Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. vasario 1 d. nutarimo netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. G. nuteistas Jungtinės Karalystės Shrewsbury Karališkojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį 13 metų laisvės atėmimo bausme. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pripažintas Shrewsbury Karališkojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendis ir jį nutarta vykdyti Lietuvos Respublikoje. Suderinta nuteistajam A. G. Shrewsbury Karališkojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal 2003 m. Seksualinių nusikaltimų įstatymo 1(1) straipsnį paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 2 dalimi ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2013 m. rugpjūčio 3 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 3 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi nuteistojo A. G. skundas atmestas pritariant Komisijos nutarimo išvadai, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Nutartyje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė - 86 balai, iš kurių 51 balas yra kintantis, galintis mažėti priklausomai nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje. Duomenų apie tai, kad A. G. darytų pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

10. Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad skundo autoriaus A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės - 86 balai, iš kurių net 51 balas yra kintantis, t. y. šie balai gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistojo elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Nors skunde pagal „OASys“ metodiką atliktas vertinimas yra kritikuojamas, teigiama, kad buvo atsižvelgta tik į ankstesnius teistumus, teisėjų kolegija netyri objektyvaus pagrindo abejoti nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo teisingumu, kadangi aptariama metodika yra patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu, yra galiojanti ir naudojama vertinant visų nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

12. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad A. G., nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai šiuo metu neturi žymios teigiamos įtakos jo kriminogeniniams veiksniams bei nusikalstamo elgesio rizikai. Kaip ir minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinei, netgi artimai aukštai nusikalstamo elgesio rizikai. Kad nuteistasis dėtų aktyvias pastangas, siekdamas keisti savo elgesį pozityvia linkme, atitinkamai ir mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvadoje A. G. nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; gyvenimo būdas, draugų įtaka; alkoholio vartojimas laisvėje; savikontrolės problemos – impulsyvumas. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, skatinančias nusikalstamumą, kad jo pažiūros tam tikra prasme yra pateisinančios nusikalstamumą, sudaro prielaidas griežčiau vertinti ir kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju tai ir kitos A. G. charakterizuojančios aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija ir apylinkės teismas, neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

13. Kaip matyti iš skundo, nuteistasis save charakterizuoja tik teigiamai, tačiau byloje esantys duomenys tokį jo savęs vertinimą paneigia. A. G. laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos kalinimo įstaigose atlieka nepilnai metus, tačiau per šį laikotarpį du kartus už administracijos nurodymų nevykdymą buvo baustas drausmine tvarka, viena nuobauda dar galioja. Skatintas vieną kartą, panaikinant nuobaudą prieš terminą. Tokie duomenys patvirtina, kad A. G. elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, kad jam sunku laikytis nustatytos tvarkos, todėl yra pakankamas pagrindas abejoti, ar asmuo, būdamas laisvėje, esant mažiau intensyviai elgesio kontrolei bei priežiūrai sugebės laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti.

14. Nerimą kelia Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinamas A. G. mąstymas ir elgesys. Nurodyta, kad veikloje būdingas impulsyvumas, kontroliuojantis elgesys. Nuteistasis lengvai provokuojasi konfliktui, linkęs greitai prarasti savitvardą. Jis supranta, jog anksčiau turėjo problemų, tačiau stokoja prognostinių įgūdžių supratimui, jog jos vėl gali pasikartoti. Geba surasti sprendimų galimybių, tačiau sunkiau tai gali pritaikyti sau. Pasekmes dėl savo elgesio labiau suvokia sau bei artimiesiems. Nuteistasis labiau linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir spręsti greitai. Nėra linkęs priimti kitokio požiūrio bei yra linkęs labiau pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Nusikaltimas įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio ir nors skundo autorius tikina, kad atlikdamas bausmę Jungtinėje Karalystėje dalyvavo Anoniminių narkomanų ir alkoholikų užsiėmimuose, tačiau nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jie padarė akivaizdų poveikį nuteistajam, kadangi, kaip minėta, alkoholio vartojimas vis dar išskiriamas kaip kriminogeninis veiksnys. Kadangi nuteistojo nusikalstamam elgesiui turi įtakos ir jo impulsyvumas, skundo autoriui derėtų lankyti programas, kurios padėtų įveikti ir šį jam nustatytą kriminogeninį veiksnį, tačiau apie tokių programų lankymą ir jų įtaką nuteistojo elgesiui duomenų byloje nėra.

15. Visos paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis adekvataus nuteistojo elgesio ir reakcijos sudėtingose ar konfliktinėse gyvenimiškose situacijose, leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę. Rodo, kad pataisos procesas A. G. atžvilgiu nėra itin efektyvus, kad nuteistasis dar turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mąstymą ir elgesį, gyvenimo būdą, o tuo pačiu tokiomis savo pastangomis ir sumažintų kintančius nusikalstamo elgesio rizikos balus. Tik tokiu atveju būtų galima spręsti, jog A. G. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ir kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas.

16. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. G. lygtinio paleidimo klausimą svarsčiusios Komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu nėra galimas, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. A. G., siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į Komisijos ir teismo išsakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo režimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek Komisiją, tiek teismus, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas išimtinai teisėtais būdais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.