Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė, veikdama Klaipėdos apylinkės teismo vardu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio pagrindu,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir G. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. P. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo G. P. priešieškinį ieškovams J. P. ir G. P. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

13. Atsakovo atstovas advokatas Arūnas Ivancius prašė priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų sumokėtos sumos neatitinka sumų, kurias jie prašo priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Priešieškinis atmestinas.

14. Nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas buvo buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovams kartu nuosavybės teise priklausė 2/3 (kiekvienam atskirai po 1/3 dalį) dalys minėto buto, o atsakovui – 1/3 dalis. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3449-980/2024 buvo nuspręsta atidalinti atsakovo G. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, esačnio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovams G. P. ir J. P. priteisti po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. P. iš ieškovų priteisti kompensaciją pinigais – 24 500 Eur (po 12 250 Eur iš kiekvieno ieškovo); nustatyti, jog piniginė kompensacija atsakovui bus išmokėta per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3061-936/2024 minėta sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl nuostolių atlyginimo dėl sumokėtos skolos antstoliams

16. Byloje pateikti antstolių pranešimai bei mokėjimo pavedimai patvirtina, kad ieškovė apmokėjo priverstinai išieškomas atsakovo skolas antstoliams (antstoliui J. Petrikui – 67,11 Eur, antstolei Linai Pužienei – 312,69 Eur, antstoliui Aleksandrui Selezniovui – 876,82 Eur ir antstolei Viktorijai Vėliuvienei – 662,34 Eur). Iš viso ieškovė sumokėjo 1918,96 Eur sumą (t. 1, b. l. 47-50).

20. Visų pirma, pastebėtina, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad G. P. 1/3 dalis Buto buvo antstolio Mindaugo Mažrimo 2024 m. gegužės 14 d. areštuota turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl Buto atidalijimo, privalėjo apmokėti atsakovo skolas antstoliams, kadangi kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, negalimi asmenų susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, perdavimo kito asmens nuosavybėn, o jei tokie daromi – yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015). Antra, kaip nurodė ieškovai, dėl atsakovo skolų antstoliams grėsė Buto pardavimas iš varžytynių, o jie siekė turtą išsaugoti. Taigi, šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė šiuo atveju turėjo pagrįstą pagrindą apmokėti atsakovo skolas antstoliams.

21. Dėl nurodytų teismas konstatuoja, kad ieškovė J. P., sumokėjusi atsakovo G. P. skolas antstoliams Jonui Petrikui, Linai Pužienei, Aleksandrui Selezniovui, Viktorijai Vėliuvienei, ir šiems tokį prievolės įvykdymą priėmus, įgijo teisę atsakovo regreso tvarka reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo ir perėmė kitas kreditorių teises, susijusias su šiuo atsakovu.

22. Todėl ši patikslinta ieškinio dalis tenkintina – ieškovei J. P. iš atsakovo G. P. priteistina 1918,96 Eur suma.

Dėl nuostolių atlyginimo dėl sumokėtų mokesčių

23. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovai patikslintu ieškiniu įrodinėja, kad atsakovas privalo jiems kompensuoti 2115,76 Eur dydžio nuostolius, abiem – po 1057,88 Eur. 2115,76 Eur sumą sudaro atsakovo mokėtinų mokesčių dalis. Atsakovas teigia, jog jis neturi pareigos mokėti šios sumos, kadangi jis nuo 2021 metų gyveno Norvegijoje, į Butą įsikraustė tik 2023 m. gruodžio 24 d. Atsakovo G. P. teigimu, Butas visą laiką buvo nuomojamas, ieškovai gaudavo nuomos mokestį, nuomininkai mokėjo mokesčius, todėl šiuo atveju ieškovai siekia nepagrįstai praturtėti.

26. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Reikalavimas, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), yra susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). Kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir procesiniame sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021 35 punktą). Įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑248‑686/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-611/2021 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, kad 2021-2022 metų laikotarpiu jis dirbo Norvegijoje įmonėse (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 28 d.- 2022 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu visas butas (duomenys neskelbtini) pagal panaudos sutartį buvo perduotas H. T.. 2021-2023 metų laikotarpiu G. P. bute (duomenys neskelbtini) negyveno, šio buto nenaudojo, todėl neprivalėjo mokėti už šiam butui suteiktas paslaugas.

29. Teismo įsitikinimu, atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui įsitikinti, jog jis 2021-2022 metų laikotarpiu nuolat gyveno Norvegijoje, o 2023 metų laikotarpiu negyveno Bute.

30. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas neįrodinėjo, jog laikotarpiu, už kurį prašoma atlyginti nuostolius dėl skolos už sumokėtos mokesčius sumokėjimo, Bute gyveno ieškovė ir/ar ieškovas, todėl teismas šių aplinkybių netiria ir nevertina. Tai yra, byloje nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2021-2024 ieškovai Bute negyveno.

31. Antra, atsakovas pateikė duomenis, jog jis dirbo Norvegijoje laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.; laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. periodą. Duomenų, kad atsakovas nuolat dirbo Norvegijoje, byloje nėra. Tai yra, teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas Norvegijoje turėjo laikino pobūdžio darbą. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, G. P. teismui nepateikė įrodymų apie sudarytą būsto Norvegijoje nuomos ar panaudos sutartį. Taigi atsakovo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo įsipareigojimai darbdaviui Norvegijoje buvo laikino pobūdžio. Ieškovas teigė, jog atsakovui laikinai išvykus 3 mėnesiams per metus rotaciniam darbui į Norvegiją, elektros ir vandens skaitliukai sukdavosi (elektra ir vanduo buvo naudojami) Bute, o tai, pasak ieškovo, parodo tik vieną faktą, jog G. P. buvo priėmęs į Butą gyventi draugą alkoholiką kuris naudojosi elektra ir vandeniu. Ieškovo teigimu, kadangi G. P. priėmė draugą alkoholiką gyventi, tai jis privalėjo už draugo pragyvenimą sumokėti buto mokesčius, bet juos sumokėdavo ieškovai. Nors teismo posėdžio metu atsakovas neigė, kad buvo leidęs bute gyventi savo draugui ir reikalavo nurodyti to asmens vardą, tačiau ieškovui nurodžius, jog draugo vardas buvo S., atsakovas šios aplinkybės nepaneigė.

32. Trečia, tai, kad atsakovo argumentai, jog jis tuo laikotarpiu nuolat gyveno Norvegijoje, kelia apgrįstų abejonių, patvirtina ir aplinkybė, jog byloje pateiki duomenys apie tai, kad atsakovui 2021 m. gegužės 4 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį. Be kita ko, pastebėtina, jog minėtame protokole nurodyta, kad G. P. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 52).

33. Ketvirta, iš į bylą pateiktų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamento Savivaldybės būsto skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, kad G. P. 2022 m. gegužės 31 d. buvo skirta ir išmokėta kompensacija į pareiškėjo asmeninę sąskaitą už būsto suteikimą užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. liepos 28 d., kadangi panaudos sutarties, sudarytos 2022 m. kovo 28 d. pagrindu apgyvendino užsieniečius nuosavybes teise priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 53-60). Iš 2022 m. kovo 28 d. panaudos sutarties matyti, kad sutartis sudaryta iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. Teismo posėdžio metu ieškovas G. P. paaiškino, kad laikotarpiu, kai atsakovas buvo laikinai išvykęs į Norvegiją, jis leido Bute apsigyventi karo pabėgėlėms ukrainietėms. Ieškovas paaiškino, kad jis yra Ukrainos rėmėjas ir stengėsi padėti tuo, kuo galėjo. Nors panaudos sutartis buvo sudaryta iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., tačiau atsakovas grįžęs iš užsienio, rugpjūčio pradžioje išvarė ukrainietes iš Buto. Taigi byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Bute nuo 2022 m. balandžio iki 2022 m. rugpjūčio pradžios atsakovas negyveno. Tačiau už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio iki liepos mėn. ir nėra prašoma priteisti iš atsakovo mokesčių.

34. Penkta, nors teismo posėdžio metu atsakovas iškėlė naują versiją, t. y., jog Butas buvo nuomojamas ne tik H. T., tačiau ir kitiems nuomininkams, jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė. Teismas pažymi, kad Butas H. T. buvo suteiktas ne nuomos, o panaudos pagrindu, t. y., nuomos mokestis už naudojimąsi Butu nebuvo mokamas. Taip pat pastebėtina, jog pirmojo posėdžio metu teismas šalis įspėjo apie pareigą pateikti visus reikšmingus bylai įrodymus, tačiau nei prašymų pridėti naujus įrodymus, nei prašymų apklausti liudytojus ir kt. byloje nebuvo gauta. Todėl teismas, vadovaudamasis anksčiau sprendime minėtais išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog Butas buvo nuomojamas.

35. Papildomai pažymėtina ir tai, kad be kita ko, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-3061-936/2024, nurodė, kad atsakovas neprisideda prie bendro turto išlaikymo, ieškovai dengia atsakovo skolas antstoliams ar komunalinių paslaugų teikėjams, siekdami išvengti turto pardavimo iš varžytynių. Atsakovas neteikė duomenų apie savo gaunamas pajamas ir neįrodinėjo savo galimybių dėl tolimesnio turto išlaikymo ir skolų antstoliams dengimo. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie atsakovo darbinę ar kitokią veiklą, užtikrinančią stabilias pajamas. Taigi byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai rūpinosi butu, nemokėjo komunalinių mokesčių, dėl ko susidarė skolos ir jo dalis turto antstolių buvo areštuota.

36. Taigi apibendrinant šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas turėjo pareigą mokėti Buto išlaikymo mokesčius laikotarpiu nuo 2021 m. liepos iki 2024 m. gruodžio mėn., išskyrus laikotarpį nuo 2022 m. balandžio iki liepos mėn.

37. Ieškovai pateikė į bylą ir mokesčių apskaičiavimo lentelę (t. 2, b. l. 140), ir įrodymus apie priskaičiuotus mokesčius (t. 1, b. l. 55-93), ir banko sąskaitų išrašus apie atliktus pavedimus (t. 2., b. l. 141-189).

38. Atsakovas pateikė duomenis, jog taip pat yra mokėjęs mokesčius, tačiau iš jo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, jog laikotarpiai, kada jis mokėjo mokesčius, nesutampa su laikotarpiais, už kuriuos ieškovai prašo priteisti nuostolius, todėl plačiau šiuo klausimu nepasakytina.

39. Ieškovai taip pat pateikė paaiškinimus kaip jie apskaičiavo atsakovo mokėtinų mokesčių sumos dydį. Ieškovai nurodė, kad nors minėtu laikotarpiu Buto savininkai jie buvo visi trys, tačiau ieškovai Bute negyveno, todėl neturėjo pareigos mokėti mokesčių už suvartotą energiją, vandenį. Ieškovų teigimu, atsakovas G. P. privalėjo už elektros ir vandens sunaudojimą sumokėti pilną sumą, o ne 1/3 dalį. Todėl iš paskaičiuotos ir pateiktos suvestinės, 3776,46 Eur bendros jo ir sesers sumokėtos sumos, atsakovas privalo jiems grąžinti didesnę dalį nei 1/3 dalis nuo 3776,46 Eur sumos, tai yra privalo grąžinti 2115,76 Eur. Kaip pavyzdį pateikė 2022 m. sausio mėn. mokesčio dalies, privalomos G. P., apskaičiavimą: 2022 m. sausio mėnesį ieškovai sumokėjo 213,39 Eur mokesčių už buto išlaikymą. Būdami Buto bendraturčiai, nors tame bute ir negyveno, jie privalėjo sumokėti 2/3 dalis sumos už šildymo paslaugas („Klaipėdos Energija“) ir 2/3 dalis sumos už „Mano Būstas“ paslaugas, tai yra 97,08 + 23,51 = 120,59 Eur. Už elektros ir vandens sąnaudas ieškovai neprivalėjo mokėti 2/3 dalies sumos, nes bute tuomet gyveno tik atsakovas G. P.. Todėl likusią sumos dalį nuo 213,39 Eur bendros apmokėtos mokesčių sumos privalo ieškovams grąžinti atsakovas, nes minėtą sausio mėnesį jis nemokėjo visiškai už butą (nei už elektrą, nei už vandenį). Taigi, iš bendros sumos (213,39 Eur) atėmus abiejų ieškovų privalomą sumokėti sumą (120,59 Eur) gaunamas 92,8 Eur skirtumas, kurį privalo ieškovams atlyginti atsakovas už ieškovų apmokėtus 2022 m. sausio mėn. mokesčius. Tokiu pat principu apskaičiuoti ir visi kiti atsakovo mokėtini mokesčiai, nurodyti suvestinėje. Visų mėnesių piniginių skirtumų suma ir sudaro bendrą 2115,76 Eur atsakovo mokėtiną sumą. Teismo vertinimu, toks ieškovų pateiktas atsakovo mokėtinų mokesčių apskaičiavimas laikytinas teisingu ir nepažeidžiančiu nei ieškovų, nei atsakovo teisių. Be kita ko, kaip jau minėta, laikotarpiu, kai Bute pagal panaudos sutartį gyveno H. T. ir kiti asmenys, t. y. nuo 2022 m. balandžio – liepos mėn. ieškovai mokesčių iš atsakovo neprašo priteisti. (t. 2., b. l. 140).

40. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė J. P. UAB „Viena sąskaita“ yra apmokėjusi 2576,15 Eur sumą, o ieškovas – 1628,86 Eur. Tai yra, iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovai yra sumokėję mokesčius pagal UAB „Viena sąskaita“ sąskaitas, už kurias prašo dalį sumos priteisti iš atsakovo.

41. Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog jis negaudavo sąskaitų už mokesčius, o prisijungimo prie UAB „Viena sąskaita“ neturėjo, todėl negalėjo sumokėti mokesčių už tą laikotarpį, kai jis neneigia, jog gyveno Bute. Teismas tokį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Visų pirma pastebėtina, kad pats atsakovas yra pateikęs mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, kad jis ne tik turėjo galimybę, tačiau ir mokėjo mokesčius už tam tikrus laikotarpius. Antra, atsakovui nebuvo draudimo kreiptis tiesiogiai į paslaugų teikėjus ir sužinoti mokėtinų mokesčių sumas, jei kaip jis teigia, negaudavo jokių sąskaitų. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas mokesčių nemokėjo dėl pateisinamų ir objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

42. Pažymėtina, kad abu ieškovai teismo posėdžio metu patvirtino, kad jeigu mokesčius vieną mėnesį sumokėdavo ieškovė, tai lygiai pusę sumos jai pervesdavo ieškovas; jeigu mokesčius sumokėdavo ieškovas, tai ieškovė jam taip pat pervesdavo pusę sumos. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog jis atlikdavo mokėjimo pavedimus ieškovei. Todėl teismas neturi pagrindo paneigti ieškovų nurodytų aplinkybių, jog jie yra lygiomis dalimis apmokėję atsakovui tenkančių mokesčių dalį.

43. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovai įrodė, jog atsakovo mokėtinų mokesčių dydis už mokesčių suvestinėje nurodytą laikotarpį sudaro 2115,76 Eur, o ieškovai, apmokėję šią sumą lygiomis dalimis, turi teisę į nuostolių atlyginimą, t. y. kiekvienas po 1057,88 Eur. Tačiau ši suma mažintina įvertinus pareikšto priešieškinio reikalavimus ir teismo posėdžio metu pareikštą reikalavimą sumažinti iš atsakovo priteistiną sumą 97 Eur. Dėl to pasisakytina toliau sprendime.

Dėl priešieškinio

44. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo G. P. iš G. P. priteisti 444,52 Eur kompensaciją. Nurodo, kad Buto bendraturčiai lygiomis dalimis po 1/3 buvo G. P., J. P. ir G. P.. 2022 m. kovo 28 d. G. P. sudarė panaudos sutartį dėl Buto perdavimo Ukrainos pilietei H. T.. 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“ fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie asmenims, atitinkantiems šio nutarimo 1 punkte nurodytas sąlygas ir užsiregistravusiems šio nutarimo 2.3 papunktyje nustatyta tvarka, perdavė Lietuvos Respublikoje nuosavybės ar patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais valdomą būstą, buvo skiriama kompensacija už būsto suteikimą. Butas buvo perduotas Ukrainos piliečiams, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. G. P. išmokėjo 485,16 Eur kompensaciją, 2022 m. liepos 19 d. G. P. išmokėjo 450,00 Eur kompensaciją, 2022 m. rugpjūčio 24 d. G. P. išmokėjo 398,39 Eur kompensaciją, iš viso buvo išmokėta 1333,55 Eur. Atsakovas teigia, kad jis buvo Buto1/3 dalies bendraturtis, proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, todėl G. P. iš G. P. priteistina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmokėtos 1333,55 Eur kompensacijos 1/3 dalis, t. y. 444,52 Eur.

45. Ieškovai su priešieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos G. P. išmokėtos 1 333,55 Eur visą kompensacijos 1/3 dalį – 444,52 Eur. Pažymi, kad iš kompensacijos už būsto suteikimą Ukrainos piliečiams, kol pastarieji gyveno ginčo šalių bute (2025 m. balandžio – liepos mėn.), G. P. sumokėjo 428,45 Eur mokesčių už komunalines paslaugas. Taigi iš savivaldybės išmokėtos 1 333,55 Eur sumos išskaičiuotina 428,45 Eur mokesčių suma. Šiuo atveju atsakovo reikalaujamą priteisti sumą sudarytų 301,70 Eur. Šią sumą įskaičius į ieškovų reikalaujamą priteisti 2 115,76 Eur patirtų nuostolių už bendro buto išlaikymą atlyginimo, pripažintina, kad ieškovų prievolė atsakovui dėl 301,70 Eur priteisimo pasibaigė įskaitymu.

46. Iš į bylą pateiktų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamento Savivaldybės būsto skyriaus 2025 m. gegužės 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie jo pridėtų dokumentų nustatyta, kad G. P. 2022 m. gegužės 31 d. buvo skirta ir išmokėta kompensacija į pareiškėjo asmeninę sąskaitą už būsto suteikimą užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2022 m. liepos 28 d., kadangi panaudos sutarties, sudarytos 2022 m. kovo 28 d. pagrindu apgyvendino užsieniečius nuosavybes teise priklausančiame būste adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 53-60).

47. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. G. P. išmokėjo 485,16 Eur kompensaciją, 2022 m. liepos 19 d. G. P. išmokėjo 450,00 Eur kompensaciją, 2022 m. rugpjūčio 24 d. G. P. išmokėjo 398,39 Eur kompensaciją, iš viso buvo išmokėta 1333,55 Eur (t. 2., b. l. 53-60).

48. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dvi ukrainiečių šeimos Bute gyveno 2022 m. 04, 05, 06 ir 07 mėn. Rugpjūčio pradžioje grįžo atsakovas ir išvarė ukrainietes. Nurodė, kad ukrainietės mokesčių nemokėjo – mokėjo ieškovas iš jam mokėtos kompensacijos. Jis ne tik iš kompensacijos mokėjo mokesčius, tačiau ir likusius pinigus atidavė ukrainietėms, kadangi jos neturėjo darbo ir pajamų. Teismas, įvertinęs geopolitinę padėtį, esančią nuo 2022 m. vasario mėn., neturi pagrindo abejoti ieškovo argumentais, jog ukrainiečių šeimos, apsigyvenusios Bute 2022 m. 04, 05, 06 ir 07 mėn., galėjo neturėti piniginių lėšų mokėti komunalinius mokesčius. UAB „Viena sąskaita“ duomenys patvirtina, jog mokesčiai nurodytais laikotarpiais buvo apmokėtos, banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog sąskaitos apmokėtos iš ieškovų banko sąskaitų. Pastebėtina, jog atsakovas šioje byloje nepateikė priešingų duomenų, t. y., jog iš tiesų mokesčius mokėjo ne ieškovė/ieškovas, o Bute gyvenusios ukrainietės. Todėl darytina išvada, jog iš atsakovui, kaip tuo metu buvusiam Buto bendraturčiui, priklauso kompensacija, iš kompensacijos sumos atėmus jam priklausančių mokesčių dalį (kuri buvo sumokėta iš kompensacijos). Tai yra, atsakovui priklausytų 301,70 Eur dydžio kompensacija.

49. Ieškovai prašo pripažinti, kad ieškovų prievolė atsakovui dėl prašomos priteisti 1/3 kompensacijos iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmokėtos už būsto suteikimą Ukrainiečiams, remiantis 2022 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 224 „Dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo“, pasibaigė įskaitymu. Taip pat ieškovai nurodė, kad iš dalies tikslina patikslinto ieškinio reikalavimą ir teismo prašo sumažinti ieškiniu prašomos priteisti 2 115,76 Eur patirtų nuostolių už bendro buto išlaikymą atlyginimo sumą iki 1 814,06 Eur ir J. P. su G. P. priteisti po 907,03 Eur (2115,76 – 301,70 : 2 = 907,03).

50. CK 6.130 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CK 6.131 straipsnio, kuriame reglamentuojama įskaitymo tvarka, 1 dalyje nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą.

51. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog šiuo atveju tarp šalių yra vienarūšiai priešpriešiniai piniginiai reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad apie įskaitymą atsakovas yra informuotas atsiliepime į priešieškinį. Todėl yra visos sąlygos šiuo atveju taikyti įskaitymo normas ir konstatuoti, jog ieškovo prievolė sumokėti 301,70 Eur kompensaciją atsakovui pasibaigė įskaitymu. Todėl iš atsakovo mokėtinos ieškovui 1057,88 Eur nuostolių atlyginimo sumos minusuojama 301,70 Eur suma, todėl ieškovui atsakovo mokėtina nuostolių atlyginimo suma sudaro 756,18 Eur.

52. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 2024 m. atsakovas epizodiškai mokėjo mokesčius, tačiau ne už visas suteiktas paslaugas ir nors nėra pareikšto atsakovo reikalavimo, ieškovas nurodė, kad sutinka atsakovui kompensuoti 97 Eur – dalį mokesčių, kuriuos turėjo mokėti ieškovai. Prašo šia suma sumažinti patikslinto ieškinio reikalavimus.

53. Teismas, įvertinęs, jog nėra draudžiama tikslinti ieškinio reikalavimų teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad 97 Eur mažintina iš atsakovo reikalaujama nuostolių atlyginimo suma. Todėl ieškovei J. P. iš atsakovo priteistina 1009,38 Eur nuostolių atlyginimo suma (1057,88 – 48,50 = 1009,38). Iš viso J. P. iš atsakovo priteistina 2928,34 Eur dydžio nuostolių atlyginimas (1918,96 + 1009,38 = 2928,34). Ieškovui G. P. iš atsakovo priteistina 707,68 Eur nuostolių atlyginimo suma (756,18 – 48,50 = 707,68).

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis)

Dėl baudos už melagingus parodymus (ne)skyrimo

55. CPK 186 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki trijų šimtų eurų baudą.

56. CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).

57. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

59. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra galima neabejotina išvada, jog atsakovas teikė melagingus paaiškinimus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų nei apie telefono pokalbių tarp ieškovo ir atsakovo faktus, nei apie pokalbių telefonu turinį. Todėl prašymas dėl baudos atsakovui už melagingų parodymų davimą šiuo atveju negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovo priteisiamas 98 Eur žyminis mokestis ir 850 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 948,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

61. Šiuo atveju ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas visiškai. Nors priešieškinis atmestas konstatavus, jog ieškovo prievolė atsakovui pasibaigė įskaitymu, darytina išvada, jog iš esmės atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos iš ieškovo priteisimo iš dalies pagrįstas – todėl spręstina, jog skirstant bylinėjimosi išlaidas vertintina, kad tenkinta 68 proc. priešieškinio reikalavimų (301,70 Eur x 100 proc. / 444,52 Eur).

62. Nustatyta, kad ieškovas šioje byloje iš viso turėjo 98 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį). Atsakovas iš viso turėjo 1079 Eur bylinėjimosi išlaidų (56 Eur žyminis mokestis sumokėtas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 700 Eur – už teisinių paslaugų teikimą, 23 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 300 Eur – už teisines paslaugas). Ieškovė turėjo 850 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

63. Kadangi ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo G. P. ieškovui G. P. priteistina 98 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei J. P. iš atsakovo G. P. priteistina 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui G. P. iš ieškovų priteistina po 366,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (733,72 :2). Atlikus įskaitymą, atsakovui G. P. iš ieškovo G. P. priteistina 268,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (366,86 Eur – 98 Eur = 268,86 Eur), o iš atsakovo G. P. ieškovei J. P. priteistina 483,14 Eur bylinėjimosi išlaidų (850 Eur – 366,86 Eur = 483,14 Eur).

64. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirtos 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų patikslintas ieškinys tenkintas visiškai, o priešieškinis tenkintas 68 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 9 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovams tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma yra mažesnė nei 8 Eur, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2928,34 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 34 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2928,34 Eur (sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 483,14 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 707,68 Eur (septynių šimtų septynių eurų 68 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 707,68 Eur (sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2025 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 268,86 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo G. P. prašymo dėl baudos atsakovui G. P. skyrimo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9 Eur (devynių eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.