Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui I. J. ir jos atstovei advokatei Ingai Kudinavičiūtei - Michailovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Egidijaus Smagurausko pareiškimą dėl baudos už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotoja I. J. ir skolininkas G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. antstolis Egidijus Smagurauskas (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkui G. J. (toliau – ir skolininkas) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą.

8. Į teismo posėdį neatvyko antstolis Egidijus Smagurauskas, yra gautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

9. Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys prašė bylą nagrinėti iš esmės, teismas, išnagrinėjo bylą iš esmės antstoliui Egidijui Smagurauskui nedalyvaujant.

Pašymas tenkintinas.

10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Teismas pažymi, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Egidijaus Smagurausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2014 m. kovo 25 d. sprendimu nustatytos G. J. bendravimo su vaiku A. J. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) tvarkos. Vykdomajame rašte nurodyta, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prieš nutraukdami santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 str.), sudarė šią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria susitarė, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidžia tėvui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdomai, be apribojimų bendrauti su nepilnamete dukra A. J., bet kada dukrą pasiimant iš jos gyvenamosios vietos. Bet nerečiau kaip kas antrą savaitgalį (arba grįžus iš darbo užsienyje – kiekvieną savaitgalį), esant mamos – I. J. ligos atveju, pasiima dukrą priežiūrai; kas antrus metus – gruodžio 25-26 d. ir gruodžio 31 d. praleidžia kartu, kiekvienais metais – vieną vasaros mėnesį atostogauja su dukra kartu. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpinasi nepilnametės dukros ugdymu, auklėjimu, lanko ją ir netrukdomai bendrauja.

12. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog antstolis Egidijus Smagurauskas 2023 m. balandžio 6 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo skolininką vykdyti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus, susijusius su bendravimo su vaiku tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2023 m. balandžio 7 d. per Antstolių informacinę sistemą. 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. balandžio 24 d. pranešimais skolininkas informavo, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. balandžio 25 d. – 2023 m. gegužės 29 d. bus išvykęs į komandiruotes. 2023 m. gegužės 9 d. pranešimu skolininkas informavo, kad iš komandiruotės sugrįžo, atvyks į antstolio kontorą. 2023 m. gegužės 16 d. skolininkas atvyko į antstolio kontorą, buvo aptarta ir paaiškinta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. 2023 m. gegužės 2 d. išieškotoja informavo antstolį, kad skolininkas nevykdo nurodymų, su vaiku nebendrauja. Atsižvelgiant į tai, antstolis 2023 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VTAT apie tai, kad G. J. nevykdo vykdomajame rašte nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir paprašė pateikti nuomonę dėl vykdomojo rašto vykdymo priemonių pobūdžio ir vykdymo tvarkos, t. y. priešingai nei teigė skolininkas, laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 ir 51 punktuose nustatytos tvarkos. 2023 m. gegužės 10 d. VTAS pateikė raštą, kuriame šalims rekomendavo sudaryti taikos sutartį ir numatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų įgyvendinama vienai iš šalių dirbant užsienio valstybėje. Atsižvelgiat į VTAS raštą, antstolis 2023 m. gegužės 24 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo išieškotojai ir skolininkui pasiūlė iki 2023 m. liepos 10 d. sudaryti raštišką taikos sutartį, kurioje būtų nustatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku, skolininkui dirbant ir gyvenant užsienio valstybėje. Per patvarkyme nustatytą terminą taikos sutartis nebuvo sudaryta, todėl antstolis 2023 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. 2023 m. rugsėjo 26 d. išieškotoja informavo, jog skolininkas nevykdo teismo vykdomajame dokumente bei antstolio patvarkymuose numatytų įpareigojimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolis 2023 m. rugsėjo 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.

13. Baudos skyrimas yra teismo teisė, tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybes, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas, kas įtakojo pažeidimo atsiradimą. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Sprendžiant dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas tinkamai nevykdė Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo dalies dėl G. J. bendravimo su dukra A. J., todėl civilinėje byloje 2023 m. kovo 20 d. I. J. buvo išduotas vykdomasis raštas. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

15. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

16. Kaip matyti iš antstolio Egidijaus Smagurausko teismui pateikto 2023 m. rugsėjo 27 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis kreipėsi į teismą nustatęs, kad G. J. tinkamai nevykdo 2023 m. kovo 20 d. vykdomajame rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 6 d. raginime ir 2023 m. liepos 20 d. patvarkyme dėl įpareigojimo vykdyti teismo sprendimą numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku.

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas G. J. nuo Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo priėmimo su nepilnamete dukra A. J. bendravo tik iki 2015 metų. I. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad skolininkas nustatytos bendravimo tvarkos praktiškai niekada nesilaikė, tačiau į tai žiūrėjo geranoriškai, dėjo visas pastangas, kad bendravimas vyktų. Nuo 2015 metų skolininkas su dukra visiškai nebendravo. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu neginčijo ir pats skolininkas. G. J. teigė, kad su vaiku bendrauti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, susijusių su jo darbo pobūdžiu, kadangi daug laiko praleisdavo užsienyje. Su dukra bando bendrauti pagal savo objektyvias galimybes.

18. Teismo posėdžio metu I. J. su skolininko nurodytomis priežastimis, kliudžiusiomis bendrauti su dukra, nesutiko. Nurodė, kad bendrauti su vaiku nebuvo jokių kliūčių, ji suteikė visas sąlygas ir galimybes su dukra bendrauti bet kokiu laiku ir bet kada kai tik jis to nori. Skolininkas savo noru nusišalino nuo bendravimo su vaiku ir nesiėmė jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų.

19. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais. Vertinant nurodytas įstatymines nuostatas, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas pirmenybę skiria vaiko interesams, kurie yra prioritetiniai, užtikrinti, todėl tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium tėvu.

20. G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra bendrauti bando, buvo atvykęs į jos gyvenamą vietą, buvo išėję pasivaikščioti į parką, kartu laiką leido per Kalėdas, važiavo pas jo mamą, tačiau kiek kartų su dukra matėsi per laikotarpį nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. tiksliai įvardinti negali. Byloje esantys duomenys (susirašinėjimai su išieškotoja, fotonuotraukos), patvirtina nurodytas aplinkybes, jų neginčija ir pati išieškotoja, tačiau teismas pažymi, kad epizodiški bandymai pabendrauti su dukra, pakankamai ilgą laiką nesiimant jokios iniciatyvos atkuriant tėvo ir dukros ryšį, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas tinkamai vykdo vykdomajame dokumente nustatytą bendravimo tvarką. Vykdomajame dokumente aiškiai įvardinta, jog G. J. su dukra bendrauja ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį arba grįžus iš užsienio – kiekvieną savaitgalį. Skolininkas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nustatytos bendravimo tvarkos buvo laikomasi. Prarastas ryšys su vaiku yra paties skolininko neveikimo rezultatas, todėl nėra nebendravimą pateisinanti aplinkybė. Sutiktina su išieškotojos pozicija, jog skolininko ryšio su dukra nutraukimas, motyvuojant buvimu užsienio valstybėje, nepaneigia ir negali pateisinti vaiko teisės į bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Juo labiau, kad išieškotoja sudarė lanksčias sąlygas bendrauti su vaiku skolininkui patogiu laiku ir vietoje. Byloje taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad skolininkas, atsižvelgdamas į darbo pobūdį ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurios kliudytų jam bendrauti su dukra, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų derinant kokybiškesnę ir patogesnę bendravimo tvarką, domėjęsis kaip reikia bendrauti su tokią negalią turinčiu vaiku. Dėl nuosavo būsto neturėjimo teismas pažymi tai, jog skolininkas, prieš pasirašydamas taikos sutartį, kurioje numatytas jo bendravimas su vaiku savaitgaliais, privalėjo įvertinti savo gyvenamąsias sąlygas, arba, išaiškėjus, kad jis tokių sąlygų neturi, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Tačiau G. J. dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo į teismą nesikreipė, mediacijos procesą pradėjo tik 2023 m. rugsėjo 28 d., t. y. po to kai antstolis ėmėsi priverstinių sprendimo vykdymo veiksmų. Be to, sulygta sąlyga dėl dukros paėmimo savaitgaliais neįpareigoja skolininko ją vežti nakvoti būtent į savo gyvenamąją vietą, kadangi savaitgalio praleidimas yra galimas ir kitoje vaikams tinkamoje vietoje (pvz., savaitgalį su jais praleisti pas vaikų senelius ar pan.). Atsižvelgiant į tai, teismas tokias nebendravimo su dukra aplinkybes laiko nepagrįstomis ir nepateisinamomis.

21. Teismo vertinimu, skolininko nurodomos aplinkybės neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo sprendimą. Suinteresuoto asmens nurodomos priežastys gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, tačiau šios aplinkybės negali būti pasiteisimas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo tvarkos ir nebendrauti su vaiku.

22. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad G. J., nesant objektyvių priežasčių, nevykdė 2023 m. kovo 20 d. vykdomajame rašte, 2023 m. balandžio 6 d. raginime ir 2023 m. liepos 20 d. patvarkyme numatytų įpareigojimų nustatyta tvarka bendrauti su vaiku, bendravimas buvo abstraktus ir netęstinis, todėl teismas tenkina antstolio Egidijaus Smagurausko prašymą skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu skolininkas rodo iniciatyvą bendrauti su dukra, siekiant nepakenkti skolininko ir dukros ryšio atkūrimui, teismas skiria G. J. 100,00 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

24. G. J. išaiškintina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, teismas vėl pritaiko skolininkui priemones, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas skolininko neatleidžia nuo pareigos atlikti teismo sprendime numatytus veiksmus.

25. Suinteresuoti asmenys I. J. ir G. J. pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymi, kad pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas).

26. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, suinteresuotam asmeniui I. J. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai, suinteresuoto asmens G. J. prašymas priteisti jam iš I. J. patirtas 1 046,00 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkintinas. Suinteresuotas asmuo I. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Šios atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl jų atlyginimas suinteresuotam asmeniui I. J. priteistinas iš suinteresuoto asmens G. J. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

antstolio Egidijaus Smagurausko pareiškimą tenkinti.

Skirti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ją išieškant išieškotojos I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Egidijui Smagurauskui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.