Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sitransa“ ieškinį atsakovams K. Š., R. J., J. Š. dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis bei prie šios civilinės bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1454-769/2015 medžiaga nustatyta, kad nuo 2012-09-06 UAB „Sitransa“ vadovu buvo atsakovas J. Š., o vienintelis bendrovės akcininkas nuo 2011-01-21 iki 2013-03-07 buvo atsakovė K. Š.. Po 2013-03-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo akcininku tapo atsakovas R. J..

Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-16 nutartimi UAB „Sitransa“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014-04-28 (civilinė byla Nr. 2-1454-769/2015, b. 1. 10-11). Teismas šioje nutartyje konstatavo, jog įmonė nuo 2010-2011 m. jau dirbo nuostolingai, o 2011 m. UAB „Sitransa“ balansas, pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad įmonės turtą sudarė 654 323 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 618 704 Lt. Be to, iš 2011 m. balanso matyti, jog praėjusiais finansiniais 2010 m. įmonės turtas buvo 774 278 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 735 166 Lt. Visi šie rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad 2010-2011 m. įmonė buvo nemoki, nes įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Esant tokiai įmonės finansinei padėčiai įmonės valdymo organai privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.). Atsakovų teigimas, jog neįrodyta, kad įmonė 2010-2011 m. buvo nemoki, prieštarauja rašytinei bylos medžiagai bei 2014-04-16 įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri turi prejudicinę reikšmę.

Klaipėdos apygardos teismo 2016-08-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-286-613/2016 BUAB „Sitransa“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-11-24 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Teismai konstatavo, kad įmonės valdymo organai nevykdė, ar netinkamai vykdė savo pareigas, numatytas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, todėl kreditoriai neteko galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, netinkamai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, įmonės turtas buvo išvaistytas.

Pagal ĮBĮ bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, turi teisę pasinaudoti visais įstatymuose numatytais įmonės ir jos kreditorių teisių gynimo būdais, t. y. ne tik ginčyti įmonės valdymo organų sudarytus sandorius, bet reikalauti iš įmonės dalyvių ir valdymo organų padarytos žalos atlyginimo (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d.).

Dėl akcininkės atsakomybės už įmonei padarytą žalą

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme numatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (akcininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat - pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas, o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).

Atsakovė K. Š. iki 2011-01-21, kol tapo akcininke, dirbo įmonėje vadybininke. Apklausta teismo posėdyje atsakovė patvirtino aplinkybę, jog jai buvo žinoma, jog nuo 2008 metų įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl ji pastoviai nuo 2008 metų iki 2012 metų skolindavo pinigines lėšas. Per 2008 metus atsakovė paskolino 29 700 Lt, per 2009 metus - 6450 Lt, per 2010 metus – 133 000 Lt, per 2011 metus - 67 300 Lt. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovei jau tapus akcininke buvo žinoma sunki bendrovės finansinė padėtis, todėl jos argumentai, jog ji nedalyvavo įmonės kasdieninėje veikoje ir jai kaip akcininkei nebuvo žinoma apie sunkią finansinę įmonės būklę paneigtini.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką akcininkai privalo domėtis įmonės veikla ir atlikti jiems įstatymuose numatytas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2001). Jeigu akcininkai dėl neatsakingumo ar aplaidumo nesidomėjo įmonės veikla, neatliko jiems numatytų pareigų ir buvo laiku nepastebėtas įmonės nemokumas ar padaryta žala tretiesiems asmenims (kreditoriams), akcininkams taikoma civilinė atsakomybė ir jie yra atsakingi už neteisėtus veiksmus (neveikimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Be to, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnį bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkių susirinkimas, kuris su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovė, būdama vienintelė įmonės akcininkė, privalėjo patvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, nes eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (Akcinių bendrovių įstatymo 24 str. 1 d.).

Atsakovės argumentas, jog jai nebuvo žinomos aplinkybės apie įmonės nemokumą, nes gyveno kitoje valstybėje, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Atsakovės atlikti veiksmai patvirtina priešingai, nes žinodama sunkią finansinę įmonės padėtį ji pastoviai eilę metų skolindavo įmonei dideles pinigines lėšas, per tarpininką-atsakovą J. Š. siekė parduoti akcijas. Tai, kad atsakovė esant tokiai įmonės finansinei padėčiai pagal ĮBĮ nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pagrindas pripažinti juridinio asmens dalyvį buvus nesąžiningą.

Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims ir tai atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, žinodama apie sunkią įmonės finansinę padėtį ir turėdama 100 proc. įmonės akcijų, atsakovė K. Š. privalėjo pasidomėti įmonės veikla tam, kad, esant reikalui, galėtų įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors bendrąja prasme domėtis įmonės veikla yra daugiau įmonės akcininko teisė, nei pareiga, tačiau pastarajai sužinojus, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ši teisė transformuojasi į pareigą imtis įstatyme nustatytų veiksmų tam, jog būtų apsaugoti įmonės kreditorių interesai, tačiau šių veiksmų atsakovė neatliko.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo - dalyvių susirinkimo narys. Nors dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, tačiau jis sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, t. y. vykdo strateginį bendrovės valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.). Be to, įmonės dalyvis kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo tvirtinti finansinių ataskaitų rinkinį, kuris akivaizdžiai patvirtina įmonės finansinę būklę.

Tai, kad AB DNB lizingas 2012-05-17 įmonei suteikė paskolą vilkiko įsigijimui nepaneigia įmonės nemokumo fakto, kuris jau buvo aiškus 2010-2011 metais ir padėtis 2012 metais nebuvo pagerėjusi. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonė buvo moki, ar paneigtų teismo 2014-04-16 nutartyje iškelti UAB „Sitransa“ bankroto bylą, nurodytus argumentus dėl įmonės nemokumo. Pagal CPK 182 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

Ieškovės reikalavimai atsakovei K. Š., kaip įmonės akcininkei, kildinami iš CK 2.50 straipsnio 3 dalies, reglamentuojančios juridinio asmens dalyvio atsakomybės sąlygas pagal juridinio asmens prievoles. Juridinių asmenų dalyvių atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: 1) nesąžiningi juridinio asmens dalyvio veiksmai; 2) juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; 3) priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės.

Atsakovė, priimdama sprendimą parduoti akcijas R. J., privalėjo veikti bendrovės naudai, taip pat užtikrinti, jog priimamas sprendimas būtų protingas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-12 sprendimu pripažino akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė K. Š. perleido 100 proc. UAB „Sitransa“ akcijų R. J., negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Šioje civilinėje byloje teismas konstatavo, jog atsakovė K. Š., kaip akcininkė, elgėsi nesąžiningai, nes siekdama išvengti atsakomybės, tariamai perleido bendrovės akcijas R. J., pasirašant sandorį nedalyvavo ir visiškai nesidomėjo kokiam tiksliai asmeniui bus perleidžiamos akcijos, kaip toliau bus valdoma įmonė, kaip bus sprendžiamas atsiskaitymo su kreditoriais klausimas ir pan. Pasirašant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, įmonė buvo nemoki ir atsakovė vietoj to, kad inicijuotų bankroto bylos iškėlimą, perleido visas įmonės akcijas, todėl šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė siekė išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius.

Teismas, pripažindamas 2013-02-26 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, padarė išvadą, jog akcijų pirkimo-pardavimo sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų teisių ir pareigų, sandoriu galimai buvo siekiama išvengti atsakomybės už galimą įmonės bankrotą, t. y. sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, todėl tiek akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, tiek 2013-03-07 dokumentų priėmimo- perdavimo aktai buvo pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Šitokia akcijų - pirkimo pardavimo sutartimi, kuri savo esme būdama ne akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi, o dokumentu, skirtu tik imituoti akcininkų pasikeitimą, buvo siekiama sudaryti galimybę ankstesnei akcininkei atsakovei K. Š. ir įmonės vadovui J. Š. išvengti galimos atsakomybės už dokumentų ir turto pradanginimą/ pasisavinimą.

Atsakovės, kaip bendrovės vienintelės akcininkės elgesys neatitiko sąžiningumo kriterijų, nes ji turėjo realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų nuostolių ieškovei, atstatyti įmonės nemokumą, mažinti įstatinį kapitalą, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar parduoti akcijas tokiam asmeniui, kuris realiai tęstų įmonės veiklą, tokių veiksmų neatliko, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog tarp ieškovei atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str., 6.249 str. 1 d.).

Dėl vadovo atsakomybės už įmonei padarytą žalą

Atsakovas J. Š. iki bankroto bylos iškėlimo momento buvo UAB „Sitransa“ vadovas, kuris yra saistomas pareigų, reglamentuotų Darbo kodekso, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus - ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę.

Atsakovas J. Š. privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nes jį ir įmonę siejo fiduciariniai santykiai nuo pat tapimo įmonės vadovu momento.

Pagal ĮBĮ 8 str. 4 d. įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Šiuo atveju įmonės vadovas - atsakovas J. Š. jau 2010-2011 metais esant faktiniams įmonės nemokumui, privalėjo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Klaipėdos apygardos teismas 2014-04-16 nutartyje iškelti bankroto bylą konstatavo, jog įmonė 2010-2011 m. jau dirbo nuostolingai, o 2011 metų UAB „Sitransa“ balansas, pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad įmonės turtą sudarė 654 323 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 618 704 Lt. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 130/2011; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-19/2012). Atsakovas J. Š. privalėjo veikti atsižvelgdamas į įmonės, jos kreditorių interesus, tačiau šių veiksmų neatliko.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-557/2016 nustatyta, jog atsakovas J. Š. iššvaistė įmonės turtą bei apgaulingai tvarkė UAB „Sitransa“ apskaitą. CPK 182 straipsnio 3 dalis nustato, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai), todėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-557/2016 nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis šioje civilinėje byloje.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-03-07 pasirašyti ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo ir dokumentų perdavimo aktai, kuriuose atsakovas J. Š. R. J. perdavė ilgalaikes materialines vertybes bei dokumentus, yra pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Atsakovo J. Š. atžvilgiu taip pat yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys bei kaltė.

CK 6.279 str. 1 d. įtvirtinta, jog atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Solidarioji deliktinė atsakomybė taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis atsakovams. Šioje byloje išskirti žalos dydį kiekvienam atsakovui neįmanoma, nes jų veiksmai buvo bendri.

Ieškovei ir jos kreditoriams žala padaryta bendrais, suderintais atsakovų-tėvo J. Š. ir dukters- K. Š. veiksmais, ir šių atsakovų padarytų veikų ir padarinių negalima atskirti, nes atsakovas J. Š. buvo įmonės vadovas, o atsakovei K. Š. priklausė kontrolinis akcijų paketas, abu atsakovai tą pačią dieną 2013-03-07 sudarė fiktyvius sandorius, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, todėl būtent dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų kilo žala kreditoriams ir įmonė prarado turtą.

Šioje byloje prie žalos atsiradimo prisidėjo abu atsakovai, t. y. bent vienam jų kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo žala nebūtų atsiradusi, todėl kaip nepagrįsti atsakovų argumentai dėl solidariosios atsakomybės nebuvimo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugėto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas - tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas - tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės - be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Atsakovų atsakomybė dėl bendrovei padarytos turtinės žalos yra solidarioji, nes jie bendrais nesąžiningais veiksmais prisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Sitransa“ negali atsiskaityti su kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes nėra išsaugoti ir bankroto administratoriui perduoti visi privalomi įmonės apskaitos dokumentai, turtas paslėptas ar išvaistytas. Ne vienas iš atsakovų neįvykdė pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nors abu privalėjo žinoti ir žinojo apie įmonės nemokumą, nestabdė įmonės veiklos, o didino ieškovės skolą kreditoriams, todėl abiejų atsakovų atsakomybė yra solidari (CK 6.279 str. 1 d.).

Dėl žalos dydžio

Pagal 2011-12-31 sudarytą balansą BUAB „Sitransa“ transporto priemonių vertė sudarė 97 500 Eur (336 647 Lt). Ilgalaikio materialiojo turto 2013-03-07 perdavimo-priėmimo akte, pagal kurį atsakovas J. Š. neva perduoda transporto priemones naujam akcininkui R. J., jų įsigijimo kaina yra ženkliai didesnė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 str.), tačiau vertinant jame esančius duomenis, reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle - patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 str.). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės, duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą ir darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti; kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys; kad jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (inventorizacijos aktų, ūkinių operacijų dokumentų ir kt.); kad neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija.

Iškėlus bankroto bylą UAB „Sitransa“ ir įsitesėjus teismo nutarčiai ieškovei atsakovas J. Š. privalėjo perduoti turtą, kuris nurodytas 2013-03-07 ilgalaikio materialiojo turto perdavimo-priėmimo akte, tačiau šis turtas bankroto administratoriui iki šiol neperduotas.

Pagal CPK 178 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės pateikti įrodymai dėl žalos dydžio yra nepagrįsti. Teismas remiasi ieškovės pateiktais VšĮ „Emprekis“, kuri užsiima autotransporto priemonių įvertinimu, duomenimis, nes tai atspindi realią neperduoto įmonei turto vertę.

Pagal VŠĮ „Emprekis“ duomenis neperduotų transporto priemonių vidutinė vertė sudaro 69 530 Eur :

vilkiko IVECO 440 S 45 STRALIS vidutinė kaina - 28 355 Eur;vilkikų Renault Premium vidutinės kainos - 40 166 Eur;lengvojo automobilio Mercedes-Benz 250 – 1 009 Eur.

Taigi, Ieškovei padaryta žala sudaro 70 391,40 Eur (neperduotų transporto priemonių vertė ir kompiuterių vertė - 861,40 Eur), kurią solidariai privalo atlyginti abu atsakovai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai K. Š. ir J. Š. nesilaikė pareigos rūpestingai ir sąžiningai veikti įmonės interesais, žinodami apie įmonės sunkią turtinę padėtį, veikdami kartu bendrais kaltais nesąžiningais veiksmais, neperdavė ieškovei BUAB „Sitransa“ priklausančio ilgalaikio materialiojo turto, padarė 70 391,40 Eur dydžio žalą, todėl konstatuotina, jog žalos atlyginimas iš atsakovų priteistinas solidariai (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str. 7 d., 6.246-6.247 str., 6.279 str. 1 d.).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. l d. 8 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. l d.), todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina po 854 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sitransa“ solidariai iš atsakovų K. Š. ir J. Š. 70 391,40 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 70 391,40 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovų K. Š. ir J. Š. po 854 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.