- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1226-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03207-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- UAB ,,Megrame“
- Atsakovas
- G. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Megrame“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-706-1146/2024 pagal ieškovės UAB ,,Megrame“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl pinigų grąžinimo už neatliktus darbus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Megrame“ (toliau – ir ieškovė) 2023 m. gruodžio 28 d. ieškiniu (CBP-9542) prašė netenkinti atsakovo G. Č. reikalavimo įpareigoti UAB „Megrame“ grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys sudarė sutartį dėl langų pagaminimo ir sumontavimo, tame tarpe ir langų izoliavimo tepama mastika. Su atsakovu žodžiu sutarta dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, t. y. atliekant langų izoliavimą garo izoliacine juosta, o ne tepant mastika. Atsakovui darbai perduoti atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu, kuriame užfiksuotas darbų pakeitimas. Atsakovas aktą pasirašė, darbus priėmė, pretenzijų dėl darbų atlikimo kokybės, būdo nereiškė. Atsakovas kreipėsi į VVTAT su prašymu įpareigoti ieškovę grąžinti neatliktų darbų (nebuvo atliktas izoliavimas tepama mastika) vertę, t. y. 151,95 Eur. VVTAT priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė tenkinti atsakovo prašymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas 2024 m. vasario 19 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-7465) prašė ieškinio netenkinti.
4. Nurodė, kad sudarytos sutarties pagrindu turėjo būti atlikta izoliavimo tepama mastika paslauga. Telefoninio pokalbio metu objekto darbų vadovas informavo, kad darbininkai atvyks pabaigti darbus, bet ne užtepant hidroizoliacinę mastiką, o užklijuojant hidroizoliacinę juostą, kuri jau buvo integruota į langų konstrukciją. Sutarties pagrindu pirkėjo priimtas ir pasirašytas pasiūlymas negali būti pakeistas, papildytas ar atšauktas be išankstinio raštiško pardavėjo suderinimo ir sutikimo. Darbų perdavimo-priėmimo akte atsakovas padarė įrašą, kad neatliktas tepimas hidroizoliacine mastika.
5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą (2024-03-01 DOK-9477), kurioje nurodė, jog gavusi vartotojo G. Č. prašymą dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (rangovas, atlikdamas langų pagaminimo ir sumontavimo darbus, neizoliavo jų tepama mastika) ir tuo pagrindu vartotojo rangovui UAB „Megrame“ keliamo reikalavimo – sumažinti dangos darbų kainą 151,95 Eur, Tarnyba 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė ginčą vartotojo ir rangovo ginčą – vartotojo reikalavimą patenkino. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas tarnybos sprendimas, išdėstyti nutarime. Tarnyba palaiko nutarime išdėstytą poziciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas atsakovą laikė vartotoju ir silpnesniąja šalimi šioje byloje, todėl laikė, kad ginčas kyla iš vartojimo rangos teisinių santykių (CK 6.672 straipsnis) ir ginčo santykiui taikė specialiąsias taisykles, užtikrinančias vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.
8. Teismas darė išvadą, jog pagal šalių sudarytą sutartį, izoliavimo būdo pakeitimas turėjo būti įformintas rašytine forma. Teismas pastebėjo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad išmontavus senus langus ir sprendžiant klausimą dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, su atsakovu būtu tariamasi ir suderinama jo valia keisti izoliavimo būdą – izoliuojant izoliavimo juostomis. Ieškovės darbuotojams atliekant darbus, demontavus senus langus, šie patys nutarė pakeisti langų izoliavimo būdą – iš izoliavimo mastika į izoliavimą izoliacine juosta, to nesuderinę su atsakovu ne tik raštu, bet ir žodžiu. Nors ieškovė akcentavo, kad kitą dieną po langų montavimo atsakovui buvo paaiškinta, kodėl buvo pakeistas langų izoliavimo būdas, tačiau teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė nereiškia, kad tokiu būdu buvo gautas atsakovo/vartotojo sutikimas dėl izoliavimo būdo pakeitimo. Priešingai, atsakovas neigia, jog bendraujant telefonu su ieškovės darbuotojais, būtų išreiškęs sutikimą pakeisti izoliavimo būdą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertino, kad nepaisant nustatytų pažeidimų, ieškovė byloje įrodė, jog langų izoliavimas izoliacine juosta yra alternatyvus langų izoliavimo būdas (CPK 176 straipsnis), kuris kokybine prasme yra geresnis nei izoliavimas tepama mastika ir nors jis yra kiek brangesnis, tačiau jis buvo atliktas už tą pačią kainą, kiek būtų kainavę izoliuoti tepama mastika. Atsakovas neginčijo ieškovės darbuotojų atliktų langų izoliavimo darbų kokybės, priešingai, nurodė, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. Toks langų izoliavimo būdas ir rezultatas jį kaip vartotoją tenkino.
10. Priešingas, formalus situacijos vertinimas, t. y. įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovui jo sumokėtus 151,95 Eur už langų izoliavimo paslaugą, kai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ši paslauga atsakovui/vartotojui buvo suteikta kitu, alternatyviu ir kokybine prasme netgi geresniu būdu, kurio kokybės atsakovas neginčija, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
11. Ieškovės darbuotojų veiksmai, detalios informacijos atsakovui nesuteikimas, suklaidino atsakovą/vartotoją ir jam susiformavo įsitikinimas, jog prie lango rėmų prilipintos juostos yra ne izoliavimo būdo – tepimo mastika, alternatyva, o atsakovo užsakytų langų (A++) montavimo technologinė dalis, dėl ko jis iš pradžių kreipėsi su pretenzijomis į ieškovę, o vėliau ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Rašytiniai įrodymai, jog langų izoliavimas izoliacine juosta yra langų izoliavimo tepamai mastikai alternatyva, ieškovės buvo pateikti tik teismui patikslinus ieškovės įrodinėjimo pareigą byloje. Šie įrodymai nebuvo teikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėjant atsakovo skundą. Taigi įvertinus visumą nurodytų aplinkybių teismas vertino, kad pačios ieškovės (jos darbuotojų) netinkami veiksmai (esminės informacijos nesuteikimas vartotojui, negautas sutikimas dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, kt.) lėmė, jog buvo inicijuota ši byla ir ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2024-06-04 DOK-23030) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1 Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė ir nesirėmė į bylą pateiktas ieškovės rašytiniais įrodymais; nenurodė, kodėl atmeta ieškovės rašytinius įrodymus, kaip nepagrįstus; ieškovės atstovo paaiškinimus teismas citavo išėmęs sakinius iš bendro konteksto nesivadovaudamas paaiškinimų visuma; sprendimą priėmė vadovaudamasis tik atsakovo paaiškinimais.
12.1.1 Atsakovo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas tiesiogiai patvirtina, kad atsakovas davė sutikimą pakeisti izoliavimo būdą, darbus priėmė ir pretenzijų neturėjo, tačiau teismas šį įrodymą ignoravo. Darbų perdavimo-priėmimo akte papildomai fiksuotas darbų pakeitimas pažymint, kad izoliavimo darbai atlikti izoliacine garo juosta, o ne tepama mastika. Atsakovas taip pripažino sutarties pakeitimo faktą.
Atsiliepimas
12.1.2 Atsakovo veiksmai sutarties vykdymo metu, šalių susirašinėjimas ir pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas sutiko pakeisti sutartyje numatytą langų izoliavimo būdą ir leido ieškovės darbuotojams atlikti darbus. Atsakovas telefoninio pokalbio metu iškėlė klausimą dėl izoliavimo tepama mastika ir tolimesnio darbų užbaigimo. Ieškovės darbuotoja paaiškino, kad perduos informaciją objekto vadovui ir šis atsakovui paskambins. Atsakovas patvirtino, kad 2023 m. kovo 3 d. ieškovės montavimo skyriaus vadovas V. G. telefoninio pokalbio metu paaiškino sandarinimo mazgo technologinius skirtumus/privalumus. 2023 m. kovo 7 d. atsakovas sutiko, kad ieškovo darbuotojai užbaigtų langų montavimą ir atliktų langų izoliavimą garo juosta, kas faktiškai ir buvo atlikta. Dar iki faktinio darbų pagal sutartį užbaigimo atsakovas buvo informuotas apie darbų pakeitimo poreikį.
12.1.3 Atsakovas 2024 m. kovo 19 d. parengiamajame teismo posėdyje patvirtino, ir 2024 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje patvirtino šiuos faktus iš esmės juos pakartodamas, kad:
1) 2023 m. kovo 3 d. jam paskambino ieškovės darbų vadovas ir paaiškino, kad izoliavimo darbus siūlo atlikti su garo juosta pažymėdamas, kad ieškovės darbuotojai atvyks izoliavimo darbus atlikti kitą diena ir juos atliks ne tepama mastika, o izoliacine garo juosta;
2) sutiko su pasiūlymu langus izoliuoti izoliacine garo juosta;
3) po senų langų išmontavimo ir naujų sumontavimo, dar iki atliekant izoliavimo darbus, atsakovui ieškovės darbų vadovo buvo paaiškinta, kad tai yra alternatyvūs izoliavimo būdai;
4) sutiko su tuo, kad būtų užklijuota garo izoliacinė juosta ir užbaigti darbai langus izoliuojant būtent kitokiu būdu nei nurodyta sutartyje.
12.1.4 Apie tai, kad ieškovė suteikė išsamią informaciją atsakovui apie izoliavimo būdus kaip alternatyvius patvirtina ir šalių susirašinėjimas: ieškovės darbuotojos 2023 m. kovo 8 d. el. laiškas; ieškovės 2023 m. kovo 15 d. el. laiškas; 2023 m. kovo 10 d. el. laišku atsakovui buvo pasiūlyta perdaryti darbus, tačiau į šį pasiūlymą atsakovas nesureagavo ir nepageidavo, kad darbai būtų perdaryti;
Žemesnės instancijos teismas
12.2 Byloje esantis įrodymų visetas paneigia teismo sprendimo išvadas ir atsakovo teiginius, kad su atsakovu nebuvo derintas darbų pakeitimo būdas; atsakovas nesuprato/negalėjo suprasti darbų esmės, ar buvo suklaidintas. Atsakovui buvo pateikta visa reikalinga informacija, atsakovas visas aplinkybes suprato, tačiau nutarė veikti nesąžiningai. Teismas sprendimą grindė įrodymų ir aplinkybių fragmentais, iškraipė ir ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teismo sprendime pateiktas teismo vertinimas, kad byloje nėra įrodymų, kad su atsakovu buvo derinamas izoliavimo būdo pakeitimas, kad ieškovės atstovas nežino, kas ir kaip derino izoliavimo būdo pakeitimą, kad nebuvo gautas atsakovo pritarimas ir atsakovas nesuprato izoliavimo būdų alternatyvos yra nepagrįstas ir paneigtas byloje esančiais įrodymais.
12.3 Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nesuprato, jog jam pasiūlyti izoliavimo būdai yra alternatyvūs, lygiaverčiai, todėl galėjo susidaryti įspūdį, kad izoliavimas juosta įeina į sutarties bendrą kainą, o tepimas mastika yra papildoma paslauga. Tačiau atsakovas turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą, posėdžio metu nurodė, kad dažnai fiksuoja darbų atlikimą prieš ir po, o nuotraukomis dalinasi socialinėse medijose. Atsakovas negalėjo suprasti jam pateiktos informacijos kažkaip kitaip ar klaidingai, nes ši buvo pateikta aiškiai ir suprantamai. Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jis remiasi savo asmenine subjektyvia nuomone ir nepaaiškino, kuo grindžia savo poziciją jog izoliavimas garo izoliacine juosta yra technologinio proceso dalis ir įeina į sutarties kainą.
12.4 Teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnius. Nors teismas tenkino ieškovės reikalavimą visa apimtimi, t. y. pripažino, kad atsakovo materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies. Iš teismo sprendimo motyvų bei rezoliucinės dalies yra neaišku, kokią materialinio teisinio reikalavimo dalį teismas atmetė.
12.5 Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
12.5.1 Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčas kilo ne dėl ieškovės veiksmų (informacijos suteikimo ar nesuteikimo), bet dėl nepagrįsto atsakovo materialinio teisinio reikalavimo – grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus.
12.5.2 Teismas negali ginti atsakovo, kaip vartotojo, interesų vertindamas tik atsakovo subjektyvią nuomonę, kuri niekuo nepagrįsta. Teismo sprendimu šis atsakovo reikalavimas buvo atmestas kaip nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo. Šios aplinkybės savaime pakanka konstatuoti, kad teisminis ginčas kilo dėl atsakovo kaltės. Esminė ginčo priežastis – nesąžiningas atsakovo, kaip vartotojo, elgesys. Atsakovas suprato, kad visi darbai pagal sutartį yra atlikti, atsakovui sumontuoti langai yra tinkamai izoliuoti, tačiau pasinaudodamas susiklosčiusia situacija bei būdamas nesąžiningas, atsakovas nutarė bandyti susigrąžinti dalį sutarties kainos, nors tam pagrindo akivaizdžiai nėra.
12.5.3 Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, nes atsakovo nepagrįstą reikalavimą patvirtino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ieškovei nepareiškus ieškinio tarnybos nutarimas taptų privalomu ir ieškovė būtų įpareigota grąžinti pinigus. Nors teismas ir pripažino, kad atsakovo reikalavimas nepagrįstas bei tenkino ieškinį, bendrovei buvo neatlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovas nepatyrė nepagrįsto reikalavimo teisinių padarinių. Tai sudaro prielaidas vartotojams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, reikšti nepagrįstus reikalavimus.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl ginčo esmės
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nors ir tenkintas ieškovės reikalavimas netenkinti atsakovo prašymo įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus, tačiau nurodoma, kad ieškinys tenkinamas, iš dalies bei netenkintas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
16. Ieškovė ir atsakovas 2023 m. vasario 10 d. sudarė sutartį Nr. 23010281 dėl langų pagaminimo ir sumontavimo darbų. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad pirkėjo priimtas ir pasirašytas pasiūlymas negali būti pakeistas, papildytas ar atšauktas be išankstinio raštiško pardavėjo suderinimo ir sutikimo. Sutarties 6 punkte numatyta užsakymo kaina – 4 966,60 Eur su PVM (e. b. 1 t. 8-12 l.)
17. Gaminių pasiūlyme be kitų darbų ir medžiagų nurodomas izoliavimas tepama mastika, paslaugos kaina be PVM 125,58 Eur, su PVM 151,95 Eur. Pasiūlymo 3 punkte numatyta, kad visi atliekami darbai yra aprašyti pasiūlyme. Visi kiti nenurodyti darbai nėra įtraukti ir gali būti atlikti atskiru susitarimu (e. b. 1 t. 6 l.).
18. Ieškovės parengtuose PVC gamybiniuose brėžiniuose nurodoma: „Viduje: vidinė tepama mastika“ (e. b. 1 t. 40 l.).
19. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas abiejų šalių, darbai atlikti 2023 m. kovo 2 d., atsakovo ranka atliktas įrašas: „Atlikta: garo izoliacinė juosta, Neatlikta: izoliavimas tepama mastika“ (e. b. 1 t. 13 l.).
20. Atsakovas 2023 m. vasario 10 d. mokėjimo nurodymu ieškovei sumokėjo 2 483,30 Eur, 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymu – 2 483,30 Eur (e. b. 1 t. 37, 46 l.).
21. Atsakovas 2023 m. kovo 8 d. el. laišku pareikalavo ieškovę grąžinti jo sumokėtus pinigus už neatliktą izoliavimą tepama mastika, nes pagal sutartį šie darbai nebuvo atlikti. Darbus atlikę darbininkai paaiškino, kad vietoje to yra dedama garo izoliacinė juosta, tačiau papildomo susitarimo dėl garo juostos dėjimo nebuvo. Dedant A++ klasės langus minėta juosta galimai yra įtraukta į technologinį procesą (e. b. 1 t. 36 l.).
22. Ieškovė 2023 m. kovo 8 d. el. laišku atsakovui nurodė, kad vykdant langų montavimo darbus buvo iškeltas klausimas dėl tinkamiausios izoliacinės medžiagos naudojimo. Atsakovas telefonu aptarė situaciją su objekto darbų vadovu ir buvo abipusiai priimtas sprendimas vietoje tepamos mastikos klijuoti vidines garo juostas, kas savo verte yra lygiaverčiai darbai. Tai buvo sutarta ir atlikta bei patvirtinta pasirašytame darbų perdavimo-priėmimo kate. Darbai atlikti pilnai kaip numatyta ir susitarta (e. b. 1 t. 33 l.).
23. Atsakovas 2023 m. kovo 9 d. el. laišku ieškovei nurodė, kad aptarimo su objekto darbų vadovu nebuvo, buvo tik skambutis, pasakant, kad jei yra juosta, tai niekas mastika neteps, nes bus „sviestas sviestuotas”. Pretenzijų nebūtų, jei pasiūlyme būtų įrašyta „Izoliavimas tepama mastika arba garo juosta”. Atsakovas pirko tik izoliavimo tepama mastika paslaugą, kuri nebuvo įvykdyta, apie ką parašė darbų perdavimo-priėmimo akte. Visi atliekami darbai yra aprašyti pasiūlyme. Visi kiti nenurodyti darbai nėra įtraukti ir gali būti atlikti atskiru susitarimu. Jokio susitarimo nebuvo, todėl ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė (e. b. 1 t. 16 l.).
24. Ieškovė 2023 m. kovo 15 d. el. laišku atsakovui be kita ko nurodė, kad darbuotojai demontavę langus pamatė, kad dėl lygaus mūro, langų izoliavimą galima atlikti ne tepant mastiką, o klijuojant izoliacinę juostą. Atsakovui buvo paskambinta ir pranešta, o darbų pakeitimas užfiksuotas pasirašytame akte. Langus izoliuoti galima tik vienu iš būdų (e. b. 1 t. 17 l).
25. Ieškovė 2023 m. liepos 20 d. el. laišku atsakovui be kita ko nurodė, kad izoliavimas klijuojant juostą yra brangesnis izoliavimo būdas nei tepimas mastika, tačiau įmonė jį pasiūlė ir atlikto be papildomų priemokų. Nurodė, kad langus izoliuoti galima tik vienu iš būdų (e. b. 1 t. 68 l.).
26. Atsakovas 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi į VVTAT su prašymu sumažinti prekės kainą nurodydamas, kad už izoliavimą tepama mastika buvo sumokėjęs, o darbai nebuvo atlikti, todėl prašo neatliktų darbų vertę gražinti (151,95 Eur su PVM). (e. b. 1 t. 47-49 l.).
27. VVTAT 2023 m. lapkričio 30 d. išnagrinėjo ginčą kilusį tarp vartotojo G. Č. ir UAB ,,Megrame“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (statybos darbai) ir tuo pagrindu vartotojo keliamo reikalavimo sumažinti darbų kainą 151,95 Eur. Tarnyba pažymėjo, kad UAB ,,Megrame“ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad susitarė su vartotoju dėl garo izoliacinės juostos užklijavimo ginčo nagrinėjimo metu nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba konstatavo, kad vartotojo reikalavimas sumažinti darbų kainą 151,95 Eur yra tenkinamas (e. b. 1 t. 19-22 l.).
28. Atsakovas 2024 m. vasario 19 d. į bylą pateikė 2023 m. kovo 2 d. telefoninio pokalbio įrašą su ieškovės darbuotoja (DOK-7465 priedas). Garso įraše užfiksuota (nuo 2 min. 7 s. iki 4 min 21 s.): atsakovas praneša apie šiuo metu jam montuojamus langus ir teiraujasi, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl į sąmatą įrašytos 125 Eur sumos už izoliavimą, nes meistrai atsisako tą daryti, nes nesuaušus montavimo puta: ar jam bus grąžinti pinigai už neatliktus darbus, ar darbuotojai atvažiuos kitą dieną šiuos darbus atlikti; ieškovo darbuotoja pažada pasitart su darbų vadovu, ką galima padaryti; atsakovas siūlo už nepadarytą darbą grąžinti jam skirtumą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netyrė ir nesirėmė į bylą pateiktas ieškovės rašytiniais įrodymais; nenurodė, kodėl atmeta ieškovės rašytinius įrodymus, kaip nepagrįstus; ieškovės atstovo paaiškinimus teismas citavo išėmęs sakinius iš bendro konteksto nesivadovaudamas paaiškinimų visuma; sprendimą priėmė vadovaudamasis tik atsakovo paaiškinimais. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (Aktas, šalių elektroninis susirašinėjimas, o taip pat paties atsakovo paaiškinimai) patvirtina, kad: atsakovas buvo informuotas apie darbų atlikimo būdo pakeitimą iki langų montavimo darbų užbaigimo – izoliavimo darbų pradžios; atsakovui buvo paaiškinta, kad izoliavimas garo izoliacine juosta yra alternatyvus ir/ar lygiavertis izoliavimo būdas, kokybės prasme netgi geresnis; atsakovas leido užbaigti darbus langus izoliuojant garo izoliacine juosta, kas ir buvo faktiškai atlikta; atsakovas darbus priėmė, pretenzijų akte nepareiškė; atsakovui kreipusis su pretenzijomis į ieškovę jau po faktinio darbų atlikimo ir priėmimo, ieškovė bendradarbiavo ir pakartotinai pateikė informaciją atsakovui apie izoliavimo būdų alternatyvas, alternatyvų kokybę ir kainą, aiškiai pažymėdamas, kad ieškovė nereikalauja iš atsakovo papildomai sumokėti už brangesnių darbų atlikimą; atsakovui ir toliau reiškiant pretenzijas, ieškovė pasiūlė savo sąskaita darbus perdaryti, atvykti pas atsakovą, nuimti garo izoliacinę juostą ir izoliavimą atlikti mastika, atsakovas tokio pasiūlymo nepriėmė, pats atliko angokraščių apdailos darbus, taip patvirtindamas, kad realiai pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir būdo neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą).
31. Nors minėti apeliantės įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui žodžiu buvo paaiškinta dėl kito izoliacijos būdo naudojimo nei tas, kuris buvo sutartas sutartimi, tačiau ši aplinkybė neatleidžia apeliantės nuo pareigos laikytis sutarties nuostatų. Sutarties 12 punktas numato, jog bet kokie sutarties ir jos priedų pakeitimai ar papildymai turi būti sudaromi raštu ir tinkamu būdu pasirašomi abiejų šalių.
32. Sutarties 1.1. punkte nurodoma, kad <...> pasiūlymas reiškia pardavėjo ir pirkėjo suderintą bei pasirašytą dokumentą (pridedamą prie sutarties kaip priedas) <...>. Gaminių pasiūlymo 3 punkte numatyta, kad visi atliekami darbai yra aprašyti pasiūlyme. Visi kiti nenurodyti darbai nėra įtraukti ir gali būti atlikti atskiru susitarimu. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Apeliantė nepateikė įrodymų, kad prieš pradedant darbus ar jų eigoje su atsakovu buvo sudarytas raštiškas susitarimas dėl montuojamų langų izoliavimo būdo pakeitimo: ne naudojant mastiką (kaip buvo numatyta gaminių pasiūlyme), o klijuojant izoliacinę juostą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės minima aplinkybė, kad darbų pakeitimas užfiksuotas pasirašytame darbų perdavimo-priėmimo akte, nepatvirtina, kad tokiu būdu buvo gautas atsakovo/vartotojo sutikimas dėl izoliavimo būdo pakeitimo.
33. CK 6.680 straipsnis numato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Vis tik, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas, PVM sąskaita-faktūra už darbų atlikimą bei mokėjimo nurodymai, kuriais apmokėti atlikti darbai ir prekės, patvirtina, kad atsakovas darbus priėmė, nors akte ir atliko įrašą: „Atlikta: garo izoliacinė juosta. Neatlikta: izoliavimas tepama mastika“. Ieškovė paaiškino, kad demontavus langus, montuotojai pamatė, kad dėl lygaus mūro, langų izoliavimą galima atlikti ne tepant mastiką, o klijuojant izoliacinę juostą; langus izoliuoti galima tik vienu iš būdų. Atsakovas neteikė argumentų, kad klijuojant juostą dėl to darbai buvo atlikti nekokybiškai, sumontuotų langų negalima naudoti pagal paskirtį ir pan. Atsakovas teigdamas, kad dedant A++ klasės langus, minėta juosta galimai yra įtraukta į technologinį procesą, šiam teiginiui pagrįsti įrodymų neteikė nei jo prašymą nagrinėjančiai VVTAT, nei pirmosios instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nepaisant nustatytų pažeidimų, ieškovė byloje įrodė, jog langų izoliavimas izoliacine juosta yra alternatyvus langų izoliavimo būdas (CPK 176 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad formalus situacijos vertinimas, t. y. įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovui jo sumokėtus 151,95 Eur už langų izoliavimo paslaugą, kai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ši paslauga atsakovui/vartotojui buvo suteikta kitu, alternatyviu ir kokybine prasme netgi geresniu būdu, kurio kokybės atsakovas neginčija, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
34. Nors apeliantė iš esmės nesutinka su sprendimo motyvais, dėl kurių teismas sprendė, kad pagal šalių sudarytą sutartį, izoliavimo būdo pakeitimas taip pat turėjo būti įformintas rašytine forma; ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad išmontavus senus langus ir sprendžiant klausimą dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, su atsakovu būtų tariamasi ir suderinama jo valia keisti izoliavimo būdą – izoliuojant izoliavimo juostomis, tačiau apeliantė sutinka su teisiniu ginčo išnagrinėjimo rezultatu, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu plačiau nepasisako.
35. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnius. Nors teismas tenkino ieškovės reikalavimą visa apimtimi, t. y. pripažino, kad atsakovo materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, tačiau rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies. Iš teismo sprendimo motyvų bei rezoliucinės dalies yra neaišku, kokią materialinio teisinio reikalavimo dalį teismas atmetė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nurodomais apeliantės argumentais.
36. Nors pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, o kita ieškinio dalis atmetama, tačiau sprendimo motyvai, ieškinio dalykas sutampa su sprendimu išnagrinėto ginčo teisiniu rezultatu. T. y. ieškovė ieškiniu prašė netenkinti G. Č. prašymo įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus, o teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Taigi, teismo sprendimu ieškovės materialinis reikalavimas yra patenkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
37. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, nes nevertino aplinkybės, kad ginčas kilo ne dėl ieškovės veiksmų (informacijos suteikimo ar nesuteikimo), bet dėl nepagrįsto atsakovo materialinio teisinio reikalavimo – grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, kadangi nepagrįstą atsakovo reikalavimą patvirtino Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Ieškovei nepareiškus ieškinio tarnybos nutarimas taptų privalomu ir ieškovė būtų įpareigota grąžinti minėtus pinigus. Nors teismas ir pripažino, kad atsakovo reikalavimas nepagrįstas bei tenkino ieškinį, bendrovei buvo neatlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovas nepatyrė nepagrįsto reikalavimo teisinių padarinių. Tai sudaro prielaidas vartotojams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, reikšti nepagrįstus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.
38. Apeliantė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 955,94 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 22 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis (e. b. 1 t. 24, 166-169 l.).
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
40. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024, 22 punktas).
41. Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės iš dalies nepagrįstai argumentavo stoka visapusiškos ir teisingos informacijos, susijusios su langų montavimu/izoliavimu/langų izoliavimo būdo pakeitimu. Iki atsakovo kreipimosi į VVTAT tarp ieškovės ir atsakovės vykęs susirašinėjimas el. paštu iš dalies patvirtina, kad atsakovui buvo paaiškinta apie taikomą kitą, nei buvo sutarta sutartimi, alternatyvų langų izoliavimo būdą.
43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ieškovės veiksmus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui vertinti kaip nesąžiningus. Apeliantė su atsakovu bendradarbiavo, teikė informaciją prieš pastarajam kreipiantis į VVTAT su prašymu, taip pat teikė duomenis tarnybai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat teikė jos vertinimu būtinus įrodymus savo argumentams pagrįsti.
44. Aplinkybė, kad atsakovas yra vartotojas ir vedamas savo vidiniu įsitikinimu vertino apeliantės atliktų darbų mastą, dėl ko prašymą tarnybai grindė aplinkybe, kad nebuvo atlikti visi sutartimi sulygti darbai, negali vienareikšmiškai paneigti apeliantės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įvertinant tai, kad civilinė byla pradėta reiškiant reikalavimą netenkinti G. Č. prašymo įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus. Kaip minėta, teismas sprendimu pripažino, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
45. Iš dalies sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovei nepareiškus ieškinio, tarnybos nutarimas taptų privalomu ir ieškovė būtų įpareigota grąžinti minėtus pinigus. Tačiau, kaip iš dalies teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, rašytiniai įrodymai, jog langų izoliavimas izoliacine juosta yra langų izoliavimo tepamai mastikai alternatyva, ieškovės buvo pateikti tik teismui patikslinus ieškovės įrodinėjimo pareigą byloje; šie įrodymai nebuvo teikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėjant atsakovo skundą; negautas sutikimas dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo lėmė, jog buvo inicijuota ši byla ir ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Taigi iš dalies ir pačios atsakovės veiksmai lėmė jos patirtų išlaidų susidarymą. Įvertinus teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovo ieškovei priteisiant 50 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 988,97 Eur ((1 955,94+22)/2=988,98), neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 93, 98 straipsniai).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
47. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, tačiau patikslinama rezoliucinė dalis – nurodoma, kad ieškinys tenkinamas, ir pakeičiama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
48. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
49. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (2024-06-03 mokėjimo nurodymas, e. b. 2 t. 32 l.). Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepatyrė.
50. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus patenkintą apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų dalį, apeliacinio skundo reikalavimų patenkinta 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 50 procentų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 11 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti. Pripažinti, kad G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymas įpareigoti UAB „Megrame“, juridinio asmens kodas 302341671, grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Megrame“, juridinio asmens kodas 302341671 iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 988,97 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Megrame“, juridinio asmens kodas 302341671 iš atsakovo G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.