Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. (toliau – ir nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. M.:

- pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 14 d. vagystė) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

- pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. balandžio 20 d. vagystė) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

- pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. gegužės 14 d. vagystė) ir jam paskirti 30 parų arešto bausmė;

- pripažintas kaltu, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. gegužės 18 d. vagystė) ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

M. M. atžvilgiu taikius BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3, paskirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas, iš M. M. priteista 163,62 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt trys eurai 62 cnt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas, iš M. M. priteista 297,73 Eur (du šimtai devyniasdešimt septyni eurai 73 cnt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas, iš M. M. priteista 171,51 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras 51 cnt) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamo teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai BPK pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendžio pateikęs nuteistasis M. M. neginčija nustatytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikų kvalifikavimo. Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad juo kvestionuojama nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, šia nutartimi patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio atžvilgiu.

7. BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-428/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

8. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, M. M. už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą paskirta artima vidurkiui 30 parų arešto bausmė, kurios subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė.

9. Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, nes jam paskirta bausmė yra per didelė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas M. M. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė keturis baudžiamuosius nusižengimus, kad nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant, kad grobiami svetimi daiktai ir norima taip veikti, nusikalstamos veikos yra baigtos, nusikalstamos veikos padarytos siekiant materialinės naudos, nuteistasis anksčiau teistas keturiolika kartų, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 98–105), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 107–135), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 136), registruotas gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose (1 t., 140–141), tai pat Kauno apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, bei nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Remiantis aptartais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, darytina išvada, kad M. M. nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, nuolat daro administracinius nusižengimus, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą, be to, visos aptartos aplinkybės neturi jokios įtakos bausmės švelninimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistajam paskyrus vienintelę bausmės rūšį – areštą.

10. Iš duomenų apie ankstesnius M. M. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikyta tiek švelnesnio, tiek griežtesnio pobūdžio bausmės – bauda, laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, nuteistasis ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, o už smulkias vagystes paskirtų baudų nemoka. M. M. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad M. M. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo už padarytas nusikalstamas veikas parinktos bausmės rūšys – areštas, nustatant jo dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis), yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Teigti, kad nuteistajam paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek M. M., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančius duomenis, teisinio pagrindo nėra, be to, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam M. M., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad M. M. praeityje yra teistas net keturiolika kartų, teistumai neišnykę, eilę kartų baustas administracine tvarka, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

12. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Kauno apylinkės teismas, individualizuodamas bausmę M. M., tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą. Kauno apylinkės teismo sprendimas skirti arešto bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą. Esant šioms aplinkybėms keisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. Kauno apygardos teisme 2024 m. balandžio 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. M. valstybė patyrė 150 eurų išlaidų.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-347-976/2018).

15. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi yra atmetamas. Vertinant pateiktus duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje nuteistajam M. M. gynėjas paskirtas, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, numatančius, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Be to, nustatyta, kad M. M. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašomos išieškoti iš nuteistojo M. M. išlaidos, susidariusios už gynėjo jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš M. M. valstybės naudai 150 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. balandžio 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.