Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-191: 1) nutraukė 2013 m. gruodžio 31 d. projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas ir verslumo skatinimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020 (toliau – ir Sutartis); 2) nustatė, kad: 2.1. Projekto vykdytojas iki 2016 m. kovo 21 d. privalo grąžinti 39 636,37 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą; 2.2. Projekto vykdytojas iki 2016 m. kovo 21 d. privalo grąžinti 12 826,79 Eur avansu išmokėtų finansavimo lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą (1 t., b. l. 13-14).

Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-192 pakeitė Ūkio ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. 4-1117 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“: pripažino netekusiais galios 1.1 ir 1.5 papunkčius (1 t., b. l. 15).

Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 4-193: 1) nutraukė projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas“, projekto kodas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024 (toliau – ir Sutartis 2); nustatė, kad: 2.1. Projekto vykdytojas iki 2016 m. kovo 21 d. privalo grąžinti 40 634,61 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą; 2.2. Projekto vykdytojas iki 2016 m. kovo 21 d. privalo grąžinti 12 548,47 Eur avansu išmokėtų finansavimo lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą (1 t., b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl Išvadų ir Įsakymų kaip vientiso dokumento vertinimo.

Teismas Agentūros Išvadas ir Ūkio ministerijos įsakymus vertina kaip vieną administracinį aktą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011). LVAT pažymi, kad neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individualiam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (LVAT administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, Nr. A822-800/2013, LVAT biuletenis Nr. 24, 2012, 364–377 p.). Taigi jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes. Taigi individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Administracinių teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamos administracinės procedūros dokumentas, kuriame išdėstomos nustatytos aplinkybės ir kurio pagrindu priimamas individualus administracinis aktas, sukeliantis materialines teisines pasekmes, yra to administracinio akto neatskiriamoji (motyvuojamoji) dalis. Pagal tokią procedūrą priimtame individualiame administraciniame akte nėra būtina iš naujo išdėstyti aplinkybes, kurios nustatytos procedūriniame dokumente, jei individualų administracinį aktą priimantis viešojo administravimo subjektas visiškai sutinka su procedūriniame dokumente nustatytomis aplinkybėmis ir jų nepapildo, nepakeičia. Individualus administracinis aktas, kuris priimtas vadovaujantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, sudarančiu to akto motyvuojamąją dalį, VAĮ 8 straipsnio prasme negali būti vertinamas neatitinkančiu šios įstatymo normos reikalavimų, išskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis procedūriniu dokumentu, kuris nepagrįstas, nemotyvuotas ir pan. Asmuo, nesutinkantis su jam sukeliančiu materialines teisines pasekmes individualiu administraciniu aktu, kuris priimtas remiantis atitinkamu procedūriniu dokumentu, paduodamas teismui skundą dėl tokio akto gali išdėstyti savo nesutikimo motyvus ir dėl procedūrinio dokumento. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio administracinio akto, turi vertinti jį kartu su procedūriniu dokumentu (motyvuojamąja dalimi) kaip vientisą aktą (LVAT administracinės bylos Nr. A146-1035/2014; Nr. A552-779/2014, ir kt.).

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, LVAT suformuotą praktiką, teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykį, teismas konstatuoja, kad Išvados ir Įsakymai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra Įsakymai, o motyvuojamąją – Išvados (LVAT administracinės bylos Nr. Al43-2152/2013, Nr. A756-2046/2013, Nr. A-325-822/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Teismas, įvertinęs Įsakymų bei Išvadų turinius laiko, kad priimant ginčijamus Ūkio ministro įsakymus, nebuvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio reikalavimai. Iš ginčijamų įsakymų, juos vertinant kartu su Išvadomis, teismui aišku, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįsti šie sprendimai – aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, ką iš esmės pareiškėja ir padarė pateikdama skundą teismui.

D ė l ginčijamų Įsakymų.

Pagal Veiksmų programos 10.3.5 punktą, Agentūra atlieka pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka praneša apie juos atitinkamoms institucijoms, o pagal 7.4.2 punktą Ūkio ministerija priima sprendimus dėl ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat kitais atvejais, nustatytais teisės aktuose, reglamentuojančiuose strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą, grąžinimo (išskyrus atvejus, kai visuotinės dotacijos valdytojo vadovas yra asignavimų valdytojas)“, pagal 7.4.3 punktą, susigrąžina ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, išmokėtas ir (ar) panaudotas pažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat kitais atvejais, nustatytais teisės aktuose, reglamentuojančiuose strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą (išskyrus atvejus, kai visuotinės dotacijos valdytojo vadovas yra asignavimų valdytojas).

Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes kaip numatyta Taisyklių 198 punkte, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš Taisyklių 198 punkte nurodytų sprendimų. Ūkio ministerija gavusi Agentūros sprendimus dėl pažeidimų, išnagrinėjo juos ir nekeisdama nustatytų pažeidimų apimties, turinio ir su jais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų sumų, ir jų pagrindu, neperrašinėdama Agentūros Išvadose dėl pažeidimų nustatytų aplinkybių, priėmė ginčijamus įsakymus, kuriuose paaiškino aplinkybes, nurodė konkrečius teisės aktus, dokumentus, kuriais vadovavosi, į ką atsižvelgė juos priimdama. Teismas pažymi, jog Agentūros Išvados dėl pažeidimų buvo nagrinėjamos Ūkio ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-17 „Dėl darbo grupės klausimams, susijusiems su Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimu, spręsti sudarymo“ sudarytoje darbo grupėje, kuriai minėtu įsakymu yra pavesta nagrinėti Agentūros Ūkio ministerijai pateiktus sprendimus dėl nustatytų ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimų ir teikti pasiūlymus ūkio ministrui dėl sprendimų, susijusių su pažeidimais, priėmimo, ir kuri 2016 m. vasario 9 d. posėdžių protokolais Nr. 5 ir Nr. 6 pritarė Agentūros Išvadose dėl pažeidimų pateiktiems pasiūlymams. Taip pat Ūkio ministerija, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.217 straipsnio 1 dalimi (šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas), 6.218 straipsnio 1 dalimi (šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą), apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje numatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, per 30 dienų, Ūkio ministerija pranešė pareiškėjai raštu (1 t., b. l. 141-142). Sutarties 9.1 punkte numatyta – jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktus, o Ministerija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir (arba) nutraukti Sutartį ir (arba) pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį; 5.1 punkte pareiškėja įsipareigojo projekto apskaitą tvarkyti atskirai bendroje projekto apskaitoje; 4.3 punkte įsipareigojo visas Projekto išlaidas patvirtinti apskaitos dokumentais, turinčius visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme <...> ir kituose galiojančiuose teisės aktuose nustatytas apskaitos dokumentų rekvizitus, turi būti užtikrintas šių dokumentų atsekamumas; 8.1 punkte įsipareigojo bendradarbiauti su institucijomis ir asmenimis, laiku teikti jiems visą pageidaujamą informaciją, leisti ir sudaryti sąlygas jiems tikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje <...> susipažinti su dokumentais, susijusiais su projekto įgyvendinimu ir apskaita.

Tačiau bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja patikros lape išvardintų apskaitos dokumentų nei per patikros lape Agentūros nurodytą 10 dienų darbo nuo patikros atlikimo terminą, nei per 2015 m. lapkričio 23 d. įvykusio susitikimo Agentūros buveinėje protokole fiksuotą terminą nepateikė. Agentūra pakartotinai 2015 m. gruodžio 4 d. raštu informavo apie tyrimo pradėjimą, pareiškėja 2015 m. gruodžio 14 d. ir 2015 m. gruodžio 16 d. raštais nedidelę dalį prašomų dokumentų pateikė, bet nepateikė įrodymų apie tinkamą Projekto apskaitos tvarkymą, nepateikė kitų prašytų dokumentų (konsultacijų biuro (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. 13/10/02; dalies partnerių įstatų; 2014-09-17 susitikimo Nr. 34 dėl patalpų (duomenys neskelbtini) panaudos; 2014-03-21 projektorių nuomos sutarties Nr. KS140321; 2014-04-25 viešinimo paslaugų sutarties Nr. S-2014-04-25-3; 2014-07-30 priėmimo-perdavimo akto Nr. SC347; kitų nuomos ir pirkimo sutarčių; priėmimo-perdavimo aktų be kito pobūdžio dokumentų), patvirtinančių deklaruotą apmokėjimui Projektui skirtomis finansinėmis lėšomis išlaidų dydį bei atitiktį nustatytiems tinkamumo reikalavimams; nepateikė dokumentų, patvirtinančių Projekto atitiktį valstybės pagalbos teikimo taisyklėms (nepateikė nurodytų kaip Projekto metu konsultuotų visų įmonių de minimis ataskaitą, kurios pagrindu būtų galima įsitikinti tinkamu de minimis pagalbos registravimu; nepateikė įrodymų, kad yra įvykdyti Projektui skirto Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo viešinimo reikalavimai. Teismas pažymi, kad pareiškėja buhalterinės apskaitos dokumentų, kitų dokumentų, jų apskaitos nepateikė nei Agentūrai, nei Ūkio ministerijai, nei teismui.

Todėl Ūkio ministerija turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis dėl to, kad pareiškėja nepateikė Projekto išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų, neleido ir nesudarė sąlygų Agentūrai patikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusiais su Projekto įgyvendinimu ir apskaita. Ūkio ministerija ginčijamus Įsakymus priėmė 2016 m. kovo 7 d., kadangi pagal 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpio užbaigimo veiksmų plano ir dokumentų, kurie privalo būti pateikti Europos Komisijai iki 2017 m. kovo 31 d., parengimo, derinimo ir teikimo Europos Komisijai grafiko, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-377 „Dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpio užbaigimo veiksmų plano ir dokumentų, kurie privalo būti pateikti Europos Komisijai iki 2017 m. kovo 31 d., parengimo, derinimo ir teikimo Europos Komisijai grafiko patvirtinimo“, 4.1 ir 4.2 punktais Ūkio ministerija iki 2016 m. balandžio 20 d. Finansų ministerijai turėjo pateikti išlaidų, padarytų ir pripažintų deklaruotinomis Europos Komisijai deklaracijas ir projektų finansinės būklės ataskaitas už ataskaitinį laikotarpį nustatytą iki 2016 m. kovo 31 dienos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčijamuose įsakymuose pareiškėja buvo įpareigota grąžinti lėšas iki 2016 m. kovo 21 dienos.

Teismas atsižvelgęs į Taisyklių, kurios yra specialus ES struktūrinės paramos administravimą reglamentuojantis teisės aktas, kurio nuostatos yra privalomos visiems tokio administravimo subjektams, nuostatas reguliuojančias pažeidimų tyrimą ir nustatymą, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 197 punktu, priėmė galutinius sprendimus dėl netinkamų finansuoti išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, o šių Agentūros sprendimų pagrindu Ūkio ministerija, vadovaudamasi Taisyklių 198 punktu, nekeisdama Agentūros Išvadomis nustatytų netinkamų išlaidų sumų bei pažeidimų apimties ir turinio, priėmė ginčijamus įsakymus dėl Sutarčių nutraukimo ir visų pareiškėjai sumokėtų lėšų susigrąžinimo. Kaip teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad pažeidimo tyrimo Išvados, ginčijami Įsakymai dėl paramos gražinimo vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra Įsakymai o motyvuojamąja dalimi - tyrimo Išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 188¹ punktą, Ūkio ministerija, kaip asignavimų valdytoja, visais Taisyklėse nustatytais atvejais priima sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo, nustačius ES finansinės paramos naudojimo pažeidimus.

Pareiškėjos teigimu nepagrįstai reikalaujama grąžinti avansu pervestas lėšas į Ūkio ministerijos sąskaitą.

Teismas negali sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais, nes Agentūra ne tik raštais, bet ir rengdama bendrus pasitarimus dėl lėšų grąžinimo, informavo pareiškėją apie netinkamas finansuoti išlaidas, kurios buvo nustatytos pareiškėjos pateiktų dokumentų tikrinimo metu. Agentūra, tikrindama pareiškėjos pateiktą mokėjimo prašymą, kuriame ji deklaravo patirtas išlaidas, Agentūros pareiga nustatyti, ar išlaidos atitinka joms teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. yra tinkamos finansuoti. Jei nustatoma netinkamų finansuoti išlaidų, pareiškėjas apie tai informuojamas ir, jei lėšos yra išmokėtos, prašoma jas grąžinti. Lėšas grąžinus, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas. Todėl Agentūra, nustačiusi, kad dalis išlaidų neatitinka nustatytų reikalavimų, o dalis pagal Taisyklių 144-147 ir Sutarčių nuostatas išmokėtų avanso lėšų nėra panaudota, kreipėsi į pareiškėją, prašydama grąžinti šias lėšas į valstybės biudžetą. Pareiškėja raštu (1 t., b. l. 21-22) sutiko grąžinti dalį lėšų, panaudotų lėšų apskaitos dokumentų, pačios apskaitos apie panaudotas lėšas nei Agentūrai, nei Ūkio ministerijai, nei teismui nepateikė, todėl teismo vertinimu pareiškėjo argumentai dėl nepagrįsto reikalavimo grąžinti lėšas yra atmestini.

Pareiškėjos teigimu, Agentūra neatliko tarpinės projekto patikros nevykdymo.

Pagal Taisyklių 152 punkto nuostatas, įgyvendinančioji institucija, šiuo atveju Agentūra, privalo atlikti kiekvieno projekto patikrą projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietoje bent kartą per projekto įgyvendinimo laiką. Pagal Taisyklių 153 punkto nuostatas, Agentūra vykdo planines ir neplanines patikras vietoje: planuotas patikras vietose atlieka pagal parengtą ir patvirtintą metinį planą; neplanuotas patikras vietose gali atlikti esant įtarimui, kad projekto vykdytojo teikiama informacija yra netiksli, neišsami arba klaidinanti. Todėl teismas laiko, kad Agentūra atliko pareiškėjos įgyvendintų projektų planuotą patikrą vietoje. Todėl pareiškėjos teiginiai dėl tarpinės projekto patikros sąvokos ir tikslų Taisyklės nenumato, atlikti papildomas planuotas patikras vietoje Agentūra neprivalo. Atkreiptinas dėmesys, kad Sutartyse numatyta projektų pabaiga - 2015 m. birželio 12 d., taigi Agentūra iki pat 2015 metų pabaigos vykdė susirašinėjimą ir bendravimą (susitikimų metu) su pareiškėja, siekė paaiškinti jo įsipareigojimus, siūlė atlikti veiksmus, kad pažeidimas būtų ištaisytas, be to, pareiškėjai nuo 2015 m. lapkričio 23 iki 2016 m. kovo 7 d. buvo pakankamai laiko pristatyti Agentūrai, ar Ūkio ministerijai, ar teismui avansu pervestų piniginių lėšų visus reikalingus buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo.

Bylos įrodymai aiškiai patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie atliekamą tyrimą, inkriminuojamą pažeidimą, jai sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, išaiškintos paaiškinimų nepateikimo pasekmės, todėl teigti, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidus gero administravimo principą, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad jai nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus Agentūrai ar Ūkio ministerijai, priešingai, byloje esantys įrodymai liudija, kad tokia jo teisė nebuvo varžoma, pareiškėja buvo išklausytas, jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti Agentūroje atliekant tyrimą, Ūkio ministerijai priimant įsakymus. Teismas laiko, kad Agentūra ir Ūkio ministerija ėmėsi visų galimų priemonių, kad pažeidimas būtų ištaisytas, o pareiškėja sąmoningai ignoravo Agentūros pateiktas pastabas, prašymus, neteikė dokumentų, negrąžino netinkamų finansuoti bei nepanaudotų avansu skirtų lėšų, taigi Agentūrai ir Ūkio ministerijai neliko kitos išeities kaip tik vykdyti Sutartyse ir Taisyklėse numatytą teisę nutraukti Sutartis ir pareigą inicijuoti išmokėtų projekto finansavimo lėšų susigrąžinimą.

Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT suformuotą praktiką, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad Ūkio ministerijos ginčijami įsakymai yra motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, atitinka VAĮ numatytus reikalavimus ir principus, yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Teismui konstatavus, kad Ūkio ministro 2016 m. kovo 7 d. įsakymai Nr. 4-191, Nr. 4-192, Nr. 193 yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos verslo paramos agentūrą atnaujinti projekto Nr. VP2-2.2.-ŪM-02-K-01-020 pažeidimo tyrimą.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.