. sausio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 17,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad tarp atsakovo ir šilumos tiekėjų (ieškovės ar trečiojo asmens) nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamu sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo butui būtų atjungtas centralizuotas šilumos energijos tiekimas. Kadangi atsakovo buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai yra prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šilumos tiekėjai (šiuo atveju ieškovė ir trečiasis asmuo), žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.
5. Ieškovės ir trečiojo asmens pateikti procesiniai dokumentai, ieškovės atstovo, trečiojo asmens atstovės paaiškinimai, rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad 2017 m. kovo 29 d. baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės „Dalkia“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
6. Administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje civilinėje byloje – J. K., akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Išnagrinėtoje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl ieškovės ir trečiojo asmens šilumos energijos tiekimo laikotarpių ir ieškovės reikalavimo teisių į atsakovo J. K. skolą perėmimo yra reikšmingos šiai civilinei bylai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių iš naujo nebereikia įrodinėti.
7. Į bylą pateiktas 2017 m. birželio 30 d. informacinis pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog vartotojai buvo informuoti apie reikalavimo teisių perleidimą, be to, apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą yra viešai skelbiama ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje. Atsakovui apie reikalavimo perleidimą yra tinkamai pranešta pagal CK 6.109 straipsnio reikalavimus.
8. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra daugiabučiame gyvenamajame name, jam tenka pareiga apmokėti ir už šilumą bendrosioms namo reikmėms. Iš ieškovės atsakovui pateikiamų apmokėjimui sąskaitų matyti, kad atsakovui skola skaičiuojama tik už šilumą karšto vandens cirkuliacijai bendroms reikmėms. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 482,24 Eur dydžio skolą. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (imant 6 mėnesių laikotarpį) priskaičiuota 16,96 Eur delspinigių ir šis reikalavimas tenkintas.
9. Kadangi tarp šalių yra susiklostę sutartiniai santykiai, reikalavimams, kylantiems iš šių santykių, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atsakovo skola susidariusi už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., senatis priteisti skolą už šį laikotarpį nėra suėjusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
10. Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3613-446/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Priteisdamas ieškovės prašomą skolą už 3 dienų laikotarpį po ieškovės kreipimosi į teismą, teismas išėjo ir už ieškinio ribų, nors tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
10.2. Kadangi ieškovė teismo prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2021-01-31, o į teismą kreipėsi 2021-01-28, todėl teismas neteisingai aiškino bei netinkamai taikė ir materialiosios teisės normas reglamentuojančias ieškinio senatį.
10.3. J. K. administracinėje byloje teikė šioje civilinėje byloje išreikalautą Sutartį, jos pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-15-415/2022 nutarė priimti pareiškėjo J. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Servico“ 2015-01-08 prašymas ir Sutartis į administracinę bylą nebuvo pateikti, ir kad administracinėje byloje J. K. skolos klausimas nebuvo įrodinėjimo dalykas, administracinės bylos ir šios civilinės bylos šalys nesutampa, todėl nagrinėjamos bylos teismas administracinėje byloje nustatytus faktus dėl atsakovo su UAB “Vilniaus energija“ sutarties sudarymo ir UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo perleidimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nesant prejudicinio ryšio visiškai nepagrįstai vertino kaip prejudicinius.
10.4. Teismas padarė netinkamas išvadas, kad šilumos tiekėjai (šiuo atveju ieškovė ir trečiasis asmuo), žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu neterminuotą šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, nes tokias teismo išvadas būtent ir paneigia į bylą pateikti Sutartis ir UAB „Servico“ 2015-01-08 prašymas, ir įrodo priešingai, kad sutartiniais santykiais buvo ir yra susiję tik VE ir UAB „Infra būstas“, bet ne atsakovas, dėl ko šioje civilinėje byloje J. K. yra ir netinkamas atsakovas.
10.5. Nors ieškovė ir nurodo, kad tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ 2017 m. kovo 29 d. pasirašytas turto priėmimo - perdavimo aktas, o UAB „Vilniaus energija“ perleido AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teises į perleidimo dieną UAB „Vilniaus energija“ turimas vartotojų skolas, apibrėžtas 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties 13 priede, tačiau tokių dokumentų atsakovui ir įrodymų į bylą nepateikė.
10.6. Apeliantui neaišku kokiu pagrindu paskaičiuota prašoma priteisti skola, nepateikiama skaičiavimų detalizacija ir/ar skaičiavimai su visais dedamaisiais, o be to, pažymose nurodyti skaičiai skiriasi (nesutampa) nuo tų, kurie įrašyti atskirose bei nesusijusiose pavienėse sąskaitose.
10.7. Ieškovė dalies prašomos priteisti skolos, o tuo pačiu atitinkamos dalies ir delspinigių, atsisakė, kas paneigia teismo vertinimą, kad ieškovė neatsisakė nei vieno iš savo pareikštų reikalavimų – nei dėl skolos, nei dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, teismas padaręs netinkamas išvadas, nepagrįstai atsisakė išspręsti ir klausimus susijusius su ieškinio atsisakymu (dalies delspinigių ir dalies bylinėjimosi išlaidų), kas ir šioje dalyje sudaro pagrindą tokį teismo Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikytinas bendras dešimt metų ieškinio senaties terminas.
8.2. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-03-05 sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04358-2019-5) bei įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-07-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04358-2019-5) buvo vertintas ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo perleidimo į Atsakovo skolą Ieškovei faktas (jo buvimas). Šiais teismų sprendimais buvo patvirtintas reikalavimo perleidimo faktas.
8.3. 2017 m. kovo 29 d. baigėsi galioti 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir bendrovės „Dalkia“, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ 15 metų vykdė šilumos tiekimą Vilniuje. Pasibaigus sutarties terminui šilumos ūkis buvo grąžintas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, t. y. nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Ieškovė pateikė reikalavimo perleidimą ir Atsakovo informavimo apie reikalavimo perleidimą patvirtinančius įrodymus.
8.4. Atsakovas jokios sutarties, sudarytos tarp jo ir UAB „Infra būstas“, kurios pagrindu galima būtų teigti, kad ši įmonė yra atsakinga už Atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymą, yra įsipareigojusi teikti Atsakovui paslaugas, apmokėti už šilumos energiją ar būtų atsakinga už Atsakovo skolas, nepateikė, o Atsakovo tvirtinimas, kad reikalavimas priteisti skolą už šilumos energiją, kuris yra pareikštas jam, turėtų būti pareikštas UAB „Infra būstas“, nepagrįstas jokiais įrodymais.
8.5. Atsakovas atsiliepime cituoja direktyvas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kurios nėra susijusios su šios bylos reikalavimu bei teisiniu reguliavimu. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė visas Atsakovui išrašytas ir jo neapmokėtas sąskaitas, detalias mokesčių paskaičiavimo pažymas, kuriose atsispindi Atsakovui paskaičiuoti mokesčiai, o teismo posėdyje buvo išsamiai paaiškinta dėl susidariusios skolos laikotarpio, dėl skolos dydžio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog Atsakovui išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos.
8.6. Atsakovas nekėlė posėdžiuose klausimų dėl pateiktų skaičiavimų, neginčijo apskaičiuotų sumų, išskyrus dėl mokesčių už 2021 m. sausio mėnesį. Dėl šių skaičiavimų į bylą buvo pateikti detalūs rašytiniai paaiškinimai. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pateiktų mokesčių paskaičiavimo teisingumą, nors būtent tokia pareiga tenka Atsakovui.
8.7. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą atsižvelgiant į tai, kad UAB „Servico“, kuri administruoja pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Ieškovei pateikė informaciją, jog ji klaidingai pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) buto skaitiklis yra sugedęs bei prašė perskaičiuoti mokesčius už šildymą atsakovo butui. Remiantis šiais duomenimis Ieškovė atliko perskaičiavimą, dėl ko sumažėjo Atsakovo mokėtina suma. Perskaičiavimas buvo sąlygotas ne dėl Ieškovės veiksmų, bet dėl namo administratoriaus veiksmų.
9. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Atsakovo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, tiek dėl tariamai neperleisto reikalavimo, dėl tariamai Sutarties su Bendrove ar su ieškove nebuvimo, tiek dėl šilumos tariamo atjungimo yra atmesti Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo, kaip nepagrįsti, bei jau įrodyti, nustatyti ir pakartotinai nenustatinėjami.
9.2. Atsakovui esant Buto savininku, atsakovas ir UAB „Vilniaus energija“ Bendrovės veiklos vykdymo laikotarpiu buvo sudarę šilumos pirkimo-pardavimo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl nepagrįstai neigia šią sudarytą šilumos pirkimo pardavimo sutartį tarp Pareiškėjo ir Vilniaus energijos ir nepagrįstai mini UAB „Infra būstas“ sudarytas šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.
9.3. Pareiškėjo minima tarp UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Infra būstas“ sudaryta šilumos-pirkimo pardavimo sutartis dėl šilumos energijos tiekimo namui (duomenys neskelbtini) niekaip nėra susijusi su šios bylos dalyku. Sutartis sprendė santykius tarp Bendrovės ir UAB „Infra būstas“ iki tol, kol namo butus/patalpas nuosavybės teise įsigijo atskiri butų savininkai. Tuo tarpu Bendrovė Pareiškėjui nuo 2015 m. sausio 1 d. pagrįstai pradėjo rašyti sąskaitas būtent, pagal namo administratoriaus pateiktą informaciją apie butus ir jų savininkus.
10. Atsakovo J. K. atstovas advokatas byloje 2022 m. kovo 28 d. byloje pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 (Nr. eA-1275-261/2021). Nurodo, kad J. K. pateikus šioje civilinėje byloje išreikalautą Sutartį, jos pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-15-415/2022 nutarė priimti pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 dalį, kuri grindžiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinus procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 ir Sutarties pagrindu padarius išvadas, kad J. K. ir UAB „Vilniaus energija“ nesiejo sutartiniai šilumos energijos tiekimo (pirkimo - pardavimo santykiai) santykiai, būtų pagrindas ir ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui J. K. atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su 2021 m. gruodžio 29 d. pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteista skola už šilumos energiją.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2014 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (I t. 38-39 b.l.). AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) įskaitant ir butą (duomenys neskelbtini) kuris skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovui J. K., buto šildymo būdas - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, atsakovo butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas 0312851. Ieškovė atsakovui 2020 m. birželio 30 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 494,39 Eur sumai (I t. 43 b.l.), 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovui išrašyta PVM sąskaita – faktūra 525,65 Eur sumai (II t. 165 b.l.).
Dėl privalomojo bylos sustabdymo pagrindo
14. Atsakovo atstovas prašyme dėl bylos sustabdymo nurodo, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-15-415/2022 nutarė priimti pareiškėjo J. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 dalį, todėl iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 (Nr. eA-1275-261/2021) yra ir privalomas pagrindas šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Šis atsakovo prašymas laikytinas apeliacinio skundo dalimi, todėl nagrinėjamas kartu su apeliaciniu skundu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas ir yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021, tačiau teismo procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo nėra priimtas, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimai šioje administracinėje byloje laikytini įsiteisėjusiais, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
16. Atsakovas J. K. prašo taikyti ieškinio senatį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste CK) 1.125 straipsnio 10 dalies pagrindu, kurioje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.
17. Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 9 dalies terminas ginčuose dėl atsiskaitymo už šilumos energiją netaikomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009 išaiškinta, kad CK 1.125 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas, kadangi periodinė išmoka – tai konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais, tuo tarpu mokestis už šilumos energiją negali būti išreikštas konkrečia pinigų suma, nes jis kinta priklausomai nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Be to, nors įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai nustato mokesčių mokėjimo už energiją tvarką, bet tai nepatvirtina šių mokesčių periodiškumo.
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš šilumos energijos tiekimo energijos vartotojui kilusiam reikalavimui priteisti skolą už patiektą energiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl išėjimo už ieškinio ribų
19. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė su pareiškimu dėl teismo įsakymo į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 28 d., o skolą prašė priteisti už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2021-01-31, t.y. teismas ieškovės prašomą skolą priteisė ir už 3 dienų laikotarpį po ieškovės kreipimosi į teismą.
20. Nors teismo sprendime ir nurodyta, kad priteistina skola susidarė už laikotarpį iki 2021 m. sausio 31 d., o pareiškimas dėl teismo įsakymas pateiktas 2021 m. sausio 28 d., tačiau 2021 m. kovo 15 d. ieškovės ieškiniu ir 2021 m. rugsėjo 14 d. teismui teiktu pareiškimu dėl ieškinio dalies atsisakymo (I t. 163-164 b.l.) reiškiamas galutinis 482,24 Eur skolos ir 16,96 Eur reikalavimas paskaičiuotas už laikotarpį iki 2021-01-31 pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą (I t. 165 b.l.), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų.
Dėl sutarties sudarymo
21. Atsakovas J. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jį ir ieškovę sieja sutartiniai santykiai.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2014 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, buto šildymas – centrinis iš centralizuotų sistemų, t. y. šildomas centralizuotai tiekiama šilumos energija. Tarp atsakovo ir šilumos tiekėjų (ieškovės ar trečiojo asmens) nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
23. Šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas - šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis šilumos vartotojas. Teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, t.y. šiuo atveju atsakovas J. K..
24. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos – Energetikos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas bei juos detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 straipsniu ir 6.384 straipsnio normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 straipsnio 1 dalimi taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų.
25. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju, nesant sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais, (t.y. prisijungimu prie tinklo) pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t.y. tiekėjo ir buto savininko – vartotojo. Atsakovo argumentai, kad jis turintis teisę rinktis šilumos energijos tiekėją, taip pat atmestini, nes ieškovė, kaip šilumos energijos tiekėja, tiekia centralizuotai pagamintą šilumą ir karštą vandenį Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovo nurodytos įmonės (UAB „Balterma ir Co“, UAB „Vilniaus valda“) turi teisę tiekti šilumos energiją tik konkrečiose teritorijose Vilniaus mieste, į kurias atsakovui priklausantis butas nepatenka.
Dėl faktų prejudicialumo ir reikalavimo perleidimo
26. Atsakovas J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai remtasi aplinkybėmis dėl ieškovės ir trečiojo asmens šilumos energijos tiekimo laikotarpių ir ieškovės reikalavimo teisių į atsakovo J. K. skolą perėmimo, nustatytomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1275-261/2021) ir nepagrįstai laikė šias aplinkybes prejudiciniais faktais.
27. Nors LITEKO duomenys ir patvirtina, kad aptariamoje administracinėje byloje Nr. eA-1275-261/2021 yra pateiktas J. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo, tačiau sprendimas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje nėra priimtas ir procesas nėra atnaujintas, todėl apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartys yra laikytini įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
28. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
29. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsikirtimai į ieškinio reikalavimus, kad ieškovė nepagrįstai perėmė reikalavimo teises į atsakovo J. K. skolą, pirmosios instancijos teismo atmesti remiantis prejudiciniais faktais pripažintomis įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eA-1275-261/2021) nustatytomis aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ vykdė licencijuojamą šilumos bei karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pagal 2002 m. vasario 1 d. sudarytą sutartį. Bendrovė baigė vykdyti licencijuojamą šilumos energijos tiekimo veiklą 2017 m. kovo 29 d. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste pradėjo vykdyti akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ ir, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pagrįstai nustatė, kad Vilniaus energijos įvykdytas pareiškėjo asmens duomenų perdavimas Vilniaus šilumos tinklams pagal sutartį (t. y. 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį) minėtai bendrovei perėmus iš Vilniaus energijos reikalavimo teisę į pareiškėjo prievolių iš sutartinių energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo santykiai) santykių įvykdymą (31 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicinės galios nagrinėjamai bylai pagrįsta.
32. Kaip jau minėta, ankstesnėje byloje teismo nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais nagrinėjant kitą bylą tik esant aktualių sąlygų visetui, be kita ko – kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI2-1779-535/2020 (tiek bylos nagrinėjime apeliacine tvarka) dalyvavo tiek pareiškėjas J. K., atstovaujamas advokato T. U., tiek trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvavo UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Taip pat nagrinėtoje administracinėje byloje įrodinėjimo dalyku buvo aplinkybė ar atsakovą J. K. siejo sutartiniai santykiai su UAB ,,Vilniaus energija“, vėliau su AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, bei aplinkybė dėl to, ar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ perėmė reikalavimo teises iš UAB „Vilniaus energija“ dėl atsakovo prievolių įvykdymo, ir šios aplinkybės laikytinos reikšmingomis šiai nagrinėjamai bylai. Konstatuotina, kad yra visų būtinų sąlygų visetas, tad ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinių faktų galią šiai bylai.
33. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atsikirtimus dėl sutarties sudarymo fakto ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo perleidimo į atsakovo skolą fakto buvimo, atmetė remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendime ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartyje konstatuotų prejudicinių faktų pagrindu.
Dėl tinkamo atsakovo
34. Apelianto J. K. nuomone, byloje jis nėra tinkamas atsakovas, nes sutartiniais santykiais yra susiję tik UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Infra būstas“ pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. sudarytą šilumos pirkimo – pardavimo sutartį.
35. Šie apelianto argumentai atmestini, nes prejudicinių faktų pagrindu nustačius, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pagal 2002 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį perėmė iš UAB „Vilniaus energija“ reikalavimo teisę į J. K. prievolių iš sutartinių energijos tiekimo (pirkimo-pardavimo santykiai) santykių įvykdymą ,taip pat byloje nustačius kad tarp ieškovės ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis ir J. K. esant buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku, ieškovė pagrįstai atsakovu į bylą traukė būtent J. K. (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Tais pačiais motyvais atmestini ir atsakovo argumentai, kad sąskaitas UAB „Vilniaus energija“ privalėjo siųsti ne atsakovui, o UAB „Infra būstas“.
Dėl reikalavimo perleidimo
36. Atmestini apelianto argumentai, kad apie reikalavimo perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertimu dėl to, kad vartotojai apie reikalavimo teisių perleidimą buvo tinkamai informuoti 2017 m. birželio 30 d. informaciniu pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, apie tai buvo viešai skelbiama AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje.
37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, aiškindamas su tinkamu pranešimu skolininkui apie reikalavimo perleidimą (cesijos sutartį) susijusius klausimus pažymėjo, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau.
38. Atmestini apelianto argumentai, kad apie reikalavimo perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertimu dėl to, kad vartotojai apie reikalavimo teisių perleidimą buvo tinkamai informuoti 2017 m. birželio 30 d. informaciniu pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, apie tai buvo viešai skelbiama AB „Vilniaus šilumos tinklai“ interneto svetainėje ir laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą.
Dėl skolos priteisimo
39. Apeliantas taip pat ginčija priteistos skolos dydį, nurodydamas, kad jam neaišku, kokiu pagrindu ši skola paskaičiuota, nepateikta jos detalizacija.
40. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime ir nenurodyta išsami priteistos skolos detalizacija, tačiau motyvuota, kad skola atsakovui paskaičiuota tik už šilumą karšto vandens cirkuliacijai bendroms reikmėms. Byloje ieškovė pateikė atsakovui išrašytas sąskaitas, mokesčių paskaičiavimo pažymas, kuriomis išsamiai grindžia savo reikalavimą, aiškus tiek skolos susidarymo laikotarpis, tiek reikalavimo suma, tiek už ką ši skola buvo paskaičiuota. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip nors paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl apelianto argumentai dėl priteistos skolos dydžio atmestini kaip deklaratyvus ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
41. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad atsakovui nebuvo siųstos sąskaitos už šilumą karšto vandens cirkuliacijai bendroms reikmėms. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti dėl to, kad atsakovui išrašytos sąskaitos buvo jam siųstos sąskaitose nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą apeliantas nurodo ir kaip savo adresą korespondencijai tiek apeliaciniame skunde, tiek kituose procesiniuose dokumentuose. Kad atsakovas gauna jam siunčiamas sąskaitas, patvirtina ir byloje su atsakovo tripliku priedais pateikta 2021 m. sausio 31 d. sąskaita (I t. 24-91 b.l.).
42. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė išspręsti ir klausimus susijusius su ieškinio atsisakymu (dalies delspinigių ir dalies bylinėjimosi išlaidų), todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išties byloje teikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriuo atsisakė ieškinio dalies dėl 12,86 Eur skolos (I t. 163 b.l.) ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tokiu prašymu tik patikslino galutinius reikalavimus, skolą perskaičiavusi pagal UAB „Servico“ patikslintus duomenis, todėl prašymas nelaikytas ieškinio dalies atsisakymu. Konstatuotina, kad galutinio teismo procesinio sprendimo esmės nekeičia faktas, kaip pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės ieškinio reikalavimo patikslinimus. Iš atsakovo buvo pagrįstai priteista patikslinta (mažesnė) skolos suma, įvertinus ieškovės duomenis, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo šioje dalyje.
43. Dėl apelianto argumentų, kuriais abejojama bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes apeliantas procese naudojosi ir teisėjo nušalinimo procesiniu institutu, tačiau toks atsakovo prašymas buvo netenkintas. Kiti apelianto argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir paties atsakovo subjektyvi nuomonė apie įrodymų vertinimą. Vien tai teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepalankiai atsakovui, nesuteikia pagrindo išvadai, kad teismo sprendimu padarytos nepagrįstos išvados ar kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
44. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.