- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-924-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00229-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“
- Ieškovas
- individualios įmonės „VX Baltic“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „VX Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krikesta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Individuali įmonė „VX Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą priteisiant iš uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ 4664,47 EUR skolą, 2394,25 EUR delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 7058,72 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 11 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 278 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 78 EUR žyminio mokesčio, 200 EUR teisinės pagalbos išlaidų, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti skolininkei priklausanti turtą ir pinigines lėšas.
2. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ginčo byloje gavus uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ prieštaravimus ir priėmus ieškovės ieškinį Tauragės apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu patenkino ieškovės individualios įmonės „VX Baltic“ ieškinį ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ 4664,47 EUR skolos, 2394,25 EUR delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 7058,72 EUR sumą nuo 2019 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1018,68 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei individualiai įmonei „VX Baltic“, priteisė iš atsakovės valstybei10,31 EUR pašto išlaidų ir Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-937-204/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
3. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas – 2019 m. vasario 11 d. nutartis, kurios pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi areštavo 7058 EUR vertės uždarajai akcinei bendrovei „Krikesta“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, leidžiant areštuotu turtu atsiskaityti su individualia įmone „VX Baltic“, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininkę bankuose ar kitose kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 7058 EUR sumos, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą, uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis atsiskaityti su individualia įmone „VX Baltic“, atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, mokesčių mokėjimu ir kitais privalomais mokėjimais į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad individuali įmonė „VX Baltic“ prašė areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Krikesta“ turtą ir pinigines lėšas. Prašymas pagrįstas aplinkybėmis, kad skolininkė vengia atsiskaityti, yra nutraukusi bendradarbiavimą, reikalavimo suma yra didelė, o skolininkės elgesys nesąžiningas. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl individualios įmonės „VX Baltic“ prašymas dėl skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų – 7058 EUR – arešto tenkintinas. Tokia tvarka areštuotinas turtas, nes nedelsiant areštuojant skolininkės pinigines lėšas, gali sutrikti jos atsiskaitymas su darbuotojais bei sustoti ūkinė komercinė veikla. Tokiu atveju skolininkė gali įgyti teisę į nuostolių išieškojimą iš kreditorės, jei paaiškės, kad reikalavimo užtikrinimui būtų pakakę kito jos turto.
4.2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Kadangi nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkė, surasti ir aprašyti skolininkės turtą pavestina kreditorės pasirinktam antstoliui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Krikesta“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės individualios įmonės „VX Baltic“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė dėl tikėtino reikalavimo pagrįstumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patenkino individualios įmonės „VX Baltic“ pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą dėl kreditorės reikalaujamų sumų išieškojimo iš skolininkės, todėl darytina išvada, jog dėl pirmosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – tikėtino reikalavimo pagrįstumo – ginčo nėra.
5.2. Apeliantė dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodo, kad apeliantė atskiruoju skundu kvestionuoja antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – jog galbūt kreditoriaus naudai ateityje priimto sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas – buvimą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrindė apeliantės nesąžiningumo, teigia, kad prašoma priteisti 7058 EUR skola apeliantei nėra didelė, be to, iš apeliantės balanso matyti, kad apeliantė turi turto už 87 472 EUR. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matytina, kad pelnas už 2018 metus yra 23 763 EUR. Nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kad apeliantė vengia atsiskaityti ir yra nutraukusi bendradarbiavimą, savaime negali būti laikomos pakankamomis nei jos turtinei padėčiai, nei nesąžiningumui nustatyti ir nepatvirtina skolininkės ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.
Atsiliepimas
6. Ieškovė individuali įmonė „VX Baltic“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė nurodo, kad iš viešosios erdvės duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. kovo 13 d. turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui šiuo metu, tai yra iki 2019 m. kovo 13 d. atsakovės skola valstybės biudžetui yra 1462,33 EUR ir šiais metais nebuvo mažesnė negu ši suma.
6.2. Ieškovė dėl apeliantės argumentų pagrįstumo nurodo, kad apeliantės negalėjimas valstybės biudžetui padengti 2000 EUR skolos labiau įrodo faktą, kad atsakovės 7058 EUR skola ieškovei yra didelė, ir mažai tikėtina, kad apeliantė nesugebėdama padengti įsiskolinimų valstybės biudžetui atsiskaitys su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas individualios įmonės „VX Baltic“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi apeliantei skola nėra didelė, įmonė veikia pelningai, o ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės vengimo mokėti skolą nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad apeliantė yra skolinga valstybės biudžetui, skola didėja, todėl mažai tikėtina, kad apeliantė atsiskaitys su ieškove. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tinkamai taikė proceso teisės normas ir įvertino ieškovės reikalavimo pagrįstumą bei grėsmę sprendimo įvykdymui.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-252-330/2017).
12. Pažymėtina, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016). Atsižvelgiant į apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai nepagrindė savo reikalavimų. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma apeliantės turtinė padėtis ir turimi įsiskolinimai valstybės biudžetui, o ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė atsisako sumokėti skolą ir nebendradarbiauja su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, net jei ir kyla dėl to abejonių.
13. Sprendžiant klausimą, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kuriai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas pasunkėtų. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1369-236/2018).Nagrinėjamu atveju sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad kyla grėsmė galimam teismo sprendimo įvykdymui.
14. Pirmiausia remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1028-459/2019 paliko nenagrinėtą ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krikesta“ dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi skola buvo sumokėta. Tačiau remiantis viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad apeliantė vėl nuo 2019 m. balandžio 16 d. ir iki šiol turi įsiskolinimų valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad apeliantė susiduria su finansiniais sunkumais vykdant atsiskaitymus su valstybės biudžetu.
15. Antra – remiantis apeliantės pateiktu 2018 m. gruodžio 31 d. balansu nustatyta, kad apeliantė turi turto už 87 472 EUR, tačiau pažymėtina, kad nurodytas turtas iš esmės susideda iš gautinų sumų (48 908 EUR) ir atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių (26 423 EUR). Ieškovės visas turimas ilgalaikis turtas iš esmės atitinka skolos sumą (7514 EUR), todėl nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad priteistos skolos suma apeliantei yra maža. Apeliantė nurodo, kad per metus gavo 23 763 EUR pelno, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalaujama skola yra maža apeliantei, kadangi apeliantės skola ieškovei sudaro beveik pusę įmonės pelno.
16. Trečia – remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ginčo byloje gavus apeliantės prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir priėmus ieškovės ieškinį byla buvo išnagrinėta Tauragės apylinkės teismui 2019 m. gegužės 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1532-204/2019 (CPK 260 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau atsakovė (apeliantė) už pristatytas prekes nesumokėjo visos sutartyje nurodytos sumos, todėl laikė, kad atsakovė pažeidė prievolinius įsipareigojimus. Apeliantė po prieštaravimų pateikimo pirmosios instancijos teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje nedalyvavo, tai yra neneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 9–17 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.