- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-368/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Juozas Šerkšnas (pirm.), Janina Januškienė (pran.), Antanas Simniškis
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- M. O.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai, D. O.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. O. ieškinį atsakovui V. M., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai ir D. O. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė M. O. patikslintu ieškiniu prašė teismo:
1) Nustatyti, kad atsakovas V. M. yra jos sūnaus D. O., gimusio 1991 m. balandžio 2 d., tėvas, o D. O. - atsakovo sūnus;
2) Priteisti iš atsakovo sūnaus D. išlaikymui po 2000 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. pilnametystės;
3) priteisti iš atsakovo sūnaus D. išlaikymui 36000 Lt dydžio skolą.
Ieškovė nurodė, kad sūnus gimė ne santuokoje su atsakovu. Faktiškai sūnaus D. tėvas yra atsakovas V. M. Su juo ieškovė artimai pradėjo bendrauti nuo 1984 metų. Atsakovas tuo metu nebuvo išsituokęs, tačiau šalys palaikė faktinius šeimyninius santykius, planavo sukurti šeimą. 1990 m. birželio mėnesio pabaigoje ieškovė pastojo ir apie tai pranešė atsakovui jam grįžus po kelių mėnesių iš komandiruotės Kanadoje. Gimus D., atsakovas lankė juos gimdymo namuose, parvežė iš ligoninės, vėliau padėjo auginti sūnų ir padėjo materialiai. Įforminti tėvystę atsakovas vengė, aiškindamas, kad yra susituokęs, nesantuokinis vaikas gali pakenkti jo karjerai. Atsakovas atsisakė atvykti dalyvauti ekspertizės atlikime, kuri yra pagrindas tėvystei nustatyti, tai turėtų būti vertinama kaip tėvystės pripažinimas. Ieškovė reikalavimus priteisti išlaikymą grindė tuo, kad tėvų pareiga yra išlaikyti vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o konkretus išlaikymo dydis kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Atsakovo turtinė padėtis žymiai geresnė negu ieškovės ir atsakovas turi galimybę teikti sūnui didesnį išlaikymą, nei jį teikia ieškovė. D. yra brendimo amžiuje, todėl jo maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo reikmėms ir laisvalaikiui reikia skirti nemažai lėšų. Vaikas yra alergiškas kai kurioms maisto grupėms ir tam tikrai aplinkai, todėl yra ir papildomų išlaidų. Sūnus domisi užsienio kalbomis ir nori papildomai mokytis, mėgsta sportuoti, yra gabus muzikai. Tačiau dėl lėšų stygiaus šių gabumų ir polinkių lavinti negali. Sūnus mokosi antroje pamainoje, todėl dėl jo saugumo ieškovė privalo jį parvežti iš mokyklos. Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį vaikui išlaikyti išlaidos yra tokios: maitinimui - 732 Lt, aprangai - 240 Lt, sveikatos priežiūrai - 180 Lt, mokymo ir auklėjimo reikmėms - 450 Lt, laisvalaikio reikmėms - 420, atostogų išlaidos - 300 Lt (3600 Lt metams), transporto išlaidos - 100 Lt, komunalinės paslaugos - 125 Lt, kitos išlaidos - 100 Lt. Iš viso sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia skirti daugiau kaip 2500 Lt. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį iš atsakovo priteistina sūnaus išlaikymui po 2000 Lt kas mėnesį. Atsakovas teikė išlaikymą tik kurį laiką po vaiko gimimo, todėl pagal CK 3.200 straipsnį iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo skola – 36 000 Lt, skaičiuotini po 1000 Lt kas mėnesį už trejus metus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino, kad atsakovas V. M. yra D. O. tėvas; iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui priteisė po 2000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2004 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui 36 000 Lt skolą.
Teismas nurodė, kad pagal CK 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai: bendras motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai (šie faktai iš esmės yra atkartojami ir Civilinio proceso kodekso 389 straipsnyje). Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad šioje byloje atsakovo atsisakymas dėl ekspertizės, vertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis tėvystę. Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ieškovės pastojimo dieną jis buvo nevaisingas, kad tuo laikotarpiu jis nebuvo kartu su ieškove (nes buvo išvykęs į užsienį), kad ieškovė fiziologiškai negalėjo pastoti minėtu laikotarpiu. Ieškovės pateikti teismui laiškai ir nuotraukos patvirtina šalių santykių artumą.
Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio, teismas įvertino, kad atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei ieškovės, nes metinis atsakovo darbo užmokestis viršija 200 000 Lt, ieškovės – 50 000 Lt. Pagal valdomą turtą atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei ieškovės. Atsižvelgdamas į vaiko poreikius, teismas priteisė visą ieškovės prašomą išlaikymą ir išlaikymo skolą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimą. Teisėjų kolegija nurodė, kad išlaikymo dydis yra pagrįstas individualiais vaiko poreikiais ir tėvų turtinės padėties proporcingumu. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:
1. 1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nurodoma, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje - kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Moksliniai tyrimai nelaikytini vieninteliu įrodymu tėvystei nustatyti ir tai suprantama, kadangi vaiko teisė žinoti savo kilmę, nors ir laikytina prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), tačiau ji negali būti absoliutizuojama, ignoruojant kitų asmenų teises, nes negali lemti priverstinio spėjamo vaiko tėvo (motinos) ekspertizės atlikimo. Tėvystės nustatymą turėtų lemti ne vien moksliniai įrodymai, tačiau ir kiti CPK nustatyti leistini įrodymai: bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas bei bendro ūkio vedimas iki vaiko gimimo ir jam gimus, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kita. Ieškovės galimo pastojimo metu atsakovas nebuvo Lietuvoje nuo 1990 m. birželio 24 d. Teismai neįvertino taip pat atsakovo pateiktų medicininių dokumentų, kuriuose užfiksuotas atsakovo laikinasis nevaisingumas nuo 1989 m. rugsėjo 10 d. iki 1992 m. liepos 24 d.
2. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis pirmiausia turėtų būti siejamas su protingais vaiko poreikiais. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė, kad ,,orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Teismai priteisė vaikui išlaikymą, atsižvelgdami tik į tėvų turtinę padėtį, o ne į vaiko poreikius. Teismai nevertino į bylą pateiktų įrodymų liudijančių, jog atsakovas turi senyvo amžiaus tėvus, iš kurių mama yra I grupės invalidė su visiška negalia, kuriems teikiama materialinė pagalba, o taip į tai, kad jo gaunamas atlyginimas naudojamas ne tik savo šeimos poreikiams, mokesčiams už komunalines patalpas, bet ir reprezentacinėms išlaidoms. Teismai turėjo priteisti išlaikymą pačiam vaikui, o ne ieškovei, į kurios sąskaitą buvo pervestos antstolio išieškotos lėšos.
Atsiliepimas
Ieškovė M. O. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistus byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad tėvystės nustatymo bylose prioritetas yra skiriamas DNR tyrimo rezultatams, kaip pagrindiniui įrodymui. Todėl teismai pagrįstai atsakovo atsisakymą atlikti tokį tyrimą įvertino tėvystės pripažinimu. Teismai, visapusiškai įvertinę tėvų turtinę padėtį, priteisė iš atsakovo tinkamą sumą vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
D. O., gimusio 1991 m. balandžio 2 d., gimimo akto įraše nurodoma, kad vaiko tėvas yra atsakovas V. O. (dabartinė pavardė – M.). Iš byloje esančių įrodymų – šalių asmeninių laiškų, tarpusavio nuotraukų teismai sprendė apie labai artimus šalių santykius 1990 m. birželio – liepos mėnesiais. Atsakovo atsisakymą atlikti tėvystės nustatymo ekspertizę teismai įvertino kaip tėvystės pripažinimą. Teismai taip pat nustatė, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį pajėgus rūpintis nepilnamečio sūnaus deramu išlaikymu.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą suformuluoti materialinių teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymą, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo įrodinėjimą, teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių bylą kasacine tvarka nagrinėjanti kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako.
Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tokios ekspertizės skyrimas bylą nagrinėjančio teismo atitinka 1975 m. spalio 15 d. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnio nuostatą, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ši išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo.
Byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės M. O. prašymu pagrįstai paskyrė genetinę DNR ekspertizę atsakovo V. M. biologinei tėvystei nustatyti, kaip tai numatyta CK 3.148 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo neatvykimas į ekspertizę atliekantį institutą, atsižvelgiant į atsakovo neatvykimo aplinkybes, teismų buvo įvertintas kaip ekspertizės atsisakymas. Tai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, gali būti vertinama kaip tėvystės įrodymas (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo atvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė atsakovo neatvykimo ar atsisakymo atlikti ekspertizę svarbių priežasčių. Todėl tokį atsakovo atsisakymą nuo ekspertizės teismai tinkamai įvertino tėvystės įrodymu. Šis ekspertizės atsisakymo fakto įvertinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką tėvystės nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/1999 D. G. v. S. G.; 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1335/2001 R. S. v. E. P.).
Teismai, nustatydami atsakovo tėvystę taip pat rėmėsi kitais įrodymais – šalių artimu bendravimu, tarpusavio laiškais. Tėvystę nustatančios išvados nenuginčijo atsakovo pateikti duomenys apie komandiruotę, laikinus potencijos sutrikimus, nes šie įrodymai nepaneigė atsakovo objektyvios galimybės pradėti vaiką. Atsakovo vaisingumą patvirtina ir bylos duomenys apie jo turimus kitus vaikus, kurių motina ne ieškovė (T. 2, b. l. 30, 111).
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaikas gautų geresnį išlaikymą iš tėvų ar kitų finansiškai už jį atsakingų asmenų tiek valstybės viduje, tiek iš užsienio (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 4 dalis). Šių konvencijų nuostatų reikalavimai suderinti su nacionalinės teisės aktų nuostatomis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šio principo turinys nustatant vaiko išlaikymo formą ir dydį lemia tai, kad priteisiant išlaikymą reikia atsižvelgti tiek į vaikų, tiek į tėvų interesus, jų pusiausvyrą. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą.
Iš byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių apie atsakovo darbo užmokestį matyti, kad atsakovo pajamos 2002 m. spalio – 2003 m. rugsėjo mėnesiais yra 211 599,40 Lt (T. 1, b. l. 87), nuo 2005 m. sausio 1 d. atsakovui nustatytas 10 000 Lt fiksuotas atlyginimas ir mėnesinis priedas, lygus 2,5-3 proc. nuo darbdavio pelno prieš apmokestinimą (T. 2, b. l. 50, 110). Tai rodo, kad iš savo pajamų atsakovas yra pajėgus visiškai aprūpinti vaiką pagal jo poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, jeigu tėvai yra materialiai pajėgūs teikti didesnį išlaikymą tam, kad būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet ir visi reikalingi vaikui ir jam naudingi poreikiai, toks didesnis išlaikymo dydis ir turi būti priteisiamas. Sprendžiant išlaikymo ieškovės vaikui dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas savo draugės dukros išlaikymui skiria savo noru apie 1000 Lt kas mėnesį, sūnui M. M. atsakovas 2001 m. sausio 29 d. sutartimi padovanojo 20 000 Lt, taip pat atsakovas padeda materialiai senyvo amžiaus tėvams (T. 1, b. l. 111, T. 2, b. l. 30). Dėl to, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą apie tėvų turtinę padėtį, ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymo poreikius, taip pat į vaikų lygias teises gauti išlaikymą iš to paties tėvo, darytina išvada, kad byloje teismų priteistas išlaikymas ieškovės nepilnamečiam sūnui gali būti sumažinamas iki 1400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Toks išlaikymo dydis laikytinas pakankamu užtikrinant esamus vaiko poreikius.
Dėl išdėstytų motyvų byloje priimti skundžiami kasacine tvarka pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai iš dalies pakeistini (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 23 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutarties dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pakeisti ir šioje dalyje išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:
Priteisti iš atsakovo V. M., a/k (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. O. po 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2004 m. kovo 29 d. iki D. O. pilnametystės.
Kitas sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.