- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2A-1181-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02059-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei uzufrukto nustatymo. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, bankrutuojanti individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo M. M. priteisti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o šalių vaikams ir ieškovei iki vaikų pilnametystės nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priskirtas 207/40190 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11032-231/2020 patvirtino šalių taikos sutartį, pagal kurią M. M. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. buvo įsipareigojęs mokėti nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį, taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas susitarimą vykdo netinkamai ir L. M. išlaikymui moka po 100 Eur per mėnesį, dėl ko išlaikymo įsiskolinimas išaugo iki 12 300 Eur, o kitam vaikui L. M. išlaikymo neteikia nuo jo gimimo, dėl to išlaikymo įsiskolinimas vaikui skaičiuojant po 400 Eur per mėnesį iki ieškinio padavimo sudaro 2 400 Eur.
3. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovo individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios bankroto procese išieškojimas vykdomas ir iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto parduodant jam priklausančią 1/2 dalį buto. Ieškovė nurodė, kad šis butas yra šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius – teisę į būstą – būtina nustatyti nepilnamečiams vaikams uzufruktą į atsakovo 1/2 dalį buto.
4. Atsakovas M. M. ieškinį palaikė.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutuojančios IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškiniu ieškovė siekia stabdyti turto realizavimo procedūrą individualios įmonės bankroto procese, kad turtas nebūtų parduotas ir tenkinami kreditorių reikalavimai.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad dėl išlaikymo vaikui priteisimo neprieštarauja, tačiau nesutinka su reikalavimu nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią buto ir žemės sklypo dalį. Nurodė, kad pačiai iškovei priklauso kita dalis buto, o duomenų, kad naudojimasis jai priklausančia turto dalimi būtų apsunkintas, ieškovė nepateikė. Pažymėjo, kad nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, šalių dalys šiame turte nėra atidalintos, todėl negalima spręsti, kad ieškovei priklausanti buto dalis neužtikrins vaikų teisės į būstą. Pabrėžė, kad vaikų teisė naudotis būstu nepriklauso nuo šios teisės teisinio pagrindo, o uzufruktas nėra vienintelis vaikų teisių užtikrinimo būdas ir jokie teisės aktai nenumato, kad vaiko teisės į būstą gali būti užtikrinamos tik tėvams valdant būstą nuosavybės teise. Taip pat nurodė, kad butas yra įkeistas bankui siekiant užtikrinti šalių prievoles pagal kredito sutartį, o patenkinus ieškovės reikalavimą ir nustačius uzufruktą įkeistam daiktu bus modifikuota prievolė ir pakeista kredito davėjo sandoriu prisiimta rizika be banko sutikimo. Trečiojo asmens nuomone, taip būtų pažeistos banko teisės, nes turto apsunkinimas uzufruktu sumažintų jo vertę, o pats turtas taptų nerealizuojamas, nes pajamos iš jo yra garantuojamos uzufruktoriui.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas atitinka vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui L. M. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui L. M. susidariusį 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę G. M.. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovo M. M. 108 Eur žyminio mokesčio valstybei.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11032-231/2020 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl atsakovo M. M. teikiamo kas mėnesį išlaikymo po 400 Eur vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo, tačiau po šios sutarties patvirtinimo, (duomenys neskelbtini), šalims gimė sūnus L. M. ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo pat jo gimimo, o atsakovui šios aplinkybės neginčija, iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteisė išlaikymą, kokį jis įsipareigojo teikti dukrai L. M., taip pat priteisė išlaikymo įsiskolinimas nuo sūnaus gimimo iki ieškinio pateikimo teismui.
11. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą iki vaikų pilnametystės nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto bei šiam butui priskirtas 207/40190 dalis žemės sklypo, nurodydamas, jog ieškovė šio reikalavimo nepagrindė jokiais įrodymais. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje šalių interesai sutampa ir yra nukreipti prieš BIĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos kreditorius, t. y. abi šalys siekia, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į atsakovui priklausantį turtą. Teismo nuomone, vien faktas, kad į vienam iš tėvų priklausančią gyvenamosios patalpos dalį gali būti nukreiptas išieškojimas, savaime nereiškia vaiko teisių pažeidimo juo labiau, kad kita buto dalis priklauso ieškovei, be to, tiek ieškovė, tiek ieškinį palaikantis atsakovas, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pardavus atsakovo buto dalį bus pažeista vaikų teisė į būstą, kad šalys neturi kitos gyvenamosios patalpos ir galimybių aprūpinti vaikus būstu, ieškovė nenurodė, kodėl turi būti nustatytas uzufruktas į dalį žemės sklypo ir kokios vaikų teisės bus apgintos tokiu uzufruktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
12. Ieškovė G. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. vasario 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jos ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, įskaitant ieškinio reikalavimą nepilnamečiams vaikams, L. M. ir L. M. bei ieškovei nustatyti uzufruktą, t. y. teisę naudotis atsakovo 1/2 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei 207/40190 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,4019 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuris yra priskirtas namui, kuriame yra atsakovo 1/2 buto, uzufruktą į atsakovo 1/2 buto nustatyti iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės.
13. Nurodo, kad teisės aktai nenumato draudimo nustatyti uzufruktą siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teises į būstą ir tais atvejais, kai vaikų tėvai nėra nutraukę santuokos. Pažymi, kad esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo bankrutuojančios įmonės kreditoriams.
14. Paaiškina, kad atsakovo individualiai įmonei iškeltos bankroto bylos metu išieškojimas vykdomas ir iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio viso turto, t. y. ir iš atsakovui priklausančio 1/2 buto, kuris yra šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, kas reiškia, jog užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius – teisę į būstą – būtina nustatyti nepilnamečiams vaikams teisę naudotis atsakovo 1/2 buto (uzufruktą), nes vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu.
15. Akcentuoja, kad atsakovas neprieštarauja, jog būtų apribotos jo nuosavybės teisės nustatant uzufruktą iki vaikų pilnametystės.
16. Nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovė savo reikalavimų nepagrindė įrodymais, yra nepagrįsta, nes, pirma, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnamečiams vaikams L. M. ir L. M. bei ieškovei būtų nustatytas uzufruktas, t. y., teisė naudotis atsakovo 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, kurio plotas 0,4019 ha ir kuris yra priskirtas namui, dalimi, kuriame yra atsakovo 1/2 dalis buto, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus; antra, byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavus atsakovo buto dalį nebus pažeista vaikų teisė į būstą ir kad šalys turi kitą gyvenamąją patalpą, skirtą vaikų būstui; trečia, teismas nenurodė, kad būtų kokie nors duomenys, kurie patvirtintų, jog šalys turi kitą gyvenamąją patalpą.
17. Ieškovės nuomone, vienintelė galimybė apginti nepilnamečių vaikų teisę į būstą – uzufrukto nustatymas, nes tik viso buto, o ne jo dalies naudojimas gali užtikrinti vaikų teisę į būstą, o uzufrukto nustatymas į dalį žemės sklypo yra būtinas, nes namas, kuriame yra butas, stovi ant nurodyto sklypo ir yra neatsiejamai susijęs su butu.
Atsiliepimas
18. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, nurodydamas, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsakovas pažymi, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, todėl sutinka, kad turi būti prioritetiškai ginami ir saugomi vaikų, o ne bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir interesai.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti banko patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas siekia bendro tikslo – išvengti BIĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas yra atsakovas M. M., kreditorių reikalavimų tenkinimo, tačiau uzufrukto nustatymas į atsakovo turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą, vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso, nes svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu tai yra užtikrinama, neturi teisinės reikšmės.
21. Pažymi, kad turtui, kuriam prašoma nustatyti uzufruktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu (2023 m. balandžio 13 d. nutartis) civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2023 jau validuotas priverstinis pardavimas ir nustatyta pardavimo tvarka, kas reiškia, jog nepaisant šios bylos ir joje keliamo reikalavimo nustatyti uzufruktą, nepaisant ieškovės nurodyto uzufrukto siekio, turto pardavimas buvo validuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir turi įvykti, todėl ieškovės reikalavimas tapo ne tik nepagrįstas, bet ir betikslis.
22. Pabrėžia, kad būtinybė pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį iškilo vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas sprendimas, tačiau apie patį ginčą dėl turto, į kurį šioje byloje prašoma nustatyti uzufruktą, priverstinio pardavimo galimumo, buvo minimas banko atsiliepime į ieškinį, pateiktame pirmosios instancijos teismui, o su atsiliepimu pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra to paties ginčo galutinės instancijos teismo sprendimas, kuri reikšminga nustatant, kiek realūs yra prašomu tenkinti reikalavimu dėl uzufrukto ieškovės tikslai, net jei apeliacinės instancijos teismas svarstytų pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu. Trečiojo asmens nuomone, egzistuoja pateikiamos nutarties sąsajumas su byla, todėl nutartis turėtų būti priimtas kaip naujas įrodymas apeliacinėje instancijoje.
23. Paaiškina, kad uzufruktą bankui įkeistam turtui ieškovė ir su jos reikalavimu sutinkantis atsakovas siekia nustatyti ne kokiame nors realiame ar perspektyviame ginče su banku kaip kreditoriumi, vengdami realios grėsmės vaikui netekti gyvenamosios vietos, nes hipotekos kreditorius pradėjo ar turi pagrindo pradėti išieškojimą iš įkeisto turto, priešingai, ieškovė atvirai deklaruoja tokiu būdu besiginanti nuo trečiųjų asmenų – sutuoktinio atsakovo individualios įmonės kreditorių bankroto procese, tačiau bankas kaip hipotekos kreditorius, nebūdamas atsakovo ir jo įmonės kreditorių teisinių santykių dalyvis, turėtų patirti tų santykių metu kilusio ginčo neigiamas pasekmes (suvaržymus įkeistam turtui). Pažymi, kad uzufrukto nustatymas turtui (jo daliai), į kurį bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeidžia banko interesus, nes turto (jo dalies) apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto likvidumą ir vertę, ir tokį butą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytinių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą.
24. Nurodo, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių ar pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus, įgyvendinti savo interesus trečiųjų asmenų teisių sąskaita.
25. Trečiojo asmens nuomone, nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ir dėl kokių priežasčių ieškovė prašo sau nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią buto dalį, kai jai priklauso likusi buto dalis, be kita ko, byloje nėra pateikta duomenų ir/ar įrodinėjama, kad buto nėra galimybės padalinti atskiram naudojimui, pačios ieškovės galimybė naudotis kita buto dalimi būtų apsunkinta ar pan., prašomas nustatyti uzufruktas neturi konkretaus materialaus objekto.
26. Pažymi, kad byloje ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kad nėra pajėgi ir/ar atsakovas nėra pajėgus užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą kitais būdais, negu uzufrukto nustatymu ir trečiųjų asmenų teisių pažeidimo būdu, be to, atsakovo išreikštas sutikimas su ieškiniu ir apeliaciniu skundu, t. y. su uzufrukto nustatymu jam priklausančioms 1/2 daliai buto ir proporcingai daliai žemės sklypo, galėtų būti reikšmingas bylos baigčiai kaip ieškininio reikalavimo pripažinimas tik tuo atveju, jei į turtą nebūtų trečiųjų asmenų interesų, o vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktą išvadą taip pat reikėtų vertinti visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei trečiųjų asmenų teisių kontekste.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
29. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11032-231/2020 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė dėl atsakovo M. M. teikiamo kas mėnesį išlaikymo po 400 Eur vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo, tačiau po šios sutarties patvirtinimo, (duomenys neskelbtini), šalims gimė sūnus L. M. ((duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo M. M. priteisti išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat priteisti 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o šalių vaikams ir ieškovei iki vaikų pilnametystės nustatyti uzufrukto teisę į atsakovui priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priskirtas 207/40190 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo M. M. nepilnamečiam vaikui L. M. išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei susidariusį 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, nurodydamas, jog kitas ieškovės reikalavimas nepagrįstas, pažymėjo, kad nei ieškovė, nei ieškinį palaikantis atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti, kad pardavus atsakovo buto dalį bus pažeista vaikų teisė į būstą, kad šalys neturi kitos gyvenamosios patalpos ir galimybių aprūpinti vaikus būstu, nenurodė, kodėl turi būti nustatytas uzufruktas į dalį žemės sklypo ir kokios vaikų teisės bus apgintos tokiu uzufruktu. Ieškovė G. M., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
31. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės G. M. ieškinio reikalavimas šalių nepilnamečiams vaikams bei ieškovei nustatyti uzufruktą į atsakovo 1/2 buto bei 207/40190 dalis žemės sklypo iki tol, kol vaikai sulauks pilnametystės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė kelia klausimą dėl uzufrukto nustatymo į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą skyrė nuosavybės teisės gynimui ir kreditoriaus interesų gynimui, o ne vaiko teisių į gyvenamąjį būstą gynimui, ieškovės nuomone, tik nustačius uzufruktą bus apsaugoti vaikų interesai.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria galimai iš dalies būtų apribotos hipotekos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamojo būsto, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016).
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui M. M.. Nustatyta, kad atsakovo individualiai įmonei (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ Kauno apygardos teisme yra iškelta bankroto byla (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), bankroto procese yra vykdomas išieškojimas ir iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto parduodant jam priklausančią 1/2 dalį buto. Be kita ko, butas yra apsunkintas hipoteka. Kreditorius, kurio reikalavimams užtikrinti yra įkeista ginčo buto dalis, nesutinka su uzufrukto nustatymu, nurodė, kad uzufrukto nustatymas turtui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą. Bankas taip pat nurodė, kad vaiko teisės į būstą gali būti užtikrinamos ne tik tėvams valdant būstą nuosavybės teise.
35. Pažymėtina, jog teismų praktikoje išaiškinta, jog uzufruktas į įkeistą turtą gali būti nustatomas tik išimtiniais atvejais, kai nėra kitų objektyvių galimybių užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių į gyvenamąją patalpą. Atsižvelgiant į tai, sprendimas dėl uzufrukto nustatymo turi būti motyvuotas, teismas turi išsamiai ištirti esančius įrodymus, įvertinti tėvų pajamas, galimybę užtikrinti vaikams bustą ir kitas sąlygas, sprendimą dėl uzufrukto nustatymo išsamiai pagrįsti, įvertinti ar vaikų teisės negali būti užtikrintos kitais būdais nevaržant nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1380-324/2019).
36. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog užtikrinant nepilnamečių vaikų poreikius – teisę į būstą – būtina nustatyti nepilnamečiams vaikams teisę naudotis atsakovo 1/2 buto (uzufruktą), nes vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, o esant galimybei taikyti tokį teisinį gynybos būdą, kuris užtikrins, jog bus apsaugoti vaiko interesai, jis turi būti taikomas, nors dėl to atsiradę teisiniai padariniai ir bus nepalankūs kitiems asmenims, nagrinėjamu atveju – kitiems atsakovo bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutinka.
37. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso; vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Teismo nuomone, šiuo atveju uzufrukto nustatymas į vaiko tėvo (atsakovo) turtą nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į būstą. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad uzufrukto nustatymas į vienam iš tėvų priklausantį turtą yra ultima ratio priemonė, kadangi pareigą užtikrinti nepilnamečiam vaikui gyvenamąją vietą turi abu tėvai. Ši tėvų pareiga gali būti vykdoma mokant didesnį išlaikymą, kurio užtektų gyvenamosios vietos nuomai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010), todėl sutiktina su trečiojo asmens argumentais, jog uzufrukto nustatymas į 1/2 atsakovo buto dalį nėra vienintelis būdas užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą, o vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso, nes svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu. Be kita ko, ieškovė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, jog naudojimasis jai pačiai priklausančia 1/2 buto dalimi būtų kaip nors apsunkintas, kad šalių vaikai neturėtų pilnavertiško gyvenimo ar nebūtų patenkinti jų būtinieji poreikiai. Atsižvelgiant į tai, minėti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
38. Vien ieškovės teiginiai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnamečiams vaikams L. M. ir L. M. bei ieškovei būtų nustatytas uzufruktas, t. y., teisė naudotis atsakovo 1/2 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, kurio plotas 0,4019 ha ir kuris yra priskirtas namui, dalimi, kuriame yra atsakovo 1/2 dalis buto, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus, o atsakovas neprieštarauja, jog būtų apribotos jo nuosavybės teisės nustatant uzufruktą iki vaikų pilnametystės, nėra pagrindas nustatyti uzufruktą į hipoteka įkeistą turtą. Pažymėtina, jog nei ieškovė, nei apeliacinį skundą palaikantis atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog pardavus atsakovo buto dalį bus pažeista vaikų teisė į būstą, kad šalys neturi kitos gyvenamosios vietos ir galimybių aprūpinti vaikus būstu, kad ieškovė savo asmeninėmis pastangomis negali užtikrinti vaikui nuolatinės gyvenamosios vietos. Priešingai nei teigia ieškovė, būtent ji, siekdama nustatyti uzufruktą, turėjo pateikti minėtus įrodymus. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė prašo nustatyti uzufruktą į atsakovui priklausančią buto dalį, kai jai priklauso likusi buto dalis pagal byloje esantį 2022 m. rugsėjo 18 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašą, tačiau nepateikia jokių duomenų ir neįrodinėja, kad buto nėra galimybės padalinti atskiram naudojimui ar kad pačios ieškovės ir vaikų galimybė naudotis jai priklausančia buto dalimi bus apsunkinta. Remiantis tuo, pritartina pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad vien faktas, jog į vienam iš tėvų priklausančią gyvenamosios patalpos dalį yra nukreiptas išieškojimas, savaime nereiškia vaiko teisių pažeidimo kai kita buto dalis priklauso ieškovei.
39. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeisti nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas, kurį pardavus iš varžytynių vaikas liks be būsto arba jam nebus užtikrintos normalios gyvenimo sąlygos (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5–7 punktai, 11 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje K. M. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-346/2007). Akcentuotina, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodinėjo, kad hipoteka įkeistas butas yra vienintelis skolininkų nuosavybės teise valdomas nekilnojamojo turto objektas, todėl ieškovės skundo argumentai, kad vienintelė galimybė apginti nepilnamečių vaikų teisę į būstą yra uzufrukto nustatymas, pagrįsti vien tuo, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių, pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus ir įgyvendinti savo interesus trečiųjų asmenų teisių sąskaita, taip pat negali būti ir pagrindas draudimui įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka.
40. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog AB SEB bankas, sudarydamas hipotekos sandorį ginčo butą vertino kaip patikimą užstatą, garantuojantį prisiimtos prievolės AB SEB bankui įvykdymą, neturintį jokių apsunkinimų priverstinio skolos išieškojimo atveju. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens (banko) argumentais, jo uzufrukto nustatymas ginčo butui, į kurį AB SEB bankas turi teisėtą ir galiojančią hipoteką, pažeistų jo kaip kreditoriaus interesus, nes turto apsunkinimas uzufrukto daiktine teise neabejotinai sumažintų turto (ginčo buto) likvidumą ir vertę, ir tokį turtą būtų sunku parduoti iš viešųjų varžytynių, arba jis būtų parduotas už neadekvačiai mažą kainą, o šiuo konkrečiu atveju, nenustačius kitų uzufrukto taikymo sąlygų, uzufrukto nustatymas į atsakovui priklausančią buto dalį, be kita ko, pažeistų ir kreditoriaus interesus, nes būtų apribotos jo galimybės patenkinti reikalavimus realizuojant turtą.
41. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog uzufrukto nustatymas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė, trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaikų teisė į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, socialinis būstas, kito būsto nuoma, panauda ir pan.).
Dėl procesinės bylos baigties.
42. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
45. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės G. M. apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
46. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, pateikė prašymą priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.