- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-23
- Bylos Nr.
- e2-3449-980/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- G. P., J. P.
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Dainius Motužis, Arūnas Ivancius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. P., J. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo antstolis Mindaugas Mažrimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti atsakovo G. P. buto dalį iš jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir ieškovams J. P. ir G. P. priteisti po ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. P. išmokėti kompensaciją pinigais – 14 634 Eur; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovai ir atsakovas yra 2-ių kambarių, 47.32 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 56 300 Eur, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (bendrasavininkiai). Ieškovams kartu nuosavybės teise priklauso 2/3 (kiekvienam atskirai po 1/3 dalį) dalys minėto buto, o atsakovui - 1/3 dalis.
3. Šį visą butą yra užėmęs atsakovas ir juo naudojasi vienas, o ieškovai gyvena atskirai ieškinyje nurodytais adresais. Kaip minėta, atsakovas šiame bute gyvena ir naudojasi juo vienas, tačiau visiškai šiuo butu nesirūpina.
4. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas vyras, tačiau niekur nedirba. Maža to, atsakovas dėl savo neatsakingo elgesio įgijo eilę skolų, dėl ko pagal kreditorių pateiktus vykdomuosius dokumentus net keturiose antstolių kontorose buvo pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, ko pasėkoje turto arešto aktais buvo areštuota 1/3 dalis minėto nekilnojamojo daikto - buto (duomenys pridedami).
5. Kadangi atsakovas atsisako bendradarbiauti su ieškovais ir su juo neįmanoma sutarti dėl bendro turto (buto) naudojimo, disponavimo ir jo išlaikymo, tai tikslingiausia, ieškovų nuomone, yra atidalinti atsakovo dalį iš buto bendrosios dalinės nuosavybės.
Atsiliepimas
6. A. G. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai; prašo teismo paskirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad atsakovo dalis iš buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) būtu atidalinta atsakovui natūra. Mano, jog ieškinio dalis dėl kompensacijos dydžio išmokėjimo atsakovui yra nepagrįsta, pareikštas neteisėtai. Dėl to atsakovas prašo, gerbiamo teismo, ieškinį atmesti kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų dalyje.
8. Nesutinka su ieškovų pateiktu buto vertės nustatymu, nes pagal tikrąją daikto rinkos vertę neatitinka. Teikia duomenis, jog šiuo metu rinkoje pardavinėjimų tokių pačių butų rinkos vertė gali būti nuo 85 000 iki 95 000 Eur. Todėl įvertinęs analogiškų butų kainas rinkoje siūlo buto rinkos kainą laikyti 90 000 Eur.
9. Taip pat nurodė, jog ieškovai nebendraudami su atsakovu dėl atidalijimo būdo, nesiūlė jokių variantų, o paprasčiausiai, norėdami praturtėti bando atimti iš jo turtą, nepagrįstai nurodydami skolas jiems už buto patarnavimus, taip pat siekia nepagrįstai priteisti nepagrįstą kompensaciją už dalį turto, o patiems šį turtą parduoti pelningai.
10. Trečiasis asmuo antstolis Mindaugas Mažrimas atsiliepimo nepateikė, tačiau pateikė į bylą 2024 m. gegužės 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-180-12291.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu ieškovė J. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, atidalinti jai ir broliams priklausantį turtą taip, kad jai ir broliui G. P. tektų po ½ dalį, o G. P. jie sutinka išmokėti kompensaciją pinigais. Papildomai paaiškino, jog jie nebegali toliau valdyti trise jų paveldėto buto, kadangi ten šiuo metu gyvenantis brolis G. P. negeba jo prižiūrėti ir išlaikyti, jis niekur nedirba, negauna nuolatinių pajamų ir nuolat turi skolų, dėl to dalis jo turto yra antstolio areštuota. Bijo, kad toliau augant brolio skoloms, butas bus tiesiog parduodamas iš varžytinių. Nurodė, jog santykiai su broliu yra itin konfliktiški, net ir vykstant teismo procesui, brolis atsakovas ir toliau nemoka komunalinių mokesčių, neįsileidžia į butą, tam, kad patekti į butą reikėjo kviesti policiją. Paaiškino, jog ji pati gyvena (duomenys neskelbtini), todėl jai sudėtinga važinėtis į Klaipėdą, be to, bute galėtų gyventi ir jos vaikai, o šiuo metu vienas brolis bute gyvena ir nieko neįsileidžia. Ji net negali naudoti pašto dėžutės korespondencijai gauti, nes dingsta laiškai. Paaiškino, jog gauna nuolatines pajamas iš Šveicarijos, kur yra gyvenusi ir dirbusi, todėl būtų pajėgi išmokėti broliui kompensaciją, juolab, kad ir taip nuolat apmoka jo skolas bijodama, kad neteks buto dalies.
12. Teismo posėdžio metu ieškovas G. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, atidalinti jiems trims priklausantį turtą taip, kad jam ir seseriai J. P. tektų po ½ dalį, o G. P. jie sutinka išmokėti kompensaciją pinigais. Papildomai paaiškino, jog atsakovas G. P. nors ir yra jaunas darbingo amžiaus žmogus, niekada nėra dirbęs pastovaus darbo, piktnaudžiauja alkoholiu, nemoka už butą komunalinių mokesčių, turi skolų, dėl ko jo dalis turto jau yra areštuota. Mano, kad dėl tokio neatsakingo brolio elgesio jiems visiems trims gresia netekti buto, kurį jie saugo ir tikisi jį išlaikyti. Papildomai paaiškino, jog šiuo metu jis gyvena Norvegijoje, kur turi gerai apmokamą darbą ir turi galimybes išmokėti broliui kompensaciją dalimis. Taip pat nurodė, jog visą gyvenimą jie su seserim nuolat rūpinosi broliu, apmoka jo skolas, moka buto komunalinius mokesčius, todėl pavargo taip gyventi ir nori išmokėti broliui kompensaciją, kad pasibaigtų nesutarimai.
13. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas D. Motužis palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir pagrindais; priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog toks padalijimo būdas labiausiai atitiktų visų šalių interesus, nes ieškovų ir atsakovo santykiai konfliktiški, jie nebegali kartu valdyti bendro turto, juolab, kad atsakovas neturi jokių nuolatinių pajamų, turi skolų, kurios jau priverstinai vykdomos ir nemoka buto komunalinių mokesčių.
Atsiliepimas
14. Teismo posėdžio metu atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, jog nepaisant to, kad jis turi skolų, jis niekada neprašė ieškovų dengti jo skolas, nes gali susimokėti pats. Paaiškino, jog šiuo metu yra susiradęs darbą ir nenori niekur keltis iš šito buto, be to, kad nei brolis nei sesuo jame negyvena, jie turi kur gyventi, o jis neturi. Buvo laikas, kai ieškovei be jo sutikimo buvo išnuomoję butą ir gaudavo nuomos mokestį, o jis ne. Laiko, kad ir toliau visi trys gali būti buto bendraturčiais.
15. Atsakovo atstovas advokatas A. Ivancius prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovai iš esmės neįrodė būtinybės atidalinti bendrą turtą, kadangi jų nurodyti nuogąstavimai dėl turto pardavimo iš varžytinių yra tik prielaidos. Atsakovo skolos nėra tokios didelės, kad pagal tokias sumas būtų galima parduoti turtą iš varžytinių ir to artimiausiu metu tikrai neatsitiks. Taip pat pažymėjo, jog nei vienas iš ieškovų faktiškai negyvena ginčo bute ir juo nesinaudoja, o ieškovas G. P. net nėra deklaravęs ten gyvenamosios vietos, kas rodo, jog turtas nėra jiems tiek būtinas, kad reikėtų dabar jį atidalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
16. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai – J. P. ir G. P. bei atsakovas G. P. yra broliai ir sesuo, t.y. artimi giminaičiai.
17. Nustatyta, jog ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 47,32 kv m.
18. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą ir jiems priteisti po ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), o atsakovui, broliui G. P., priteisti kompensaciją pinigais – 14 634 Eur. Ieškovai nurodė, jog turto vertė ir kompensacijos dydį paskaičiavo remiantis turto verte, kuri nurodyta VĮ „Registrų centras“.
19. Atsakovas tuo tarpu, su ieškiniu nesutinka, nurodydamas, jog nemato pagrindo atidalinti turto, nes dalys ir taip jau yra nustatytos, be to, laikosi nuomonės, jog ieškovų siūloma kompensacijos suma yra nepagrįstai per maža ir neatitinkanti tikrosios rinkos vertės už tokio dydžio turtą. Atsakovas pateikė teismui UAB „Verslavita“ parengtą Konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)044 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina tokio turto rinkoje vertė gali būti – 73 000 – 74 000 Eur.
20. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas.
21. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą).
23. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovai ir atsakovas yra broliai ir sesuo, kuriems po 1/3 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ginčo turtas – butas.
24. Nustatyta ir tai, kad šiuo metu ginčo bute gyvena atsakovas G. P..
25. Ieškovai savo siūlomą atidalijimo būdą grindžia tuo, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, neturi nuolatinio darbo, negauna nuolatinių pajamų, nereguliariai moka komunalinius mokesčius, be to, turi skolų, kurios jau yra vykdomos priverstinai, todėl su kiekviena diena didėja tikimybė, jog butas gali būti parduotas iš varžytinių.
26. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta ir tai, kad ieškovų ir atsakovo santykiai konfliktiški, net ir vykstant šiam procesui, ieškovė J. P. kvietė policiją, kad galėtų patekti į butą.
27. Tai, kad atsakovas nereguliariai moka buto komunalinius mokesčius ir turi skolų, kurios jau vykdomos antstolio M. Mažrimo priverstinai, patvirtina ir ieškovų ir antstolio pateikti rašytiniai įrodymai. Tokiu būdu laikytina, jog ieškovų nurodomos aplinkybės, kuriomis jie grindžia ieškinį yra patvirtintos byloje pateiktais duomenimis.
28. Akivaizdu ir tai, kad santykiai tarp šalių yra konfliktiški, ieškovai ir atsakovas negali rasti bendro sutarimo kaip mokėti buto mokesčius ir jį išlaikyti, daryti einamąjį buto remontą, kas ir kaip naudosis ir gyvens ginčo bute, todėl darytina išvada, jog ieškovų reikalavimas atidalinti turtą yra pagrįstas, siekiant išvengti konfliktų ir ginčų dėl bendro turto ateityje.
29. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).
30. Ieškovai prašo teismo priteisti jiems po ½ buto dalį, o atsakovui išmokėti kompensaciją pinigais.
31. Tuo tarpu, atsakovas G. P., nesutikdamas su ieškiniu, neteikė priešieškinio ir neprašė teismo nustatyti naudojimosi butu tvarkos, o iš esmės ginčijo tik turto vertę ir kompensacijos dydį.
32. Vadovaujantis teismų praktika tokio pobūdžio ginčuose, kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
33. Atsakovo argumentas, dėl ko teismas neturėtų tenkinti ieškovų reikalavimų, iš esmės buvo grindžiamas aplinkybe, jog jis vienintelis šiuo metu gyvena ginčo bute, o ieškovai šiuo turtu nesinaudoja. Tačiau toks argumentas tik patvirtina aplinkybę, jog šalys iš esmės nesutaria dėl naudojimosi bendru daiktu ir jo išlaikymo.
34. Spręsdamas ieškovų reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovų ir atsakovo santykiai itin konfliktiški, tam, kad patektų į butą, net ir vykstant teismo procesui, buvo kviečiama policija, o didele dalimi buto išlaikymo kaštai tenka tik ieškovams, nors jie bute ir negyvena. Be to, ieškovams kartu priklauso 2/3, t.y. didžioji dalis buto.
35. Aptariant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, įvertintus kiekvieno iš bendraturčių interesus ir remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas pripažįsta, jog siekiant išvengti tolimesnių konfliktų tarp bendraturčių, yra pagrindas ieškovų reikalavimą tenkinti ir bendrą turtą atidalinti taip, kad ieškovams tektų po ½ dalį buto, o atsakovui būtų išmokėta kompensaciją pinigais.
36. Ieškovai, reikšdami ieškinį buto vertę nurodė remdamiesi VĮ „Registrų centras“ nustatyta turto vertė. Po ko, bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas G. P. pateikė UAB „Verslavita“ parengtą Konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)044 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) vertės. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina tokio turto rinkoje vertė gali būti – 73 000 – 74 000 Eur.
37. Ieškovai iš esmės neginčijo atsakovo pateiktos išvados ir joje nurodytos turto vertės. Kadangi turto vertė nurodyta tarp 73 000 ir 74 000 Eur, teismas laiko, jog dalintino turto buto – vertė yra 73 500 Eur.
38. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tokiu atveju mokėtinos piniginės kompensacijos dalis atsakovui sudaro – 73 500 : 3, t.y. 24 500 Eur.
39. Ieškovai, pateikė į bylą duomenis apie jų gaunamas nuolatines pajamas. Ieškovas G. P. šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, kur gauna nuolatines pajamas pagal neterminuotą darbo sutartį. Ieškovė J. P. gauna nuolatines pajamas iš Šveicarijos, kurioje yra gyvenusi ir dirbusi.
40. Tokiu būdu, vertinant mokėtinos kompensacijos atsakovui dydį – 24 500 Eur (po 12 250 Eur kiekvienam ieškovui), ieškovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas daro išvadą, jog ieškovai yra pajėgūs išmokėti atsakovui priteistiną kompensaciją per šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
41. Ieškinio aprašomojoje dalyje, apskaičiuodami mokėtinos kompensacijos dydį, ieškovai prašė 2 215 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių ir 1 918 Eur padengtos atsakovo skolos antstoliui įskaityti į priteistinos kompensacijos dydį.
42. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Paprastai bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato ieškovas. Jo suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).
43. Teismas pažymi, jog šios civilinės bylos dalykas buvo apibrėžtas ieškovų reikalavimu atidalinti turtą ir priteisti kompensaciją, tuo tarpu, duomenų, kad ieškovų prašomos įskaityti sumos būtų priteistos iš atsakovo G. P. byloje nėra. Reikalavimo priteisti skolą iš atsakovo ieškovai šioje civilinėje byloje nereiškė ir jo neįrodinėjo.
44. Tokiu būdu matyti, jog atsakovas neturėjo galimybės pasisakyti ir atskirsti į tokius ieškovų reikalavimus, kurie, be kita ko, gali būti reiškiami kaip atskiri savarankiški reikalavimai kitoje civilinėje byloje.
45. Apibendrinant išdėstytą, pagrindo įskaityti ieškovų nurodomas sumas ir taip sumažinti priteistos kompensacijos dydį šioje civilinėje byloje nėra.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
47. Ieškovai nurodo, jog šioje byloje patyrė 909 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 800 Eur advokato D. Motužio atstovavimo išlaidų.
48. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 454,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268 , 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Atidalinti atsakovo G. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, esačnio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ieškovams G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui G. P. iš ieškovų priteisti kompensaciją pinigais - 24 500 Eur (po 12 250 Eur iš kiekvieno ieškovo).
Nustatyti, jog piniginė kompensacija atsakovui bus išmokėta per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti ieškovams G. P. ir J. P. po 454,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo G. P..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.