- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-25
- Bylos Nr.
- eII-482-1130/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00333-2026-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Pažeidėjas
- J. K.
- Kategorijos
- 16.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-482-1130/2026
2026 m. kovo 25 d.
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2259-2026 (ROIK: 25290302691).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 10- ANR_N- 2259- 2026 (ROIK: 25290302691) (toliau – ir nutarimas) J. K. (toliau – ir pareiškėja) nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, 2025 m. lapkričio 9 d. 14.07 val., Vilniuje, Vilnius – Naujoji Vilnia pervažoje (2+868 km.) vairuodama automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.
Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 168, 170 punktų reikalavimus.
J. K. paskirta administracinė nuobauda – 360 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. vasario 26 d. gautas atsakomybėn patrauktos J. K. skundas, kuriame prašoma pakeisti priimtą Institucijos nutarimą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti sprendimą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant galioti paskirtą 360 Eur piniginę baudą. Jeigu prašymas panaikinti specialiosios teisės atėmimą būtų netenkinamas, prašo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 1 mėnesio, ir atidėti specialiosios teisės atėmimo vykdymą iki mokslo metų pabaigos (liepos mėnesiui), kad pareiškėja galėtu užtikrinti nepilnamečių vaikų ugdymo organizavimą bei būtiną susisiekimą. Pateiktame skunde nurodoma, kad pažeidimas buvo padarytas dėl neapdairumo, nesant tiesioginės tyčios. Pareiškėja paaiškino, kad važiuodama per geležinkelio pervažą pristabdė, tačiau buvo suklaidinta neryškiai mirksinčių šviesos signalų ir priešais pravažiuojančio automobilio. Kadangi užtvaras nesileido, ji manė, kad traukinys jau yra pravažiavęs ir eismas yra galimas, todėl, itin apdairiai privažiavusi arčiau geležinkelio bėgių bei įsitikinusi, kad iš abiejų pusių neartėja traukinys, pervažiavo pervažą. Tik pervažiavusi pervažą, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad užtvaras nusileido. Pareiškėjos teigimu, realus pavojus eismo saugumui nebuvo sukeltas, kitų eismo dalyvių ji neprivertė keisti savo veiksmų ir grėsmės nesukėlė. Ji pripažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi ir sutinka su paskirta 360 Eur bauda. Nutarime taip pat aiškiai nurodyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymima, kad ši situacija jai yra rimta pamoka ateičiai. Pareiškėja pabrėžė, kad jai jau yra paskirta minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Tačiau, jos teigimu, net ir minimalus teisės vairuoti atėmimas konkrečiu atveju sukelia neproporcingai dideles neigiamas pasekmes, kurios nėra būtinos siekiant prevencijos tikslų. Ji neturi sisteminių KET pažeidimų. Per pastaruosius dvejus metus buvo padarytas tik vienas smulkus pažeidimas dėl greičio viršijimo. Tai rodo, kad ji nėra linkusi nuolat pažeidinėti KET, o nagrinėjamas pažeidimas yra vienkartinis ir atsitiktinis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), o savo darbo funkcijas vykdo naudodamasi tarnybiniu automobiliu, su kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas. Vairavimas yra būtinas jos tiesioginėms darbo pareigoms vykdyti, kadangi jos pareigos apima darbuotojų paiešką, atranką ir samdymą skirtinguose Lietuvos miestuose. Teisės vairuoti atėmimas reikšmingai apribotų jos galimybes vykdyti pareigas ir užtikrinti darbdavio veiklos procesus, todėl sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Pareiškėja nurodė, kad jos deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur nėra tinkamo viešojo transporto susisiekimo. Augina du nepilnamečius vaikus – (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų, kuriuos kasdien vežioja į privalomojo ugdymo įstaigas ((duomenys neskelbtini)). Netekus teisės vairuoti, objektyviai nebūtų galimybės užtikrinti vaikų nuvežimo į ugdymo įstaigas. Teisių atėmimas tokiu atveju reikšmingai paveiktų ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų interesus bei jų kasdienio ugdymo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į atsakomybėn patrauktos J. K. skundą nurodė, kad panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo. Institucijos nuomone, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja padarė pavojingą ir gana šiurkštų KET pažeidimą: ji įvažiavo ir pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, neįsitikinusi, jog kirsti geležinkelio pervažą saugu, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo (tuo metu neartėjo beginė transporto priemonė) ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Šiuo atveju pareiškėjos padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiai pažeidėjai, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. Dėl pareiškėjos argumentų taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje, iš tikrųjų, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taip pat ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog asmuo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir rūpinimosi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Pareiškėjai paskirta minimalaus dydžio 360 Eur baudą ir minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminas, todėl mano, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad pareiškėja nuo 2021 metų 6 kartus yra bausta už įvairius KET pažeidimus, nelaikytina per griežta ir neteisinga.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. K. nurodė, jog įvykio dieną važiavo įprastu maršrutu pro (duomenys neskelbtini), neasfaltuotu keliu, lapkričio mėnesį, dienos metu. Artėjant prie geležinkelio pervažos, priešingoje pusėje vyko intensyvus eismas, o už jo važiavo kitas automobilis. Ji pastebėjo neryškiai mirksinčius raudonus signalus, kuriuos klaidingai palaikė įspėjamaisiais, galimai dėl primirštų KET reikalavimų. Ji pristabdė, apsižvalgė, tačiau buvo suklaidinta priešais važiuojančio automobilio, kuris pradėjo judėti (tai matoma vaizdo įraše). Dėl susidariusios situacijos, kai iš galo taip pat pradėjo judėti kitas automobilis, ji pasimetė ir padarė klaidą, kurią pripažįsta. Privažiavo prie pervažos, įsitikino, jog traukinys neartėja ir pradėjo ją kirsti, tačiau, baigiant pravažiuoti pervažą, užtvaras nusileido. Nurodė, kad jai pasirodė, jog šviesoforas iš pradžių veikė, o vėliau – nebeveikė. Dėl to susidarė įspūdis, kad traukinys jau yra pravažiavęs ir užtvaras pakeltas. Šią prielaidą sustiprino eismo judėjimas – priešais buvęs automobilis pradėjo važiuoti. Siekdama netrukdyti už nugaros esančiam eismui, veikdama dėl nežinojimo, padarė klaidą ir pradėjo važiuoti. Pareiškėja paaiškino, kad pristabdė, stebėjo situaciją ir pamačiusi, jog priešais esantis automobilis pradėjo važiuoti, pati taip pat kirto pervažą. Kitame vaizdo įraše matyti, kad už jos buvo kitas automobilis, tačiau šis liko stovėti. Taip pat pastebėjo, kad šia pervaža naudojasi retai – įvykio dieną vyko pas tėvus. Nors jai yra žinoma ši pervaža ir supranta pareigą sustoti, pažymėjo, kad per visą vairavimo laikotarpį nebuvo susidūrusi su tokia situacija. Šis maršrutas nėra kasdienis, o minėtu keliu važiuoja labai retai, be to, tai buvo pirmas kartas, kai šiuo keliu važiavo iš miesto pusės. Kaip ir buvo pažymėta pareiškime, ji nėra sisteminga KET pažeidėja. Paskutinė jai skirta bauda buvo prieš dvejus metus už nedidelį leistino greičio viršijimą. Taip pat paaiškino, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas vairuojant tarnybinį automobilį, kuris jai yra suteiktas naudotis tiek darbo, tiek asmeniniais tikslais. Ji dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, o automobilis yra skirtas darbo funkcijoms vykdyti visoje Lietuvos teritorijoje. Ji – (duomenys neskelbtini). Bendrovė turi atstovybes įvairiuose miestuose, todėl jai dažnai tenka vykti į skirtingas vietoves tiek darbuotojų ugdymo, tiek atrankos tikslais. Pažymėjo, kad artimiausiu metu buvo suplanuotos darbo kelionės, įskaitant vykimą į Šiaulius bei į Latviją, todėl teisės vairuoti atėmimas reikšmingai apsunkintų galimybę tinkamai vykdyti darbo funkcijas. Be to, nurodė, kad augina du nepilnamečius vaikus, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, ten nėra viešojo transporto susisiekimo, o vaikų mokykla ir darželis yra (duomenys neskelbtini). Per jos neapdairumą, nežinojimą ir neatsakingumą nepatogumą patirtų pirmiausiai ne ji, bet vaikai, teisė vairuoti jai būtina, kad nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas. Vaikų tėtis nėra patikimas asmuo, todėl jai tenka rūpintis ir vežioti vaikus. Pastarasis anksti išvažiuoja ir vėlai grįžta. Dėl padaryto pažeidimo kalta ji pati, todėl atsakomybę prisiima sau. Ji pabrėžė esanti atsakinga už vaikus. Sutinkanti su pinigine bauda ir savo kaltės neginčijanti, pažymėdama, kad ši situacija jai bus pamoka. Po pažeidimo ji vairuoja itin atsargiai, nedaro naujų pažeidimų, laikosi didesnio atsargumo ir įsipareigoja pakartotinai išstudijuoti KET. Taip pat prašė, atsižvelgiant į galimus nepatogumus vaikams, panaikinti teisės vairuoti atėmimo bausmę, nes kitu atveju jai tektų kuriam laikui išeiti atostogų. Ji suprantanti, kokios galėjo būti pasekmės, tačiau akcentavo, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog pažeidimas nebuvo piktybinis – jis įvyko dėl neatsargumo, klaidingai manant, kad užtvaras neužsidaro ir traukinys nevažiuoja. Prašė nesukelti jai neproporcingos naštos ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Jei vis dėlto tai nebūtų įmanoma, ji prašė sutrumpinti teisės atėmimo terminą arba atidėti jo vykdymą iki mokslo metų pabaigos, kai vaikams nebereikės vykti į mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.
Pareiškėja tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu neginčija administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą ar už jo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – 360 Eur dydžio baudos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Skundu iš esmės ginčijamas pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – proporcingumas ir prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, administracinio poveikio priemonės neskirti arba ją sutrumpinti iki 1 mėnesio.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų šešiasdešimt iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 2 mėnesiams.
Bendrieji administracinių ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).
Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, Administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda.
Pareiškėja nubausta už administracinį nusižengimą, nes pervažoje vairuodama automobilį, įvažiavo į geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo esant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui. Kaip jau buvo paminėta, pagal ANK 421 straipsnio 2 dalį už tokio pobūdžio nusižengimą specialiosios teisės atėmimas yra privalomas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjos paaiškinimus, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir už padarytą administracinį nusižengimą jai skirta minimali bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 2 mėnesių terminui. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo manyti, kad skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos, skirtos neatsižvelgus į pareiškėjos asmenybę ir faktines nusižengimo aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar kiek įmanoma ją sumažinti, pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda, kaip ir administracinio poveikio priemonė, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT- 9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Kaip matyti iš bylos duomenų administracinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja neginčijo padaryto administracinio nusižengimo, nuoširdžiai dėl jo gailėjosi bei prisiėmė atsakomybę dėl jo, kas teismo vertinimu Institucijos tinkamai laikyta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėja akcentavo, jog teisė vairuoti jai yra reikalinga rūpinantis vaikais bei vykdant darbinę veiklą.
Kartotinai pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu susijęs asmens darbas nėra pakankamas pagrindas skirti mažesnį, nei sankcijos minimumas specialiosios teisės atėmimo terminą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018, 31 punktas, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-358-885/2021, AN2-240-312/2021).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atitinkamiems poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims.
Pažymėtina, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Tai, kad pareiškėja, nesilaikydama teisės normų, pablogino savo bei artimųjų padėtį, yra dėsningas jos netinkamo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Taigi, šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir asmeninių poreikių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas, pirmiausia, reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam ta sankcija taikoma. Negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėja prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nurodė veikos padarymo aplinkybes. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja anksčiau būtų baustas už analogiško nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą. Tiek pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu, nuoširdžiai gailėjosi, kas leidžia teismui pagrįstai daryti išvadą, jog pareiškėja kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkusi išvengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas tebuvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjai suvokimą ateityje būti atidesnei.
Teismas įvertina ir tai, jog pareiškėja bausta administracine tvarka už mažesnio pavojingumo KET pažeidimus. Baudos sumokėtos, todėl negalima teigti, kad ji piktybiškai nesilaiko KET.
Nagrinėjamojoje byloje teismas, išanalizavęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, išklausęs teismo posėdyje jos paaiškinimus, kritišką savo elgesio vertinimą, įvertinus pastarosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pastarosios atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad paskirtoji nuobauda yra per griežta. Kadangi teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjai paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminas mažintinas iki 1 mėnesio. Būtent tokios apimties administracinio poveikio priemonė, teismo vertinimu, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės užtikrinti administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimą, todėl ši Institucijos priimto nutarimo dalis keistina.
Pateiktame skundu taip pat prašoma atidėti specialiosios teisės – teisės vairuoti atėmimo vykdymą iki mokslo metų pabaigos (liepos mėnesiui), kad pareiškėja galėtu užtikrinti nepilnamečių vaikų ugdymo organizavimą bei būtiną susisiekimą.
Vadovaujantis ANK 686 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį (kai ši teisė atimama transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kurie vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), skaičiuojamas nuo priimto nutarimo atimti teisę vairuoti transporto priemones įsiteisėjimo dienos. Administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta galimybė atidėti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymą, todėl šis pareiškėjos skunde nurodytas prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2259-2026 (ROIK: 25290302691) dalį, kuria J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviem) mėnesiams:
pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti J. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 421 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.