- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-03
- Bylos Nr.
- e2-706-1146/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03207-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aivaras Naujalis
- Ieškovas
- UAB „Megrame“
- Atsakovas
- G. Č.
- Advokatai
- Marius Brasiūnas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Megrame“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl pinigų grąžinimo už neatliktus darbus, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Megrame“ ieškiniu prašo netenkinti G. Č. prašymo įpareigoti UAB „Megrame“ grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Megrame“ ieškinyje nurodė, kad ieškovė, nesutinka su atsakovo G. Č. reikalavimu ieškovei grąžinti atsakovo sumokėtus pinigus už neva neatliktus darbus. Ieškovė su atsakovu 2023 m. vasario 10 d. sudarė sutartį Nr. 23010281 dėl langų pagaminimo ir sumontavimo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės gaminių pasiūlymą, be kitų pasiūlyme nurodytų darbų, ieškovė turėjo atlikti langų izoliavimą tepama mastika. Ieškovė paaiškino, jog su atsakovu, prieš atliekant numatytus darbus atsakovo objekte, buvo žodžiu sutarta dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, t. y. atliekant langų izoliavimą garo izoliacine juosta, o ne tepant mastika. Toks sprendimas buvo priimtas atsakovo objekte esantiems ieškovės montuotojams demontavus langus ir įvertinus, jog dėl esančio lygaus mūro, langų izoliavimą galima atlikti klijuojant izoliacinę juostą. Atsakovui buvo paaiškinta iš pradžių telefonu, jog atliekant izoliavimą garo izoliacine juosta, papildomai izoliuoti tepama mastika nereikia. Su atsakovu aptarus atliekamų darbų pakeitimą ir objekte atsakovas išreiškė pritarimą dėl langų izoliavimo garo izoliacine juosta ir sutiko pakeisti izoliavimo būdą, leido ieškovės darbuotojams atlikti darbus, matė kaip darbai atliekami. Ieškovė visus užsakytus darbus atliko kokybiškai ir pilna apimtimi ir juos perdavė atsakovui, pasirašydama atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 23010281 bei išrašydama PVM sąskaitą faktūrą MGL-036249. Akte darbų pakeitimas buvo užfiksuotas, jame nurodyta, jog langų izoliavimas buvo atliktas garo izoliacine juosta. Atsakovas aktą pasirašė, darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo kokybės, būdo nereiškė. Pasirašydamas aktą atsakovas patvirtino, kad dėl darbų atlikimo pretenzijų neturi. Už atliktus darbus atsakovas visiškai atsiskaitė. 2023 m. kovo 9 d. atsakovas el. laišku kreipėsi į ieškovę bei nurodė, jog vykdant sutartį ieškovė visų numatytų darbų neva neatliko, kadangi nebuvo atliktas langų izoliavimas tepama mastika. Atsakovas taip pat nurodė, jog su juo prieš atliekant darbus susiekė ieškovės darbuotojas bei informavo apie langų izoliavimo pakeitimo būdą, tačiau pasak atsakovo, izoliavimo pakeitimo būdui nebuvo išreikšta atsakovo valia. Vis tik tai nėra teisinga informacija, kadangi pats atsakovas du kartus žodžiu davė sutikimą pakeisti izoliacinę medžiagą ir leido atlikti darbus. Nors po darbų atsakovas ir teigia kitaip, tačiau jo elgesys parodo, kad atsakovas meluoja: atsakovas ne tik leido pakeisti izoliacinę medžiagą, bet ir leido tęsti darbus, o vėliau juos priėmė ir apmokėjo. Atsakovas el. laiške pažymėjo, jog pokalbį su ieškovės darbuotoju įrašė, todėl esant reikalui, galėtų patvirtinti savo poziciją. 2023 m. kovo 10 d. ieškovė paprašė pasidalinti įrašytu pokalbiu tarp atsakovo ir ieškovės darbuotojo bei kartu pasiūlė atvykti į darbų atlikimo vietą ir pakeisti izoliavimo būdą, t. y. nuimti užklijuotą izoliavimo juostą ir izoliuoti langus tepama mastika, tačiau atsakovas atsisakė pasidalinti minėtu pokalbio įrašu bei niekaip nesureagavo į ieškovės pasiūlymą atvykti į atsakovo objektą ir pakeisti izoliavimo būdą. Atsakovas tik pakartojo, jog ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas jau yra atlikęs apdailos darbus, todėl nesutiko, kad izoliavimo būdas būtų pakeistas. 2023 m. kovo 15 d. ieškovė, atsakydama į atsakovo el. laišką nurodė, kad atsakovui telefoninio skambučio metu iki darbų pradėjimo buvo pranešta apie tai, jog langų izoliavimas bus atliktas klijuojant izoliacinę juostą su kuo atsakovas sutiko. Vėliau tas pats pranešimas atsakovui pateiktas nuvykus pas jį atlikti darbų, atsakovas taip pat sutiko. Galiausiai, atsakovas darbus priėmė, prieštaravimų dėl atlikto izoliavimo būdo nereiškė, tad visi darbai yra atlikti kokybiškai ir pilna apimtimi. 2023 m. kovo 24 d. atsakovas kreipėsi į VVTAT su prašymu Nr. 7G-2084 įpareigoti ieškovę grąžinti neatliktų darbų vertę, t. y. 151,95 Eur. Prašyme atsakovas nurodė, jog vykdant sutartį, nebuvo atlikti darbai nurodyti pasiūlyme, t. y. nebuvo atliktas izoliavimas tepama mastika. Vis dėlto, ieškovė pažymi, kad atsakovas teikdamas prašymą VVTAT nutylėjo faktą, jog dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo tarp ieškovės darbuotojo ir atsakovo buvo susitarta ir telefonu ir jau ieškovės darbuotojams nuvykus pas atsakovą, šiam pakeitimui atsakovas pritarė. Pritarimą patvirtina ir pasirašytas aktas bei atsiskaitymas už atliktus darbus. 2023 m. lapkričio 30 d. VVTAT priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė tenkinti atsakovo prašymą, t. y. pripažinti pagrįstu atsakovo reikalavimą sugrąžinti už izoliavimą tepama mastika sumokėtus 151,95 Eur bei įpareigoti ieškovę per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos vykdyti VVTAT nutarimą. Ieškovė su atsakovo reikalavimu bei VVTAT priimtu nutarimu nesutinka, dėl to kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Megrame“ atstovas advokatas Marius Brasiūnas nurodė, kad atsakovas nesutinka, kad jam buvo atliktas langų izoliavimo darbas. Laikosi, kad pradiniame susitarime buvo numatyta mastika, tai, kad buvo sumontuota izoliacinė juosta nereiškia, kad už darbą jis turi atsiskaityti, dėl ko reikalauja grąžinti 151 Eur sumą, nes izoliavimas mastika nebuvo atliktas. Sutinka, kad izoliavimas buvo atliktas, bet sumokėti nesutinka. Tokia atsakovo pozicija nepagrįsta, nes atsakovas leido pakeisti izoliavimo būdą ir su tuo sutiko. Buvo užklijuota izoliavimo juosta. Jis matė, sutiko, kad ji būtų užklijuota, neprieštaravo, vėliau atliko lango apdailos darbus. Ieškovė siūlė nulupti juostą, bet atsakovas nesutiko, priėmė darbą, pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą. Pats atsakovas darbų akte pažymėjo, kad atlikta izoliacinė juosta, neatlikta mastika, bet darbą priėmė. Dėl darbų kokybės atsakovas prieštaravimų nereiškė. Bendrovės tiekėjų izoliavimas garso juosta yra kokybiškesnis ir brangesnis. Ieškovė nereikalavo apmokėti papildomai, suprasdama, kad vartotojas nėra atsakingas už izoliavimo būdo pakeitimą kainos prasme. Buvo pretenzija ir dėl vieno lango varčios. Bendrovė perskaičiavo kainą ir dalį grąžino. Ieškovė neturi jokio tikslo apgaudinėti vartotojo. Mano, kad atsakovo reikalavimai nepagrįsti. Izoliacinės juostelės buvo priklijuotos atvykus antrą kartą. Išmontavus senus langus, pamatoma kokia anga (ar ji lygi), jei nutarta, kad galima izoliuoti juostele, gavus sutikimą dėl izoliavimo būdo pakeitimo, klijuojama juostele ir montuojami langai. Kovo 2 d. langus montavo. Jam nežinoma, kada darbus pradėjo ir pabaigė, bet tiki atsakovu, tiki, kad apie 16 val. darbai buvo baigti. V. G., „Megrame“ darbų vadovas kitą dieną susisiekė su atsakovu ir išaiškino, kad bus „sviestas sviestuotas“, izoliavus juosta, mastikos nereikia. Darbuotojams išmontavus langus, darbuotojai nutarė, kad klijuos juosta. Montuotojai pamatė izoliavimo būdą ir nutarė izoliuoti juosta. Sumontavus langus nebuvo atliktas izoliavimas, jis atliekamas kitą dieną. Kai buvo sumontuoti nauji langai, darbuotojai buvo užklijavę juostas, atsakovui buvo kilęs klausimas, bet jam buvo paaiškinta. Jis nežino, ar darbuotojai neklausė, ar gali keisti izoliavimo būdą, jie patys tai padarė. Jei atsakovas nebūtų sutikęs, jos būtų nuimtos ir būtų užtepta mastika. Galbūt atsakovui galėjo susidaryti įspūdis, kad juosta yra langų montavimo techninė dalis, bet jam buvo paaiškinta. Suderinimas vyko su G., nėra privalomas sutarties pakeitimas vieną izoliavimo būdą pakeičiant kitu. Atsakovas atvykus į objektą nepasakė, kad neleis izoliuoti juosta, o turi būti mastika. Atsakovas leido apklijuota juosta, vėliau uždėjo apdailą. Nors sutartis reikalauja raštiškos formos, bet šiuo atveju nesikeitė nei kaina, nei specifikacija, izoliacija buvo atlikta, todėl raštiško suderinimo forma neprivaloma. Sutikimas buvo gautas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Darbuotojai juostą sumontavo, nes matė, kad gali pakeisti izoliavimo būdą, kitą dieną buvo paaiškinta. Atsakovas leido atlikti darbus. Niekas atsakovui nesakė, kad juostos yra techninė proceso dalis, kuri nieko nekainuoja. Darbuotojai negalėjo siūlyti mastikos, nes ieškovas prisiima atsakomybę. Darbuotojai važiuoja iš Vilniaus. Yra reikalavimas atlikti kokybiškai važiuojant antrą kartą. Nežino detalių, ar darbuotojai siūlė palikti mastiką, ją užsitepti. Uždėjus juosteles darbas nebuvo baigtas, turėjo grįžti dar kartą. Kai jie išvažiavo, kitą dieną kalbėjo G., jam buvo paaiškinta, kad tai yra alternatyvus būdas. Ginčą lemia atsakovo įsivaizdavimas, kad juosta yra technologinė montavimo dalis ir ji nieko nekainuoja. Darbai atlikti, vienas izoliavimo būdas pakeistas kitu izoliavimo būdu, nepažeidžiantis vartotojo teisių, kokybės parametrų. Darbą atsakovas leido atlikti, jį priėmė. Pretenzijas galėjo išdėstyti darbų atlikimo akte, bet to nebuvo. Sutarties rezultatą atsakovas gavo. Darbą atsakovas gavo, tik nenori už jį mokėti. Sumontavus langą, iki izoliavimo praėjus 5 d. Per tą laiką atsakovui buvo paaiškinta, kodėl toks sprendimas pasirinktas. Atsakovas suprato, kad tai yra alternatyvus būdas ir mastika izoliuoti nereikia. Atsakovas leido pabaigti darbus. Atsakovas neneigė, kad bus izoliuojama juosta ir leido tai atlikti. Tai ir yra atsakovo sutikimas. Jei jis nebūtų sutikęs, nebūtų leidęs atlikti darbus. Čia yra principinis klausimas bandant sutaupyti 150 Eur. Jo pozicija grindžiama susigalvotu vertinimu, kad izoliacinė juosta yra montavimo dalis, kuri įeina į lango montavimo-izoliavimo procesą. Tai nepaaiškina, kam sutartyje buvo numatyta mastika. Atsakovo – kaip vartotojo interesai nebuvo pažeisti. Kas siūlė, nesiūlė tepti mastika teisiniam vertinimui neturi reikšmės, darbuotojai nuvyko į objektą ir atliko izoliavimą.
II. Atsakovo atsikirtimai, argumentai
4. Atsakovas G. Č. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su UAB „Megrame“ ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog 2023 m. vasario 10 d. pasirašė sutartį Nr. 23010281 su ieškovu dėl langų pagaminimo ir sumontavimo. Taip pat vienu iš pasiūlymo punktų įsigijo izoliavimą tepama mastika. Darbai buvo atliekami 2023 m. kovo 2 d. Kad tepimas izoliacine mastika nebus atliekamas, sužinojo darbams einant į pabaigą, kai vienas iš darbus vykdančių darbininkų pasakė, kad mastikos tepti jie negali, nes nesuaušusi purškiama izoliacinė puta ir kad mastiką jie paliks, o sutepti ją reikės pačiam atsakovui. Atsakovas su tuo nesutiko ir paskambino ieškovei. Pokalbio metu atsakovas išreiškė nesutikimą, kad jo užsakyti ir apmokėti darbai nebus vykdomi. Sekančią dieną po darbų atlikimo, atsakovui paskambino objekto darbų vadovas ir informavo, kad darbininkai atvyks pabaigti putos izoliacijos darbus, bet ne užtepant hidroizoliacinę mastiką, o užklijuojant hidroizoliacinę juostą, kuri jau buvo integruota į langų konstrukciją. Todėl visi ieškovės atstovo teiginiai, neva dėl izoliavimo būdo pakeitimo atsakovas buvo informuotas iš anksto, yra melas, nes visi susirašinėjimai su ieškovu vyko jau po darbų atlikimo. Kadangi tiek gaminiai, tiek atlikti darbai buvo kokybiški, atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą, nurodydamas, kad neatliktas tepimas hidroizoliacine mastika. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovės gaminių pasiūlymo 3 punkte rašoma, kad "Visi atliekami darbai yra aprašyti pasiūlyme. Visi kiti nenurodyti darbai nėra įtraukti ir gali būti atlikti atskiru susitarimu.", o sutarties 3.3 punkte rašoma "Pirkėjo priimtas ir pasirašytas Pasiūlymas negali būti pakeistas, papildytas ar atšauktas be išankstinio raštiško Pardavėjo suderinimo ir sutikimo." Kadangi su ieškove nepavyko susitarti nei telefonu, nei susirašinėjimu elektroniniu paštu, todėl 2023 m. kovo 24 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnyba, su prašymu įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui neatliktų darbų vertę 151,95 Eur. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė atsakovui palankų nutarimą. Atsakovas prašo nenaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimo „Dėl G. Č. prašymo“, taip pat prašo šioje byloje nelaikyti jo atsakovu, nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, veikiančios pagal savo įstatus ir darbo reglamentą, nutarimą, kurio priėmimui atsakovas neturėjo jokios įtakos.
5. Atsakovas G. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės reikalavimu nesutinka. Išsilavinimas aukštasis, profesija – ekonomistas. Su statybomis nėra susijęs. Apie sausio pabaigą išsiuntė kelis užklausimus dėl langų pakeitimo, gavo atsakymus iš kelių bendrovių, pasirinko Megrame. Tada užsakė konstruktoriaus vizitą, už jį sumokėjo, išmatavo langus. Prieš atvykstant konstruktoriui, visą angokraščių apdaila buvo nuimta. Nuimta tam, kad konstruktorius galėtų matyti angokraščių matmenis. Atvykęs konstruktorius matė lygias angokraščių dalis. „Gealan“ kalba apie gaminimo, bet ne montavimo technologiją. Jo abejonė buvo apie langų montavimo technologiją. Tai buvo A++ klasės langai, todėl sprendė, kad į montavimo procesą yra įskaičiuota izoliacinė juosta. Darbuotojai atvyko po 5 dienų ir juosta užlipino per 20 min. Buvo pikti. Toliau jis susirašinėjo, skambino su „Megrame“, kad darbai nebuvo atlikti. Jis matė, kai atnešė langus jau su juostele. Jis manė, kad tai buvo technologinio proceso (montavimo) dalis. Jis pasirašė sutartį ir tikėjosi, kad ji bus vykdoma sąžiningai. „Megrame“ nebuvo sąžininga, pažeidė sutarties 3.3 punktą, kad turi būti raštiškas visų pakeitimų patvirtinimas. Jis sumokėjo iš anksto, paskutinis mokėjimas dar savaitė iki darbų atlikimo. Darbų atlikimo aktą pasirašė, nes kokybė buvo tinkama. Objektas kuriame buvo montuojami langai yra jo gyvenamasis namas. Jis tą dieną buvo visą laiką namuose. Ryte langus atvežė, pasirašė, kad langai tvarkingi. Išiminėjo po vieną seną langą ir atsinešė į vidų. Langus montavo iš vidaus. Kai montuodavo langus, juostelė jau buvo. Juostelė buvo visu perimetru iš vidaus (rudos spalvos). Iš išorės juostelės nebuvo, nes lango rėmas atsirėmė iki betono sienos. Apie 16.30 val. jis klausė kada bus tepama mastika, jam pasakė, kad tepti mastika negali, nes puta nesuaušusi, buvo pasiūlyta tepti pačiam. Dirbo du darbuotojai. Vienas iš darbuotojų nusivedė prie automobilio (panašus į transporterį) ir parodė kibirėlį (pailgas, panašus kaip ieškovės pateiktas pvz.), pasakė, kad paliks, reikės susitepti pačiam, kai suauš puta. Ji nesutikdamas su tuo, skambino, kad darbas nebus atliktas, o jis yra sumokėjęs, bet jam siūloma pačiam pasidaryti. Jam nebuvo žinomos langų izoliavimo alternatyvos. Po jo pokalbio su UAB “Megrame“ darbuotoja, po 5 min skambino darbuotojui, kuris jam pasiūlė kibirėlį mastikos. Jis sakė, „kaip aš sutepsiu mastika, jei puta nesuaušusi“. Jis suprato, kad atvyks kitą kartą ir pabaigs darbus. Jis suprato, kad atvyks sutepti mastika. Sekančią dieną paskambino darbų vadovas, kuris paminėjo, kad tepama mastika nebus, nes garso izoliacija yra tas pats. Jis pasakė, kad mano jog ne tas pats. Jam sakė, kad „sviestas sviestuotas“. Darbuotojai atvykę papildomos juostelės neklijavo, pirmiausia nupjovė putą ir tada užklijavo juostele. Jam davė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, jis parašė kas atlikta ir kas neatlikta. Jam nebuvo nieko žinoma apie langų montavimo procesą. Apie sandarinimo būdą daugiausiai bendravo su konstruktoriumi. Kai kalbėjo su konstruktoriumi, nutarė užsakyti izoliavimo paslaugą. Jam nebuvo pateikta jokių izoliavimo alternatyvų, buvo nurodyta vienintelis būdas – tepimas mastika. Kreipėsi į VTAT, nes manė, kad darbas, už kurį sumokėjo nebuvo atliktas. Jis neprašė juostelės. Su juo niekas nekalbėjo nei prieš darbų pradžią, nei jam pasibaigus, o tik kitą dieną. G. jam pasakė, kad darbuotojai atvyks užklijuoti juostelės, mastika nebus tepama, jis neišreiškė sutikimo. Kreipiantis su pretenzijomis suvokė, kad darbas, kurį užsakė nėra atliktas. Tuo metu nesuvokė, kad izoliacinė juosta buvo alternatyvus būdas, suvokė, kad tai yra A++ klasės langų montavimo dalis. Pasibaigus darbui jam pasakė, kad mastika teks susitepti pačiam. Jei jis būtų pasiėmęs, susitepęs, ir juostą užsiklijavęs, to nebūtų buvę. Kad yra su aukštuoju išsilavinimu nereiškia, kad jis turėjo suprasti. Jis neturi inžinerinio statybinio išsilavinimo. Jis užsakė tik langus ir paslaugas. Viena iš paslaugų buvo neįvykdyta. Ta nuostata susidarė po to, kai jam buvo pačiam pasiūlyta pasidaryti darbą. Kitų svertų, kaip kreiptis į VVAT, jis neturėjo, nes ieškovė nenurodė, kad klausimas bus išspręstas. Tarnybai jokių subjektyvių svarstymų nepateikė.
III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija
6. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog gavusi vartotojo G. Č. prašymą (Nr. 7G-2084) dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (rangovas, atlikdamas langų pagaminimo ir sumontavimo darbus, neizoliavo jų tepama mastika) ir tuo pagrindu vartotojo rangovo UAB „Megrame“ atžvilgiu keliamo reikalavimo – sumažinti rangos darbų kainą 151,95 EUR, pagrįstumo, Tarnyba 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir rangovo kilusį ginčą, patenkindama vartotojo reikalavimą. Argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis priimtas Tarnybos sprendimas, yra išdėstyti nutarime. Tarnyba palaiko nutarime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
7. Remiantis šalių, jų atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. UAB „Megrame“ pateikė gaminių pasiūlymą G. Č.. Pateiktas pasiūlymas dėl langų, palangių pagaminimo ir sumontavimo. Taip pat pateiktas pasiūlymas dėl izoliavimo tepama mastika 125,58 Eur (be PVM) (el. b. l. 9). Pasiūlymo 3 punkte nurodoma, kad visi atliekami darbai yra aprašyti pasiūlyme. Visi kiti nenurodyti darbai nėra įtraukti ir gali būti atlikti atskiru susitarimu.
8. 2023 m. vasario 10 d. tarp UAB „Megrame“ ir G. Č. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 23010281, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pagaminti, sumontuoti ir perduoti pirkėjui sutartyje nurodytus gaminius, o pirkėjas įsipareigojo už juos sumokėti (e. b. l. 11 - 15). Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad pirkėjo priimtas ir pasirašytas pasiūlymas negali būti pakeistas, papildytas ar atšauktas be išankstinio raštiško pardavėjo suderinimo ir sutikimo. Sutarties 5.1. punktas numato, kad pardavėjas atlieka darbus, numatytus pasiūlyme <...>. Sutarties 12 punktas numato, jog bet kokie sutarties ir jos priedų pakeitimai ar papildymai turi būti sudaromi raštu ir tinkamu būdu pasirašomi abiejų šalių. Sutarties 1.1. punkte nurodoma, kad <...> Pasiūlymas reiškia pardavėjo ir pirkėjo suderintą bei pasirašytą dokumentą (pridedamą prie sutarties kaip priedas) <...>.
9. 2023 m. vasario 28 d. UAB „Megrame“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu Nr. 23010281, pardavėjas perdavė, o pirkėjas priėmė sutartimi sulygtus darbus. G. Č. atliktas rankraštinis įrašas: atlikta: garo izoliacinė juosta; neatlikta: izoliavimas tepama mastika (el. b. l. 16).
10. 2023 m. lapkričio 30 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu nutarta patenkinti vartotojo G. Č. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą sugrąžinti už izoliavimą tepama mastika sumokėtus 151,95 Eur <....> (el. b. l. 22 – 25).
11. UAB “Gealan” 2024 m. kovo 25 d. aiškinamajame rašte nurodė, kad bendruosiuose gamybos nurodymuose, sistemos aprašuose ar specialiųjų konstrukcijų dalyje, montavimo ar sandarinimo medžiagos nėra aprašomos, priskiriamos ar naudojamos Gealan profilių gaminamose langų sistemose, todėl negali būti laikomos sudedamosiomis lango ar lango sistemos dalimis (e. b. l. 183).
12. UAB „Wolf Group“ 2024 m. kovo 21 d. aiškinamąjame rašte dėl langų sandarinimo juostos naudojimo nurodoma, kad langų ir durų sandarinimas iš vidaus su vidinėmis, garams nelaidžiomis pilno lipnumo juostomis technologiškai yra analogiškas sprendimas garams nelaidžioms sandarinimo mastikoms. Tačiau sandarinimo mastikas labiau rekomenduotina naudoti, kai angokraščiai yra nelygūs, ištrupėję, kuomet būna sunku kokybiškai priklijuoti sandarinimo juostą. Izoliuoti putas nuo vandens garų difuzijos langų sandarinimo juostomis yra patikimesnis būdas <...> (e. b. l. 184).
13. Pagal UAB „Megrame“ pateikta pavyzdinį pasiūlymą, nagrinėjamos situacijos kontekste langų izoliavimas juostomis būtų kainavęs brangiau, t. y. 152,82 Eur (be PVM) (el. b. l. 186).
Dėl vartojimo teisių santykių kvalifikavimo
14. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
15. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).
16. Nagrinėjamu atveju UAB „Megrame“ yra juridinis asmuo, kuriam langų gaminimas ir montavimas yra nuolatinė veikla, kuri vertinama kaip verslas. Atsakovas įsigijo langus ir jų montavimo paslaugą savo asmeniniams namų ūkio poreikiams (langai montuoti jo gyvenamajame name), dėl ko vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, atsakovas laikomas vartotoju ir silpnesniąja šalimi šioje byloje, todėl kvalifikuotina, jog ginčas kyla iš vartojimo rangos teisinių santykių (CK 6.672 straipsnis) ir, atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui taikytinos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.
Dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo
17. Minėta, jog ieškovė UAB „Megrame“ ieškiniu prašo netenkinti G. Č. prašymo įpareigoti UAB „Megrame“ grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Akcentuoja, jog atsakovui langų izoliavimo paslauga buvo suteikta (langus izoliuojant izoliavimo juosta), tačiau šis nesutinka už šią jam suteiktą paslaugą apmokėti.
18. Atsakovas prašydamas netenkinti ieškovės reikalavimo akcentavo, jog apie langų izoliavimo alternatyvas jam nebuvo žinoma, pagal situaciją sprendė, jog į montavimo technologinį procesą yra įskaičiuota garo izoliacinė juosta (jau būna kartu su pagamintai langais), langų izoliavimo tepama mastika paslauga, kurią atsakovas buvo užsakęs ir apmokėjęs, jam nebuvo suteikta, todėl vertino, jog ieškovė yra nesąžininga ir pažeidžia jo teisės, todėl kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Toks jo suvokimas susidarė po to, kai jam buvo pačiam pasiūlyta pasidaryti darbą – susitepti mastiką.
19. Taigi byloje kilo ginčas tarp šalių dėl to ar atsakovui buvo suteikta jo užsakyta langų izoliavimo paslauga ar ne.
20. Kaip minėta šiame sprendime ir anksčiau, ieškovės ir atsakovo susitarimas buvo įformintas rašytine 2023 m. vasario 10 d. sutartimi, kurios priedas ir neatsiejama jos dalis yra ieškovės atsakovui pateiktas 2023 m. vasario 10 d. gaminių pasiūlymas. Sutarties 1.1. punkte nurodoma, kad <...> pasiūlymas reiškia pardavėjo ir pirkėjo suderintą bei pasirašytą dokumentą (pridedamą prie sutarties kaip priedas) <...>. Sutarties 12 punktas numato, jog bet kokie sutarties ir jos priedų pakeitimai ar papildymai turi būti sudaromi raštu ir tinkamu būdu pasirašomi abiejų šalių. Pasiūlymo 3 punkte nurodoma, kad visi atliekami darbai yra aprašyti pasiūlyme. Visi kiti nenurodyti darbai nėra įtraukti ir gali būti atlikti atskiru susitarimu. Taigi, Sutarties 12 punktas numato bendrąją taisyklę, jog rašytinės sutarties (jos priedų) pakeitimas turi būti sudaromas raštu.
21. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo atveju nesikeitė nei kaina, nei specifikacija, izoliacija buvo atlikta, todėl raštiško suderinimo forma neprivaloma.
22. Iš šalių sudaryto priedo – pasiūlymo matyti, kad atsakovas siekė, kad ieškovės atsakovui sumontuoti langai būtų izoliuoti, jame nurodytas konkretus izoliavimo būdas – tepama mastika. Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog ieškovės pasiūlyme pateiktu izoliavimo būdu – tepama mastika, langai nebuvo izoliuoti. Ieškovės teigimu, langai buvo izoliuoti langų izoliavimo juosta, t. y. alternatyviu langų izoliavimo būdu, kuris yra kokybiškesnis nei langų izoliavimas tepama mastika.
23. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis).
24. Analizuojamos situacijos kontekste įvertinus visą bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pagal šalių sudarytą sutartį, izoliavimo būdo pakeitimas taip pat turėjo būti įformintas rašytine forma. Ieškovės teigimu, atsakovas žodine forma sutiko su izoliavimo būdu pakeitimu, kurio faktas paaiškėjo tik išmontavus senus langus. Pastebėtina, jog nors teismas ir tikslino ieškovės įrodinėjimo pareigą byloje, tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad išmontavus senus langus ir sprendžiant klausimą dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, su atsakovu būtu tariamasi ir suderinama jo valia keisti izoliavimo būdą – izoliuojant izoliavimo juostomis. Priešingai, nors ieškovės pozicija dėl atsakovo sutikimo pakeisti langų izoliavimo būdą lyginant ją su procesiniuose dokumentuose pateikta ir bylos nagrinėjimo metu teikiant paaiškinimus kito, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad darbuotojams išmontavus langus, darbuotojai nutarė, kad klijuos juostą. Jis nežino, ar darbuotojai klausė, ar gali keisti izoliavimo būdą, jie patys tai padarė. Darbuotojai juostą sumontavo, nes matė, kad gali pakeisti izoliavimo būdą, kitą dieną buvo paaiškinta. Atsakovas akcentavo, kad su juo nebuvo derintas langų izoliavimo būdo pakeitimas. Taigi, ieškovės darbuotojams atliekant darbus, demontavus senus langus, šie patys nutarė pakeisti langų izoliavimo būdą - iš izoliavimo mastika į izoliavimą izoliacine juosta, to nesuderinę su atsakovu ne tik raštu, bet ir žodžiu. Nors ieškovė akcentavo, kad kitą dieną po langų montavimo atsakovui buvo paaiškinta kodėl buvo pakeistas langų izoliavimo būdas, tačiau teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė nereiškia, kad tokiu būdu buvo gautas atsakovo/vartotojo sutikimas dėl izoliavimo būdo pakeitimo. Priešingai, atsakovas neigia, jog bendraujant telefonu su ieškovės darbuotojais, būtų išreiškęs sutikimą pakeisti izoliavimo būdą. Ieškovė nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė.
25. CK 6.680 straipsnis numato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
26. Tačiau teismo vertinimu, nepaisant nustatytų pažeidimų, ieškovė byloje įrodė, jog langų izoliavimas izoliacine juosta yra alternatyvus langų izoliavimo būdas (CPK 176 straipsnis). Be kita ko, šis langų izoliavimo būdas kokybine prasme yra geresnis nei izoliavimas tepama mastika ir nors jis yra kiek brangesnis, tačiau iš atsakovo/vartotojo nebuvo prašoma papildomai primokėti už atliktą kitą izoliavimo būdą, t. y. jis buvo atliktas už tą pačią kaina, kiek būtų kainavę izoliuoti tepama mastika. Ir nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu abejojo ar izoliacinė juosta yra alternatyvus langų izoliavimo būdas tepamai mastikai, tačiau ir tikslinant jo įrodinėjimo pareigą, įrodymų pagrindžiančių, jog langų izoliacinė juosta yra ne alternatyvus langų izoliavimo būdas, o langų montavimo technologijos dalis, nepateikė. Teismo vertinimu, nepaisant anksčiau nurodytų aplinkybių, atsakovui vis tik buvo suteikta langų izoliavimo paslauga, taigi ir paslaugos užsakymo bei sutartimi sulygtas tikslas – izoliuoti sumontuotus langus, buvo pasiektas. Atsakovas neginčijo ieškovės darbuotojų atliktų langų izoliavimo darbų kokybės, priešingai, nurodė, kad darbai buvo atlikti kokybiškai. O vėliau atlikti veiksmai – lango angokraščių apdailos atlikimas, sudaro pagrindą išvadai, kad toks langų izoliavimo būdas ir rezultatas jį kaip vartotoją tenkino.
27. Teismo vertinimu, vien bylos nagrinėjimo metu nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė negavusi atsakovo sutikimo ar leidimo pakeitė langų izoliavimo būdą, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes yra netgi kokybiškesnis, atsakovui neginčijant langų izoliavimo alternatyviu izoliavimo būdu – izoliacine juosta, jo kokybės, nesudaro pagrindo išvadai, kad langų izoliavimo paslauga atsakovui apskritai nebuvo suteikta, dėl ko ieškovė turėtų grąžinti atsakovui už langų izoliavimo paslaugą sumokėtus 151,95 Eur. Priešingas, formalus situacijos vertinimas, t. y. įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovui jo sumokėtus 151,95 Eur už langų izoliavimo paslaugą, kai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ši paslauga atsakovui/vartotojui buvo suteikta kitu, alternatyviu ir kokybine prasme netgi geresniu būdu, kurio kokybės atsakovas neginčija, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
28. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, G. Č. prašymas įpareigoti UAB „Megrame“ grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
29. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1955,94 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 22 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, šiuo atveju ieškinio materialųjį reikalavimą tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos iš atsakovo. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
31. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021).
32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant ribojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3-7-75-916/2023 35 punktas).
33. Ši civilinė byla buvo inicijuota ieškovės po to, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2023 m. lapkričio 30 d. priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp vartotojo ir rangovo kilusį ginčą, patenkindama vartotojo reikalavimą. Atsakovas su pretenzijomis į ieškovę, o vėliau ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi, nes jo vertinimu, jam nebuvo suteikta langų izoliavimo tepama mastika paslauga, o prie sumontuotų langų buvusios izoliavimo juostos buvo A++ klasės langų montavimo technologinė dalis.
34. Šiuo atveju įvertinus tai, kad tarp šalių kilęs ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių, individualią bylos specifika, vertintinos priežastys dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos šioje byloje.
35. Teismo vertinimu, analizuojamo klausimo kontekste svarbus yra tinkamas ir savalaikis informacijos vartotojui suteikimas, pagal kurią vartotojas gali pasirinkti savo elgesio modelį.
36. Vartotojo teisė į informaciją yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 20 punktas).
37. Bendruosius reikalavimus atskleistinos informacijos turiniui nustato CK XVIIII skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Iš esmės analogišką reikalavimą nustato ir CK 6.2287 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti informacijos vartotojui suteikimą nuotolinių ir ne prekybos patalpose sudaromų sutarčių atveju – prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui aptariamoje normoje nurodytą informaciją, be kita ko, informaciją apie pagrindines prekės ar paslaugos savybes (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą) (CK 6.2287 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Teisinis reguliavimas nepateikia reikalavimo pateikti informaciją „aiškiai ir suprantamai“ apibrėžimo ar gairių, kaip šis reikalavimas turėtų būti vertinamas. Remiantis kasacinio teismo praktika, reikalavimą pateikti vartotojui informaciją „aiškiai ir suprantamai“ galima būtų apibrėžti kaip apimantį informacijos prieinamumą, vartotojui realios galimybės susipažinti su informacija sudarymą, jos pateikimą įskaitomai, aiškia, paprasto (nesudėtingo) stiliaus, gerai struktūruota kalba, nevartojant neaiškių terminų, sąvokų, sudėtingų formuluočių, atkreipiant dėmesį į (išryškinant) tuos aspektus, kurie būtini atsižvelgiant į prekės ar paslaugos pobūdį ar kitas aplinkybes, ir neklaidinti vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 24 punktas).
39. Klausimą, ar informacija sutartinių vartojimo teisinių santykių atveju buvo pateikta aiškiai ir suprantamai, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio vartotojo, t. y. taikydamas vidutinio vartotojo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 27 punktas). Vidutinis vartotojas yra pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (žr. ESTT 2000 m. sausio 13 d. sprendimo byloje Estee Lauder, C-220/98, 27 punktą; 2001 m. spalio 25 d. sprendimo byloje Toshiba Europe, C-112/99, 52 punktą; 2002 m. spalio 24 d. sprendimo byloje Linhart, C-99/01, 31 punktą; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimo byloje Pippig Augenoptik, C-44/01, 55 punktą; 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo sujungtose bylose Wind Tre ir Vodafone Italia, C-54/17 ir C-55/17, 51 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; kt.). Vidutiniam vartotojui būdingą reakciją kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti bylą nagrinėjantis teismas. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, turi nustatyti ir įvertinti, ar suteiktos informacijos pakako tam, kad vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti, ar konkreti prekė atitinka jo individualius poreikius, ir suprasti, kaip tinkamai ir saugiai naudotis preke (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, 32 punktas).
40. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje vidutinio vartotojo standartas siejamas su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti. Vidutinio vartotojo standarto aiškinimas kaip asmens, kuris turi pats pasirūpinti informacija ir aktyviai jos ieškoti, reikštų informacijos paieškos pareigos visišką ar jos didesnės dalies perkėlimą vartotojui, o tai iš esmės paneigtų vieną svarbiausių ir pagrindinių vartotojo teisių – teisę į informaciją ir ją įgyvendinančią verslininko pareigą suteikti (atskleisti) informaciją vartotojui, šios teisės ir ją įgyvendinančios verslininkui nustatytos pareigos tikslą – atkurti nelygiavertę vartotojo padėtį, susidariusią vartojimo santykiuose, be kita ko, dėl to, kad vartotojas turi mažiau informacijos ir mažiau patyrimo, taip pat ir pačią vartotojų teisės esmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2013; 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021 34 punktą).
41. Taigi, pagal nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą argumentai, susiję su vartotojo individualiomis savybėmis ar vartotojo asmeniu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą, kilusį iš vartojimo teisinių santykių. Nepaisant vartotojo (šiuo atveju atsakovo) individualių savybių, verslininkas vartojimo teisiniuose santykiuose nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad informacija vartotojui buvo suteikta ir ji buvo suteikta aiškiai ir suprantamai.
42. Kaip jau buvo minėta, verslininkui tenka pareiga įrodyti, jog aiški ir neklaidinanti informacija buvo suteikta vartotojui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis).
43. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovui pateikė visapusišką ir teisingą informaciją, susijusią su langų montavimu/izoliavimu/langų izoliavimo būdo pakeitimu. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog atvykus konstruktoriui buvo nurodytas vienintelis izoliavimo būdas – tepama mastika. Atsakovas nėra statybininkas, todėl apie kitus izoliavimo būdus jam nebuvo žinoma. Nors buvo užsakyta langų izoliavimo paslauga tepama mastika, tačiau atsakovui nieko nepranešus, langai iš karto buvo montuojami kartu su prie lango rėmo prilipintomis izoliacinėmis juostomis, todėl atsakovas manė, kad prie langų esančios juostos yra technologinio proceso dalis. Taip pat atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog apie 16.30 val. jis klausė ieškovės darbuotojų kada bus tepama mastika, jam pasakė, kad tepti mastika negali, nes puta nesuaušusi, buvo pasiūlyta tepti pačiam. Jis nesutikdamas su tuo, skambino ieškovei. Atsakovas į bylą pateikė garso įrašą, kuriame fiksuotas minėtas pokalbis su ieškovės darbuotoja, kuriame atsakovas reiškia pretenzijas dėl to, kad ieškovės darbuotojai siūlo jam pačiam atlikti darbą, už kurį jis jau buvo sumokėjęs ieškovei. Atsakovo pateiktas garso įrašas leidžia teismui daryti labiausiai tikėtina išvadą, jog nepaisant to, kad ieškovės darbuotojai dirbdami pas atsakovą patys nusprendė pakeisti izoliavimo būdą (juostomis), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių pasiūlė atsakovui palikti mastiką, kurią jis galės susitepti, kai montavimo putos sukietės. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Anot atsakovo, būtent ši aplinkybė, t. y. ieškovės darbuotojams sumontavus langus buvo pasiūlyta atsakovui palikti mastiką ir ją susitepti, jam suformavo įsitikinimą, jog izoliacinė juosta nebuvo alternatyvus langų izoliavimo būdas. Taigi, šie ieškovės darbuotojų veiksmai, detalios informacijos atsakovui nesuteikimas, suklaidino atsakovą/vartotoją ir jam susiformavo įsitikinimas, jog prie lango rėmų prilipintos juostos yra ne izoliavimo būdo - tepimo mastika, alternatyva, o atsakovo užsakytų langų (A++) montavimo technologinė dalis, dėl ko jis iš pradžių kreipėsi su pretenzijomis į ieškovę, o vėliau ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, po to, kai atsakovas telefonu ieškovei pareiškė nesutikimą dėl ieškovės darbuotojų pasiūlymo palikti jam mastiką, kurią jis vėliau galės susitepti, kitą dieną su atsakovu susisiekė ieškovės darbų vadovas, kuris, anot atsakovo nurodė, kad tepama mastika nebus, nes izoliacinė juosta yra tas pats. Jis pasakė, kad mano jog ne tas pats. Jam sakė, kad „sviestas sviestuotas“. Ieškovės atstovas nurodė analogišką pokalbio turinį. Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad galbūt atsakovui galėjo susidaryti įspūdis, kad juosta yra langų montavimo techninė dalis, bet jam buvo paaiškinta. Šiuo atveju akivaizdu, jog tokiu būdu ir tokio turinio informacijos suteikimas atsakovui, įvertinus ir prieš tai ieškovės darbuotojų elgesį, nebuvo pakankamas tam, kad atsakovas kaip vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas ir protingai pastabus bei nuovokus vartotojas, galėtų įvertinti ir suprasti, jog ant langų montavimo metu sumontuotos juostos buvo alternatyvi langų izoliavimo priemonė, kuri savo kokybiniais parametrais yra netgi geresnė nei, kad langų izoliavimas tepama mastika. Priešingai, jei ieškovė būtų laikiusis sutartinių įsipareigojimų ir būtų raštu suderinusi pasiūlyme pateikto izoliavimo būdo pakeitimą, atsakovui dar prieš langų montavimą pateikusi visapusišką informaciją, kurios pagrindu jis būtų turėjęs galimybę nuspręsti vis tik keisti izoliavimo būdą, ar pasilikti prie jau pasirinkto, teismo vertinimu labiausiai tikėtina, kad atsakovas nebūtų kreipęsis su pretenzijomis į ieškovę, o vėliau ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir ieškovei vėliau nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Taip pat pastebėtina, jog rašytiniai įrodymai, jog langų izoliavimas izoliacine juosta yra langų izoliavimo tepamai mastikai alternatyva, ieškovės buvo pateikti tik teismui patikslinus ieškovės įrodinėjimo pareigą byloje. Šie įrodymai nebuvo teikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nagrinėjant atsakovo skundą. Taigi įvertinus visumą nurodytų aplinkybių konstatuotina, jog pačios ieškovės (jos darbuotojų) netinkami veiksmai (esminės informacijos nesuteikimas vartotojui, negautas sutikimas dėl langų izoliavimo būdo pakeitimo, kt.) lėmė, jog buvo inicijuota ši bylą ir ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, jog anksčiau aptartų motyvų kontekste yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, netenkinti.
44. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Tačiau įvertinus visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šias išlaidas turėtų atlyginti ieškovė ir atsakovas lygiomis dalimis (iš kiekvieno po 7,93 Eur), bet jos iš šalių nepriteistinos, nes yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 376 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymas įpareigoti UAB „Megrame“, juridinio asmens kodas 302341671, grąžinti 151,95 Eur už neatliktus darbus yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo nuorašą išsiųsti ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.