Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-7438-1252/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-11-06
Bylos Nr.: e2-7438-1252/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01039-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ernesta Mockutė
Ieškovas: I. K.
Atsakovas: R. G.
Advokatai: Andris Šukėnas, Kęstutis Valys

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7438-1252/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01039-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 6 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Ernesta Mockutė,sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokatui Kęstučiui Valiui,atsakovui R. G., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Šukėnui,

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui R. G., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o minimas vaikas yra atsakovo sūnus; 2) nustatyti vaiko A. K. gyvenamąją vietą kartu su ja, vaiko motina; 3) priteisti iš atsakovo nuo 2022-04-01 vaiko A. K. išlaikymui periodines išmokas, mokant kas mėnesį po 500 Eur iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteistas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti I. K.; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui A. K. 18000 Eur sumą nuo 2022-04-01 iki ieškinio pateikimo dienos; 6) paskirti DNR genominę ekspertizę; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno apie 1 metus laiko, santuokos sudarę nebuvo. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. K. Gimus vaikui atsakovas atsisakė pripažinti tėvystę. Dėl šios priežasties vaiko gimimo dokumentuose įrašo apie tėvą nėra, o vaiko pavardė įrašyta pagal jos pavardę. Vaiko tėvystė iki šiol nustatinėjama nebuvo. Pastojimo metu su kitais vyrais intymių santykių neturėjo, išskyrus atsakovą, todėl neabejoja, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Kadangi atsakovas vaiko nepripažįsta, su juo vaikas niekad negyveno, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatytina su ja. Su atsakovu po vaiko gimimo kartu gyveno apie 1 metus laiko, todėl vaikui išlaikymas priteistinas už 3 metus atgal, t. y. nuo 2022-04-01. Atsakovas sveikas, veiksnus, darbingas, apie jo turimą turtą, darbą ir gaunamas pajamas duomenų neturi. Pati nedirba, nes slaugo neįgalų vaiką, už vaiką gauna socialines išmokas. Yra nevedusi, daugiau vaikų neturi, nekilnojamojo turto neturi. Turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui. Atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų stovyklas, reikalinga įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir panašiai. Be to vaikas yra neįgalus, todėl labai dažnai tenka nuosavu automobiliu vežioti vaiką į Radviliškį papildomam ugdymui ir gydymui. Vaiku rūpinasi, suteikia gyvenamąjį būstą, auklėja, rengia, maitina. Atsakovas tokių pareigų nevykdo, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo materialiai turėtų prisidėti didesne dalimi negu ji. Vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatyti neprašo, kadangi šį klausimą yra pasirengusi spręsti gražiuoju, atsižvelgiant į vaiko ir vaiko tėvo interesus.

3. Ieškovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį prašė tenkinti visiškai. Nurodė, kad su atsakovu susipažino internete 2017 m. maždaug gegužės – birželio mėnesį, išvažiavo kartu atostogauti į Maltą ir atostogų metu pastojo. Sužinojo, kad laukiasi 2017 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas sužinojęs pasimetė, konkrečios atsakovo reakcijos neprisimena. Ji ir atsakovas atskirai gyveno Anglijoje, 2017 m. spalio mėn. atsikraustė pas atsakovą į namus, gyveno maždaug iki vasario mėn. bandė kartu ir toliau gyventi, tačiau nesigavo. Gimus vaikui, grįžo į Lietuvą, apsistojo gyventi pas tėvus. Kai vaikui buvo 1,5 metų išvažiavo į Švediją, ten pragyveno 4 metus, prieš 2 metus vėl grįžo į Lietuvą dėl vaikui nustatyto sutrikimo. Atsakovas neneigė tėvystės, buvo abiem aišku, kad atsakovas vaiko tėvas, kadangi ji su niekuo, išskyrus atsakovą, nesusitikinėjo, laiką leisdavo kartu. Kartu jokių planų neturėjo, atsakovas buvo tylus žmogus, niekuo nesidalindavo, apie vaiką nebuvo jokios kalbos, vėliau tik pasakė, kad vaiko nenori. Atsakovo šeima – sesuo E. ir brolis S. pripažįsta A. K. kaip sūnėną, su juo bendrauja, palaiko ryšį. A. K. visada pakviečia į vaikų gimtadienius, jį patį taip pat pasveikina. Kai vaikas gimė, su atsakovu buvo draugiškai susitarę dėl vaiko išlaikymo ir atsakovas mokėjo 200-300 svarų per mėnesį iki kol vaikui sukako 1,5 metų. Vėliau atsakovas telefonu užblokavo, kad nebūtų galimybės susisiekti. Su sugyventiniu A. susipažino, kai vaikui buvo 1,5 metų, išvažiavo į Švediją gyventi pas jį. Visą laiką sugyventinis kartu augino vaiką, rūpinosi ir mylėjo jį kaip savo vaiką. Kol nebuvo sugyventinio, vaiką padėjo išlaikyti tėvai. Nuolatines pajamas sudaro vaiko neįgalumas, vaiko pinigai, tikslinė kompensacija – apie 1000 Eur. Vaikas eina į bendro ugdymo įstaigas. Vaiką išlaikyti padeda tėvai, A. Šiuo metu taip pat gyvena pas tėvus Radviliškio rajone. A., kai būna Lietuvoje, gyvena kartu, dirba Švedijoje. Iki vaiko gimimo dirbo pagal darbo sutartį, tačiau šiuo metu dėl vaiko negali eiti į darbą. Neįgalumas vaikui buvo nustatytas 2024 m. Vaikas apie atsakovą visiškai nieko nežino, nes kartu su atsakovu keletą mėnesių gyveno iki vaiko gimimo, o po vaiko gimimo kartu negyveno.

4. Ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Valys teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad vaiko teisės būtų pažeistos, jei jis nežinos, kas yra jo biologinis tėvas, nepažins savo giminės iš biologinio tėvo pusės. Prašė atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę vertinti kaip tėvystės pripažinimą. Atsakovas nenurodė kito asmens, kuris galėtų būti biologinis vaiko tėvas.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės patikslintu ieškiniu kategoriškai nesutinka, prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys santuokos sudarę nebuvo, šalis siejo tik trumpalaikiai santykiai, kurie truko apie 3 mėnesius laiko. Šalys nutraukė bet kokius santykius dar iki gimstant nepilnamečiam vaikui. Šalys niekada jokios ateities ir bendro gyvenimo kartu neplanavo. Ieškovės vaiko niekada nematė, neteikė jam išlaikymo, su juo nebendravo, o su pačia ieškove paskutinį kartą bendravo prieš 7 metus. Savo veiksmais niekada savo tėvystės nepripažino ir nepripažįsta, o pati ieškovė niekada nesikreipė dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė socialiniuose tinkluose yra paskelbusi ne vieną įrašą, kuriame yra matomas ieškovės sugyventinis ir galimas tikrasis nepilnamečio vaiko biologinis arba psichologinį ir socialinį tėvystės turinį vaikui sukūręs asmuo A. M. Būtent šis asmuo yra akcentuojamas kaip ieškovės vyras ir nepilnamečio vaiko tėvas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis socialiniuose tinkluose įrašas buvo paskelbtas 2021 m., o antrasis 2024 m., kas rodo, jog visą šį laikotarpį ieškovė turi sugyventinį, kuris kartu su ieškove veda bendrą ūkį, rūpinasi vaiku, todėl sudaro pagrindą vaiko tėvu pripažinti ne jį, o A. Atsakovui pradėjus kištis į ieškovės ir A. gyvenimą dėl bendravimo su vaiku, manytina, jog specialių poreikių turintis vaikas gali patirti dar didesnius ir neigiamus išgyvenimus, stresą ir šoką, kadangi nesupras, kas yra jo tėvas. Išlaiko taip pat dar kitą vaiką, per mėnesį uždirba apie 2000 Eur. Gimimo įraše jis nėra įrašytas kaip vaiko tėvas, todėl iš jo išlaikymas negali būti priteistas.

Šalies argumentai

6. Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Patvirtino, kad ieškovė teisingai nurodė jų pažinties aplinkybes. Su ieškove turėjo lytinius santykius atostogų metu Maltoje. Po atostogų dar kažkurį laiką bendravo, ieškovė atsikraustė gyventi pas jį į namus, žinojo, kad ji laukiasi vaiko, tačiau vaiko nepripažino. Leido gyventi, nes ji buvo nėščia. Neigė, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, nes ieškovė nuomavosi būstą, kuriame gyveno su kitais asmenimis. Jis gyvena Anglijoje, pas tėvą, nuomojamame būste. Jokio turto nei Anglijoje, nei Lietuvoje neturi, tik automobilį. Pajamos stabilios, į mėnesį gauna apie 2000 Eur. Niekada A. K. išlaikymo neteikė, jo nėra matęs, su juo nėra bendravęs. Nesutinka teikti vaikui išlaikymą, kadangi vaiko nėra net matęs. Nenuvyko atlikti ekspertizės, nes turi žmoną, kuri šiuo metu yra nėščia, laukiasi jo vaiko ir dėl jos sveikatos būklės nenorėjo jos palikti vienos. Žmona turi dar vieną vaiką, kuris nėra jo biologinis vaikas, visi kartu gyvena, augina, rūpinasi žmonos vaiku. Nemato reikalo išsiaiškinti ar A. K. yra jo vaikas.

Atsiliepimas

7. Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Andrius Šukėnas teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pareikštas patikslintas ieškinys yra pasipinigavimas iš atsakovo. Reikia atsižvelgti į vaiko interesus, kurie būtų labiausiai patenkinti, jei ieškovės sugyventinis būtų laikomas vaiko A. K. tėvu, kadangi atsakovas vaiko nėra matęs, jo nepažįstą, su juo nebendrauja. Atsakovą ir ieškovę siejo tik trumpalaikiai santykiai, jie niekada kartu negyveno, išskyrus, kai laikinai buvo apsistojusi pas atsakovą, bendro ūkio niekada nevedė, nuolatinių ilgalaikių santykių nepalaikė, atsakovas savo veiksmais tėvystės niekada nepripažino, vaiko nėra matęs, nėra teikęs jokio išlaikymo. Vaiko specialieji poreikiai buvo nustatyti tik 2024 m. gruodžio mėn., todėl prašomas įsiskolinimas, kuris skaičiuojamas nuo 2022 m., neturėtų būti priteisiamas, kadangi vaiko išlaidos nebuvo patiriamos tokios pat, kaip nustačius specialiuosius poreikius. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko mėnesines išlaidas.

8. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius nėra gavęs pranešimų dėl galimų vaiko A. K. teisių pažeidimų. Šeimai atvejo vadyba nėra taikoma. Kadangi vaikas gyvena kartu su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius vaiko interesus. Ieškovė pateikė duomenis, jog A. K. yra nustatytas neįgalumas, motina jį slaugo, niekur nedirba. Manytina, jog prašomas išlaikymas, nustačius, kad atsakovas yra vaiko tėvas, turi būti priteistas.

9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą išvadą. Nurodė, kad ieškovės galimybės dirbti yra apribotos dėl vaiko ypatumų. Valstybė neremia pakankamai tėvų, auginančių vaikus su negalia. Socialinė tėvystė, skirtingai nei biologinė tevystė, neaišku kiek gali tęstis. Tarp ieškovės ir jos sugyventinio sudarytos santuokos nėra, niekas negali garantuoti, kad su sugyventiniu ieškovė gyvens visą gyvenimą ir jos vaikas nepaliks be tėvo. Bet kokiu atveju, socialinė tėvystė nepaneigia biologinės tėvystės. Mano, kad prašomos priteisti periodinės išmokos vaiko išlaikymui atitinka vaiko poreikius.

10. Liudytoja R. K., ieškovės sesuo, teismo posėdžio metu nurodė, kad pati su atsakovu nėra bendravusi. Kalbant su seserimi telefonu, kuomet šalys gyveno kartu Anglijoje, sesuo visada būdavo viena namuose, atsakovo namuose nebūdavo. Abejonių niekada nebuvo, kad vaiko tėvas yra atsakovas. Kai sesuo sužinojo, kad laukiasi, verkė, nervinosi. Teigė, jog vaikas panašus į atsakovą. Atsakovo draugas taip pat yra nurodęs, kad vaikas labai panašus į atsakovą. Atsakovas – ne šeimos žmogus, nieko su ieškove neplanavo. Ieškovė tuo metu, kai buvo su atsakovu, kitų santykių neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

11. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše kaip motina nurodyta ieškovė I. K., gim. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą nenurodyti (Radviliškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl tėvystės nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 str. 2 d.). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 str. 3 d.), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 str.).

13. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Tačiau visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 str. 3 d.)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

14. Nagrinėjamoje byloje 2025-07-14 teismo nutartimi buvo paskirta tėvystės nustatymo teismo medicinos ekspertizė ir ekspertams pavesta atsakyti į klausimą – ar atsakovas yra vaiko A. K. biologinis tėvas. Atsakovas ir ieškovė su vaiku buvo įpareigoti nuvykti į ekspertizės įstaigą. Ekspertizės įstaiga informavo, kad į laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko ieškovė su vaiku, o atsakovas nustatytu laiku į įstaigą neatvyko. Tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta.

15. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2006). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas.

16. Atsakovas teismo posėdyje paprašytas paaiškinti neatvykimo į ekspertizės įstaigą priežastis, nurodė, kad neatvyko, nes jo sutuoktinė šiuo metu yra nėščia, laukiasi jo vaiko, todėl dėl jos sveikatos būklės jis nenorėjo palikti jos vienos. Teismo nuomone, tokia priežastis nelaikytina objektyvia ar pateisinančia atsakovo neatvykimą į ekspertizės įstaigą, juolab, kad atsakovas įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, nepateikė. Atsakovas, siekdamas bendradarbiauti, išsiaiškinti tiesą dėl galimų vaiko biologinių ryšių, galėjo siūlyti kitą, jam labiau tinkamą datą ekspertizei atlikti, ar informuoti ekspertizės įstaigą apie aplinkybes, trukdančias atvykti, tačiau atsakovas tokių veiksmų nesiėmė. Be to, teismo posėdžio metu paklausus atsakovą ar jis vyktų atlikti DNR ekspertizę, jei teismas ją skirtų pakartotinai, atsakovas atsakė, jog nevyktų. Atsakovas teigia, jog nemato tikslo aiškintis, ar A. K. yra jo biologinis vaikas. Tokia atsakovo pozicija ir paaiškinimai leidžia spręsti, kad jis sąmoningai vengia atlikti DNR tyrimą ir taip iš esmės vengia prisiimti atsakomybę dėl galimos tėvystės nustatymo.

17. Tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas su ieškove tam tikrą laiką palaikė artimus santykius, kartu buvo išvykę atostogų, kurių metu turėjo lytinius santykius. Šalys parodė, jog po atostogų, jau ieškovei esant nėščiai ir abiems apie tai žinant, keletą mėnesių gyveno kartu atsakovo gyvenamojoje vietoje. Nors atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti motyvų, kodėl priėmė nėščią ieškovę pas save gyventi, tačiau teismas tai vertina kaip šalių bandymą kurti šeimą dėl vaiko gerovės. Ieškovė paaiškino, kad tuo laikotarpiu, kai bendravo su atsakovu, su kitais asmenimis nesusitikinėjo, kitų sugyventinių ar pažinčių neturėjo. Tvirtino, kad A. K. yra atsakovo biologinis vaikas. Atsakovo sesuo ir brolis A. K. pripažįsta kaip savo sūnėną, palaiko artimą ryšį. Šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtina ir liudytojos R. K. parodymai.

18. Atsakovas teigia, jog galimas biologinis vaiko tėvas yra ieškovės sugyventinis A. M. Pažymėtina, jog šiuos atsakovo teiginius paneigia ieškovės paaiškinimai, jog su A. ji užmezgė artimus santykius kai vaikui buvo 1,5 metų. Be to, ir pats atsakovas pastebi, jog pirmasis socialiniuose tinkluose ieškovės įrašas apie A., kaip gyvenimo draugą, buvo paskelbtas 2021 m., o antrasis 2024 m. Vaikas yra gimęs 2018 m., todėl ieškovės paaiškinimai, jog su A. ji ėmė draugauti, kai vaikui buvo 1,5 metų, laikytini kaip atitinkantys tikrovę. Be to, atsakovas, būdamas aktyvus įrodinėjimo procese, galėjo atlikti paskirtą ekspertizę ir sudaryti pagrįstas prielaidas išvadai, jog biologinis vaiko tėvas yra ne jis, o galimai A., tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, šios atsakovo prielaidos laikytinos deklaratyviomis ir atmestinos kaip nepagrįstos (CPK 185 str.).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018).

20. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus, į tai, kad atsakovas atsisakė atlikti DNR ekspertizę, o atsisakymo priežastys nelaikytinos svarbiomis, darytina išvada, jog yra pagrindas pripažinti atsakovą A. K. tėvu (CK 3.148 str. 2 d.), todėl nustatytina, kad R. G. yra A. K. biologinis tėvas, o A. K. yra atsakovo R. G. sūnus (CK 3.146 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. CK 3.169 straipsnyje numatyta, kad jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

22. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas jau gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Aiškinantis šeimos aplinkos sąlygas, būtina nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

23. Nagrinėjamos bylos duomenimis, vaikas A. K. gyvena kartu su ieškove, vaiko motina. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes vaikas su ja gyvena nuo pat savo gimimo. Atsakovas prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nereiškė. Institucijos teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes toks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

24. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovas teikti išlaikymo nesutinka, nes vaiko nepažįsta ir net nėra jo matęs.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir įstatymas (CK 3.155, 3.156, 3.192 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

26. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiam vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

27. Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką, kuriam nustatytas neįgalumas. Ieškovės mėnesio pajamas sudaro vaiko neįgalumo pensija, vaiko pinigai, tikslinė kompensacija, kas siekia apie 1000 Eur. Ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog prie vaiko išlaikymo prisideda jos sugyventinis, tėvai. Atsakovas dirba, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 Eur. Gyvena nuomojamame name, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį Ford Focus 2014 m. Nors atsakovas nurodė, jog su sutuoktine laukiasi vaiko, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, jog kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Nei ieškovė, nei atsakovas sveikatos problemų, kurios ribotų jų darbingumą, neturi.

28. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnų A., pareiga išlaikyti jį tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, o tai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 1 038 Eur, atskaičius mokesčius – 777 Eur). Šis kriterijus yra orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius, kurie gali būti tiek mažesni, tiek didesni nei 1 MMA, tačiau tai turi įrodyti šalys, pateikdamos konkrečius įrodymus dėl didesnių ar mažesnių vaiko poreikių.

31. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko išlaikymui be minimalių poreikių tenkinimo tokių kaip maistas, drabužiai, avalynė, ugdymo įstaigų lankymas, papildomai išleidžia maždaug 200 - 260 Eur už vaikui teikiamus ergoterapinius individualius užsiėmimus jo sveikatos būklei gerinti, vaistus. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad vienas vaiko individualus užsiėmimas (ergoterapija) kainuoja 25,00 Eur. Iš pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad ieškovė per mėnesį kartais perka 4 užsiėmimus. Vaikui perka kokybišką avalynę. Nurodė, jog vaikui reikėtų lankyti ABA terapiją, dėl ko susidarytų papildomos išlaidos.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikui yra paskirta šalpos neįgalumo pensija 394 Eur, mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija 395,20 Eur bei išmoka vaikui 194,60 Eur. Nors valstybė skiria paramą negalią turintiems asmenims, tačiau teismas pripažįsta, kad ieškovės, auginančios vaiką su negalia, galimybės dirbti yra ribotos, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Duomenų, jog atsakovo galimybės dirbti būtų ribotos, byloje nėra. Ieškovė nurodė, jog vaikui per mėnesį reikalinga 1000 Eur suma, iš kurios apie 200-260 Eur šiuo metu išleidžia dėl vaiko negalios (terapijos, vaistai, transportavimo išlaidos ir kt.), tačiau vaikui reikalingos ir kitos terapijos rūšys dėl ko išlaidos didėtų. Nors ieškovė nepagrindė visų dėl didesnių vaiko poreikių patiriamų išlaidų rašytiniais įrodymais, tačiau vaikui A. yra nustatytas neįgalumas, todėl neabejotina, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga didesnė suma. Įvertinus įrodymus bei vadovaujantis protingumo principu, laikytina, jog įprastiniams tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį pakanka 600 Eur, išlaidoms, susijusioms dėl vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo, reikalinga apie 300 Eur, viso 900 Eur per mėnesį. Akcentuotina, kad dalį vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų padengia valstybė. Įvertinus vaiko amžių, jo poreikius ir galimas tėvų turtines bei finansines galimybes, tėvų galimybes dirbti, atsakovo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, valstybės teikiamą paramą vaikui, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistina po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos 2025-04-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.194, 3.196 str.).

33. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 18000 Eur už laikotarpį nuo 2022-04-01 iki ieškinio pateikimo dienos 2025-04-01.

34. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

35. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas mokėjo vaikui išlaikymą iki kol vaikui sukako 1,5 metų. Atsakovas teigė, kad niekada jokio išlaikymo A. K. nėra teikęs.

36. Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimo Nr. STS-11762 matyti, jog A. K. neįgalumo lygis nustatytas 2024-12-11. Vadinasi, padidėjusios vaiko išlaikymo išlaidos dėl vaikui nustatyto neįgalumo, turi būti skaičiuojamos tik nuo 2024 m. gruodžio mėnesio. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog, kol išsiaiškino vaikui nustatytus sutrikimus, išleido dešimtis tūkstančių eurų, tačiau nepridėjo šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.).

37. Teismas, atsižvelgdamas į padidintus vaiko poreikius dėl sveikatos būklės, nustatė, jog atsakovas turi teikti vaikui 400 Eur dydžio išlaikymą. Todėl iki 2024 m. gruodžio mėn. išlaikymo dydis mažintas ir skaičiuotinas po 300 Eur per mėnesį.

38. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 11200 Eur (300 Eur x 32 mėnesiai + 400 Eur x 4 mėnesiai) išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2025-04-01.

39. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.).

41. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

42. Byloje mokėtinas 114 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 114 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 252 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi ieškinys dalyse dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti visiškai, o ieškinys dalyse dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies (kur žyminiai mokesčiai paskaičiuoti nuo priteistinų sumų), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 588 Eur žyminis mokestis (CPK 80, 96 str.).

43. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 320,83 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei. Atsakovas patyrė 1483,99 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir dokumentų vertimus. Ieškinį patenkinus 85,5 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 274,31 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, iš ieškovės atsakovui priteistina 215,18 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 88, 93 str.).

44. Teismas patyrė 22,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 88, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263, 265, 270, 307 ir 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini), yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. K. yra R. G. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025-04-01 iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 11200 Eur (vienuolikos tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę I. K. sūnaus A. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 588 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 274,31 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k (duomenys neskelbtini), valstybei 22,54 Eur (dvidešimt dviejų eurų 54 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Priteisti iš ieškovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. G., a. k (duomenys neskelbtini), 215,18 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai tėvystės nustatymui įregistruoti.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Teisėja Ernesta Mockutė