- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-198-940/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03725-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. J.
- Kreditorius
- I. J.
- Skolininkas
- G. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-223-400/2024 pagal pareiškėjo antstolio E. S. pareiškimą dėl baudos už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja I. J. ir skolininkas G. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą.
2. Nurodė, kad skolininkas nevykdo vykdomojo dokumento ir antstolio 2023 m. balandžio 6 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-23-181-12465, nes per nustatytą dešimties dienų terminą nepradėjo vykdyti vykdomajame rašte nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. 2023 m. balandžio 6 d. raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas skolininkui jo deklaruotu gyvenamosios vietos ir vykdomajame dokumente nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikti. Procesinis dokumentas ir kiti dokumentai skolininkui 2023 m. balandžio 6 d. lydraščiu Nr. S-23-181-12481 persiųsti į jo elektroninį paštą per Antstolių informacinę sistemą. G. J. 2023 m. gegužės 16 d. atvykus į antstolio kontorą buvo aptarta ir paaiškinta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, taip pat skolininkas informuotas, kad vykdymo proceso metu gali būti sudaryta taikos sutartis ar pakeista bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku.
3. Pažymėjo, kad, atsižvelgiat į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) 2023 m. gegužės 10 d. raštą, vykdomojoje byloje 2023 m. gegužės 24 d. surašytas patvarkymas, kuriuo išieškotojai I. J. ir skolininkui pasiūlyta iki 2023 m. liepos 10 d. sudaryti raštišką taikos sutartį, kurioje būtų nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, skolininkui dirbant ir gyvenant užsienio valstybėje. Per patvarkyme nustatytą terminą taikos sutartis nebuvo sudaryta. G. J. nevykdant antstolio priimtų procesinių dokumentų ir vykdomojo rašto, 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-23-181-25246 nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Išieškotoja 2023 m. rugsėjo 26 d. informavo, kad skolininkas nuo vykdomojo rašto vykdymo pradžios nėra bendravęs su dukra jokiais būdais. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis persiuntė teismui 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-181-33651 ir prašo skolininkui G. J. skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo antstolio E. S. pareiškimą tenkino – skyrė G. J. 100,00 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ją išieškant išieškotojos I. J. naudai; taip pat iš G. J. I. J. naudai priteisė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad antstolio E. S. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0181/23/00526 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1855-452/20214 dėl 2014 m. kovo 25 d. sprendimu nustatytos G. J. bendravimo su vaiku A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarkos. Antstolis 2023 m. balandžio 6 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-23-181-12468 įpareigojo skolininką vykdyti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus, susijusius su bendravimo su vaiku tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2023 m. balandžio 7 d. per Antstolių informacinę sistemą. 2023 m. gegužės 16 d. skolininkui atvykus į antstolio kontorą, buvo aptarta ir paaiškinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. 2023 m. gegužės 2 d. išieškotoja informavo antstolį, kad skolininkas nevykdo nurodymų, su vaiku nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2023 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-23-181-15440 informavo VTAS apie tai, kad G. J. nevykdo vykdomajame rašte nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir paprašė pateikti nuomonę dėl vykdomojo rašto vykdymo priemonių pobūdžio ir vykdymo tvarkos. 2023 m. gegužės 10 d. VTAS pateikė raštą, kuriame šalims rekomendavo sudaryti taikos sutartį ir numatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų įgyvendinama vienai iš šalių dirbant užsienio valstybėje. Atsižvelgiat į VTAS raštą, antstolis 2023 m. gegužės 24 d. surašė patvarkymą Nr. S-23-18117451, kuriuo išieškotojai ir skolininkui pasiūlė iki 2023 m. liepos 10 d. sudaryti raštišką taikos sutartį. Per patvarkyme nustatytą terminą taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl antstolis 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-23-181-25246 nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. 2023 m. rugsėjo 26 d. išieškotoja informavo, jog skolininkas nevykdo teismo vykdomajame dokumente bei antstolio patvarkymuose numatytų įpareigojimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis 2023 m. rugsėjo 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Teismas taip pat nustatė, kad skolininkas G. J. nuo Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo priėmimo su nepilnamete dukra A. J. bendravo tik iki 2015 metų.
6. Teismas, įvertinęs skolininko paaiškinimus apie bandymus su dukra bendrauti, byloje pateiktus susirašinėjimus ir fotonuotraukas, sprendė, kad epizodiški bandymai pabendrauti su dukra, pakankamai ilgą laiką nesiimant jokios iniciatyvos atkuriant tėvo ir dukros ryšį, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas tinkamai vykdo vykdomajame dokumente nustatytą bendravimo tvarką. Skolininkas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatytos bendravimo tvarkos buvo laikomasi.
7. Pažymėjo, kad prarastas ryšys su vaiku yra paties skolininko neveikimo rezultatas, todėl nėra nebendravimą pateisinanti aplinkybė. Teismas sprendė, kad, įvertinus, jog išieškotoja sudarė lanksčias sąlygas bendrauti su vaiku skolininkui patogiu laiku ir vietoje, skolininko ryšio su dukra nutraukimas, motyvuojant buvimu užsienio valstybėje, nepaneigia ir negali pateisinti vaiko teisės į bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu.
8. Teismas vertino, jog byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas, atsižvelgdamas į darbo pobūdį ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios kliudytų jam bendrauti su dukra, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų derinant kokybiškesnę ir patogesnę bendravimo tvarką, domėjęsis kaip reikia bendrauti su tokią negalią turinčiu vaiku. Pasisakydamas dėl nuosavo būsto neturėjimo argumento, teismas nurodė, kad skolininkas, prieš pasirašydamas taikos sutartį, kurioje numatytas jo bendravimas su vaiku savaitgaliais, privalėjo įvertinti savo gyvenamąsias sąlygas, arba, išaiškėjus, kad jis tokių sąlygų neturi, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Pažymėjo, kad sulygta sąlyga dėl dukros paėmimo savaitgaliais neįpareigoja skolininko ją vežti nakvoti būtent į savo gyvenamąją vietą, kadangi savaitgalio praleidimas yra galimas ir kitoje vaikams tinkamoje vietoje. Atsižvelgęs į tai, teismas tokias nebendravimo su dukra aplinkybes laikė nepagrįstomis ir nepateisinamomis.
9. Teismas vertino, jog skolininko nurodomos aplinkybės neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą. Sprendė, kad suinteresuoto asmens nurodomos priežastys gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, tačiau šios aplinkybės negali būti pasiteisimas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos ir nebendrauti su vaiku.
10. Teismas konstatavo, kad G. J., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2023 m. kovo 20 d. vykdomajame rašte, 2023 m. balandžio 6 d. raginime ir 2023 m. liepos 20 d. patvarkyme numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku, bendravimas buvo abstraktus ir netęstinis, todėl tenkino antstolio E. S. prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą ir, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu skolininkas rodo iniciatyvą bendrauti su dukra, siekdamas nepakenkti skolininko ir dukros ryšio atkūrimui, skyrė G. J. 100,00 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio E. S. 2023 m. rugsėjo 27 d. pareiškimą atmesti ir baudos G. J. neskirti.
12. Apelianto vertinimu, Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1855-452/2014 nustatyta tėčio G. J. bendravimo tvarka su nepilnamete dukra A. J. yra visiškai suderinta su G. J. darbu užsienyje komandiruočių metu, t. y. tėčio bendravimas su dukra nukreiptas tik į laikotarpius, kuomet tėtis būna grįžęs iš komandiruotės ir su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį. Tačiau antstolis E. S. 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-23-181-25246 savo nuožiūra ir savo iniciatyva nustatė kitą išplėstą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. J., šios tvarkos nederinęs su skolininku.
13. Nurodo, kad teismas nevertino, jog antstolis viršijo kompetencijos ribas ir savo patvarkymu iš esmės nustatė, keitė teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kuri negali būti laikoma galiojanti ir privaloma skolininkui G. J.. Apelianto tvirtinimu, jam yra privaloma išimtinai tik 2014 m. kovo 25 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su dukra, kurią apeliantas nuoširdžiai vykdė pagal galimybes, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
Šalies argumentai
14. Apelianto teigimu, jis neturi bendravimo su dukra A. J. įgūdžių, kadangi dukra auga kartu su mama, turi sunkią negalią, specialius poreikius, dėl ko bendravimas su dukra yra itin apsunkintas, reikalaujantis pasirengimo tiek tėčiui, tiek ir dukrai. Apeliantas pageidauja bendrauti su dukra padedant ir tarpininkaujant VTAS specialistams, taip pat padedant dukros mamai I. J.. Pažymi, kad tam, jog bendrauti su dukra, reikia specialių žinių, įgūdžių, patirties, ko skolininkas neturėjo. Apelianto manymu, kaip bendrauti su dukra, kaip elgtis su ja, kaip ją užimti, rasti bendrą kontaktą gali padėti tik atitinkamos srities specialistai.
15. Pažymi, kad nors dukra A. J. nekalba, todėl sunkiai galėtų pati išsakyti savo norus, pageidavimus, tačiau jos reakcija į tėtį ne visada būna adekvati, A. ne visada priimta tėtį, ne visada nori su juo bendrauti. Apelianto nuomone, kai mergaitė atsisako bendrauti su tėvu, tai išreikšdama akivaizdžiai mimikomis, veiksmais, gestais, vaiko traumuoti bendravimu, tik dėl tos priežasties, kad yra išduotas vykdomasis raštas, negalima.
16. Apelianto vertinimu, be pereinamojo laikotarpio ir be specialistų pagalbos jis su dukra jokiu būdu negalėtų bendrauti, kadangi A. J. gali nutikti priepuolis, kuris gali iššaukti ne tik verkimą, bet ir kritimą, rėkimą, trankymąsi ir tokiu atveju reikia mokėti nuraminti, padėti vaikui išeiti iš neigiamos psichologinės būklės.
17. Nurodo, kad teismas taip pat nevertino itin reikšmingos aplinkybės, kad G. J. neturi tinkamos bendrauti su dukra vietos. Apeliantas nuolat dirba komandiruotėse užsienyje, todėl dėl darbo pobūdžio retai lankosi Lietuvoje; neturi gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų leisti laiką su dukra. Grįžęs į Lietuvą G. J. prisiglaudžia pas savo mamą bute, dalyje vieno kambario. Mamos bute su dukra bendrauti nėra vietos, be to, kai nėra buto savininkės leidimo, tai tiesiog neįmanoma.
18. Pažymi, kad apeliantas stengiasi su dukra bendrauti: laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., taip pat 2023 m. rugsėjo 30 d. – 2023 m. spalio 1 d. savaitgalį G. J. bendravo su dukra; bendravimas 2023 m. liepos 21 d. savaitgalį neįvyko ne dėl nuo skolininko priklausančių priežasčių, kadangi dukra buvo išvykusi į reabilitaciją (duomenys neskelbtini); 2023 m. rugsėjo mėnesio pradžioje vyko tėčio bendravimas su dukra jos gyvenamojoje vietoje; 2023 m. rugsėjo 16 d. skolininkas parašė, kad atvyks bendrauti su dukra 2023 m. rugsėjo 17 d., tačiau bendravimo dieną susisiekus su mama, buvo paaiškinta, kad A. su mama išvykusi į miestą; 2023 m. rugsėjo 22 d. susisiekus su dukros mama dėl bendravimo su dukra, buvo paaiškinta, kad mama išvykusi, dukra išvežta pas močiutę, bendravimas negalimas. Teismas nevertino šių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teigia, kad šiuo metu bendravimas su dukra vyksta, tėtis su dukra bendravo 2023 m. spalio mėnesį, taip pat grįžęs iš komandiruotės 2023 m. gruodžio mėnesį per Kalėdas, 2024 metų sausio mėnesį G. J. bendravo su dukra A. J. kiekvieną savaitgalį, lankėsi A. J. ugdymo įstaigoje – (duomenys neskelbtini) (2024 m. sausio 10 d., 2024 m. sausio 11 d., 2024 m. sausio 18 d., 2024 m. sausio 19 d. siekiant atkurti ryšį su dukra, pasidomėti kaip gyvena, ugdosi vaikas, kaip bendrauja su kitais vaikais), 2024 m. sausio 12 d. G. J. vyko į baseiną su dukra, kur stebėjo A. plaukimo treniruotę. Šiuo metu apeliantas inicijuoja procesą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo, siekiant palankios, vaiko interesus ir tėvo galimybes atitinkančios bendravimo tvarkos.
20. Apelianto tvirtinimu, nors teismas konstatavo, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktas buvo įvykdytas, tačiau, apelianto nuomone, ne pilnai, kadangi taip reikalingos šiuo nagrinėjamu atveju psichologo pagalbos, kuri galėtų būti išeitis iš susidariusios sudėtingos situacijos, nebuvo pasitelkta ir nebuvo užtikrinta bendravimo su dukra siekiančiam tėčiui.
21. Apelianto vertinimu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkto nuostatos nesuteikia antstoliui teisę savo patvarkymu nustatyti kitą naują tėčio bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, kadangi tai išimtinė teismo kompetencija, kurios antstolis negali nei atlikti, nei viršyti.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą antstolis E. S. prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-223-400/2024.
23. Nurodo, kad, šalims nesudarius taikos sutarties, remiantis vykdomu vykdomuoju raštu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktu, CPK 585, 587, 588 ir 613 straipsniais 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo Nr. S-23-181-25246 nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, taip buvo nustatyta sprendimo vykdymo tvarka. Pažymi, kad ir nesant šiam patvarkymui, skolininkas privalo vykdyti teismo sprendimą. Patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui, išieškotojai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Apie tai, kad patvarkymas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus pranešimų nebuvo gauta.
24. Pažymi, kad minėtu patvarkymu nėra pakeičiamas vykdomojo rašto turinys, o nustatoma kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kaip turi būti bendraujama su nepilnamečiu vaiku; skolininkui ir išieškotojai siūloma imtis veiksmų, kad būtų atkurtas tėvo ir vaiko ryšys; kokiu būdu vykdymo proceso šalys bendrauja vykdydami teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku; kaip ir prieš kiek laiko skolininkas informuoja išieškotoją apie bendravimo ir atostogų pradžią su nepilnamečiu vaiku; kaip išieškotoja turi elgtis jeigu bendravimas negali įvykti dėl jos pačios ar vaiko ligos ar esant kitoms svarbioms priežastims.
25. Tvirtina, kad iš Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto turinio galima spręsti, jog antstolis kiekvieną kartą neprivalo vykdymo procese kviesti psichologo. Vykdomojoje byloje skolininkas nėra kreipęsis į antstolį dėl psichologo skyrimo vykdymo procese. Antstolio manymu, vykdymo procese psichologas turėtų būti kviečiamas kai vaikas dėl tam tikrų priežasčių bendravimo metu nebendrauja su tėvu, jo bijo bei esant kitiems atvejams dėl ko vaikas negali bendrauti su vienu iš tėvų. Pažymi, kad G. J., manydamas, jog bendraujant su vaiku jam reikalingas psichologas, jis ir pats galėtų be antstolio kreiptis į psichologą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku; taip pat galėtų kreiptis dėl atvejo vadybos ar kitos pagalbos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, psichologą ar kitą instituciją, kad jį paruoštų bendravimui su nepilnamečiu vaiku.
26. Pažymi, kad apie tai, jog vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, G. J. buvo žinoma teismui civilinėje byloje 2014 metais patvirtinus taikos sutartį. Bendraujant su vaiku skolininkas turi pats pasirūpinti kaip, kada ir kokioje vietoje vyks bendravimas.
Šalies argumentai
27. Nurodo, kad išieškotoja 2024 m. sausio 24 d. prašymu kreipėsi į antstolį vykdomojoje byloje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku skirti psichologą, nes skolininkas netinkamai bendrauja su nepilnamečiu vaiku. 2024 m. sausio 31 d. antstolio patvarkymu nuspręsta byloje kviesti psichologą.
Atsiliepimas
28. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens G. J. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. J. prašo G. J. atskirąjį skundą atmesti.
29. Nurodo, kad G. J. pats patvirtino, kad nuo 2015 m. su dukra visiškai nebendravo ir neįvadino jokių objektyvių priežasčių ar kliūčių, dėl kurių būtų negalėjęs bendrauti su dukra, kai buvo grįžęs į Lietuvą. Be to, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo laikomasi bendravimo su dukra tvarkos, nustatytos Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1855-452/2014.
30. Pažymi, kad G. J. nurodytos aplinkybės dėl vaiko išvykimo į (duomenys neskelbtini) vasaros metu arba neturėjimas tinkamos vietos bendravimui su dukra, neatleidžia jo, kaip tėvo, kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos, siekiant, kad būtų nors minimaliai įgyvendinta vaiko teisė į bendravimą.
31. I. J. manymu, G. J., turėdamas tik vieną vaiką ir būdamas darbingo amžiaus, per beveik 10 metų tiesiog privalėjo surasti galimybes bendrauti su savo vienintele dukra ne tik laiko atžvilgiu, bet ir materialinių sąnaudų prasme.
Atsiliepimas
32. Suinteresuotas asmuo I. J. nesutinka su apelianto teiginiu, jog ji nevykdė kooperavimosi pareigos, kadangi viso teisminio proceso metu skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandęs iš anksto derinti su dukros motina bendravimo datas/laiką, ar kad apskritai būtų informavęs apie savo komandiruočių ar atvykimo į Lietuvą datas/trukmę. Priešingai, pati vaiko motina, sužinojusi iš trečiųjų asmenų apie skolininko grįžimą į Lietuvą, bandydavo su juo susisiekti, siūlydama visokias bendravimo vietos bei laiko alternatyvas pasimatymui su dukra. Pažymi, kad G. J. požiūris į vienintelę dukrą yra neigiamas/niekinantis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
34. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjo antstolio E. S. pareiškimas dėl baudos už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skyrimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
35. Byloje nustatyta, kad antstolis E. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0181/23/00526 pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1855-452/20214 dėl 2014 m. kovo 25 d. sprendimu nustatytos G. J. bendravimo su vaiku A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) tvarkos. 2023 m. balandžio 6 d. antstolio raginimu Nr. S-23-181-12468 skolininkas buvo įpareigotas vykdyti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus, susijusius su bendravimo su vaiku tvarka. Antstolis, gavęs iš išieškotojos informaciją, jog skolininkas nurodymų nevykdo ir su vaiku nebendrauja, 2023 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-23-181-15440 kreipėsi į VTAS dėl nuomonės pateikimo dėl vykdomojo rašto vykdymo priemonių pobūdžio ir vykdymo tvarkos. 2023 m. gegužės 10 d. VTAS pateiktu raštu šalims rekomenduota sudaryti taikos sutartį ir numatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų įgyvendinama vienai iš šalių dirbant užsienio valstybėje. Atsižvelgdamas į VTAS raštą, antstolis 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-23-18117451 išieškotojai ir skolininkui pasiūlė iki 2023 m. liepos 10 d. sudaryti raštišką taikos sutartį. Per patvarkyme nustatytą terminą šalims nesudarius taikos sutarties, antstolis 2023 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-181-25246 dėl sprendimo vykdymo tvarkos. 2023 m. rugsėjo 26 d. antstolis, išieškotojai informavus, jog skolininkas nevykdo teismo vykdomajame dokumente bei antstolio patvarkymuose numatytų įpareigojimų, 2023 m. rugsėjo 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.
36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog skolininko nurodomos aplinkybės neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą, konstatavo, kad G. J., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku, bendravimas buvo abstraktus ir netęstinis, todėl tenkino antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
37. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad antstolis, savo nuožiūra ir iniciatyva, nesuderinęs su skolininku, nustatęs kitą išplėstą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra ir taip pakeitęs teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, viršijo savo kompetencijos ribas. Be to, antstolis nepasitelkė psichologo pagalbos. Apelianto teigimu, jis dėl dukros sunkios negalios ir specialiųjų poreikių neturi bendravimo su dukra įgūdžių, jam reikalinga valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų, dukros motinos pagalba bendraujant su dukra. Apeliantas neturi tinkamos gyvenamosios vietos bendravimui su dukra. Pažymi, jog apeliantas deda pastangas bendrauti su dukra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apelianto nurodytas sprendimu nustatytos bendravimo su dukra tvarkos nevykdymo priežastis, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
38. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
41. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, be kita ko, nurodo, kad antstolis savo nuožiūra ir iniciatyva nustatęs kitą išplėstą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, viršydamas savo kompetencijos ribas, pakeitė teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, todėl ji negali būti laikoma galiojanti ir privaloma skolininkui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, laiko šiuos apelianto argumentus nepagrįstais.
42. Pažymėtina, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
43. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkui nevykdant teismo sprendimo dėl bendravimo su dukra tvarkos, antstolis apie tai informavo VTAS, prašydamas pateikti nuomonę dėl vykdomojo rašto vykdymo priemonių pobūdžio ir vykdymo tvarkos. VTAS šalims rekomendavo sudaryti taikos sutartį ir numatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų įgyvendinama vienai iš šalių dirbant užsienio valstybėje. Antstolis, atsižvelgdamas į VTAS pateiktas rekomendacijas, išieškotojai ir skolininkui pasiūlė iki nustatyto termino sudaryti raštišką taikos sutartį. Per nustatytą terminą šalims nesudarius taikos sutarties, antstolis priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Nors apeliantas nurodo, jog antstolis pakeitė sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Iš antstolio 2023 m. liepos 20 d patvarkymo turinio matyti, jog antstolis šiuo patvarkymu tik nustatė, patikslino (sukonkretino) kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, nurodydamas, kaip turi būti bendraujama su nepilnamečiu vaiku; kokiu būdu vykdymo proceso šalys bendrauja vykdydami teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku; kaip ir prieš kiek laiko skolininkas informuoja išieškotoją apie bendravimo ir atostogų pradžią su nepilnamečiu vaiku; kaip išieškotoja turi elgtis, jeigu bendravimas negali įvykti dėl jos pačios ar vaiko ligos ar esant kitoms svarbioms priežastims; taip pat skolininkui ir išieškotojai siūloma imtis veiksmų, kad būtų atkurtas tėvo ir vaiko ryšys. Pažymėtina, jog tokia antstolio teisė, t. y. priimti patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, numatyta minėtame Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte (nutarties 42 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog antstolis priimtu 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. S-23-181-25246 pakeitė 2014 m. kovo 25 d. teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaiku A. J. tvarką.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad antstolis, vykdydamas teismo sprendimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, turėjo pasitelkti psichologo pagalbą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Taigi, iš šio Sprendimų vykdymo instrukcijos punkto turinio matyti, jog antstolis turi teisę, bet ne pareigą kviesti psichologą dalyvauti vykdymo procese. Be to, byloje nėra duomenų, jog valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, išieškotoja ar pats skolininkas, manęs, jog jam yra reikalinga psichologo pagalba užtikrinant bendravimą su dukra, būtų teikęs prašymą kviesti psichologą vykdymo procese.
45. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės neginčija fakto, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nebuvo vykdoma, tačiau siekia išvengti atsakomybės, paaiškindamas, kad sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl įgūdžių stokos bendraujant su sunkų neįgalumą ir specialiuosius poreikius turinčia dukra, bei tinkamos gyvenamosios vietos neturėjimas bendravimui su dukra.
46. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
47. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
48. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos sprendimo, kuriuo nustatyta jo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka, nevykdymo priežastys nelaikytinos pateisinamomis nebendrauti su dukra. Pažymėtina, jog jau 2014 m. kovo 25 d. teismo sprendimu tvirtinant šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, apeliantui buvo žinoma apie dukros sunkų neįgalumą, nustatytus specialiuosius poreikius, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas, siekdamas palaikyti ir stiprinti ryšį su dukra, vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, būtų kreipęsis pagalbos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ar į kitus atitinkamos srities specialistus, kad jam suteiktų specialių žinių, įgūdžių kaip bendrauti su neįgalia dukra, rasti bendrą kontaktą su ja, kaip nuraminti ištikus priepuoliui ir pan. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog apeliantas būtų dėjęs maksimalias pastangas užtikrinti bendravimą su dukra. Pažymėtina, jog gyvenamosios vietos neturėjimas taip pat nelaikytina objektyvia priežastimi nebendrauti su nepilnamečiu vaiku. Apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, bylos duomenimis, dirbantis užsienyje ir gaunantis nuolatines pajamas, todėl galintis ir privalantis užtikrinti tinkamas sąlygas bei vietą bendravimui su dukra.
49. Pabrėžtina, jog atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog apeliantas, atsižvelgiant į sunkumus bendraujant su neįgalia dukra, specialistų pagalbos poreikį, gyvenamosios vietos neturėjimą, kitas aplinkybes, apsunkinančias bendravimą su dukra, būtų kreipęsis dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos pakeitimo.
50. Apeliantas, be kita ko, nurodo, jog teismas nevertino aplinkybių, kad jis stengiasi bendrauti su dukra, t. y. su dukra bendravo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., taip pat 2023 m. rugsėjo 30 d. – 2023 m. spalio 1 d. savaitgalį, 2023 m. spalio mėnesį, 2023 m. gruodžio mėnesį per Kalėdas, 2024 metų sausio mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu toks epizodinis, nenuolatinis ir nereguliarus bendravimas su dukra nesudaro pagrindo teigti, jog skolininkas teismo sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką vykdo. Pažymėtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu nustatytas tėvo bendravimas su dukra ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas su dukra A. J. bendravo tik iki 2015 metų, o epizodiškai bendrauti pradėjo tik iš esmės pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą antstolio kontoroje. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog 2014 m. kovo 25 d. teismo sprendimas yra tinkamai vykdomas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad epizodiški bandymai pabendrauti su dukra, pakankamai ilgą laiką nesiimant jokios iniciatyvos atkuriant tėvo ir dukros ryšį, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas tinkamai vykdo vykdomajame dokumente nustatytą bendravimo tvarką.
51. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
52. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdymo procesu ir sankcijos taikymu skolininkui už teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, o apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.