- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-611-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00790-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūratė Varanauskaitė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro, viešajai įstaigai Marijampolės
- Ieškovas
- Valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Marijampolės verslo informacijos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės verslo informacijos centrui dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Marijampolės verslo informacijos centro ir subsidiariai iš atsakovės O. M. 111 382,83 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro ir subsidiariai iš atsakovo S. Ž. 111 382,83 Eur skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį ir civilinės bylos dalį pagal ieškovės VĮ Turto banko reikalavimą atsakovui S. Ž. dėl skolos priteisimo nutraukė.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės VšĮ Marijampolės verslo informacijos centro 106 382,83 Eur skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
4. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. gruodžio 31 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024 atsakovei VšĮ Marijampolės verslo informacijos centrui suteiktos lėšos projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas“ (projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2013 m. gruodžio 31 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020 (toliau – kartu Sutartys) suteiktos lėšos projekto „Aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimas ir verslumo skatinimas“ (projekto kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgyvendinimui. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA) 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. vasario 8 d. surašė dvi pažeidimo tyrimo išvadas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020/IT03 ir Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024/IT02 bei informavo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos atsakovei, naudojimo pažeidimus. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2016 m. kovo 7 d. įsakymais Nr. 4-191 ir Nr. 4-193 (toliau – Įsakymai) nutraukė Sutartis ir pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktus 52 463,16 Eur ir 53 183,08 Eur iki 2016 m. kovo 21 d.
5. Ieškovė pažymi, kad Įsakymai atsakovės buvo apskųsti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6996-331/2016 atsakovės skundą atmetė. 2007 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (7.22-52-07)-T5-52 ir 2018 m. lapkričio 15 d. reikalavimo teisės į atsakovės skolą perdavimo – priėmimo aktu Nr. 140/E10-21 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija perdavė ieškovei reikalavimo teisę į susidariusią atsakovės skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 106 382,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 106 382,83 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2019 m. gegužės 29 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, atsakovės įsiskolinimas ieškovei nėra padengtas, t. y. ieškovė turi reikalavimo teisę atsakovei.
8. Teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2016 m. kovo 7 d. įsakymų, kuriais nutrauktos Sutartys ir pareikalauta grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas, pagrįstumas ir teisėtumas įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6996-331/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-937-662/2018, t. y. teismai išnagrinėjo ginčą dėl atsakovės Marijampolės verslo informacijos centro įgyvendinant projektą padarytų teisės aktų pažeidimų, dėl kurių buvo nutrauktos Sutartys ir atsakovei nurodyta grąžinti avansu išmokėtas pinigines lėšas, atsakovės skundas buvo atmestas, o Įsakymai pripažinti teisėtais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės laikytinos turinčios prejudicinę galią.
9. Teismas konstatavo, jog atsakovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiami konkurencijos teisės pažeidimai, neatskleidžia atsakovės keliamo konkurencijos teisių pažeidimo turinio bei neturi įtakos ieškovės reikalavimo pagrįstumo vertinimui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad VšĮ „Versli Lietuva“ veiklą Marijampolės rajone pradėjo nuo 2010 metų, o atsakovė buvo įsteigta tik 2013 m. liepos mėnesį.
10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčija įsiskolinimo dydžio, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.
11. Teismo sprendime konstatuota, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovė VšĮ Marijampolės verslo informacijos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Pažeidimų tyrimo išvadose ir Įsakymuose nurodyti dokumentai ir informacija, kurių nepateikimas buvo įvertintas kaip atsakovės padaryti pažeidimai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo pateikti vėliau, administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl nustatyti pažeidimai iš esmės buvo pašalinti.
12.2. Planuoti projekto rodikliai nebuvo pasiekti dėl netinkamo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos elgesio sudarant išskirtines sąlygas su atsakove konkuravusiai VšĮ „Versli Lietuva“.
12.3. Atsakovė savo pažeistus interesus gina inicijavusi tyrimą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje, šio tyrimo rezultatas gali sudaryti pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki galutinio sprendimo dėl minėto tyrimo priėmimo. Priešingu atveju, atsakovei gali būti pradėtos taikyti nemokumo procedūros.
Atsiliepimas
13. Ieškovė VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
13.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas administracinėje byloje, kurioje atsakovės skundas atmestas, ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu.
14. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad palaiko ieškovės patikslintą ieškinį.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
16. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė duomenis apie darbuotojų skaičių, skolų suderinimo aktų, 2013 m. liepos 17 d. steigimo sutarties, elektroninio susirašinėjimo kopijas.
17. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai buvo teikti teismui klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi, įvertinęs minėtus pateiktus įrodymus, atleido apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl nagrinėjamu atveju klausimas dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos teisiškai neaktualus.
Dėl prašymo atidėti bylos nagrinėjimą
19. Apeliantė 2021 m. lapkričio 16 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, argumentuodama, jog ketina teikti siūlymą byloje dalyvaujantiems asmenims užbaigti ginčą taikiai ir sudaryti taikos sutartį. Apeliantės teigimu, reikšminga aplinkybė yra jos pateiktas skundas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų, vykdant ginčo sutartis. Akcentuojama, jog iki šiol Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nėra išnagrinėjusi atsakovės skundo ir priėmusi sprendimo.
20. CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 595 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso metu šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto prašymo turinį, pažymi, kad apeliantė teismui nepateikė šalių ketinamos sudaryti taikos sutarties projekto, be to, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nėra išreiškusi savo valios ginčą baigti taikiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje stadijoje teismo posėdžio atidėjimas paneigtų CPK 7 straipsnyje įtvirtinus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Akcentuotina, kad šalys taikos sutartį gali sudaryti ir po bylos išnagrinėjimo vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį, siekiant sudaryti šalims galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai, atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pažeidimų tyrimo išvadose ir Įsakymuose nurodyti dokumentai ir informacija, kurių nepateikimas buvo įvertintas kaip atsakovės padaryti pažeidimai, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo pateikti vėliau, administracinės bylos nagrinėjimo metu, todėl nustatyti pažeidimai iš esmės buvo pašalinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ LVPA 2016 m. sausio 7 d. ir 2016 m. vasario 8 d. surašė dvi pažeidimo tyrimo išvadas Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-020/IT03 ir Nr. VP2-2.2-ŪM-02-K-01-024/IT02 bei informavo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos atsakovei, naudojimo pažeidimus. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2016 m. kovo 7 d. įsakymais Nr. 4-191 ir Nr. 4-193 nutraukė Sutartis ir pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktus 52 463,16 Eur ir 53 183,08 Eur iki 2016 m. kovo 21 d.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įsakymus atsakovė VšĮ Marijampolės verslo paramos centras apskundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6996-331/2016 atsakovės skundus atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-937-662/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
25. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktą; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktus).
26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl Įsakymais buvo nutrauktos Sutartys, sudarytos su atsakove, ir pareikalauta grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas, šių Įsakymų pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6996-331/2016 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-937-662/2018, atsakovės skundai buvo atmesti ir jai nurodyta grąžinti avansu išmokėtas pinigines lėšas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės prievolę grąžinti suteiktas lėšas Sutarčių įvykdymui ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės deklaratyvūs teiginiai dėl pažeidimų pašalinimo po ginčo administraciniame teisme išnagrinėjimo nepaneigia nustatytų prejudicinių faktų, kurie patvirtina aplinkybę, kad Sutartys su atsakove nutrauktos teisėtai ir pagrįstai (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas).
27. Apeliantė teigia, kad planuoti projekto rodikliai nebuvo pasiekti dėl netinkamo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos elgesio sudarant išskirtines sąlygas su atsakove konkuravusiai VšĮ „Versli Lietuva“. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad VšĮ „Versli Lietuva“ pradėjo veikti Marijampolės regione nuo 2010 metų. Atsakovė VšĮ Marijampolės verslo informacijos centras įsteigta tik 2013 metų liepos mėnesį, finansavimo ir administravimo Sutartys dėl projektų įgyvendinimo su atsakove sudarytos 2013 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė pradėjo veikti Marijampolės regione praėjus trejiems metams po to, kai tame pačiame regione veiklą vykdė subjektas VšĮ „Versli Lietuva“, paneigia apeliantės argumentus dėl konkurencijos teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų konkurencijos teisės pažeidimus vykdant Sutartis, todėl apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė savo pažeistus interesus gina inicijavusi tyrimą Lietuvos Respublikos konkurencijos taryboje, šio tyrimo rezultatas gali sudaryti pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki galutinio sprendimo dėl minėto tyrimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
30. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72 straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą su skundu pirmą kartą kreipėsi 2021 m. sausio 11 d. Atsakovė su patikslintu skundu į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą antrą kartą kreipėsi 2021 m. balandžio 8 d. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė skundžiamą sprendimą 2020 m. gruodžio 10 d. Taigi, kaip matyti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo pateikusi skundo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, pradinį skundą pateikė tik praėjus daugiau nei mėnesiui po teismo sprendimo priėmimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl bylos sustabdymo.
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliantės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
35. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
36. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.