Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-719-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-18
Bylos Nr.: e2A-719-513/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Danutė Žvinklytė, Aurimas Brazdeikis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“, A. S.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“

Kategorijos

2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
2.2.1.8Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-719-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01946-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 2.2.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ dėl pažeistų teisių pripažinimo, įpareigojimo paneigti informaciją ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, B. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai UAB „Švytis“ ir A. S. (toliau tekste – ieškovai) Tauragės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti neatitinkančius tikrovės ir pažeidžiančius UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją ir A. S. garbę ir orumą atsakovės leidžiamame Tauragės krašto laikraštyje „Tauragės kurjeris“ 2016-06-10 numeryje Nr. 43 (1798), taip pat jo administruojamoje interneto svetainėje www.kurjeris.lt (2016-06-16) ir socialinės paskirties profilyje https://www.facebook.com/kurjeris.lt publikacijoje „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja ?“ paskelbtus duomenis: „Iš tiesų dokumentai ir biurokratiniai barjerai, kuriuos reikia įveikti prieš pradedant ką nors statyti, gerokai, ypač verslininkams, apsunkina planus, tačiau be to – nė iš vietos. Kam jau kam, o solidiems verslininkams, juo labiau politikams, tai turėtų būti aišku. Pasirodo, ne visiems.<...>“, „<...> (duomenys neskelbtini) kyla didžiulis Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariams S. priklausantis pastatas, tačiau leidimas jam statyti neišduotas <...>“, „<...> UAB „Švytis“ (duomenys neskelbtini)A. S., Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, nelegaliai stato neturėdamas leidimo pastatui (duomenys neskelbtini), Tauragėje <...>“, „<...> Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys A. S. nežino elementarių dalykų – kad statyba pradedama nuo projekto ir leidimo <...>“ „<...> Stovi kolonos, pusė pastato pastatyta, o leidimo nėra <...>“ „<...> „institucijos nupirktos“, jei nemato nelegalios statybos <...>“, „<...> kad statyba nelegali, galima įsitikinti pasižiūrėjus internetiniame puslapyje, kuriame skelbiami statybas leidžiantys dokumentai <...>“; įpareigoti atsakovę šiose visuomenės informacijos priemonėse paskelbti atitinkamo turinio šių duomenų paneigimus; priteisti kiekvienam ieškovui iš atsakovės po 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad minioje publikacijoje aprašomas laikraščio redakcijos gauto anoniminio skundo turinys bei pateikiami straipsnio autorės B. S. komentarai, kurių esmė: UAB „Švytis“, kurio (duomenys neskelbtini) A. S. yra Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, vykdo savavališkus statybos darbus, kurių rangovė UAB „TIP Construction“, kuriai vadovauja kitas Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys L. S. Institucijos savavališkų statybų nevykdo, nes yra „nupirktos“. Ieškovai 2016-06-21 pretenzija reikalavo atsakovės per dvi savaites paskelbti atitinkamus paneigimus, tačiau 2016-07-01 laikraštis „Tauragės kurjeris“ numeryje Nr. 48 paskelbė publikaciją „Tarybos narys susirūpino savo reputacija“, o 2016-07-08 raštu Nr. 185 pateikė atsakymą į ieškovų pretenziją, iš jos matyti, kad atsakovė atsisako paskelbti ieškovų pretenzijoje nurodytą tekstą. Teigė, kad ginčo publikacijos negalima vertinti kaip politinės diskusijos – straipsnio autorės tariamo žurnalistinio tyrimo išvados yra pateikiamos straipsnio įžangoje, taip siekiant jai suteikti politinį kontekstą. Rengiant publikaciją net nebuvo skambinta institucijai, išduodančiai ir derinančiai statybą leidžiančius dokumentus – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus valstybės tarnautojams, taigi straipsnio autorė kruopščiai netyrė ir netikrino skunde pateiktų kaltinimų, jos subjektyvumą įrodo tai, kad straipsnio įžangoje nurodydama, jog Statybos inspekcija tvirtina, kad leidimas pastatui statyti tik „formuojamas“, šį žodį pateikė kabutėse, norint sudaryti skaitytojui įspūdį, kad leidimo išdavimo procedūra yra neskaidri. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad jos paskelbti duomenys atitinka tikrovę, tuo tarpu ieškovai teigia, kad statybos buvo teisėtos, nes ginčijamos publikacijos paskelbimo metu UAB „Švytis“ turėjo leidimą statybos darbams atlikti. Atsakovė turėjo pareigą patikrinti anoniminiame skunde pateiktą informaciją ir atskleisti informaciją apie statytojo turėtą leidimą, tačiau to nepadarė. Ieškovai daro išvadą, kad atsakovės tikslas yra menkinti A. S. garbę ir orumą, pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo, pateikiant jį kaip įstatymus pažeidžiantį asmenį, nes atsakovės akcininkai yra šio ieškovo politiniai oponentai Tauragės rajono savivaldybės taryboje ir su jais susiję asmenys. Atsakovės paskelbta tariamo anoniminio skundo informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, taigi ji atitinka įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje nustatytus žinios kriterijus. Atsakovė, nesusisiekdama su savivaldybės administracija, turinčia įgaliojimus išduoti statybos leidimus, neįsitikino, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, žalą ieškovams padarė tyčia. Tauragės industriniame parke, kurio operatorius yra UAB „Švytis“, veikia keletas žinomų užsienio įmonių, todėl dėl tokios paskleistos informacijos pasikeičia bendrovės vertinimas ir požiūris į ją, taigi UAB „Švytis“ realiai rizikuoja netekti esamų ir būsimų klientų, o tikrovės neatitinkančios per visuomenės informavimo priemonę paskleistos žinios žemina ieškovo A. S. garbę ir orumą, mažina pasitikėjimą juo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovų ginčijami teiginiai yra paimti iš atsakovės publikacijos „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja?“ konteksto, pateikti ne visi ir neatsižvelgiant į tai, kad tai yra redakcijoje gauto skundo ištraukos, ir šie teiginiai laikytini žiniomis apie ieškovą A. S. ir jo veiklą, o publikacijos teiginys „<...> Iš tiesų dokumentai ir biurokratiniai barjerai, kuriuos reikia įveikti prieš pradedant ką nors statyti, gerokai, ypač verslininkams, apsunkina planus, tačiau be to - nė iš vietos. Kam jau kam, o solidiems verslininkams, juo labiau politikams, tai turėtų būti aišku. Pasirodo, ne visiems. <...>“, yra abstraktaus turinio ir netaikytinas ieškovams, nes jie tiesiogiai šiame teiginyje neminimi, juo nesiekiama pažeminti, įžeisti, o tik informuojama visuomenė apie publikacijoje nagrinėjamą problematiką. Publikacijoje UAB „Švytis“ minimas tik vieną kartą, nurodant, kad „UAB „Švytis“ (duomenys neskelbtini) A. S., Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, nelegaliai stato <...>“, taigi ne ši bendrovė siejama su nelegaliomis statybomis. Publikacijoje kalbama tik apie A. S. ir keliamas klausimas, ar jis, būdamas kartu ir politiku, laikosi įstatymų – būdamas viešuoju asmeniu jis turi būti pakantesnis kritikai, jo kritikos ribos platesnės. Nurodė, kad iš esamų dokumentų matyti, jog skundo, adresuoto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir UAB „Tauragės kurjeris“, pateikimo metu statybos leidimas statyti gamybinį pastatą nebuvo išduotas. Tikrinant anoniminę informaciją publikacijos autorė susisiekė su atitinkama pareigūne, kuri patvirtino, kad prašymas statybai, adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, elektroninėje sistemoje jau pateiktas ir leidimas formuojamas, o pats A. S. rengiant publikaciją statybos leidimo neparodė. Taigi, rengdama publikaciją, atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų protingomis pastangomis patikrinti gautą anoniminę informaciją. Žurnalistų etikos inspektorius dėl UAB „Švytis“ (duomenys neskelbtini) A. S. 2016-06-21 skundo dėl šioje byloje aptariamos publikacijos jį pripažino nepagrįstu. Manė, kad nėra pagrindo atsakovei paneigti publikacijoje paskleistus duomenis, taip pat nepagrįstas ir ieškovų reikalavimas jiems atlyginti neturtinę žalą, nes ieškovai neįrodė esant visas deliktinės atsakomybės sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš UAB „Švytis“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. solidariai UAB „Tauragės kurjeris“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2550,68 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT), išnagrinėjęs pareiškėjų (ieškovų šioje byloje) skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2016-08-24 sprendimo (jame, be kitko, nagrinėti klausimai, ar nepažeista UAB „Švytis“ dalykinė reputacija bei ieškovo įmonės vadovo garbė ir orumas) anksčiau minėtu sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. liepos 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA-1306-629/2018) pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Teismo nuomone, administracinių teismų procesiniuose sprendimuose nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę teismo sprendimui šioje civilinėje byloje, tą konstatavo ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS-448-777/2017.

5. Teismas konstatavo, kad ieškovų prašymai pripažinti neatitinkančiais ir pažeidžiančiais ieškovės UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją bei ieškovo A. S. garbę ir orumą atsakovo publikacijoje „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja?“ ieškovų paskelbtus duomenis bei įpareigoti atsakovą tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose buvo paskleisti šie duomenys, paskelbti atitinkamo turinio paneigimus, nepagrįsti, nes rengdama publikaciją žurnalistė iš tikrųjų rėmėsi objektyvia, iš jos ir V. A., valstybės institucijos atstovės spaudai, oficialia jai pateikta informacija, jos neiškraipė.

6. Teismas solidariai priteisė iš ieškovų atsakovei 2550,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

7. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

8. Apeliantai nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1135-331/2017 priimtas sprendimas nėra prejudicinis faktas. Tai nėra res judicata galią turintis sprendimas, todėl paminėto teismo sprendimo išvados dėl konkretaus byloje apskųsto administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo nėra jokie prejudiniciniai faktai šioje byloje nustatinėjant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškinio faktinis pagrindas yra atsakovės paskleista anoniminė informacija apie tai, kad ieškovai neva vykdo savavališkus statybos darbus ir galbūt korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Apeliantams akivaizdu, kad minėtų faktų administraciniai teismai nenustatė, nes tai nebuvo ir net negalėjo būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-1135-331/2017 nagrinėjimo objektas buvo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2016-08-24 sprendimas, kuris buvo priimtas vertinant tik viešosios informacijos skleidėjo veiksmų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, bet ne konkrečius anoniminio skundo teiginius.

8.2. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl konkrečių ieškinio pagrindą sudarančių atsakovo publikacijos ,,Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja?“ teiginių neatliko nei byloje esančių įrodymų tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių vertinimo. Teismas perrašė tam tikrus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-1135-331/2017, teiginius, kurie susiję su atitinkamais ginčo publikacijos teiginiais, nes pirmosios instancijos teismo vertinimu, administracinio teismo išvados yra prejudiciniai faktai.

8.3. Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. posėdžio metu paaiškėjo, kad minėtą nuomonę apie ieškovų neva vykdomas savavališkas statybas po savo ,,atlikto tyrimo“, skaitytojams pateikusi B. S. net nežino, kas išduoda statybą leidžiančius dokumentus (jos įsitikinimu, tai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija). Publikacijos autorė pripažino, kad rengdama publikacija ji neskambino statybos leidimus išduodančiai Tauragės rajono savivaldybės administracijai, taip pat statybos patikrinimą pagal gautą skundą atlikusiam VTPSI Tauragės teritoriniam skyriui. Atsakovas ir trečiasis asmuo niekada nesidomėjo (ar bent jau neskelbė) informacijos apie UAB ,,Švytis“ turimą 2016 m. kovo 15 d. statybos leidimą ir juo patvirtintą projektą, nors tokią galimybę turėjo (pats A. S. nurodė turintis statybos leidimą); neprašė nei ieškovų, nei VTPSI ar Tauragės rajono savivaldybės administracijos informacijos apie minėtą leidimą ir jame suprojektuotus statinius, netikrino, ar publikacijos nuotraukose yra užfiksuotas gamybinis pastatas (kuriam leidimas buvo tik formuojamas), ar inžinerinis statinys „stoginės“ – pagal statytojo turimą leidimą, ir atitinkamai tokios informacijos nepateikė skaitytojams (nepaisant A. S. komentaro apie tris statybos leidimus, turimą leidimą esamam statiniui ir formuojamą leidimą gamybiniam pastatui). Pažymi, kad nei Žurnalistų etikos inspektorius, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, pasisakydami apie nagrinėjamus publikacijos autorės teiginius paminėta informacija net nedisponavo. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo išvadose Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 15 d., t. y. 3 mėnesiai prieš ginčo publikacijos paskelbimą išduotas statybos leidimas net nėra paminėtas.

8.4. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalies norma (kuria pirmosios instancijos teismas nesirėmė) („visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį; visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla“) reiškia, kad už anoniminį informacijos paskleidimą visuomenės informavimo priemonė atsako kaip už savo pačios informaciją. Todėl nagrinėjami atveju nėra jokio pagrindo remtis kažkokiu anonimu ir teismas privalėjo įvertinti, ar tie konkretūs teiginiai atitinka tikrovę, ar ne.

8.5. Žurnalistų etikos inspekcijos ir jos sprendimo teisėtumą nagrinėję administraciniai teismai Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalies normos netaikė, nes laikė, kad jie nagrinėja administracinius santykius, kurių Civilinio kodekso normos nereglamentuoja. Tuo tarpu Tauragės apylinkės teismas minėtos normos netaikė, nes jos netaikė administraciniai teismai. Apeliantai nurodo, kad išeina uždaras ratas, kuriame visiškai išnyksta labai paprasta tiesa – visuomenės informavimo priemonė atsako už paskleistą anoniminę informaciją kaip už savo ir būtent visuomenės informavimo priemonė privalo įrodyti, kad jos paskleista anoniminė informacija atitinka tikrovę.

8.6. Visuotinai žinomas faktas, kad anoniminiuose raštuose ir skunduose dažniausiai pateikiami aiškiai melagingi, taip pat prieštaringi, netikslūs faktai ir duomenys, fiksuoti sąmoningai juos iškraipant, nes jų autoriai žino, jog negali tos informacijos įrodyti, o skleidžiant tokią informaciją anonimiškai to ir nereikia. Tiems, kurie pateikia tikrovę atitinkančią informaciją, nebūtina to daryti anonimiškai, nes jie gali įrodyti savo teiginius. Nors šių aplinkybių nereikalaujama įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), šioje byloje nustatytos aplinkybės apie konkrečių dviejų anoniminių skundų teiginius šias aplinkybes patvirtina.

8.7. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalies nuostata nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, kokių priemonių ėmėsi atsakovas, prieš paskelbdamas anoniminio skundo teiginius. Pats faktas, kad atsakovas paskelbė tokią informaciją, kurios atitikties tikrovei jis negali įrodyti, patvirtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

8.8. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ,,žurnalistė publikacijos rengimo metu, siekdama nustatyti objektyvią tiesą, skambino, be kita, ir ieškovui A. S., kuris tik lakoniškai paaiškino, kad reikalingi statybų leidimai yra, tačiau nesiėmė jokių pastangų juos pateikti, ar bent paaiškinti 2016-03-15 Tauragės rajono savivaldybės administracijos pritarimo dėl stoginės statybos buvimo faktą, jo esmę ir teisinę reikšmę, todėl negalima kaltinti publikacijos autorės dėl to, kad ji sąmoningai nutylėjo ar dėl kompetencijos stokos neišsiaiškino minimo pritarimo egzistavimą“ ne tik nėra pagrįsta jokiais įrodymais, bet ir padaryta pažeidžiant Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija ir teismų praktikoje suformuluotą įrodinėjo taisyklę.

8.9. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai pažeidė įrodinėjimo pareigą, nes atsakovė nagrinėjamoje byloje neįrodė ir net neįrodinėjo nė vieno savo paskelbto anoniminio skundo teiginio, kuriuos teismas pagrįstai pripažino žinia, o ne nuomone.

8.10. Apeliantų nuomone, nagrinėjamam ginčui yra tinkami ir aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011), kurioje teismai nagrinėjo ginčą dėl knygoje paskelbtos informacijos apie ieškovus, joje cituojami Lietuvos ypatingajame archyve saugomų LTSRS represinių struktūrų bylų duomenys. Mano, kad atsakovė savo paskleistus duomenis įrodinėjo anoniminio skundo teiginiais, tai iš esmės yra niekinis argumentas (nors pirmosios instancijos teismui taip neatrodė).

8.11. Kadangi ginčijamų teiginių tikrumas (atitiktis tikrovei) atsakovės įrodinėtas tik anoniminio skundo teiginiais, o pirmosios instancijos teismas tam tų teiginių atitikčiai tikrovei apskritai neteikė jokios reikšmės, tai leidžia teigti, kad ginčijamame sprendime nėra atskleista bylos esmė.

8.12. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos jų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

10. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-09 sprendime (civilinė byla Nr. I-1135-331/2017) dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2016-08-24 sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eA-1306-629/2018) nustatyti faktai, priešingai nei nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, yra prejudiciniai ir jais privaloma remtis nagrinėjant šią civilinę bylą.

10.2. Atsakovė mano, kad ieškovų pasisakymai dėl to, kad VAAT pasisakė dėl B. S. (trečiojo asmens) teisių ir pareigų, yra teisiškai nereikšmingi.

10.3. Atsakovė mano, kad Ieškovų teiginiai dėl to, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai neturi prejudicinės galios, yra teisiškai nereikšmingi.

10.4. Ieškovas A. S. publikacijos skelbimo metu buvo viešas asmuo, todėl privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Apeliantai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Kolegija pirmiausia pažymi, kad tiek rašytinis procesas, tiek žodinis yra lygiaverčiai procesai, užtikrinantys vienodą įrodinėjimo paskirstymo naštą, abu procesai užtikrina teisėtą teismą ir teismo procesinis sprendimas priimamas tik ištyrus įrodymus ir atlikus jų vertinimą. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija, netenkindama šio prašymo, mano, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir civilinio proceso principų. Taigi esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad rašytinis procesas užtikrina civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 185 straipsnis). Dėl to apeliantų prašymas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantai prašo į bylą priimti kaip naują įrodymą atsakovės 2018 m. gruodžio 13 d. išspausdintą publikaciją: „Statė neturėdami reikalingo leidimo – kaltais norėjo padaryti žurnalistus“.

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs minėtų įrodymų sąsajas su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, teismas mano, kad minėti įrodymai nėra susiję su šioje byloje kilusio ginčo dalyku. Apeliantų subjektyvi pozicija, kad nauji įrodymai nagrinėjamai bylai yra teisiškai reikšmingi, nesaisto bylą nagrinėjančio teismo, kuris savarankiškai, pagal byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, nustato bylai taikytinas teisės normas ir jų pagrindu – įrodinėjimo dalyką, t. y. tas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkretaus ieškovų pareikšto reikalavimo tenkinimo galimybėms. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija nepriima kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė leidžiamame Tauragės krašto laikraštyje „Tauragės kurjeris“ 2016 m. birželio 10 d. numeryje Nr. 43 (1798), o po to ir jo administruojamoje interneto svetainėje www.kurjeris.lt (2016-06-16) ir socialinės paskirties profilyje https://www.facebook.com/kurjeris.lt paskelbė publikaciją „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja?“. Manydamas, kad paskelbta publikacija pažeidžia UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją ir A. S. garbę ir orumą, UAB „Švytis“ (duomenys neskelbtini) A. S. 2016 m. birželio 21 d. pretenzija pareikalavo iš atsakovės per dvi savaites tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse išspausdinti atitinkamus paneigimus, tačiau atsakovė 2016 m. liepos 8 d. pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo atsisakė paneigti publikacijoje pateiktą informaciją, dėl to ieškovai kreipėsi į teismą pareikšdami civilinį ieškinį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1135-331/2017 nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Apeliantai su šia išvada kategoriškai nesutinka.

18. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog analizuojant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-09 sprendimą (administracinė byla Nr. 1-1135-331/2017) dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2016-08-24 sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-18 nutartį (administracinė byla Nr. eA-1306- 629/2018) ir Tauragės apylinkės teismo 2018-11-29 sprendimą matyti, kad ieškovai skunde Žurnalistų etikos inspektoriui dėl aptariamos publikacijos, skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl inspektoriaus sprendimo bei ieškinyje Tauragės apylinkės teismui reikalavimus reiškė dėl tikrovės neatitinkančios informacijos, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo bei asmens garbės ir orumo žeminimo, neturtinės žalos atlyginimo (šioje byloje kaip išvestinis reikalavimas), t. y. reikalavimus reiškė dėl tapačių teiginių, kad publikacijoje paskelbti duomenys: „Iš tiesų dokumentai ir biurokratiniai barjerai, kuriuos reikia įveikti prieš pradedant ką nors statyti, gerokai, ypač verslininkams, apsunkina planus, tačiau be to - nė iš vietos. Kam jau kam, o solidiems verslininkams, juo labiau politikams, tai turėtų būti aišku. Pasirodo, ne visiems.<...>“, „<...> (duomenys neskelbtini) kyla didžiulis Tauragės rajono savivaldybės tarybos nariams S. priklausantis pastatas, tačiau leidimas jam statyti neišduotas <...>“, „<...> UAB „Švytis“ (duomenys neskelbtini) A. S., Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys, nelegaliai stato neturėdamas leidimo pastatui (duomenys neskelbtini), Tauragėje „<...> Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys A. S. nežino elementarių dalykų - kad statyba pradedama nuo projekto ir leidimo. Stovi kolonos, pusė pastato pastatyta, o leidimo nėra „institucijos nupirktos", jei nemato nelegalios statybos „<...> kad statyba nelegali, galima įsitikinti pasižiūrėjus internetiniame puslapyje, kuriame skelbiami statybas leidžiantys dokumentai <...>“ būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją ir A. S. garbę ir orumą. Akcentuotina, kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo sustabdyta, o VAAT sprendė, ar Žurnalistų etikos inspektorius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų (šioje byloje ieškovų) skundą vertindamas viešosios informacijos skleidėjos UAB „Tauragės kurjeris“ veiksmus pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, ar viešosios informacijos skleidėja UAB „Tauragės kurjeris“ nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, t. y. ar minėtose publikacijose apie pareiškėjus buvo paskleista nuomonė ar žinia, ar ji nėra žeminančio pobūdžio, ar atitinka tikrovę, ar nepažeista UAB „Švytis“ dalykinė reputacija, A. S. garbė ir orumas. Kaip teisingai nurodo atsakovė, VAAT ir LVAT nustatė neginčytiną faktą, kad atsakovės leidžiamame Tauragės krašto laikraštyje „Tauragės kurjeris“ 2016-06-10 numeryje Nr. 43 (1798), taip pat jo administruojamoje interneto svetainėje www.kurjeris.lt (2016-06-16) ir socialinės paskirties profilyje https://www.facebook.com/kurjeris.lt publikacijoje „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja ?“ nebuvo paskleista dezinformacija ar informacija, žeminanti A. S. garbę ir orumą, UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją. Taigi, išnagrinėjus bylą administraciniame teisme ir priėmus sprendimą dėl to paties dalyko, kuris nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, negali susidaryti situacija, kad bendrosios kompetencijos teismas nepaisytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, nepaisant to, kad ieškovai civilinėje byloje teigia nagrinėjantys papildomas, administracinėje byloje nenustatytas aplinkybes. Būtina paminėti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS-448-777/2017 dėl bylos sustabdymo konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 str. 3 p. taikymo sąlygas, pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą, nes apeliantų ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės sutampa su aplinkybėmis, kurios nustatinėjamos administracinėje byloje Nr. e1-1135-331/2017. Dėl minėtų argumentų konstatuotina, kad VAAT 2017-02-09 sprendime (administracinė byla Nr. 1-1135-331/2017) dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 201S-08-24 sprendimo bei LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1306-629/2018) nustatyti faktai, priešingai nei nurodo apeliantai apeliaciniame skunde, yra prejudiciniai ir jais privaloma remtis nagrinėjant šią civilinę bylą.

19. Kaip žinia, LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eA-1306-629/2018) įvertinęs ieškovų skunde nurodytą publikaciją bei Inspektoriaus priimtą sprendimą, sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju viešosios informacijos skleidėjas (atsakovė) pažeidimo nepadarė. „Skelbiama informacija atitinka tikrovę, visuomenė informuojama, kad remiamasi anoniminiu skundu. Informacija, įvertinus ją atsižvelgiant į paskleistos informacijos visumą, turinį, ginčo teiginių kontekstą, minčių dėstymą, sakinių konstrukciją bei logines paskelbtos informacijos sąsajas, paskleista nešališkai, remiamasi keliais šaltiniais, sudaryta galimybė pasisakyti kritikuojamiems asmenims, jų nuomonė pateikta neiškraipyta. Taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad visuomenės informavimo priemonė tikrino skleidžiamą informaciją, jos tikslas buvo informuoti visuomenę, o ne pažeminti apeliantų garbę ir orumą ar pažeisti interesus, be to, ji nevartojo užgaulių, neetiškų epitetų, o pati informacija buvo skelbiama apie viešąjį asmenį – politiką bei jo įmonę, o pastarojo kritikos ribos yra platesnės, todėl ginčo informacija paskleista nepažeidžiant aukščiau aptarto teisinio reguliavimo“. Dėl šiame procesiniame dokumente 18 ir 19 punkte nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų prašymai pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais ieškovės UAB „Švytis“ dalykinę reputaciją bei ieškovo A. S. garbę ir orumą atsakovės publikacijoje „Ar politikams įstatymai iš tikrųjų negalioja ?“ paskelbtus duomenis bei įpareigoti atsakovę tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose buvo paskleisti šie duomenys, paskelbti atitinkamo turinio paneigimus, yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, negali būti tenkinami ieškovų reikalavimai pripažinti ieškovų nurodytus publikacijos teiginius atlyginti neturtinę žalą civilinėje byloje.

20. Apeliantai plačiai pasisako apie tai, kad šioje byloje buvo pateikit kiti faktiniai duomenys, kurie administracinėje byloje nebuvo įvertinti. Dėl šio argumento kolegija pažymi, kad visus įrodymus rinkti ir teikti ieškovai turėjo galimybę ne tik civilinėje, bet ir administracinėje byloje, tačiau, kaip jie patys nurodo, to nedarė. Atsakovė teisi teigdama, kad ieškovai administracinio proceso metu galėjo kviesti apklausti žurnalistę B. S., rengusią ginčo publikaciją, taip pat liudytoją V. A. (Statybos inspekcijos atstovę), tačiau to nedarė. Ieškovai galėjo rinkti duomenis apie laiško išsiuntimą iš savivaldybės administracijos ir apie anoniminių laiškų gavimą Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje ir Aplinkos ministerijoje, tačiau ir to nedarė. Kita vertus, pateikti faktinius duomenis bei jų apimtį yra pačių ieškovų teisė. Svarbu tai, kad apeliantų minimi kiti / naujai šioje byloje pateikti faktai negali paneigti administracinių teismų padarytos vienareikšmiškos išvados, kad atsakovės skelbta publikacija atitinka tikrovę, ji nebuvo žeminančio pobūdžio ieškovų atžvilgiu. Papildomai pastebėtina, kad jokių esminių naujų aplinkybių, kurių nenagrinėjo administraciniai teismai, šioje civilinėje byloje nėra nustatyta ir nėra įrodyta, o prielaidos nėra įrodymai ir negali turėti įtakos sprendimui. Tokios prielaidos dėl naujai pateikiamų faktų (pvz., leidimų išdavimo aplinkybių), kurias nurodė ieškovai, negali paneigti prejudicinės administracinėje byloje priimto sprendimo galios ir iš esmės pakeisti civilinės bylos sprendimo baigtį.

21. Apeliantai skunde itin akcentuoja tai, kad Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. birželio 15 d. raštas patvirtina, kad ieškovai nevykdė jokių savavališkos statybos darbų, o ginčo publikacijos rengimo metu statė statinį pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą – Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 15 d. rašytinį pritarimą statinio projektui. Apeliantai pažymi, kad šis statybą leidžiantis dokumentas net nebuvo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-1135-331/2017 medžiagos dalis. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, jog Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 15 d. rašytinis pritarimas yra išduotas dėl nesudėtingų inžinerinių statinių – stoginių statybos, tačiau byloje ginčas yra ne apie minėto pritarimo statyti stogines gavimą, o apie leidimo statyti gamybinį pastatą gavimą, ir byloje nustatyta, kad buvo statomas pastatas, kuriam ir buvo 2016-06-07 išduotas leidimas. Antra, apeliantai neteisūs, kad 2016 m. kovo 15 d. rašytinis pritarimas nebuvo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. eI-1135-331/2017 medžiagos dalis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad minėtas Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 15 d. rašytinis pritarimas buvo pateiktas su skundu Vilniaus apygardos administraciniam teismui kaip priedas Nr. 5. Taigi rašytinis pritarimas buvo administracinių bylų sudėtinė dalis kaip rašytinis įrodymas bei skundo tyrimo vienas objektų. Dėl to apeliantų argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

22. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija ir mano, kad apeliantų teiginiai dėl to, kad VAAT pasisakė dėl B. S. (šioje byloje trečiojo asmens) teisių ir pareigų, yra teisiškai nereikšmingi, nes VAAT priimdamas sprendimą dėl žurnalistės B. S. (šioje byloje trečiojo asmens) teisių ir pareigų nepasisakė ir tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, VAAT sprendimas minėtam asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukėlė.

23. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai neteisingai interpretuoja prejudicinių faktų aspektą. Sutiktina su apeliantais, kad ieškovų teiginiai apie tai, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai neturi prejudicinės galios, tačiau byloje tuo ir nebuvo remtasi, nes prejudicinę galią turi VAAT 2017-02-09 sprendime (civilinė byla Nr. 1-1135-331/2017] ir LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. eA-1306-629/2018) (išnagrinėjus inspektoriaus skundą) nustatytos aplinkybės, kurių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnis).

24. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 2.24 straipsnio 5 dalies taisyklės. Aktualu tai, kad minėtoje teisės normoje nustatyta, jog visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla. Verta priminti, jog, kaip anksčiau minėta, ieškovas A. S. ginčo publikacijos skelbimo metu buvo viešasis asmuo, todėl privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui, jeigu žiniasklaida nesiekia savo publikacijose pažeminti viešojo asmens garbės ir orumo. Administraciniai teismai, įvertinę atsakovės veiksmus, nekonstatavo atsakovės, kaip visuomenės informavimo priemonės, nesąžiningų ir žeminančių ieškovus neteisėtų veiksmų –asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei taikoma atsakomybė pagal CK 2.24 str. 5 d. Priešingai, turėtų būti atsižvelgta į viešą ieškovų veiklos pobūdį ir taikoma CK 2.24 str. 6 d., kurioje nustatyta, jog paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Pasikartotina, kad fakto, jog atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis ir / ar ieškovą žeminančią garbę ir orumą informaciją, jo vadovaujamos įmonės dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, nenustatyta. Priešingai, administraciniai teismai nustatė, kad publikacijoje paskelbti teiginiai nebuvo žeminamo pobūdžio, jais nesiekta platinti dezinformaciją apie pareiškėjus. Šie faktai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir negali būti vertinami iš naujo ar kitaip civilinėje byloje, nes tai prieštarautų civilinio proceso principams.

25. Pritartina atsakovės motyvui, kad nėra pagrindo remtis apeliantų nurodyta kasacinio teismo byla Nr. 3K-3-347/2011, kaip išaiškinančia CK 2.24 str. 5 d., kadangi apeliantų nurodytoje byloje nekalbama apie anoniminės informacijos paskleidimą, be to, šios bylos aplinkybės visiškai nesutampa su kasacine instancija nagrinėtos bylos, kurioje teismas nagrinėjo ginčą dėl knygoje paskelbtos informacijos apie ieškovus, kurioje cituojamos Lietuvos ypatingajame archyve saugomų LTSRS represinių struktūrų bylų (okupacinių represinių struktūrų bylos) duomenys, aplinkybėmis.

26. Apeliantai, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas (CPK 178, 185 ir kt. straipsniai), neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą, nepateikia konkrečių duomenų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

27. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir atsižvelgdamas į bylos šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

28. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Pirmosios instancijos teismas solidariai priteisė iš ieškovų atsakovei 2550,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

30. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013, 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015). Dėl to, nors skunde šis klausimas nekeliamas, tačiau atsižvelgus į tai, kad bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas sprendžia savo iniciatyva, bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos lygiomis dalimis iš kiekvieno ieškovo.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šis pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti apskųstą sprendimą, todėl tik patikslintina pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis, nurodant, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jo sumokėti 968 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovų priteistina po 484 Eur, iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinti.

Ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo netenkinti. Įrodymus grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą: patikslinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nurodant, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ priteista iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. po 1275,34 Eur, iš viso 2550,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės kurjeris“ priteisti iš ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Švytis“ ir A. S. po 484 Eur, iš viso 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisIrma ČuchrajDanutė Žvinklytė