- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-1147-460/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04950-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (pirmininkės ir pranešėjos), Erikos Misiūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 410,06 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 369,05 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.
2. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu už akių ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš atsakovės V. G. 410,06 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 36,91 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,23 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Kita ieškinio dalis netenkinta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
3.1 Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, patvirtinančių savo prievolių vykdymą tinkamai, teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolių ieškovei neįvykdymo faktą.
3.2 Ieškovė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, dėl to delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 369,05 Eur delspinigių; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovės 139 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymas.
4.2 Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikomų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažindamas nuo 369,05 Eur iki 36,91 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
4.3 Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laikotarpį, t. y. už 180 dienų.
4.4 Atsakovė, sudarydamas Sutartį, prisiėmė Sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodama, kad yra atsakinga už Sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą kreipėsi po protingo termino.
4.5 Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tarp jų ir su Sutartyje numatytu delspinigių dydžiu. Kadangi jis netinkamai vykdė savo prievolę, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
4.6 Nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas visa apimtimi, turi būti pakeista ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sumažinti pradinės kreditorės ir atsakovo susitartą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų. Taip pat kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei priteista iš atsakovės tik dalis pirmosios instancijos teisme jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo pagrįstumo ir teisėtumo
9. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės manymu, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka Sutarties šalių valią. Be to, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi išimtinai tik atsakovo (vartotojo), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. tik už 180 dienų.
10. Byloje nėra ginčo, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis – tai vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju taip pat nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, prekę (duomenys neskelbtini) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Kadangi ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoju bei silpnesniąja šalimi.
12. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.
13. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Nors apeliantė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė Vartojimo kredito įstatyme nustatyto vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
16. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
17. Taigi nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigių dydis teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei iš atsakovo priteista 36,91 Eur delspinigių, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Apeliantė dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, teigia, jog nustačius, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkinamas visa apimtimi, turi būti pakeista ir sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodant, kad apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 139 Eur.
20. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl teisėtai ir pagrįstai proporcingai sumažino ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių priteisimo paliekama nepakeista, pagrindo perskaičiuoti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas nėra. Ši skundžiamo sprendimo už akių dalis taip pat paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.