- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- A-937-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01598-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Veslava Ruskan, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Marijampolės verslo informacijos centras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. kovo 7 d. įsakymus Nr. 4-191, Nr. 4-192, Nr. 193 (toliau – ir ginčijami įsakymai, Įsakymai); 2) įpareigoti Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir Agentūra) atnaujinti projekto Nr. VP2-2.2.-ŪM-02-K-01-020 pažeidimo tyrimą.Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir Ūkio ministerija) ir Agentūra pasirašė projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas ir verslumo skatinimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020 (toliau – ir Projektas Nr. 1) ir projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024 (toliau – ir Projektas Nr. 2) finansavimo bei administravimo sutartis. Pažymėjo, kad abu projektai buvo įgyvendinti. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-191 nutraukė Projekto Nr. 1 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020 (toliau – ir Sutartis Nr. 1) bei nustatė, kad projekto vykdytojas iki 2016 m. kovo 21 d. privalo grąžinti 39 636,37 Eur ir 12 826,79 Eur avansu išmokėtų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansavimo fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-192 pakeitė Ūkio ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 4-1117 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“, pripažindamas netekusiais galios 1.1 ir 1.5 papunkčius. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-193 nutraukė Projekto Nr. 2 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024 (toliau – ir Sutartis Nr. 2) bei nustatė, kad projekto vykdytojas iki 2016 m. kovo 21 d. privalo grąžinti 40 634,61 Eur ir 12 548,47 Eur avansu išmokėtų ES finansavimo fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą.Pareiškėjo nuomone, Agentūra nepagrįstai reikalavo grąžinti dalį apskaičiuotų grąžintinų finansavimo lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą. Pažymėjo, kad nepagrįstų reikalavimų kėlimas apsunkino jo galimybes savalaikiai ištaisyti tikruosius pažeidimus, kadangi dalį laiko turėjo skirti lėšų paieškai. Mano, kad vykdant pažeidimo tyrimą nebuvo atsižvelgta į projekto vykdytojo 2015 m. gruodžio 29 d. prašymą Nr. MVIC-15/079 pratęsti dokumentų pateikimo terminą, o vykdant pažeidimo tyrimą pažeistas lygiateisiškumo principas. Pabrėžė, kad Agentūra projekto vykdymo metu neatliko tarpinės projekto patikros, per kurią būtų galima sutikrinti ir ištaisyti didžiąją dalį galimų pažeidimų, o Projektų finansavimo ir administravimo sutartys nutrauktos per trumpesnį nei deklaruota Ūkio ministerijos 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. (19.2-52)-3-654 terminą, nebendradarbiaujant ir nesudarant galimybės projekto vykdytojui pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.208 straipsnyje numatyta teise sutarties šaliai ištaisyti trūkumus net po įspėjimo apie sutarties nutraukimą. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 197 punktu, priėmė galutinius sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, o šių Agentūros sprendimų pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama Agentūros sprendimais nustatytų netinkamų išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, priėmė ginčijamus įsakymus dėl Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo ir visų pareiškėjui sumokėtų lėšų susigrąžinimo. Teigė, kad Ūkio ministerija, vadovaudamasi CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, ginčijamus įsakymus priėmė 2016 m. kovo 7 d., kadangi minėtuose įsakymuose pareiškėjui nustatytas grąžintinų lėšų terminas – iki 2016 m. kovo 21 d. Pažymėjo, kad Agentūros sprendimų dalys dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 punktu, negali būti keičiamos ir yra privalomos. Ūkio ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumos, nes priešingu atveju ji pažeistų Taisykles. Akcentavo, kad Ūkio ministerija yra saistoma Agentūros priimamų sprendimų dėl pažeidimų konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumų, kurie pripažįstami kaip galutiniai sprendimai, sukeliantys teisines pasekmes, todėl gavusi Agentūros sprendimą dėl pažeidimo ir tam tikrą pasiūlymą ( – us), Ūkio ministerija priima vieną (ar kelis) iš Taisyklių 198 punkte numatytų sprendimų. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad atlikęs pareiškėjo įgyvendintų projektų planines patikras vietoje nustatė, jog dalis pareiškėjo patirtų išlaidų neatitinka nustatytų reikalavimų, o dalis pagal Taisyklių 144–147 punktų ir Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nuostatas išmokėtų avanso lėšų nėra panaudota, dėl ko kreipėsi į pareiškėją, prašydamas grąžinti šias lėšas į valstybės biudžetą. Teigė, kad pareiškėjo skunde minimos tarpinės projekto patikros sąvokos ir tikslų Taisyklės nenumato, o atsakydamas į pareiškėjo teiginį dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Taisyklių 118 punkto nuostata, mokėjimo prašymus, kuriais prašoma išlaidas apmokėti išlaidų kompensavimo būdu, projekto vykdytojas gali teikti įgyvendinančiajai institucijai ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Mano, kad kadangi Taisyklių 140 punkte nustatyta, jog visos projekto tinkamos finansuoti išlaidos turi būti pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 29 d., tai faktas, kad 2016 m. vasario 1 d. nebuvo patvirtinti kaip baigti įgyvendinti 186 projektai, yra realus ir neprieštarauja nei teisės aktams, nei lygiateisiškumo principo įgyvendinimui.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 numatyta projektų pabaiga – 2015 m. birželio 12 d., taigi Agentūra iki pat 2015 m. pabaigos vykdė susirašinėjimą ir bendravimą (susitikimų metu) su pareiškėju, siekdama paaiškinti jo įsipareigojimus bei siūlė atlikti veiksmus, jog pažeidimas būtų ištaisytas. Mano, kad ėmėsi visų galimų priemonių, jog pažeidimas būtų ištaisytas, tačiau pareiškėjas nereagavo į siųstus raštus ir prašymus, neteikė dokumentų bei negrąžino netinkamų finansuoti ir nepanaudotų avanso lėšų, dėl ko Agentūrai neliko kitos išeities kaip tik vykdyti Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 bei Taisyklėse numatytą pareigą inicijuoti išmokėtų projekto finansavimo lėšų susigrąžinimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Agentūros 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 8 d. pažeidimų tyrimo išvadas (toliau – ir Išvados) bei Ūkio ministerijos ginčijamus įsakymus vertino kaip vientisą administracinį aktą, kurio sprendžiamąja dalimi pripažino Įsakymus, o motyvuojamąją – Išvadas. Teismas, įvertinęs Įsakymų bei Išvadų turinius, sprendė, jog priimant ginčijamus Ūkio ministro įsakymus nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimai. Pažymėjo, kad ginčijamų įsakymų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėjas ir padarė, pateikdamas skundą teismui.Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog Projekto finansavimo ir administravimo sutartis nutraukta per trumpesnį, nei deklaruota Ūkio ministerijos 2016 m. vasario 12 d. rašte terminą, nebendradarbiaujant ir nesudarant galimybės projekto vykdytojui pasinaudoti CK 6.208 straipsnyje numatyta teise, kadangi pagal Taisyklių 198 punktą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš Taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų. Pažymėjo, kad Ūkio ministerija gavusi Agentūros sprendimus dėl pažeidimų, išnagrinėjo juos ir nekeisdama nustatytų pažeidimų apimties, turinio ir su jais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumų, neperrašinėdama Agentūros Išvadose dėl pažeidimų nustatytų aplinkybių, priėmė ginčijamus įsakymus, kuriuose paaiškino aplinkybes, nurodė konkrečius teisės aktus, dokumentus, kuriais vadovavosi, į ką atsižvelgė juos priimdama. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas patikros lape išvardintų apskaitos dokumentų nei per Agentūros nurodytą 10 dienų terminą, nei per 2015 m. lapkričio 23 d. įvykusio susitikimo Agentūros buveinėje protokole fiksuotą terminą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Ūkio ministerija turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 dėl to, jog pareiškėjas nepateikė Projekto išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų, neleido ir nesudarė sąlygų Agentūrai patikrinti Projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusiais su Projekto įgyvendinimu ir apskaita. Pažymėjo, kad Ūkio ministerija ginčijamus įsakymus priėmė 2016 m. kovo 7 d., kadangi pagal 2007–2013 metų ES fondų finansavimo laikotarpio užbaigimo veiksmų plano ir dokumentų, kurie privalo būti pateikti Europos Komisijai iki 2017 m. kovo 31 d., parengimo, derinimo ir teikimo Europos Komisijai grafiko, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-377 „Dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpio užbaigimo veiksmų plano ir dokumentų, kurie privalo būti pateikti Europos Komisijai iki 2017 m. kovo 31 d., parengimo, derinimo ir teikimo Europos Komisijai grafiko patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 punktus, Ūkio ministerija iki 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai turėjo pateikti išlaidų, padarytų ir pripažintų deklaruotinomis Europos Komisijai, deklaracijas bei projektų finansinės būklės ataskaitas už ataskaitinį laikotarpį, nustatytą iki 2016 m. kovo 31 d. Teismas konstatavo, kad ginčijamuose įsakymuose pareiškėjas pagrįstai buvo įpareigotas grąžinti lėšas iki 2016 m. kovo 21 d.Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl reikalavimo grąžinti avansu pervestas lėšas į Ūkio ministerijos sąskaitą, kadangi Agentūra ne tik raštais, bet ir rengdama bendrus pasitarimus dėl lėšų grąžinimo, informavo pareiškėją apie netinkamas finansuoti išlaidas, kurios buvo nustatytos pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrinimo metu, o pats pareiškėjas sutiko grąžinti dalį lėšų ir panaudotų lėšų apskaitos dokumentų, tačiau minėtos apskaitos nei Agentūrai, nei Ūkio ministerijai, nei teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl Agentūros neatliktos tarpinės projekto patikros, nes tarpinės projekto patikros sąvokos ir tikslų Taisyklės nenumato, o atlikti papildomas planuotas patikras vietoje Agentūra neprivalo.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad Agentūra ir Ūkio ministerija ėmėsi visų galimų priemonių, jog pažeidimas būtų ištaisytas, o pareiškėjas sąmoningai ignoravo Agentūros pateiktas pastabas, prašymus, neteikė dokumentų, negrąžino netinkamų finansuoti bei nepanaudotų avansu skirtų lėšų. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ūkio ministerijos ginčijami įsakymai yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, atitinkantys VAĮ numatytus reikalavimus ir principus, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas VšĮ Marijampolės verslo informacijos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą.Pareiškėjo nuomone, Projektų Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymo metu Ūkio ministerija savo veiksmais pažeidė konkurencijos teisę ir pablogino pareiškėjo galimybes konkuruoti viešųjų paslaugų verslo rinkoje su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ bei kitais verslo subjektais, taip pat apsunkino galimybes tinkamai administruoti didelės administracinės naštos projektus. Nurodo, kad prašė Agentūros pratęsti abiejų Projektų veiklų įgyvendinimo terminus, leisti įgyvendinti Projektus mažesne nei planuota apimtimi, atitinkamai proporcingai mažinant rezultatų rodiklius ir pritarti naujų partnerių įtraukimui į Projektus, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta, taip pažeidžiant lygiateisiškumo principą.Pareiškėjas pažymi, kad Projektų įgyvendinimo metu vyravo aplinkybės, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti ir kurios apsunkino Projektų tinkamą įgyvendinimą, t. y. neplanuotai sunkus konsultuojamų asmenų įtraukimas į Projektų veiklas, žmogiškųjų išteklių problema Marijampolės ir Utenos apskrityse bei didelės Projektų administravimo apimtys, lyginant su administravimui nustatytomis išlaidomis. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai susiję su politiniu vertinimu, kas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi objektyvaus ryšio su nagrinėjama byla, o teiginiai dėl konkurencijos teisės pažeidimų nėra susiję su Agentūros veiksmais ar neveikimu. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įgyvendinimo projektai finansuoti pagal skirtingas priemones, kurių teisinis reglamentavimas nėra vienodas, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo prašymai pratęsti Projektų įgyvendinimo terminus buvo pateikti jau Projektams pasibaigus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, teikdamas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteikta galimybė pateikti argumentus ir paaiškinimus, papildomą informaciją bei įrodymus. Vertindama šį prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą ir pateiktą prašymą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose, pareiškėjui nebuvo sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamu klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjo direktoriui S. Ž. teismo posėdžio metu nebuvo leista atstovauti pareiškėjo interesus, kadangi jis nepateikė teisę atstovauti patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo išvadai, jog buvo padarytas procesinis pažeidimas. Be to, pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme. Pareiškėjas pateiktame prašyme nenurodė, kokias aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinio proceso metu pareiškėjas turėjo visas galimybes pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis (teikti paaiškinimus, įrodymus ir kt.) (ABTĮ 51, 53 str.). Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas, prašydamas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nenurodė išskirtinių bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016 m. kovo 7 d. įsakymų Nr. 4-191, Nr. 4-192, Nr. 193, kuriais nustačius pažeidimus, įgyvendinant Projektus Nr. 1 ir Nr. 2, nutrauktos Sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 bei pareiškėjui nurodyta grąžinti avansu išmokėtas pinigines lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas padarė Agentūros Išvadose nurodytus pažeidimus, dėl ko Ūkio ministerija teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamus įsakymus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka iš esmės šiais argumentais: Projektų Nr. 1 ir Nr. 2 įgyvendinimo metu Ūkio ministerija savo veiksmais pažeidė konkurencijos teisę; Agentūra nepagrįstai netenkino jo prašymų dėl Projektų veiklos įgyvendinimo terminų pratęsimo ir apimčių sumažinimo; Projektų įgyvendinimo metu vyravo aplinkybės, kurių nebuvo galima iš anksto numatyti ir kurios apsunkino tinkamą Projektų vykdymą.Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Ūkio ministerija ir Agentūra 2013 m. gruodžio 31 d. sudarė projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas ir verslumo skatinimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020, ir projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024. Pareiškėjas siekė gauti ES struktūrinių fondų finansinę paramą pagal VP2-2.2-ŪM-02-K priemonę „Asistentas-4“, vykdomą vadovaujantis 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1083/2006, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999. Agentūra 2015 m. lapkričio 12 d. atliko planinę Projektų patikrą vietoje ir 2015 m. lapkričio 16 d. projekto patikros vietoje ataskaitoje pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai sąskaitų plano, Projektui priskirtų subsąskaitų apyvartų žiniaraščių, nesudarė galimybių Agentūros darbuotojams susipažinti su Projekto apskaitos vedimu, nepateikė kitų prašomų dokumentų (I t., b. l. 156–175, 177). Agentūra 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 8 d. pažeidimo tyrimo išvadose konstatavo, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su Agentūra ir nesudaro galimybių jai atlikti deleguotų Įgyvendinančios institucijos kompetencijai priskirtų funkcijų, privalomų atlikti pagal Aprašo 81 punkto nuostatas, bei įsitikinti, jog Projekto vykdytojas nepažeidė Aprašo 23 punkto reikalavimų. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė sprendimus pripažinti 225 298,60 Eur (Projektas Nr. 1) ir 233 715,82 Eur (Projektas Nr. 2) išlaidų netinkamomis finansuoti ir pateikė siūlymus Ūkio ministerijai nutraukti Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 bei susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (finansavimo dalį), t. y. 39 636, 37 Eur (Projektas Nr. 1) ir 40 634, 61 Eur (Projektas Nr. 2) avansiniu mokėjimu pervestas lėšas (I t, b. l. 123, 117–124, 132, 126–133). Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. priėmė ginčijamus įsakymus Nr. 4-191, Nr. 4-192, Nr. 193, kuriais, atsižvelgdamas į Agentūros Išvadas, nutraukė Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 bei pareiškėjui nurodė grąžinti avansu išmokėtas pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė Projektų išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų, neleido ir nesudarė sąlygų Agentūrai patikrinti Projektų įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusiais su Projektų įgyvendinimu ir apskaita, sprendė, jog Ūkio ministerija turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 su pareiškėju. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.Pagal Taisyklių 191 punktą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus procedūras, ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovais, turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 188¹ ir 188² punktais pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį. Taisyklių 198 punkte numatyta, kad Ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą (– us), priima vieną (ar kelis) iš šių sprendimų: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (Taisyklių 198.1 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuojant sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (Taisyklių 198.2 p.); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (Taisyklių 198.3 p.).Pažymėtina, kad pareiškėjo pareiga tvarkyti projekto apskaitą, projekto išlaidas patvirtinti apskaitos dokumentais, bendradarbiauti su institucijomis ir asmenimis, laiku teikti jiems visą pageidaujamą informaciją, leisti ir sudaryti sąlygas jiems tikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto įgyvendinimu ir apskaita, buvo numatyta sudarytose Sutartyse (Sutarties 4.3, 5.1, 8.1 p.). Pagal Sutarties 9.1 punktą Ūkio ministerijai numatyta teisė vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas projekto finansavimo lėšas ar jų dalį, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktus. Kadangi pareiškėjas savo sutartinių ir teisės aktuose nustatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė galutinius sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, o šių Agentūros sprendimų pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama Agentūros Išvadomis nustatytų netinkamų išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, pagrįstai priėmė ginčijamus įsakymus dėl Sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 nutraukimo bei visų pareiškėjai sumokėtų lėšų susigrąžinimo.Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija paties pažeidimo padarymo fakto. Aplinkybę, jog pareiškėjas pripažino padarytus pažeidimus patvirtina byloje pateiktas 2015 m. gruodžio 15 d. raštas Nr. MVIC-15/076, kuriuo pareiškėjas sutiko su lėšų grąžinimo faktu ir pateikė savo skaičiavimus dėl dalies grąžintinų lėšų sumos bei prašė pratęsti lėšų grąžinimo terminą (II t., b. l. 21–22). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. neplanuotai sunkus konsultuojamų asmenų įtraukimas į Projektų veiklas, žmogiškųjų išteklių problema Marijampolės ir Utenos apskrityse bei didelės Projektų administravimo apimtys, lyginant su administravimui nustatytomis išlaidomis, nelaikytinos nepriklausančiomis nuo jo valios ir sudarančios pagrindą panaikinti ginčijamus įsakymus. Be to, pareiškėjas sudarydamas Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, rizikas ir savo galimybes tinkamai įgyvendinti Projektus.Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog Agentūra nepagrįstai nepratęsė Projektų veiklos įgyvendinimo terminus, neleido įgyvendinti Projektų mažesne nei planuota apimtimi, nepritarė naujų partnerių įtraukimui į Projektus, dėl ko pažeidė lygiateisiškumo principą.Pažymėtina, kad tiek 2015 m. lapkričio 12 d. planinės projektų patikros vietoje lape ir ataskaitoje, tiek ir 2015 m. lapkričio 23 d. Agentūros surengtame viešame susitikime su pareiškėju, pastarasis buvo informuotas, jog iki 2015 m. lapkričio 25 d. turi pateikti dokumentus ir paaiškinimus, kurių tikrumą Agentūra užfiksavo 2015 m. lapkričio 12 d. patikros lape. Pareiškėjui buvo išaiškintos įpareigojimų neįvykdymo pasekmės, t. y. įtariamo pažeidimo tyrimo pradėjimas (II t., b. l. 5). Agentūra, negavusi nurodytų dokumentų, 2015 m. gruodžio 2 d. raštu informavo pareiškėją apie konkrečias nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas ir grąžintinas lėšas, taip pat apie pažeidimo tyrimo inicijavimą, o 2015 m. gruodžio 4 d. ir gruodžio 10 d. raštais – apie pradėtus įtariamų pažeidimų tyrimus, nurodant tyrimų pradėjimo priežastis bei terminus, kurie duodami Projekto vykdytojui konkrečiai įvardytų ištaisymo veiksmų atlikimui (II t., b. l. 9–19). Pareiškėjui nepateikus prašytų dokumentų ir neatlikus kitų nurodytų veiksmų, Agentūra 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. raštais informavo jį, kad patikros metu nustatyti neatitikimai nėra ištaisyti, visi reikalauti dokumentai bei paaiškinimai nėra gauti, todėl iki 2015 m. gruodžio 29 d. neatlikus ištaisymo veiksmų, bus imtasi atitinkamų priemonių (II t., b. l. 24–29). Agentūra, tik atlikusi minėtus veiksmus, turinčius užtikrinti tinkamą administracinę procedūrą, surašė 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. sausio 8 d. Išvadas.Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie atliekamą tyrimą, inkriminuojamą pažeidimą, jam sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, išaiškintos paaiškinimų nepateikimo ir įpareigojimų nevykdymo pasekmės. Aplinkybė, kad Agentūra nepatenkino tam tikrų pareiškėjo prašymų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo netinkamai atliktas projektų įgyvendinimo pažeidimų tyrimas. Be to, vien pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta situacija, kad Agentūra Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prašymu pratęsė projekto įgyvendinimo terminą, o tokio pareiškėjo prašymo netenkino, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti lygiateisiškumo principo pažeidimą, kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ įgyvendinamą projektą, sąlygas ir reikalavimus, kuriuos būtų galima palyginti su pareiškėjo vykdytais Projektais.Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.