Vilniaus apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui VšĮ Marijampolės verslo informacijos centrui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vilniaus apygardos teismas 2020-10-28 nutartimi, patvirtinęs proceso dalyvių pateiktą taikos sutartį, civilinės bylos Nr. e2-632-577/2020 dalį pagal ieškovės VĮ Turto banko reikalavimą atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, O. M., nutraukė.

4. Atsakovės atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, su ieškiniu nesutiko. Atstovo teigimu, iš atsakovės nepagrįstai reikalaujama įsiskolinimo priteisimo, nes pažeidimas buvo konstatuotas ne dėl neįgyvendintų projekto veiklų ar netinkamo ES lėšų naudojimo, o dėl savalaikio dokumentų ir informacijos nepateikimo. Kadangi visi reikalingi duomenys buvo pateikti pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme su skundu, kuriuo buvo skundžiami LR Ūkio ministerijos ir LVPA sprendimai, laiko, kad pažeidimas yra ištaisytas. Apeliavo į LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkurencijos teisės pažeidimus atsakovės atžvilgiu projektų vykdymo laikotarpiu; anot atstovo, projektų įgyvendinimas tapo neįmanomas, nes ministerija sudarė išskirtines finansavimo sąlygas kitai, konkuruojančiai su atsakove, įmonei; prašė ieškinį atmesti. Ieškinio tenkinimo atveju prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo; teigė, kad jų dydis yra nepagrįstai didelis, neatitinka šiuo metu bankų taikomų palūkanų normų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas nesutikimo su ieškiniu argumentų, kuriais buvo grindžiamas CK 6.101 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, nepalaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024) finansavimo ir administravimo 2013 m. gruodžio 31 d. d. sutartimi Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02- K-01-024, sudaryta tarp LR Ūkio ministerijos ir atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro, atsakovei buvo suteiktos lėšos projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024), o Projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas ir verslumo skatinimas“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020) finansavimo ir administravimo 2013 m. gruodžio 31 d. d. sutartimi Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02- K-01-020, sudaryta tarp LR Ūkio ministerijos ir atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro, atsakovei buvo suteiktos lėšos projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas ir verslumo skatinimas“ (projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020) įgyvendinimui.

7. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. vasario 8 d. surašė dvi pažeidimo tyrimo išvadas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01- 020/IT03 ir Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024/IT02 bei informavo Ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos atsakovei, naudojimo pažeidimus. Ūkio ministerija, vadovaudamasi Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 5.2.2 ir 8.1 papunkčiais, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 188¹ punktu ir 198.1 papunkčiu, kurie numato, kad netinkamai panaudotos lėšos susigrąžinamos iš galutinių paramos gavėjų, 2016 m. kovo 7 d. įsakymais Nr. 4-191 ir Nr. 4-193 nutraukė sutartis, sudarytas su atsakove, ir pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas iki 2016 m. kovo 21 d.

8. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė, be kita ko, ministerijos įsakymų nepagrįstumu bei konkurencijos teisės pažeidimu jos atžvilgiu. Taip pat ieškinio tenkinimo atveju prašė nepriteisti procesinių palūkanų, apeliuodama į tai, kad jų dydis neatitinka šiuo metu bankų nustatytų ir taikomų palūkanų normų.

9. Pažymėtina, jog Ūkio ministerijos įsakymai atsakovės VšĮ Marijampolės verslo paramos centro buvo apskusti teismine tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6996-331/2016 atsakovės skundus atmetė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-937-662/2018 žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

10. 2018 m. lapkričio 15 d. reikalavimo teisės į VšĮ Marijampolės verslo paramos centro skolą perdavimo-priėmimo aktu Nr. 140/E10-21 Ūkio ministerija perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į VšĮ Marijampolės verslo paramos centras skolą. VĮ Turto bankas 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (7.3-42)-SK4-15139 kreipėsi dėl skolos grąžinimo į atsakovę, tačiau įsiskolinimas nepadengtas iki šiol.

11. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl, kaip minėta, Ūkio ministerija 2016 m. kovo 7 d. įsakymais Nr. 4-191 ir Nr. 4-193 nutraukė sutartis, sudarytas su atsakove, ir pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas; šių ministerijos įsakymų pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6996-331/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-937-662/2018; teismai nagrinėjo ginčą dėl atsakovės Marijampolės verslo informacijos centro įgyvendinant Projektą padarytų teisės aktų pažeidimų, dėl kurių buvo nutrauktos sutartys, ir atsakovei nurodyta grąžinti avansu išmokėtas pinigines lėšas; atsakovės skundai buvo atmesti.

12. CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis. Šių teismo sprendimu nustatytos aplinkybės susijusios su Ūkio ministerijos 2016 m. kovo 7 d. įsakymų Nr. 4-191 ir Nr. 4-193, kuriais buvo nutrauktos sutartys, sudarytos su atsakove, ir pareikalauta grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas paskolas, pagrįstumu ir teisėtumu, laikytinos turinčios prejudicinę galią, todėl iš naujo šioje byloje neįrodinėtinos (CPK 182 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-12-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, ir kt.).

13. Atsakovė savo argumentams dėl ministerijos konkurencijos teisės pažeidimų jos atžvilgiu pagrįsti pateikė: įrodymus, patvirtinančius susirašinėjimą su LR Ūkio ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“, iš kurių matyti, kad buvo komunikuojama dėl funkcijų dubliavimo skatinant verslumą bei teikiant viešąsias paslaugas verslui Marijampolės rajone. Iš ministerijos atsakymo matyti, kad VšĮ „Versli Lietuva“ pradėjo darbą Marijampolės regione nuo 2010 m., tuo tarpu atsakovė VšĮ Marijampolės verslo informacijos centras įsteigta 2013 m liepos mėnesį; Teisinės firmos CMS Debacker teisinio memorandumo vertimą (be pirminių šaltinių); ieškovės kreipimąsi į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą dėl projektų veiklų termino pratęsimo. Tačiau pateiktų rašytinių įrodymų turinys neatskleidžia atsakovės keliamo konkurencijos teisių pažeidimo aspekto bei neturi įtakos ieškovo reikalavimo pagrįstumo vertinimui (CPK 178 str.). Taigi, šie atsakovės argumentai atmestini.

14. Atsakovė neginčijo prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio. Ieškovė perėmė pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę, todėl ieškovės VĮ Turto banko reikalavimas dėl 106 382,83 Eur skolos priteisimo iš atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro tenkintinas (CK 6.38, 6.205, 6.256 straipsniai).

15. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5% dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Atsakovė ieškinio tenkinimo atveju prašė nepriteisti procesinių palūkanų, apeliuodama į tai, kad jų dydis neatitinka šiuo metu bankų nustatytų ir taikomų palūkanų normų.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą (Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, 2012 m. spalio 25 d., Teismų praktika Nr. 37). Pažymėtina, jog pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo; kai teismui pateikiamas prašymas skaičiuoti procesines palūkanas, teismas jas priteisia vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismas, gavęs kreditoriaus prašymą jas priteisti, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokio prašymo tenkinimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtas vienintelis pagrindas atleisti skolininką nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas – prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių kreditoriaus (ieškovės) kaltę, byloje nėra. Be to, tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Nagrinėjamu atveju visos 3 sąlygos egzistuoja. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimą, o 6.210 str. 2 d. numato už termino praleidimą šešių procentų dydžio metinių palūkanų mokėjimą kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė pagal savo įstatus yra valstybei nuosavybės teise priklausantis viešasis juridinis asmuo, t. y. nėra privatus juridinis asmuo, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteisiamą sumą. Esant aukščiau nurodytam, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo tenkinti atsakovės prašymą ir nepriteisti ieškovės prašomų procesinių palūkanų.

17. Taigi, reziumuojant išdėstytą, ieškovės reikalavimai tenkintini; iš atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro ieškovei VĮ Turto bankui priteistini 106 382,83 Eur skolos (CK 6.38, 6.205, 6.256 straipsniai) bei 5 procentai procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-05-29, nuo priteistos 106 382,83 Eur sumos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.2, 6.210 str.1 d.).

18. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 11 p.). Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tenkinant ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 1 773 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei VĮ Turto bankui (į. k. 112021042, (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro (į. k. 303105753, (duomenys neskelbtini)) 106 382,83 Eur (šimtą šešis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 83 centus) įsiskolinimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 106 382,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro (į. k. 303105753, (duomenys neskelbtini)) valstybei 1 773 Eur (tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.